Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. J. skundą atsakovei Valstybinei energetikos tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė Vilniaus energija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas:1) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba, atsakovė) 2020 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr.R2-(TT)-4954 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr.A-3227-968/2020 vykdymo“ (toliau – Raštas); 2) įpareigoti atsakovę išnagrinėti jo prašymą iš naujo, laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A-3227-968/2020 pateikto išaiškinimo.

Atsakovė, atsižvelgdama į LVAT 2007 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A¹-515/2007 pateiktus išaiškinimus, pažymi, kad Komisijai nesuteikta teisė spręsti, ar informacijai jos savininko suteiktas komercinės paslapties statusas yra objektyviai pateisinamas. Komisija, turėdama oficialius atsakymus iš bendrovių, kuriuose nurodyta, kokia informacija laikytina konfidencialia, neturi teisinio pagrindo tikrinti jų turinio, susieto su komercine paslaptimi. Teismas, kaip vienas iš subjektų, turinčių teisę rinkti įrodymus, iškilus abejonėms turi teisę patikrinti informacijos pripažinimo konfidencialia tinkamumą.

Bendrovė akcentuoja, kad VAAT, išnagrinėjęs bylos medžiagą, dar 2016 m. spalio 31 d. nutartimi pripažino visą administracinės bylos Nr. eA-1543-525/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04250-2016-3) medžiagą nevieša ir uždraudė su ja susipažinti bei kopijuoti kitiems asmenims. Tai reiškia, kad visa minėtos administracinės medžiaga, taip pat ir Patikrinimo aktas bei jo išvados, pripažinta nevieša informacija. Analogišką 2017 m. gegužės 2 d. nutartį VAAT yra priėmęs kitoje administracinėje byloje Nr. eI-3374-426/2017. Galimybė skųsti teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas pripažinti bylos medžiagą nevieša, nenumatyta, todėl tokia nutartis yra galutinė ir negali būti paneigta kitose, naujai pradėtose byloje. Atsižvelgdama į tai, Bendrovė mano, kad Taryba pagrįstai skundžiamu Raštu atsisakė pareiškėjui pateikti Planinį aktą ir jo išvadas išvadų, nes priešingu atveju atsakovė nevykdytų įsiteisėjusių teismo nutarčių.

Bendrovė taip pat atkreipė dėmesį, kad Patikrinimo aktą apskundė teismine tvarka ir dar nėra priimtas galutinis teismo sprendimas dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, šiuo konkrečiu atveju nagrinėjama situacija, kai yra prašoma pateikti Patikrinimo aktą, kurio pagrįstumas ir teisėtumas dar nagrinėjamas administraciniame teisme. Teismui priėmus sprendimą panaikinti Patikrinimo aktą, susidarytų situacija, jog pareiškėjui būtų pateiktas negaliojantis Bendrovės reguliuojamos veiklos planinio Patikrinimo aktas, kas atitinka situaciją, kai atliekamas planinis patikrinimas nėra baigtas.

Bendrovė 2021 m. sausio 28 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 73), kuriuose nurodė, kad LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. administracinėje byloje Nr. eA-20-525/2020, išnagrinėjęs Bendrovės apeliacinį skundą dėl Patikrinimo akto teisėtumo, panaikino Komisijos Patikrinimo akto dalį ir grąžino šį klausimą Tarybai nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas prašo pateikti Patikrinimo aktą, kuris yra panaikintas, klausimai dėl Bendrovės 2012-2014 m. veiklos planinio patikrinimo rezultatų grąžinti iš naujo nagrinėti Tarybai. Patikrinimas dar nėra baigtas, todėl informacija apie patikrinimą negali būti teikiama jokiems tretiesiems asmenims. Bendrovės nuomone, dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo skundo pagrindu pradėtoje administracinėje byloje neliko ginčo objekto, todėl teismo sprendimo vykdymas būtų neįmanomas.

Prie nagrinėjamos bylos medžiagos pridėta administracinė byla Nr. I-5139-596/2019.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Tarybos 2020 m. rugsėjo 11 d. Rašto, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pateikti Patikrinimo aktą ir jame nurodytas išvadas.

Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 9 d. VAAT pateikė skundą dėl Komisijos Atsakymo panaikinimo. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad Komisija, atsisakydama pateikti Patikrinimo aktą su jame pateiktomis išvadomis, pažeidė jo teisę į informaciją bei pareiškėjo, kaip šilumos ir karšto vandens buities vartotojo įstatymais saugomas teises ir teisėtus interesus (I t., pridėtos b. l. 1-5).

