Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei G. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys priimtas 2020 m. vasario 7 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės reikalavimai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintini dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Ferratum“ ir atsakovės 2013 m. balandžio 20 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 59890, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 144,81 Eur (500 Lt) kreditas, bendra kredito kaina – 13,61 Eur, o atsakovė įsipareigojo laiku grąžinti kreditą, sumokėti bendrą kredito kainą ir palūkanas, taip pat delspinigius, kredito grąžinimo terminas – 2013 m. gegužės 20 d. Tarp UAB „Ferratum“ ir UAB „Ferratum finance“ 2016 m. liepos 22 d. buvo sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, pagal kurią reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą pagal kredito sutartį UAB „Ferratum“ perleido UAB „Ferratum Finance“, kuri 2019 m. gegužės 9 d. subrogacijos sutartimi reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą perleido UAB „Credit day“, o pastaroji 2019 m. gegužės 10 d. reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą perleido ieškovei UAB „Legal Balance“.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė 2019 m. birželio 6 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo jos įvykdyti įsipareigojimus, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei skolą, nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagrindinė atsakovės sutartinė prievolė pagal kredito sutartį, atitinkančią vartojimo kredito sandorio požymius, buvo grąžinti jai suteiktą kreditą ir sumokėti kredito sutartyje nustatytus mokesčius (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.3 ir 7.1 punktai). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 144,81 Eur negrąžintą kreditą ir 13,61 Eur bendrą kredito kainą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punktu šalys sulygo, kad atsakovė už laiku negrąžintą kreditą ar jo dalį moka specialiosiose sąlygose ir tinklapyje nurodytas palūkanas už kreditą (t. y. už tolesnį naudojimąsi kreditu) iki faktinio kredito (jo dalies) grąžinimo į ieškovės sąskaitą. Kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytos 113,61 procentų dydžio metinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 276,30 Eur mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. sausio 24 d. yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punktu, specialiųjų sąlygų 5 punkto 3 dalimi atsakovė įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos (kredito ir sutarties 5.1 punkte nurodytų ir nesumokėtų palūkanų) ne daugiau už 180 dienų. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 14,26 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2020 m. sausio 22 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą savo sutartinei piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 14,26 Eur delspinigius taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (448,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 8 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis) ir 121 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 129 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 144,81 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų 81 ct) kreditą, 13,61 Eur (trylikos eurų 61 ct) bendrą kredito kainą, 276,30 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 30 ct) mokėjimo palūkanas, 14,26 Eur (keturiolikos eurų 26 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (448,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 129 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo privalo įvykdyti preliminarų sprendimą arba pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui raštu motyvuotus prieštaravimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Jeigu prieštaravimai per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduodamas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.