- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-17
- Bylos Nr.
- 1-66-522/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37492-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis L. L. įmonėje (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
A. B. 2017 m. liepos 24 d., apie 19 val. 00 min., Širvintų r., kelio Širvintos-Bagaslaviškis-Kaliakiemis, 9 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. A. B. kraujyje rasta 2,63 promilių etilo alkoholio.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, patvirtino prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytas aplinkybes. Jis nurodė, kad 2017 m. liepos 24 d. būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliu važiavo iš Širvintų link Bagaslaviškio k. Jam važiuojant iš Širvintų apie 19 val. ties Šiaulių kaimu, posūkyje nesuvaldė savo automobilio, nuvažiavo į pakelės griovio kairę pusę ir atsitrenkė į kelio ženklą. Anksčiau nėra vairavęs neblaivus. Nuoširdžiai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Kelių ruožui už sulaužytą kelio ženklą žalą atlygino, jie jam pretenzijų nebeturi.
Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Policijos pareigūnas Artūras Adomavičius tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2017 m. liepos 24 d. apie 19 val. dirbant kartu su Vilniaus apskr. VPK Širvintų r. PK tyrėju Sauliumi Barecku gavo pranešimą, kad Širvintų r., Šiaulių k., Audi nuvažiavo nuo kelio. Atvykus į vietą, kelyje Širvintos-Bagaslaviškis-Kaliakiemis 9 km., automobilis A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvažiavęs nuo kelio. Prie vairo sėdėjo A. B., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus - nustatytas 2,49 prom. girtumas. Jis paaiškino, kad jis pats vairavo automobilį, o šalia sėdėjo brolis R. B., kuriam taip pat nustatytas 2,98 prom. girtumas. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir sulaužytas kelio ženklas. Vairuotojas A. B. pristatytas į VšĮ Širvintų ligoninės priėmimo skyrių kraujo mėginiui paimti. Automobilis nugabentas į UAB „Dovydo transportas“ saugojimo aikštelę (b. l. 9).
Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. liepos 24 d. po pietų jis ir brolis A. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau su brolio automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko iš Širvintų link Bagaslaviškio k., Širvintų r. Automobilį vairavo jo brolis A. B.. Ties Šiaulių kaimu A. B. nesuvaldė automobilio ir nuvažiuodamas į priešpriešinę kelio juostą, nutrenkė kelio ženklą ir nuvažiavo į griovį. Pats jokių sužalojimų nepatyrė (b. l. 12- 13).
A. B. 2017 m. liepos 24 d. surašė paaiškinimą, kad automobilį vairavo neblaivus (b. l. 29).
2017 m. liepos 24 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, kad A. B. neblaivus ir vairuoti negali (b. l. 25).
Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 2017 m. liepos 24 d. 19:09 val. A. B. nustatytas 2.49 prom. girtumas (b. l. 1 26).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2017 m. liepos 25 d. išvadoje Nr. NT. I-A 7540201 7(01) nustatyta, kad A. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,63 prom. etilo alkoholio (b.l. 28).
2017 m. liepos 31 d. buvo apžiūrėtas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti išoriniai apgadinimai (b.l. 14-18).
Eismo įvykio vietos schemoje fiksuoti rasti pėdsakai, nulaužtas kelio ženklas Nr. 1053805 (b.l. 19).
VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. pažymoje nurodė, kad kelio ženklai atstatyti A. B. lėšomis ir įmonė dėl sugadintų kelio ženklų pretenzijų neturi (b.l. 20).
A. B. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. 00324195, transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. F731973 (b.l. 30-32).
BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu ir parodymais teisiamajame posėdyje, policijos pareigūno Artūro Adomavičiaus tarnybiniu pranešimu (b. l. 9), liudytojo R. B. parodymais (b. l. 12-13), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 21), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 22), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su fotolentelėmis (b. l. 14-18), eismo įvykio vietos schema (b. l. 19), alkoholio matuoklio duomenimis (b. l. 26), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. B. kraujyje nustatyta 2,63 promilių etilo alkoholio (b. l. 28).