VAAT 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1584-463/2017 (teisminis proceso numeris 3-61-3-04540-2016-5) pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Komisijos Atsakymo dalį, kuria atsisakyta išduoti pareiškėjui Patikrinimo aktą ir jame pateiktas išvadas, bei įpareigojo Komisiją išduoti pareiškėjui Patikrinimo aktą bei jame pateiktas išvadas (I t., pridėtos b. l. 142-147). LVAT, išnagrinėjęs Bendrovės apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-268-525/2019 pirmos instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad ginčą nagrinėjęs teismas turėjo įvertinti Patikrinimo akto turinį, tačiau nėra duomenų, jog bylos nagrinėjimo metu teismui būtų pateiktas Patikrinimo aktas, todėl konstatavo, kad pirmos instancijos teismo išvada, kad Patikrinimo akto turinys negali būti laikomas konfidencialiu, padaryta neištyrus visų teisingam ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių (II t., pridėtos b. l. 14-20).

Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas minėtą administracinę bylą iš naujo, 2019 m. spalio 4 d. nutartimi bylos medžiagą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 1, 2 dalimis, pripažino nevieša (III t., pridėtos b. l. 60-62), o 2019 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, pripažindamas, kad didžioji dalis Patikrinimo akte esančios informacijos atitinka komercinės paslapties sąvoką, todėl Komisija turėjo teisinį pagrindą neteikti Patikrinimo akto, nes jame pateikiama konfidenciali informacija, sudaranti komercinę (gamybinę) paslaptį (III t. pridėtos b. l. 71-76).

LVAT 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsakovės prašymo atidėti LVAT 2020 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-3227-968/2020 dalies, kuria atsakovė įpareigota pareiškėjo K. J. J. 2016 m. rugsėjo 28 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, vykdymą, netenkino (IV t., pridėtos b. l. 9-13).

Taryba skundžiamu 2020 m. rugsėjo 11 d. Raštu pareiškėjo Prašymo pateikti Patikrinimo aktą ir jame nurodytas išvadas, netenkino, motyvuodama tuo, kad VAAT 2016 m. spalio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-9719-426/2016 bei VAAT 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi byloje Nr. eI-3374-426/2017, administracinės bylos medžiaga, įskaitant Patikrinimo aktą, pripažinta nevieša ir neteiktina susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims (b. l. 5).

Atsakovė ginčijamu Raštu pareiškėjui atsisakė pateikti Patikrinimo aktą ir jame pateiktas išvadas, motyvuodama tuo, kad VAAT 2016 m. spalio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1543-525/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04250-2016-3) ir 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-3374-426/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01315-2017-3) bylų medžiagą, įskaitant Patikrinimo aktą, pripažino nevieša, neteiktina susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenimis, išskyrus Bendrovę, Komisiją (po reorganizavimo Tarybą) ir jų atstovus, todėl pateikdama pareiškėjo prašomą informaciją pažeistų teismo įpareigojimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 8 straipsnyje įtvirtintas bylų nagrinėjimo teisme viešumo principas, nustato, kad bylos administraciniuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai būtina apsaugoti žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumą, taip pat jeigu viešai negarinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Vadovaujantis ABTĮ 49 straipsnio 2 dalimi, proceso šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagą, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali teismo prašyti neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. ABTĮ 14 straipsnyje įtvirtintas išnagrinėtos bylos medžiagos viešumo principas, suteikiantis teisę su išnagrinėtos bylos medžiaga susipažinti visiems suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai byla buvo išnagrinėta uždarame teismo posėdyje, arba bylos medžiaga, kurioje yra asmens, kurio konfidencialumas užtikrintas Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 14 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad ABTĮ 8 straipsnyje įtvirtintas teismo proceso viešumo principas plačiąja prasme, nustatant teismo posėdžio viešumą, kartu suteikiant visuomenei teisę stebėti viešą teismo posėdį. ABTĮ 14 straipsnyje įtvirtintas teismo proceso viešumo principas plačiąja prasme, nustatant nedalyvavusių byloje asmenų teisę susipažinti su viešame teismo posėdyje išnagrinėtos bylos medžiaga, kuomet įsiteisėja procesinis sprendimas, užbaigiantis bylos nagrinėjimą. ABTĮ 49 straipsnyje įtvirtintas teismo proceso viešumo principas siaurąja prasme, nustatantis proceso dalyvių teisę susipažinti su visais byloje esančiais dokumentais (kas apima ir teisę daryti medžiagos kopijas), tuo pačiu užtikrinant šalims ir kitiems proceso dalyviams proceso principų – tiesioginio dalyvavimo, žodinio proceso, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, įgyvendinimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo proceso viešumo principo išimčių, turėtų taikyti ir aiškinti atitinkamas įstatymo leidėjo nustatytas proceso taisykles, nustatytas priklausomai nuo to, kokio pobūdžio viešumo principo apribojimas yra taikomas, būtent, ar teismo proceso viešumo apribojimas yra susijęs su šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teise asmeniškai ir tiesiogiai dalyvauti procese nagrinėjant bylą ir susipažinti su visa jos medžiaga ar su visuomenės teise dalyvauti procese, gauti ir skelbti informaciją apie bylos nagrinėjimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-126/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-480/2010, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-441/2012).

