Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atkreipė dėmesį į tai, kad atstovauti pareiškėjui EŽTT gali, išskyrus išimtinius atvejus, tik asmuo (teisininkas), turintis teisę užsiimti advokato praktika vienoje iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) valstybių bei suprantantis vieną iš oficialių EŽTT kalbų (anglų arba prancūzų). Pažymėjo, kad EŽTT susirašinės su pareiškėju arba jo atstovu viena iš dviejų EŽTT oficialių kalbų, išskyrus tuos atvejus, kai EŽTT suteikia galimybę ir toliau vartoti neoficialią kalbą. Pareiškėjas privalo išsiųsti įgaliojimą atstovauti jam šiame teisme, nurodydamas, kuris advokatas (jį pareiškėjas turi susirasti savarankiškai) atstovaus jam EŽTT, bei prašydamas EŽTT suteikti jam nemokamą teisinę pagalbą.

Tvirtino, kad nemokama teisinė pagalba EŽTT suteikiama tik tais atvejais, kai kolegijos pirmininkas yra įsitikinęs, jog tai būtina tam, kad kolegijai perduota byla būtų tinkamai išnagrinėta, ir kai pareiškėjas neturi pakankamai lėšų atitinkamoms išlaidoms arba jų daliai apmokėti. Siekiant nustatyti, ar pareiškėjai turi pakankamai lėšų apmokėti atitinkamas išlaidas arba jų dalį, jie privalo užpildyti deklaracijos formą, kurioje nurodomos jų pajamos, ilgalaikis turtas, finansiniai įsipareigojimai išlaikytinių atžvilgiu ir kiti finansiniai įsipareigojimai (EŽTT, gavęs įgaliojimą atstovauti asmeniui EŽTT bei prašymą suteikti teisinę pagalbą, pateiks pareiškėjui užpildyti deklaracijos formą).

Teigė, kad VGTPT paskirto advokato įgaliojimai pasibaigia jam parengus peticiją ir išsiuntus ją EŽTT. Akivaizdu, kad teisinės pagalbos suteikimas tokioje situacijoje neatitiktų bendrųjų Įstatyme apibrėžtų jos teikimo sąlygų, taip pat akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principams.

Nagrinėjamos bylos dalykas – VGTPT Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. (8.28Mr)ATP-T-2024-00049 (b. l. 13), kuriuo VGTPT nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad VGTPT 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-T-2024-00034 nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui parengiant peticiją EŽTT (tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-31033-24). Pareiškėjo prašymu paskirta advokatė A. Z. Pareiškėjas 100 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo. Sprendimas galioja peticijai parengti ir pateikti EŽTT (b. l. 23–24).

Peticija parengta ir pasirašyta 2024 m. gruodžio 18 d. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

Pareiškėjas su 2024 m. gruodžio 18 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą Nr. PR-ATP-2024-13412 dar kartą kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją (b. l. 22). Nurodyta prašymo esmė: dėl atstovavimo EŽTT procese. Siekia, kad procesiniai dokumentai būtų siunčiami peticiją parengusiai atstovei advokatei A. Z. Pats dokumentų priimti negali dėl sveikatos būklės.

Skundžiamu Sprendimu antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui atsisakyta teikti, nurodant, kad pareiškėjas reikiamas paslaugas gali gauti nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba, taip pat atstovavimas EŽTT nepatenka į antrinės teisinės pagalbos turinį.

Pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuotas Įstatyme. Jo 3 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai, inter alia (taip pat) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis.

Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Gynyba ir atstovavimas bylose – įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražo bylas), administracinėse, administracinių nusižengimų bylose ir konstitucinės justicijos bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu šiose institucijose nėra teikiama teisinė pagalba (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Įstatymo 11–12 straipsniuose apibrėžta, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymu numatyti tam tikri apribojimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1082/2011). Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, be kita ko, nurodė, kad EŽTT teisinė pagalba teikiama Reglamento XII skyriuje nustatyta tvarka, t. y. teisinei pagalbai gauti EŽTT yra numatyta speciali tvarka, nesusijusi su antrinės teisinės pagalbos teikimu pagal Įstatymą.

Reglamento 105 taisyklės 1 dalyje nustatyta, kad pagal Konvencijos 34 straipsnį pateikusio peticiją pareiškėjo prašymu arba savo iniciatyva kolegijos pirmininkas gali suteikti pareiškėjui nemokamą teisinę pagalbą, susijusią su atstovavimu byloje nuo tada, kai gaunamos Susitariančiosios Šalies atsakovės rašytinės pastabos dėl peticijos priimtinumo pagal 54 taisyklės 2 dalies b punktą, arba nuo tada, kai pasibaigia jų pateikimo terminas. Jeigu pareiškėjui buvo suteikta teisinė pagalba, susijusi su jo bylos pristatymu kolegijoje, šis teisinės pagalbos suteikimas pagal 105 taisyklės nuostatas galioja ir jo ar jos atstovavimui Didžiojoje kolegijoje (Reglamento 105 taisyklės 2 dalis).

Aktualu, jog Reglamentu nustatyta tvarka dėl nemokamos teisinės pagalbos pareiškėjui taip pat išaiškinta skundžiamu Sprendimu.

Pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 5 punktą, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba. Vadovaujantis aktualia LVAT praktika (2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-146-1411/2008, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-858-1157/2010), Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, kurie yra atskiri (savarankiški), ir atsisakymas teikti antrinę teisinę pagalbą galimas esant bent vienam iš šių pagrindų.

Pastebėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje, pvz., žr. LVAT 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4079-502/2016.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į EŽTT su prašymu suteikti jam teisinę pagalbą ir (ar) kad jo pateiktas prašymas būtų atmestas.