- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-16
- Bylos Nr.
- 1-92-417/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03383-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Kaltinamasis
- V. A.
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Advokatai
- Asta Mačernytė
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta Didžioji Britanija, (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Klaipėdos darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. kaltinamasis V. A. tyčia nužudė kitą žmogų, t. y. 2020 metais sausio mėnesį, laikotarpiu nuo 22 dienos vakaro iki 23 dienos 6.40 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dūrė K. B. peiliu į veidą, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje, pažeidžiant kairės pusės kramtomuosius raumenis pažeidimu, sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius kumščiu jai į galvą ir ne mažiau kaip 10 smūgių į kitas kūno dalis, dėl to K. B. lūžo skersinis krūtinkaulis ir šonkauliai kairėje, padaryta kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, tai komplikavosi galvos smegenų edema, cerebrine koma, centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl to K. B. nuo patirtų sužalojimų mirė (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje, taip V. A. tyčia ją nužudė.
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus
2. Kaltinamasis V. A. kaltu dėl inkriminuoto nužudymo prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2020-01-22 K. B. išleido į darbą, ją pavalgydino bei davė 3 eurus. Po valandos ji jam paskambino ir pranešė, jog patyrė avariją Palangos plente, sakė, kad atvyko kelių policija ir aiškinasi. Po to jis su A. B. (B.) tvarkė bordiūrus bei vėliau grįžo namo. Po kelių valandų jam vėl paskambino K. B. ir paprašė paskolinti jai 20 eurų baudai sumokėti, tačiau jis atsakė, kad pinigų neturįs. Neneigia, kad su A. B. išgėrė nedaug alaus. Po to, apie 20.30 val., ji vėl paskambino ir pasakė, kad važiuoja iš darbo namo. Ji atvažiavo visa purvina. Sakė, kad jai skauda šonai, galvą. Ji dejavo kiekvieną dieną. Atvažiavusi ji išsimaudė, davė jai savo džemperį, jos drabužius išskalbė. Vėliau K. B. išsimaudžiusi ir pavalgiusi pradėjo gerti alų. Apie 22 val. vakaro paskambino S. V. ir paklausė, ar gali su vyru atvažiuoti pas juos į svečius. Jiems atvykus, S. V., pamačiusi K., pasakė: ,, tai ką tu žiurke, tu jau čia esi, senai buvai gavusi, kiekvieną dieną tave daužom, o tu čia esi, kai tu buvai visą dieną pas mus namuose, tave daužė ir tu dabar atėjai čia“. Teigia, kad S. V. paaiškino, kad K. B. dvi savaites niekur nedirbo, jį apgaudinėjo, tada jis supykęs sudavė jai tik vieną smūgį delnu į žandikaulio kairę pusę. Tvirtina, kad prisipažinimas buvo išgautas apgaulės būdu, nes tyrėja Birutė Bartkevičienė jam siūlė prisipažinti, žadėdama padėti kvalifikuoti jo veiksmus kaip netyčinę žmogžudystę. Aiškina, kad kai sudavė antausį, paėmė ir atsisėdo kambaryje prie stalo, ant sofos sėdėjo A. B., K. B., vyras, vardu A., ir R. S.. Teigia, kad R. S. matė, kaip jis sudavė tik antausį ir daugiau K. B. nebeužgavo. Po to visi, išskyrus jį, pradėjo gerti alkoholinius gėrimus, šokti. Vėliau S. V. paprašė A. iškviesti taksi. S. V. stovėjo prie televizoriaus, prie jos priėjo K. B. ir pasakė, jog irgi nori važiuoti kartu. Tada S. V. pastūmė K. B. ir pradėjo ją spardyti ir, kai baigė spardyti, jis palydėjo svečius iki taksi. S. V. pasakė, kad spardė dėl to, kad nevogtų pinigų, be to, K. B. buvo pavogusi telefoną. Grįžęs į kambarį liepė K. B. eiti miegoti, tačiau paėmęs ją už rankos pajuto, jog ji buvo šalta. Po to darė jai dirbtinį kvėpavimą, bet ši nebeatsigavo, tada pats iškvietė greitąją med. pagalbą ir policiją.
