Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Atkreipia dėmesį, kad 2015 metais Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą priteisimo ieškinyje nurodydama, kad bendrovė yra skolinga 18931,49 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2013 ir 2014 metus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį dėl 18931,49 Eur skolos visiškai atmetė, nurodydamas, kad nėra teisinio pagrindo mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme, esant įstatyminiam servitutui. Apeliacinės instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

13. Institucijos gali užsiimti ir ūkine – komercine veikla ir dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, tokiems santykiams nėra būdingas pavaldumo elementas, juos reguliuoja privatinės teisės normos (CK 2.35, 2.36 straipsniai). Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas – administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jo priimti aktai, dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Anot ieškovės, nuomos teisiniai santykiai patenka į privatinės teisės reguliavimo sferą, todėl inter alia jiems taikytinos prievolių teisės normos, valstybės ir jos institucijų dalyvavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose negali būti laikomas viešuoju administravimu, kaip nurodo ieškovė.

14. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame ir dublike išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

16. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-91 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašą (toliau - Aprašas). Aprašo 6 punktas numato, kad žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Atsakovė yra žemės sklypų, nurodytų 2015 metų Valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje nuomininkė pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ir ne žemės sklypų nuomos sutartis. Ieškovė patikslinusi atsakovės 2013-2015 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas perskaičiavo žemės nuomos mokestį ir nustatė, kad atsakovė yra skolinga 1 789,40 Eur nesumokėto žemės nuomos mokesčio. Atsakovė 2021 m. vasario 4 d. raštu Nr. 40411 informavo, kad nėra skolinga Klaipėdos miesto savivaldybei už naudojamos valstybinės žemės nuomą ir, jei paaiškės, kad bendrovė vis tik yra skolinga nuomos mokestį už valstybinės žemės naudojimą, prašė ieškovę detalizuoti skolos sumą, kad būtų galima įvertinti jos pagrįstumą. Ieškovė 2021 m. kovo 19 d. raštu Nr. (4.37E)-R2-799 informavo atsakovę, kad atsižvelgusi į pateiktus duomenis, patikslino, jog atsakovės įsiskolinimo suma yra 1798,40 Eur ir pridėjo 2021 m. kovo 17 d. skolos priminimą.

17. Ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti 1 706,26 Eur žemės nuomos mokesčio už 2015 metus. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, atskirsdama nurodo, kad įsiskolinimo už 2015 metų valstybinės žemės nuomos mokestį neturi.

18. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Valstybinės žemės nuomos mokestį, įskaitomą į savivaldybės biudžetą, administruoja savivaldybės, kurių teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taip pat nustato konkretų žemės nuomos mokestį (jo tarifą) savo teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.552 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3, 5, 7 punktai).

19. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7781-430/2015 ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį AB „Lesto“ dėl valstybinio žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą priteisimo atmetė (toliau – Sprendimas), konstatavęs nėra teisinio pagrindo atsakovei mokėti nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme, esant įstatyminiam servitutui ir nesant teisinio pagrindo suformuoti atskirus valstybinės žemės sklypus. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-576-450/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

20. Atsakovė teigia, kad Sprendimu buvo atmestas ieškovės ieškinys, kuriuo ieškovė reikalavo 18 931,49 Eur valstybinio žemės nuomos mokesčio už 2013 ir 2014 metus, todėl ieškovė negali kvestionuoti įsiteisėjusių teismo sprendimų. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-7781-430/2015 konstatuota, kad ieškovė negali reikalauti žemės nuomos mokesčio už valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu naudojimąsi įstatyminio servituto pagrindu. Tuo tarpu ieškovės teisę reikalauti atsakovę sumokėti žemės nuomos mokestį žemės sklypų nuomos sutarčių pagrindu nebuvo kvestionuojama. Ieškovė patikslino paskaičiuotas žemės nuomos mokesčio sumas ir atsakovės sumokėtas sumas vadovaudamasi Sprendime ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis.

21. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu žemės nuomos mokesčio paskaičiavimo teisingumo, metodikos, žemės sklypų sąrašo (skaičiaus), už kuriuos paskaičiuotas žemės nuomos mokestis, neginčijo.

22. Atsakovė nesutikdama su paskaičiuotu žemės nuomos mokesčiu teigia, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio 2015 metų deklaracijoje nurodyta mokėtina nuomos suma iš viso 22 402,94 Eur, 2015 m. lapkričio mėn. patikslinus 2015 metų deklaraciją, mokestis už nuomojamus valstybės žemės sklypus po patikslinimo sudarė 17 059,52 Eur. Atsakovė pažymi, kad 2015 m. lapkričio 12 d. mokėjimo pavedimu Klaipėdos miesto savivaldybei sumokėjo 17 059,52 Eur. Todėl 2016 m. lapkričio 7 d. buvo patikslinta 2015 metų deklaracija, kurioje mokėtina valstybinės žemės nuomos suma – 11 876,80 Eur, netraukiant nesuformuotos valstybinės žemės, todėl atsakovė sumokėjusi nuomos mokestį už 2015 metus permokėjo 5182,72 Eur sumą. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė pateikė 2015 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 000139465, kurio suma yra 17 059,52 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta apmokėjimas pagal sąsk. Nr.: ŽNM KLP.M. (15.11.12).

23. Iš ieškovės 2021 m. kovo 19 d. rašto Nr. (4.37E)-R2-799 ir jį detalizuojančios Mokesčių mokėtojų kortelės (2021-06-07) Klaipėdos m. sav., matyti, kad ieškovė po Sprendimo įsiteisėjimo sugretino 2013, 2014 ir 2015 metais AB „Lesto“ atliktus mokėjimus ieškovei ir ieškovės paskaičiuotas žemės nuomos mokesčio deklaracijas, patikslino atsakovės įsiskolinimo sumą ir nustatė, kad nesumokėtas žemės nuomos mokestis yra 1 706,26 Eur bei priskaičiuoti 92,14 Eur delspinigiai. Taip pat iš pastarųjų dokumentų turinio matyti, kad 2013 m. ieškovė paskaičiavo nuomos mokestį, kuris sudarė 11 853,31 Eur, kurią atsakovė sumokėjo; 2014 metų deklaracijoje atsakovei nurodyta mokėtina suma yra 11 874,05 Eur, 2015 m. deklaracijoje atsakovei nurodyta mokėtina suma yra 11 876, 80 Eur. Atsakovė 2015 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 000139465, sumokėjo 17 059,52 Eur. Kadangi už 2014 m. atsakovės žemės nuomos mokesčio sumokėjo tik 4 983, 99 Eur, sutikslinus atsakovės sumokėtas įmokas ir jas sugretinus su ieškovės paskaičiuotomis deklaracijose sumomis už 2015 metus liko neapmokėta 1 706,26 Eur žemės nuomos mokesčio, kas yra atvaizduota ir 2021 m. gegužės 12 d. patikslintoje 2015 metų deklaracijoje. Aprašo 43 punkte numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys gali kreiptis su prašymu raštu į savivaldybės administraciją dėl žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo, kartu pateikdami dokumentus, įrodančius deklaracijoje esančius netikslumus. Duomenų apie tai, kad atsakovė susipažinusi 2021-03-19 ieškovės rašte Nr. (4.37E-R2-799) pateiktais duomenimis, pateiktomis deklaracijomis, kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo ir pateiktų duomenų netikslumo, nepateikė. Atsakovė ieškovės atlikto sugretinimo su pačios sumokėtomis sumomis ir ieškovės deklaracijose paskaičiuotų sumų neginčijo. Taigi teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės už 2015 m. mokestinį laikotarpį paskaičiuota valstybinės žemės nuomos mokesčio suma yra neteisinga.

24. CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti ją įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neginčija, kad prašomo priteisti valstybinės žemės nuomos mokesčio nesumokėjo, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 1 706,26 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2015 m. mokestinį laikotarpį (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.552 straipsnio 2 dalis).

25. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 92,14 Eur delspinigius vadovaujantis Aprašo 46 punktu.

26. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Aprašo 46 punktas numato, kad už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį ar jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 92,14 Eur delspinigių už 2015 metų mokestinį laikotarpį už 180 kalendorinių dienų (Aprašo 46.4 punktas), kuriuos skaičiuoja taikydama delspinigių dydį – 0,03 procento už dieną (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 1K-188 „Dėl delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklės“ 4 punktas, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 1K-084 „Dėl delspinigių dydžio nustatymo 2015 m. antrajam ketvirčiui“). Atsakovė praleido Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 7 punkte nustatytą valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminą – iki kalendorinių metų lapkričio 15 d., todėl ieškovės reikalavimas dėl priskaičiuotų 92,14 Eur delspinigių tenkinamas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

27. Atsakovė nurodo, kad reikalavimas priteisti delspinigius turi būti atmestas, kadangi nuomos teisiniai santykiai patenka į privatinės teisės reguliavimo sferą, todėl inter alia jiems taikytinos prievolių teisės normos, o pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

28. Pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia konkretų delspinigių dydį įvardyti ne pačioje sutartyje, bet įrašant nukreipiamąją sąlygą, nukreipiančią į kitą dokumentą, kadangi reikalavimo susitarimą dėl netesybų mokėjimo sudaryti raštu nesilaikymas tokio susitarimo nedaro negaliojančio, o sukelia CK 1.93 straipsnio 2 dalis ir 6 dalis nustatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad valstybinės žemės nuomos sutartys buvo sudarytos teisėtai ir yra galiojančios. Iš kartu su ieškiniu pateiktų sutarčių matyti, kad jose atsakomybė už žemės nuomos sutarties pažeidimus šalims kyla Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santykiai dėl valstybinės žemės naudojimo turi būti tvarkomi, atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis. Taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus teisė naudotis valstybine žeme reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme įtvirtinta teisė (Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).

30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.5 punkte aiškiai nurodyta, kad nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas. Vadinasi, savivaldybės taryboms suteikti įgaliojimai priimti norminio pobūdžio teisės aktus, susijusius su valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimu, išieškojimu ir pan. Aprašo 46.2 papunktis numato, kad delspinigių dydis taikomas pagal tuo laikotarpiu galiojančius Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytus dydžius. Todėl darytina išvada, kad ieškovė turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti delspinigius nurodytų teisės aktų pagrindu.

31. Atsakovė taip pat nurodo, kad mokėjimo paskirtyje nurodė, jog apmokėjimas pagal sąskaitą už 2015 metus, kuris atliktas jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2013 ir 2014 metus skolos atmestas, todėl ieškovė neturėjo teisės užskaityti mokėjimo už 2013 ar 2014 metus. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

32. Aprašo 45 punktas numato, kad mokesčio mokėtojo sumokamos sumos įskaitomos anksčiausiai atsiradusiai prievolei padengti, todėl ieškovė pagrįstai 2015 metų atliktu mokėjimu padengė 2013 ir 2014 metų žemės nuomos mokesčio sumas. Pažymėtina, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad CK 6.55 straipsnio 2 dalies norma – imperatyvi, nes tiek teisės normose įtvirtinta, tiek ir kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos tada, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo. Nagrinėjamu atveju skolų dengimo tvarka numatyta Aprašo 45 punkte, kuria ieškovė pagrįstai ir vadovavosi.

33. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, ieškinį tenkinus, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 40,46 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 235, 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710823, naudai 1 706,26 Eur (vieną tūkstantį septyni šimtai šešis eurus ir 26 ct) valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2015 metų mokestinį laikotarpį, 92,14 Eur (devyniasdešimt du eurus ir 14 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1 798,40 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2021 m. birželio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, į valstybės biudžetą 40,46 Eur (keturiasdešimt eurų ir 46 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.