Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate (toliau – ir Institucija) 2014 m. kovo 16 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 str. 2 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 73P-9004333-14 už tai, kad 2014 m. kovo 16 d. 5.18 val. Mažeikių m., ties (duomenys neskelbtini) namu, buvo sustabdytas automobilis „BMW 530“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojai buvo rašomas ATPK protokolas. D. P., būdamas girtas (2,42 promilės), sėdėjo sustabdyto automobilio priekinėje keleivio vietoje ir be pareigūnų leidimo išlipo iš automobilio. Svirduliavo, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. D. P. buvo paprašytas grįžti į automobilį, bet jis kategoriškai atsisakė. Buvo įspėtas, kad už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą yra numatyta administracinė atsakomybė, tačiau pilietis į pareigūnų perspėjimus nereagavo bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų D. V. ir G. Ž. reikalavimų.

Mažeikių rajono apylinkės teismas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje 2014 m. gegužės 9 d. priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kurioje D. P. kaltinamas pagal ATPK 187 str. 2 d., nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, ir apie D. P. 2014 m. kovo 16 d. galimai padarytą Kelių eismo taisyklių 58 punkto pažeidimą informuoti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatą.

Skunde nurodoma, kad 2014 m. kovo 16 d. policijos užfiksuotas įvykis buvo teismo įvertintas, nes teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną, kurioje D. P. buvo kaltinamas pagal ATPK 187 str. 2 d., nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Deklaruojamas manymas, kad teismo nutarime nurodytas bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktas, kad D. P. iš automobilio išlipo ieškoti dokumento, negali būti traktuojamas kaip savarankiškas Kelių eismo taisyklių 58 punkto pažeidimas, nes teismo jau išnagrinėtoje byloje policijos pareigūnai D. P. jau kaltino šio pažeidimo padarymu, o teismas administracinio pažeidimo teiseną dėl šio įvykio nutraukė.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-2012 (Teismų praktika. 2012, 38, p. 450-457) išsamiai pasisakyta dėl ATPK 250 str. 8 p. taikymo: „Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos teisėje principas non bis in idem įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje bei ATPK 250 straipsnio 8 punkte. Tarptautiniu lygmeniu principas non bis in idem įtvirtintas kelių tarptautinių sutarčių normose, tarp kurių nagrinėjamos bylos kontekste svarbiausia yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnis, kuris aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) praktikoje. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, EŽTT sprendimas Sergey Zolotukhin prieš Rusiją (Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82). Atkreipia dėmesį, kad ATPK 250 str. 8 p. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl pažeidimo iškelta baudžiamoji byla.

Apibendrinant teigiama, kad asmuo negali būti baudžiamas du kartus už tą patį pažeidimą, todėl skundžiamo nutarimo dalis turi būti panaikinta kaip nepagrįsta ir neteisėta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Iš skundžiamo nutarimo turinio akivaizdu, kad apylinkės teismas priėmė du sprendimus – viena vertus, nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą D. P. atžvilgiu pagal ATPK 187 str. 2 d., nes padarė išvadą, jog šio pažeidimo sudėties nėra apelianto veiksmuose, ir kitą, kuriuo faktiškai nurodė Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, spręsti klausimą dėl D. P. atsakomybės už galbūt padarytą Kelių eismo taisyklių 58 p. pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, dėl ko D. P. administracinės atsakomybės klausimo negali išspręsti iš esmės pats. ATPK 280 str. nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas iš esmės aiškinosi faktines veikos, kuri aprašyta administracinio teisės pažeidimo protokole, aplinkybes – apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą D. P., kitus liudytojus, atliktą įrodymų tyrimą fiksavo teismo posėdžio protokole (36-43 b. l.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. P. galimai padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 58 p. pažeidimą, kuriame reglamentuotos keleivių pareigos ir numatyta, kad keleiviams leidžiama išlipti iš transporto priemonės, jeigu sustabdytą transporto priemonę tikrinantis pareigūnas tai leidžia. Viena iš pažeidimo aplinkybių, nurodytų administraciniu teisės pažeidimo protokolu D. P. – ,,...D. P. <...> sėdėjo sustabdyto automobilio priekinėje keleivio vietoje ir be pareigūnų leidimo išlipo iš automobilio..“, visiškai atitiko KET 58 p. turinį, vadinasi, buvo žinoma D. P. ir jis galėjo nuo tokio kaltinimo tinkamai gintis. Iš skundžiamo nutarimo akivaizdu, kad bylą grąžinti protokolą surašiusiai institucijai teismas nusprendė tik dėl to, jog padarė išvadą, kad D. P. padarytas administracinės teisės pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal kitą (kitus) ATPK straipsnį, kuris (kurie) administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, ką dar būtina papildomai atlikti, kokias aplinkybes nustatyti ir ištirti, sprendžiant, ar D. P. pažeidė KET 58 p. reikalavimą, nagrinėjant asmens atsakomybės pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą klausimą. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012).

ATPK 284 str. 2 d. nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Aukštesnysis teismas, įvertinęs šios bylos teisinę ir faktinę situaciją, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas D. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, galėjo teisingai nuspręsti tiek dėl D. P. galimai padaryto pažeidimo esmės, tiek dėl pažeidimo kvalifikacijos, tiek dėl atsakomybės pagal atitinkamą ATPK straipsnį, tačiau to nepadarė. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo perduotas D. P. atsakomybės klausimas iš naujo svarstyti Institucijai, nesutinkama ir apeliaciniu skundu, pagrįstai keliamas dvigubo asmens baudimo už tą pačią veiką klausimas.

Šiuo konkrečiu atveju visos faktinės D. P. inkriminuojamo pažeidimo aplinkybės buvo nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl gintis visa apimtimi nuo pareikštų kaltinimų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kliūčių nebuvo. Teismas, priimdamas sprendimą, gali pašalinti neįrodytas pažeidimo aplinkybes, jas tikslinti, savo nutarime (nutartyje) nurodyti teisingą ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Esant visoms faktinėms aplinkybėms aiškiai išdėstytoms administracinio teisės pažeidimo protokole, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis dokumento turinio, o ne formos, viršenybės principu, tiesiog būti ,,aktyvus“, ištaisyti neesminius protokolo trūkumus, pasisakyti dėl visų inkriminuojamų pažeidimo aplinkybių, spręsti dėl jų įrodytumo, suformuluoti atitinkamą kaltinimą, išspręsti taikytinos atsakomybės klausimą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, o byla grąžinta apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto įtakoti galimus iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimus, dėl jų šioje nutartyje nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.