3. Nukentėjusioji S. B. parodė, kad K. B. jos motina, apie mamos ir kaltinamojo santykius nieko nežinanti. Nurodo, kad sausio 22 d. su savo mama dieną buvo susitikusi, apie 20 val. ji jai skambino, sakė, kad ruošiasi kitai dienai į darbą. Teigia, kad sausio 22 d. su mama susitikusi buvo tarp 14 val. ir 15 val. ir jokių sužalojimų jos veide nebuvo, ji niekuo nesiskundė, kad kažkas skauda. Ji buvo visiškai blaivi bei nieko tokio nepasakojo, kad tą dieną būtų kažkas blogai. Aiškina, jog jos mama paskutines dvi savaites glaudėsi pas kažkokį vyriškį (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes ji buvo iškraustyta. Teigia, kad visą laiką su mama palaikydavo santykius, susitikdavo. Neneigia, kad mama buvo išgerianti, tačiau nevartojo psichiką veikiančių medžiagų. Parodo, kad palaidojo mamą lėšomis, kurias skolinosi. Prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės ir 594 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog mokėta už karstą, rūbus, duobę, mašiną, viskas, kas būtiniausia palaidoti.
4. Liudytojas A. B. parodė, kad 2020 m., sausio mėn., vyko išgertuvės. Dalyvavo S. V. su draugu, ji atvažiavo naktį po dvylikos, atsivežė 0,7 l ar 1 l degtinės. Po to jis atsigulė į lovą ir užmigo, o pabudęs pamatė K. B., gulinčią ant grindų ant kairiojo šono, ji buvo visiškai nuoga. Kaltinamasis pasakė, jog ėjo ir nukrito. Praėjus kuriam laikui, kaltinamasis, priėjęs prie K. B., pačiupinėjo ją ir apvertė ant nugaros, iš burnos kraujo buvo nedaug. Po to kaltinamasis darė jai širdies masažą, vėl pačiupinėjo ir pasakė: ,,nu vsio, negyva“. Po to jis su S. paguldė K. B. ant lovos, o kaltinamasis ją aprengė ir pasakė, jog reikia ją guldyti atgal ant grindų, iškvietė policiją ir greitąją med. pagalbą. Teigia, kad S. atvyko prieš tai, kai gulėjo ant žemės K.. Nematė, kad kaltinamasis ar S. būtų naudoję smurtą prieš nukentėjusiąją.
5. Perskaičius parodymus, duotus 2020-05-05, liudytojas A. B. parodė, jog šie parodymai yra teisingi, kad prieš tai, bijodamas V. A., nesakė, jog matė, kaip jis davė K. B. per šonus. Kai svečiai išvyko, buvo kuriam laikui užmigęs. Pabudęs pamatė, jog kaltinamasis su K. B. stovėjo kambaryje prie lovos netoli televizoriaus, jis šaukė, vadino prostitute, atseit visiems duoda, o jam ne, vadino narkomane. Nurodo, kad jis tuo metu miegojo ant savo lovos ir pabudo nuo tų jų barnių. Svečiai, su kuriais girtavo, buvo jau išvažiavę. K. B. stovėjo visiškai nuoga, kai pabudo, o kaltinamasis apsirengęs. Besibardami abu pajudėjo arčiau durų. Matė, jog V. A. dešiniu kumščiu smogė porą kartų K. B. į kairį šoną ir ji nuo tų smūgių nugriuvo. Nukrito kojomis į įėjimo į kambarį durų pusę ir nesikėlė nuo grindų. Kai nukrito, jis kaltinamajam pasakė: „V., ką tu darai“, tai šis atsakė: „ai tuoj atsipeikės“, dar pasakė, jog užklotų ją, ir V. A. užklojo anklode. Kurį laiką ji pragulėjo nejudėdama. Tada jis pasakė, jog reikia pažiūrėti, grindys šaltos, pirmame aukšte niekas negyvena, o K. nejuda. Ji buvo nukritusi pusiau ant šono, galva į lovos pusę, kurioje ji miegodavo su V. A.. Kaltinamasis priėjo, nuėmė anklodę, pavertė ant nugaros ir iš jos oras išėjo su garsu, dar bandė ją gaivinti – širdies masažą