Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. spalio 16 d. (patikslinta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi).

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Iš V. A. S. B. priteista 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei ir 594 Eur (penki šimtai devyniasdešimt keturi eurai) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

V. A. pripažintas kaltu ir pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tyčia nužudė kitą žmogų, t. y. 2020 metais sausio mėnesį, laikotarpiu nuo 22 dienos vakaro iki 23 dienos 6.40 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dūrė K. B. peiliu į veidą, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje pusėje, pažeidžiant kairės pusės kramtomuosius raumenis, sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius kumščiu jai į galvą ir ne mažiau kaip 10 smūgių į kitas kūno vietas, dėl to K. B. lūžo skersinis krūtinkaulis ir šonkauliai kairėje pusėje, padaryta kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, tai komplikavosi galvos smegenų edema, cerebrine koma, centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl to K. B. nuo patirtų sužalojimų 2020 m. sausio 23 d. mirė įvykio vietoje, taip V. A. tyčia ją nužudė.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. A. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendį pakeisti, sumažinti jam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

1. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme – laisvės atėmimu vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams, apeliantas nurodo, kad teismas skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į tai, kad ankstesni jo teistumai yra išnykę, jis administracinių nuobaudų neturi, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, ankščiau savo kaltę pripažino iš dalies tik todėl, kad bijojo pasakyti tiesą. Prašo atsižvelgti į tai, kad jam 54 metai, gyveno vaikų namuose, turi 70 metų tetą, su kuria nori bendrauti. Taip pat nurodo, kad jis turi sveikatos problemų, vartoja vaistus, laisvės atėmimo vietoje jam nėra suteikiamos tokios pačios gydymo paslaugos, kokios galėtų būti suteiktos laisvėje.

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. A. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo V. A. apeliaciniame skunde.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija savo kaltės, jo padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir šios veikos teisinio kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Teisėjų kolegijos nuomone, šis apelianto prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuomet, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. A., pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė nuteistajam savo dydžiu teisingą, BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio ir BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančią bausmę. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu V. A. už minėtą nusikalstamą veiką paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistasis. Apeliantui paskirta bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytas laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Ši nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismas V. A. už šios nusikalstamos veikos padarymą skyrė vienuolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra lygi pritaikyto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Skirdamas bausmę V. A. pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad byloje nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat įvertino V. A. asmenybę.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad V. A. nevedęs, niekur oficialiai nedirba (t. 3, b. l. 10), nuolatinės gyvenamosios vietos neturi (t. 3, b. l. 9), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 3, b. l. 6–8), praeityje teistas, tačiau teistumai yra išnykę (t. 3, b. l. 1–4). Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jo teistumai yra išnykę. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Skundžiamame nuosprendyje teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenimis, nurodė, kad V. A. yra neteistas, tačiau taip pat atsižvelgė į tai, kad ankščiau jo padaryti nusikaltimai buvo susiję su smurto panaudojimu. Taigi, nors V. A. ir laikomas neteistu, tačiau ankstesni jo teistumai charakterizuoja jį kaip asmenį, rodo jo asmens pavojingumą, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymo reikalavimų, yra linkęs nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes įvertino skirdamas bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. A. taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis palaiko artimus ryšius su senyvo amžiaus teta, turi sveikatos problemų, vartoja vaistus. Tačiau šios aplinkybės, atsižvelgiant į jau aptartas nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti švelninama.

Taigi, įvertinus nuteistojo V. A. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, nustatytą baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo V. A. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. V. A. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės šios išvados nepaneigia.

Įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad V. A. bausmė paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, jos rūšis ir dydis atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, ji tinkamai individualizuota, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininką charakterizuojančius duomenis bei kitų svarbių aplinkybių visumą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. (V.) A. apeliacinį skundą atmesti.