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Teisme nagrinėjant bylą buvo gautas kaltinamojo mamos V. B. prašymas perduoti A. B. pagal laidavimą jos atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Nagrinėjamos bylos atveju matyti, kad A. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), asmens gyvenimo būdas, požiūris ir padarytos išvados leidžia manyti, kad A. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nusikaltimą padariusio A. B. laiduotoja prašo būti jo mama V. B.. Iš teismui pateiktų duomenų apie V. B. matyti, kad ji neteista, administracine tvarka nebausta, Gelvonų seniūnijoje taip pat nebausta. Tačiau bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad nors iš laiduotojos V. B. parodymų matyti, jog ji sūnaus A. B. elgesį vertina kritiškai ir mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką, tačiau laiduotoja nesugebėjo konkrečiau ir detaliau paaiškinti, kaip ir kokiu būdu galės daryti A. B. įtaką, jog jis daugiau nepažeistų įstatymų, ir jį kontroliuoti. Taip pat pažymėtina ir tai, kad A. B. gyvena (duomenys neskelbtini), o V. B. (duomenys neskelbtini), jiems gyvenant atskirai, galima preziumuoti, kad laiduotoja apskritai neturėtų galimybės stebėti nuteistąjį ir daryti įtaką jo elgesiui. Taigi, V. B. galimybė daryti nuolatinę teigiamą įtaką A. B. yra abejotina.
Teismas taip pat pažymi, kad formuojamoje teismų praktikoje, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis yra 47 metų amžiaus, jis savarankiška susiformavusi asmenybė, dirba atsakingą darbą – yra vairuotojas ekspeditorius. Nei byloje, nei bendraujant su kaltinamuoju, jokių požymių, patvirtinančių jo nebrandumą, nesugebėjimą be autoritetą turinčio asmens elgtis taip, kaip reikalauja įstatymai, nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuolatinis bendravimas su motina neatgrasė kaltinamojo nuo KET pažeidimų darymo. Minėtos teismo įvertintos aplinkybės nesuteikia teismui pagrindo nagrinėjamu taikyti atveju BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Skirdamas kaltinamajam A. B. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į kaltinamojo A. B. asmenybę, t. y. tai, kad jis neteistas (b. l. 46), administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2017 m. gegužės 17 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 3 dalį (b.l. 47), dirba R. L. įmonėje (duomenys neskelbtini), kurioje charakterizuojamas teigiamai, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 60 MGL dydžio baudą.
Remiantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, bausmė A. B. sumažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė bausmė 40 MGL dydžio bauda.
Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalimi). Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.). Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką A. B. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, tačiau turi galiojančią administracinę nuobaudą, jam nustatytinas baudžiamosios priemonės taikymo terminas - 2 (dvejiems) metams.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais.
Teismo posėdyje prokuroras prašė teismo, kad transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis būtų pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuota. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Nors teismų praktikoje ir buvo laikomasi nuostatos, kad padarius BK 281 straipsnyje numatytus neatsargius nusikaltimus transporto priemonė nelaikoma nusikaltimo padarymo priemone, tačiau, šiuo atveju pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, skirtingai nei šio straipsnio 1-6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, yra priskiriama būtent prie tyčinių nusikalstamų veikų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. B. vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus. Kaip jau buvo minėta, kaltinamajam nustatytas 2,63 promilių girtumo laipsnis. Taigi jis tikrai suprato, jog yra neblaivus ir sąmoningai sėdo už vairo. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju, kuomet kaltinamasis vairavo automobilį būdamas girtas ir, išvažiavęs į priešingą kelio eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio, tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių. Spręsdamas šioje byloje automobilio konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia, į tai, kad automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas kaltinamojo vardu. Kaltinamasis nepateikė teismui jokių duomenų, kad šio automobilio konfiskavimas sukels neigiamų pasekmių tiek jam pačiam, tiek kitiems šeimos nariams. Įvertinus šias aplinkybes, teismas pritaria valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro pozicijai, kad kaltinamojo automobilis šioje byloje privalo būti konfiskuotas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti jam 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę A. B. – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, A. B. nustatyti šešių mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.
Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
A. B. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais, konfiskuoti A. B. priklausantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – A. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. F731973 perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatui.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.