daryti, ir po to pasakė: „viskas jai, nekvėpuoja“. Tada jis pasakė kaltinamajam, jog skambintų, bet šis pasakė, kad reikia ją aprengti ir jo paprašė sakyti, kad K. atseit iš lauko atėjo ir iš karto nukrito. Teigia, kad padėjo kaltinamajam, nes jo bijojo, ne kartą yra smogęs. Padėjo įkelti į lovą K.. Prisimena, kad ant grindų dar jai esant, kai atvertė ją V. ant nugaros, jai išbėgo iš burnos kraujo ant žando. Lovoje kaltinamasis aprengė K. džinsus, apmovė kojines, apavė batus ir striukę, kelnaičių nerado. Abudu iškėlė iš lovos K. B. jau aprengtą ir paguldė ją ant grindų taip pat, kaip ir prieš tai buvo nukritusi. Suprato, kad V. A. užmušė K., nes pats pasakė, jog ji nekvėpuoja, negyva. Tvirtina, kad R. S. visą tą laiką sėdėjo ant lovos, turėjo matyti, kas vyko kambaryje. Kai svečiai išvyko, jis prigulė savo lovoje. K. paguldė veidu kiek į televizoriaus pusę. Nurodo, kad svečiai su K. B. barėsi tarpusavyje tik žodžiu, jokių muštynių nebuvo. Kai lankėsi bendrabutyje pas tuos svečius, jokių muštynių nebuvo. Teigia, kad bijojo V. A., todėl nesakė iš pradžių tiesos, šis net du kartus jam šonkaulius sulaužė, R. S. kaltinamasis taip pat yra suklaužęs šonkaulius.
6. Parodymų patikrinimo vietoje liudytojas A. B. šiuos parodymus patvirtino bei nurodė, kaip V. A. smurtavo prieš K. B. (t. 1, b. l. 152–154).
7. Liudytojas R. S. parodė, kad atsimena, kaip kaltinamasis atsivedė K. B. ir su ja gyveno apie dvi savaites. Aiškina, kad vakare atvažiavo S. V. su vaikinu bei atsivežė 0,7 l degtinės. Teigia, kad K. B. buvo nukritusi kambaryje, kraujas bėgo iš burnos bei ji pradėjo gargaliuoti. K. nukrito kaltinamajam sudavus smūgį kumščiu, kur pataikė, nežino, atsimena, jog S. V. įspyrė vieną ar du kartus į šoną gulinčiai K. B.. Atvykus taksi, svečiai išvažiavo, jis su A. B. įkėlė K. į lovą, nes ji nesikėlė, gargaliavo. Pagalvojo, kad gali užspringti krauju. Nurodo, kad K. B. dar buvo apsirengus su drabužiais, ant veido matėsi kraujas. Vėliau V. A. įsiutęs gulinčiai lovoje K. B. 2–3 kartus kumščiu trenkė į šoną ir ėmė ją nurenginėti. K. B. visai nesipriešino, rankos buvo nuleistos. V. A. užėjo isterija, vadino visaip ją, sakė „prisigėrei“, ėmė draskyti jos drabužius kaip „psichas“ ir K. liko visai nuoga. Kaltinamasis patraukė ją už kojų ir K. B. iškrito iš lovos ant grindų, jos galvos ir kūno niekas neprilaikė. Nuogu kūnu nukritusi ant laminato gargaliavo kaip springdama. Tada jis pasiūlė iškviesti greitąją med. pagalbą, tačiau kaltinamasis pasakė, jog „nieko nėra, atsikels“. Iš lovos ji iškrito ant nugaros kojomis į duris aukštielninka. Tvirtina, kad V. A. neleido kištis į jo reikalus. Po to jis užmigo ir, praėjus trims valandoms, V. A. pažadino jį ir A. B. bei pasakė, jog reikia aprengti K.. Tada jis padėjo aprengti, moteris nerodė gyvybės ženklų. Suprato, jog moteris negyva ir kad V. A. ją užmušė. Teigia, kad kai K. gulėjo, matė kraują ant jos veido, o kai atvyko policija, kraujo nebebuvo. Teigia, kad V. A. yra jį sumušęs, du kartus sulaužęs šonkaulius, jis yra agresyvus, ypač kai girtas. Nurodo, jog kaltinamasis prašė sakyti, kad K. narkomanė, parėjo iš lauko tualeto ir nugriuvo. Tvirtina, kad kaltinamasis tą vakarą gėrė alų ir degtinę.