Aptartas teisinis reguliavimas ir teismų praktika lemia, kad teismo proceso viešumo principas, be kita ko, gali būti apribotas siekiant apsaugoti informacijos sudarančios komercinę paslaptį savininko (turėjo) teisę, nuo neteisėto tokios informacijos gavimo, atskleidimo ar panaudojimo, nagrinėjat teisminį ginčą, ribojant teisę su komercinę paslaptį sudarančia informacija susipažinti kitiems proceso dalyviams ir/ar procese nedalyvaujantiems asmenimis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalį, komercinė paslaptis yra informacija, kuri atitinka šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.

Byloje nustatyta, kad Rašte nurodytos VAAT nutartys administracinių bylų medžiagą pripažinti nevieša ir neteiktina susipažinti kitiems asmenis, išskyrus Komisiją (po reorganizavimo Taryba) ir Bendrovę, bei jos atstovus, priimtos ginčo šalies – Bendrovės, pateikusios informaciją (informacijos turėtojos), įskaitant ir Komisijos Patikrinimo aktą, kaip galimai sudarančią komercinę paslaptį, iniciatyva. Minėtomis procesinio pobūdžio nutartimis nustatytas viešumo principo ribojimas reiškia, kad teismas, siekdamas apsaugoti galbūt komercinę paslaptį sudarančią informaciją, konkrečios bylos (bylų) medžiagos susipažinti ir kopijuoti neteiks kitiems asmenims, nei nurodyta nutartyje. Patikrinimo aktas yra pačios atsakovės priimtas dokumentas, todėl bylos medžiagos pripažinimas nevieša savaime nereiškia besąlyginio draudimo atsakovei disponuoti minėtame dokumente nurodyta informacija. Be to, būdama bylos dalyve, atsakovė turi teisę prašyti jos priimtus dokumentus ar atitinkamas jų dalis laikyti vieša medžiaga.