8. Parodymų patikrinimo vietoje liudytojas R. S. šiuos parodymus patvirtino bei nurodė, kaip V. A. smurtavo prieš K. B. (t. 1, b. l. 172–174).
9. Iš liudytojos S. V. (mirusi (duomenys neskelbtini)) parodymų matyti, kad K. B. buvo jos draugė, ją pažinojo apie 2–3 mėnesius, susipažino per bendrą jų pažįstamą. Apie K. B. mirtį sužinojo iš V. – V. A., nes jis paskambino iš K. mobiliojo telefono ir pasakė, kad K. nebėra – mirė. Gali papasakoti tai, kad 2020-01-22 ją su vyru A. V. į svečius pasibūti ir išgerti pasikvietė V. A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvės rajone, (duomenys neskelbtini) name – tiesiog paskambino į mobilųjį ir pasikvietė. Su vyru taksi automobiliu atvyko pas V. – V. A., pakilo laiptais į antrą aukštą, įsileido V. A.. Kambaryje sėdėjo K. B. ir dar du kažkokie vyrai, kurių ji nepažįsta. Kai atvyko, jau buvo tamsu ir parduotuvės nebedirbo. Atsivežė 0,7 l talpos degtinės butelį ir du „bambalius“ alaus. Kai atvyko, ten išgertuvės jau vyko, nes pilna buvo išgertų butelių („bambalių“). K. B. atrodė normaliai, sėdėjo ant lovos, bendravo. Gėrė visi: liudytoja, A. V., V. A., tie du vyrai, kurių nepažįsta, ir K. B.. Tarpusavyje jokių santykių nesiaiškino, apie jokius ankstesnius konfliktus su kažkuo kitu nekalbėjo. Liudytoja žino, kad K. turėjo sugyventinį – L. vardu, jį vieną kartą yra mačiusi, bet apie jų tarpusavio nesutarimus nieko nežino. Paryčiui išgėrus alkoholį išsikvietė taksi ir ji su A. V. išvažiavo namo. Visi kiti liko sėdėti kambaryje. Išvykstant K. sėdėjo, niekas jos nebuvo sumušęs. V. A. palydėjo iki taksi automobilio. Išgertuvių metu į lauką į tualetą nevaikščiojo, V. A. parodė tiesiog kibirą, pastatytą virtuvėlėje, kur nusišlapino ir uždengė dangčiu. K. nematė einančios į tualetą, kol buvo. Kiek žino, sakė, jog lauke tualeto nėra, liepė daryti į kibirą. K. B. pas liudytoją (duomenys neskelbtini) gatvėje bute gyveno apie mėnesį laiko. Atsitiko taip, kad ji pradėjo nebeiti į darbą – girtavo, dėl to ją išmetė iš darbo ir ji nebegalėjo susimokėti už nuomą (duomenys neskelbtini), kur nuomojosi, ir pasiprašė pagyventi. Susinešė daiktus pas ją, tai buvo 2019 m. gruodžio – 2020 m. sausio mėn. Kažkiek pagyvenusi ji pasakė, jog eis gyventi pas pažįstamą (kaip vėliau paaiškėjo, pas V. A.), nes atseit pas jį išsinuomojo kambarį. Su V. A. susipažino būtent tada, kai V. pakvietė pas save 2020-01-22 ją su vyru – skambino K. iš savo telefono, po to kalbėjo jos telefonu su V. (V.). Tas V. pas liudytoją namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra buvęs, bent ji to nežino arba nebeatsimena dėl nuolatinio alkoholio vartojimo. Bute (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena ji su vyru ir uošvis bei, kaip minėjo, trumpai apie mėnesį pagyveno K.. Apie tai, kad K. yra padariusi ar kaltinama vagyste, žino tik tai, ką jai sakė vyras A. V.. Jis sakė, jog K. B. susipažino per „Facebook`ą“ su kažkokiu vyriškiu ir lyg telefoną norėjo pavogti. O per paskutines išgertuves 2020-01-22 girdėjo tik K. sakant, kad dėl vagystės jai gresia lyg 8 mėn. laisvės apribojimo. Daugiau nekreipė dėmesio į tas kalbas. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės paskutinį kartą, kai išvyko su taksi, grįžo paryčiui, nes tik spėjo atsigulti, ėmė skambėti telefonas ir tada pamatė, jog K. abonentas skambina, bet pakėlus kalbėjo V., kad jos nebėra, mirė. Buvo apie 7 val. ryto, 2020-01-23. V. dar klausė K. pavardės, nes nežinojo. Išvykstant jai su vyru 2020-01-23 paryčiui tie du vyrai, kurių vardų net nežino, tebesėdėjo, nemiegojo (t. 1, b. l 113–115).
10. Specialisto išvadoje Nr. M 50/2020 (03) konstatuota, kad K. B. padaryta durtinė-pjautinė žaizda viršutinės lūpos kairėje, pažeidžiant kairės pusės kramtomuosius raumenis, lūžo skersinis krūtinkaulis ir šonkauliai kairėje, padaryta kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, tai komplikavosi galvos smegenų edema, cerebrine koma, centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl to K. B. nuo patirtų sužalojimų mirė (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje (t. 1, b. l. 25–34).
11. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad K. B. rasta (duomenys neskelbtini), namo antrame aukšte, gulinti ant grindų su batais, džinsais ir palaidine. Įvykio vietoje paimtas mygtukinis mirusiajai priklausantis telefonas (t. 1, b. l. 13–19).
12. Apžiūrėjus specialisto pateiktą priedą prie specialisto išvados Nr. IBPS-V-461220-20 ir remiantis telekomunikacijų tinklų pateikiama informacija matyti, kad 2020-01-22 (mirties išvakarėse) iš šio telefono bendrauta su „ST“ (S. V.) abonentu, skambinta taksi (t. 1, b. l. 44–47).
13. Iš 2020-05-14 V. A. parašyto prisipažinimo matyti, kad 2020 sausio 22 d. jis kumščiu sudavė į veidą K. B., po to ją pastūmė ir ši nukrito, atsitrenkusi į sofos-lovos kampą (t. 3, b. l. 43).
14. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, jog kaltinamojo V. A. kaltė dėl K. B. tyčinio nužudymo yra įrodyta.
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
15. Nors kaltinamasis V. A. ir neigia nužudęs K. B., nurodydamas, jog pastarajai sudavęs tik vieną smūgį delnu per veidą, tačiau jo tokie parodymai prieštarauja surinktiems šioje byloje įrodymams.
16. Nustatyta, kad 2020 m. naktį iš sausio 22 d. į 23 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, vyko išgertuvės, išsiskirsčius daliai svečių, bute liko V. A., žuvusioji K. B. bei liudytojai A. B. ir R. S.. Teismas netiki kaltinamojo parodymais, jog jis sudavė tik vieną smūgį nukentėjusiajai B. delnu per veidą, nes jie prieštarauja liudytojų, dalyvavusių įvykio vietoje, – A. B. ir R. S. parodymams bei kitiems šioje byloje surinktiems ir nuosprendyje aptartiems objektyviems įrodymams. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamojo iškeltos versijos dėl tik vieno smūgio sudavimo delnu per veidą nepatvirtina kiti bylos duomenys. Tai, kad kaltinamasis V. A. smurtavo prieš nukentėjusiąją K. B., bei apie panaudoto smurto apimtį ir suduotų smūgių skaičių patvirtina liudytojai A. B. ir R. S. bei teismo medicinos specialisto išvada. Teisme liudytojai R. S. ir A. B. patvirtino, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė smūgius kumščiu į galvą ir į šonus, be to, R. S. teigė, jog kaltinamasis patraukė K. B. už kojų ir ši iškrito iš lovos ant grindų, tačiau jos galvos ir kūno niekas neprilaikė. Taigi šie duomenys patvirtina, kad smurtas prieš nukentėjusiąją buvo žymiai intensyvesnis, negu pripažįsta kaltinamasis. Šiais liudytojų parodymais teismas tiki bei jais remiasi grįsdamas kaltinamojo V. A. kaltę. Kartu pažymėtina ir tai, jog liudytojai A. B. ir R. S. pirmus savo parodymus davė netikslius, kadangi bijojo kaltinamojo. Teismas mano, jog tokiai baimei buvo rimtas pagrindas, nes kaltinamasis prieš minėtus liudytojus smurtavo – buvo sulaužęs jiems šonkaulius. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo iškeltą versiją teismas vertina kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl inkriminuoto tyčinio nužudymo.