LVAT 2020 m. kovo 25 d. Sprendime, įvertinęs Patikrinimo akto turinį ir jame pateiktą informaciją, konstatavo, kad iš Komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo ir Patikrinimo akto (abu šie dokumentai paženklinti grifu „KONFIDENCIALU“) turinio matyti, kad šiais dokumentais yra įformintos Bendrovės, veikiančios pagal šilumos tiekimo licenciją, reguliuojamos veiklos planinis patikrinimas. Šio planinio patikrinimo tikslas – „įvertinti 2012–2014 metų reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumą ir 2015 m. gamtinių dujų įsigijimo, įskaitant įsigijimą iš atskirų gamtinių dujų tiekėjų, ir gamtinių dujų suvartojimo sąnaudų pagrįstumą ir paskirstymą tarp vykdomų veiklų“. Iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad jame nurodyta informacija (ar bent jau didžioji jos dalis) yra susijusi su Bendrovės (šilumos tiekėjo) vykdoma licencijuojama veikla ar veikla, kurios kainos reguliuojamos, todėl Komisija nepagrįstai konstatavo, kad visa Patikrinimo akte esanti informacija yra „komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidenciali informacija“ ir vien tuo pagrindu atsisakė šį Patikrinimo aktą pateikti pareiškėjui (Sprendimo 23, 24 punktas). LVAT taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi ir 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta šilumos ir (ar) karšto vandens įmonių informacija apie veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas į sistemos plėtrą, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas, o taip pat ir šilumos tiekėjų informacija, susijusi su jų licencijuojama veikla ar veikla, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša, todėl konkrečios bendrovės valdyba tokios informacijos negali pripažinti „bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija“, nes tai padariusi ji pažeistų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija laikyti informaciją, kuri pagal įstatymus turi būti vieša.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė skundžiame Rašte neatsižvelgė į LVAT išaiškinimus ir įpareigojimus įvertinti ar konkretūs atsakovės priimami dokumentai gali būti pripažinti konfidencialiais, dėl to neskelbtinais viešai ir neteiktinais susipažinti suinteresuotiems asmenims (vartotojams), ir ar tokia informacija neturi būti laikoma vieša pagal įstatymus, ir Prašymo netenkino apsiribodama formaliais teiginiais, kad Patikrinimo aktas teismo nagrinėjamose administracinėse bylose pripažintas nevieša bylos medžiaga, neteiktina susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims. Pažymėtina, kad VAAT teismo nutartys, kuriomis grindžiamas atsisakymas pateikti pareiškėjui prašomą informaciją, yra tarpinės, procesinio pobūdžio nutartys, kuriomis administracinių bylos medžiaga pripažinta nevieša, išskirtinai tik siekiant apsaugoti galimai komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Pagal Komercinių paslapčių įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, paaiškėjus aplinkybei, kad informacija neatitinka komercinės paslapties požymių, teismas sprendime ar procesą užbaigiančioje nutartyje gali nustatyti, jog informacija, kuri anksčiau procese buvo pripažinta nevieša, vis dėlto neatitinka komercinės paslapties požymių ir jos konfidencialumo dalyvaujantys byloje asmenys neprivalo saugoti. Nagrinėjamu atveju Komisija ginčijamame Rašte neatsižvelgė į LVAT Sprendime nurodytus išaiškinimus, nevertino ir nepateikė jokių motyvų, kokia Patikrinimo akte nurodyta informacija laikytina vieša ir pagal galiojančius teisės aktus teiktina vartotojams, įskaitant pareiškėją, nors atsiliepime iš esmės pripažįsta, kad tokios informacijos Patikrinimo akte yra. Be to, atsakovė manydama, jog teismo nutartys, kuriomis nuspręsta konkrečios bylos medžiagą pripažinti nevieša, neteikti jos susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, varžo jos teisę pateikti pareiškėjui viešo pobūdžio informaciją, nesiėmė jokių veiksmų dėl minėtos informacijos pripažinimo vieša administracinių bylų medžiaga. Esant šioms aplinkybėms ginčijamas Raštas negali būti laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Atsakovė, cituodama LVAT 2007 m. nutartį administracinėje byloje A¹-515/200 teigia, kad jai nesuteikta teisė spręsti, ar informacijai jos savininko suteiktas komercinės paslapties statusas yra objektyviai pateisinamas. Atsakydama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad Komisija šiais motyvais Rašto negrindė, todėl jie nėra reikšmingi sprendžiant dėl skundžiamo Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą ir įpareigodamas Tarybą išnagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo, LVAT Sprendime nurodė, kad atsakovė turėtų įvertinti, ar konkretūs jos pačios priimami dokumentai gali būti pripažinti konfidencialiais, neskelbtinais viešai ir neteiktinais susipažinti suinteresuotiems asmenims, ar visa tuose dokumentuose nurodyta informacija pagrįstai pripažinta „komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija“ ir ar tokia informacija neturi būti laikoma vieša pagal įstatymus, t. y. įpareigojo atsakovę įvertinti ne Bendrovės pateiktų duomenų, o pačios atsakovės priimto dokumento informacijos konfidencialumą. Pažymėtina, kad atliekant planinį Bendrovės patikrinimą, priimtame Patikrinimo akte turėtų būti nurodyta ne tik Bendrovės pateikta informacija, galimai sudaranti komercinę paslaptį, bet ir atsakovės nustatytos aplinkybės, duomenys, pateiktas jų vertinimas ir išvados. Nagrinėjamu atveju atsakovė Rašte nepateikė jokių motyvų ir vertinimų kokia ir kokio pobūdžio „didžioji dalis“ Patikrinimo akte nurodytos informacijos laikytina komercine paslaptimi, todėl neskelbtina ir neteiktina susipažinti, taip pat nenurodė ar Patikrinimo akte yra informacijos, kuri pagal Šilumos ūkio įstatymą laikytina vieša, jeigu taip, ar yra kliūčių dėl kurių viešo pobūdžio informacija negali būti pateikta pareiškėjui.