17. Remiantis liudytojo R. S. parodymais nustatyta, kad S. V. įspyrė vieną ar du kartus į šoną gulinčiai K. B., tačiau šie smūgiai nukentėjusiosios mirčiai įtakos neturėjo, nes, kaip teisme paaiškino ekspertas R. Dimša, K. B. mirė nuo galvos sumušimo.
18. Kaltinamojo V. A. veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes jis suduodamas daugybinius smūgius nukentėjusiajai K. B., t. y. ne mažiau kaip 3 smūgius kumščiu jai į galvą ir ne mažiau kaip 10 smūgių į kitas kūno dalis, dėl ko K. B. lūžo skersinis krūtinkaulis ir šonkauliai kairėje, padaryta kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, tai komplikavosi galvos smegenų edema, cerebrine koma, centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu ir dėl to K. B. nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje. Taip V. A. tyčia ją nužudė. Kaltinamasis suvokė pavojingą veikos pobūdį, t. y. suvokė, kad gali sužaloti K. B. ar atimti gyvybę, nenumatė, kokį konkretų sužalojimą padarys, jį tenkino bet kokie padariniai, todėl veikė netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo padarytų sužalojimų ir nukentėjusiosios mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jo veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes.
19. Daiktai (saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje), turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paskirstomi taip: mobiliojo ryšio telefonas NOKIA RM 1137 IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Pildyk“ grąžintinas S. B., o mobiliojo ryšio telefonas „Huawei MRD-LX1“, IMEI (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), grąžintinas V. A..
IV. Civilinis ieškinys
20. Tenkintinas pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys, nes dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų jai buvo padaryta turtinė žala (laidotuvių išlaidos ir kt.). Nukentėjusiosios S. B. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra realus bei pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl žalos atlyginimas priteistinas.
21. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinama pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.
22. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, nurodydamas, jog pasekmės neatitaisomos – sūnaus gyvybės atėmimas – skaudžios ir mirusiojo motinai neįkainojamos.
23. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji S. B. dėl savo mamos netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą. Iš minėto nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais V. A. veiksmais, kuriais buvo nužudyta jos mama. Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo teisinės padėties, teisėtą jos prioritetą. Teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, mano, jog neturtinės žalos dydis – 10000 Eur – nėra akivaizdžiai per didelis ir atitinka formuojamą teismų praktiką, todėl žalos atlyginimas priteistinas.
V. Bausmių skyrimo motyvai ir kiti klausimai
24. Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos inkriminuoto nusikaltimo padarymui.
25. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. A., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį bei tyčinį pobūdį, padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, kaltinamojo asmenybę – neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Pažymėtina ir tai, jog anksčiau jo padaryti nusikaltimai buvo susiję su smurto panaudojimu. Nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustačius 1 sunkinančią aplinkybę, jam skirtina BK 129 str. 1 d. artima sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
n u s p r e n d ž i a:
V. A. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020-05-18 iki 2020-10-16.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.
Priteisti iš V. A. S. B. 10000 Eur neturtinės ir 594 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro J. Petuchovo 2020-07-24 nutarimu skirtą V. A. laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kai nežinoma asmens turto sudėtis, buvimo vieta, palikti iki civilinių ieškinių klausimo išsprendimo.
Mobiliojo ryšio telefoną NOKIA RM 1137, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ grąžinti S. B., o mobiliojo ryšio telefoną „Huawei MRD-LX1“, IMEI (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), grąžinti V. A..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.