Atsakant į atsakovės argumentus, kad pažeidus VAAT nutartis, kuriomis bylos medžiaga pripažinta nevieša, Tarybai grėstų atitinkamos teisinės pasekmės bei būtų sukuriamos teisinės galimybės Bendrovei inicijuoti civilinius ieškinius Tarybos atžvilgiu, pažymėtina, kad paaiškėjus aplinkybėms, jog anksčiau procese nevieša pripažinta informacija neatitinka komercinės paslapties požymių, neatima galimybės vėliau byloje priimti kitokį sprendimą, atleidžiant šalis nuo konfidencialumo pareigos (Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Be to, Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje reglamentuojami teisėti komercinių paslapčių gavimo, naudojimo ir atskleidimo atvejai, kurio pagrindu komercinės paslapties naudojimas ar atskleidimas laikomas teisėtu tiek, kiek tai numatyta kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose arba Europos Sąjungos teisės aktuose.

Bendrovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Patikrinimo akto dalis panaikinta, todėl patikrinimas dar nėra baigtas ir informacija niekam negali būti teikiama. Bendrovės nuomone, šioje byloje neliko administracinio ginčo dalyko, todėl teismo sprendimo vykdymas būtų neįmanomas. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Šiuo atveju panaikintas ne visas Patikrinimo aktas, o tik jo dalis, todėl Taryba nagrinėdama pareiškėjo prašymą turėtų įvertinti ar galiojančioje Patikrinimo akto dalyje nurodyta informacija yra vieša ir gali būti pateikta pareiškėjui susipažinti, vadovaujantis LVAT Sprendime nurodytais išaiškinimais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Taryba priimdama ginčijamą Raštą neįvertino pareiškėjo prašymui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į LVAT Sprendime pateiktus išaiškinimus įvertinti ar visa Patikrinimo akte nurodyta informacija laikytina komercine paslaptimi, ar minėtame dokumente nėra informacijos, kuri turėtų būti laikoma vieša ir prieinama vartotojams pagal Šilumos ūkio įstatymą, iš esmės apsiribodama formaliais teiginiais, kad Patikrinimo aktas administracinėse bylose pripažinta nevieša medžiaga. Esant šioms aplinkybėms Raštas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, įpareigojant atsakovę pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas yra sumokėjęs 30 Eur žyminį mokestį už skundo padavimą, todėl šios bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui priteisintos iš atsakovės.

Šioje byloje 2020 m. spalio 28 d. nutartimi administracinės bylos medžiaga pripažinta nevieša ir neteiktina susipažinti bei kopijuoti kitiems asmenimis, išskyrus pareiškėją, jo įgaliotą atstovą, trečiąjį suinteresuotą asmenį, siekiant apsaugoti medžiagą, galimai turinčią komercinę paslaptį.

ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša. Vadovaujantis Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, paaiškėjus, kad informacija neatitinka komercinės paslapties požymių, teismas sprendime ar procesą užbaigiančioje nutartyje gali nustatyti, jog informacija, kuri anksčiau procese buvo pripažinta nevieša, vis dėlto neatitinka komercinės paslapties požymių ir jos konfidencialumo dalyvaujantys byloje asmenys neprivalo saugoti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, pripažindamas tam tikrą medžiagą nevieša ar skirdamas uždarą posėdį, sprendžia procesinio pobūdžio klausimą, o teismo pasisakymas procesiniu klausimu neturi res judicata (galutinio sprendimo) galios (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2-78-370/2020). Paaiškėjus aplinkybei, kad nagrinėjamoje byloje nėra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 2020 m. spalio 28 d. nutartimi nustatyta šios administracinės bylos neviešumo apimtis siaurintina, nevieša bylos medžiaga, neleidžiant su ja susipažinti ir neteikiant kopijuoti byloje nedalyvavusiems asmenimis, laikytina tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-9719-426/2016 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-3374-426/2017 (b. l. 40-43).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. J. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr.R2-(TT)-4954 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr.A-3227-968/2020 vykdymo“ ir įpareigoti atsakovę pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 28 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Pripažinti nevieša bylos medžiagos dalį – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-9719-426/2016 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-3374-426/2017.

Priteisti pareiškėjui J. K. J. iš atsakovės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 30 (trisdešimt) eurų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.