Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1925-657/2018 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ir uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinius atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi A.S., dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Versina“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą paskelbti viešojo pirkimo „S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro centrinio stadiono tribūnų išplėtimo, daugiafunkcio sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro įkūrimo, panaudojant ir pritaikant stadiono esamą infrastruktūrą, ir automobilių saugyklos su teniso aikštynu statybos darbų pirkimas“ laimėtoju KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi A.S., bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo (pakartotinai) atlikti pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo veiksmus, priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūrą ir uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai sudaryti pirkimo sutartį dėl S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro centrinio stadiono tribūnų išplėtimo, daugiafunkcio sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro įkūrimo, panaudojant ir pritaikant stadiono esamą infrastruktūrą, ir automobilių saugyklos su teniso aikštynu statybos darbų pirkimo (pirkimo Nr. 359093) iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas.Ieškovė nurodė, kad reiškiamas reikalavimas yra faktiškai ir teisiškai pagrįstas. Pirkimo objektas nėra neatidėliotinos būtinybės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, jokio esminio neigiamo poveikio visuomenės gerovei nesukeltų. Nors darbų pirkimui finansuoti yra numatyta galimybė gauti lėšų iš Europos Sąjungos (ES) pagal 2014 – 2020 metų ES fondų investicinių veiksnių programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“, vis tik šios dalies lėšų finansavimas numatytas iki 2020 metų, o pačių lėšų įsisavinimui dar suteikiama laiko, todėl pagrįstai galima teigti, kad sustabdžius viešojo pirkimo procedūrą nebus sukurtos aplinkybės, dėl kurių šios lėšos galėtų būti prarastos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Byloje nėra įrodymų leidžiančių teigti apie S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro centrinio stadiono kritinę būklę, statinio pavojingumą, negalimą jo eksploataciją, ar kitokią jo keliamą grėsmę aplinkos ar visuomenės saugumui ar sveikatai, dėl ko neatidėliotinai, kuo skubiau būtina pradėti šias grėsmes galinčius pašalinti statybos darbus. Iki atsakovė priėmė sprendimą rekonstruoti stadioną, jame vyko įvairūs pramoginiai ir sporto renginiai.Nors UEFA stadiono patikrinimo išvadoje nurodoma, kad stadiono negalima priskirti oficialiai kategorijai, netgi sutinkant su teismo teiginiu dėl galimybės rengti stadione tarptautinio lygio varžybas, tai nieko bendro neturi su grėsme visuomenės saugumui ar sveikatai, ar kitokiems svarbiausiems visuomenės gėriams. Laikinas ir pakankamai trumpas statybos darbų pradžios atidėjimas, iki bus išspręstas teisinis ginčas per CPK 423⁸ straipsnio 4 dalyje ir 423⁹ straipsnio 3 dalyje numatytus trumpus bylos nagrinėjimo terminus, negali padaryti jokios neigiamos įtakos nei visuomenės gerovei, jos saugumui, nei sveikatai. Kauno apygardos teismas sprendė, kad pirkimas yra socialiai reikšmingas tiek Kauno miesto gyventojams, tiek valstybės mastu; jis reikalingas Kauno miestui ir Lietuvos vardui garsinti, sporto bendruomenės ir miestiečių poreikiams tenkinti. Tačiau tokią išvadą galima padaryti absoliučiai dėl kiekvieno statybos darbų viešojo pirkimo, todėl kas kart sąžiningas tiekėjų konkuravimas, vien tik dėl šių argumentų, savaime neturėtų būti paneigiamas. Nėra jokio teisės akto (šiuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo), kuriuo būtų įtvirtina pirkimo ypatinga/strateginė svarba Lietuvos valstybei. Netgi tuose pirkimuose, kuriuose sprendžiamas ginčas dėl valstybei strategiškai svarbių objektų, Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad viešojo pirkimo operatyvumas taikytinas tik išimtinai ir tik pagrįstai paneigus viešojo pirkimo teisėtumo patikrinimo būtinybę.Lietuvos lengvosios atletikos federacijos 2018 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 38 dėl stadiono būtinybės 2021 metų Europos lengvosios atletikos čempionatui surengti nurodyta, kad tik ketinama kreiptis į Europos lengvosios atletikos asociaciją, ir tai galima padaryti iki 2018 m. balandžio 30 d. Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos lengvosios atletikos federacija pateikė paraišką, kad Lietuvoje 2021 metais turės įvykti Europos lengvosios atletikos čempionatas. Taigi išvados, kad stadionas reikalingas šioms varžyboms rengti, nepagrįstos.Iš Kauno apygardos teismo nurodyto 2018 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 340 matyti, kad konkrečiai S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro centrinio stadiono rekonstrukcijai skirtas finansavimas 2018 metais yra 1,5 mln. Eur; 2019 metais – 1,79 mln. Eur ir 2020 metais – 4,252 mln. Eur. Iš viso – 7,542 mln. Eur. Šiame teisės akte nėra jokių sąlygų dėl kurių 2018 metams suplanuota, ar apskritai visa 7,542 mln. Eur finansavimo suma gali būti prarasta, jeigu darbai nebus įsigyti būtent iki 2018 m. gruodžio 1 d. Konkrečiam projektui skirtas valstybinis finansavimas negali būti perskirstytas ar panaudotas kitiems projektams ar tikslams be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo. Paminėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nėra jokių išlygų, kad finansavimas bus prarastas, jeigu darbai nebus įsigyti iki 2018 m. gruodžio 1 d.Nėra pagrindo išvadai, kad atidėjus darbų vykdymo pradžią iki bylos nagrinėjimo pabaigos, bus prarastos ES struktūrinių fondų lėšos (klaidingai nurodyta 4,983 mln., nes iš ES skiriama 4,6 mln.). Ši teismo išvada yra tik prielaida. Atsakovė pateikė tik išrašą iš 2018 m. sausio 30 d. iš ES struktūrinių fondų finansavimo sutarties Nr. 07.1.1-CPVA-R-904-21-0003. Taigi visiškai nėra aišku ir negalima spręsti dėl šalių teisių ir pareigų turinio vien tik iš sutarties išrašo. Kita vertus, netgi ir iš to paties išrašo akivaizdu, kad nėra jokių sąlygų, pagal kurias būtų galima spręsti, kad ES lėšos bus prarastos nepradėjus darbų iki atitinkamos datos.Nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų arba leidžiant vykdyti neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sutartį, bus pradėti ir vykdomi darbai už kuriuos bus pradėti mokėti pinigai (ir šiuo atveju tiek iš valstybės, tiek ES lėšų), akivaizdu, kad tikėtina ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu ir vien tik tai yra savarankiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teikiant ieškinį buvo žinoma, kad viešojo pirkimo sutartis nėra sudaryta, o teikiant šį atskirąjį skundą viešojo pirkimo sutarties sudarymo aplinkybės nėra žinomos, t. y. tikėtina, kad sprendžiant šį skundą viešojo pirkimo sutartis jau bus sudaryta, todėl šiuo atskiruoju skundu, taip pat prašoma stabdyti viešojo pirkimo sutarties vykdymą. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į ieškinio dalyką (ginčijamas kito asmens paskelbimo laimėtoju teisėtumas tikslu tapti pirkimo laimėtoju), tiek prašymo stabdyti viešojo pirkimo procedūrą, tiek prašymo stabdyti viešojo pirkimo sutartį tikslai ir taikymo sąlygos yra tapačios, t. y. užtikrinti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo realų įvykdymą, todėl prašymas stabdyti viešojo pirkimo sutartį, savo esme, nėra naujas apeliacinėje instancijoje pareikštas reikalavimas ir gali būti sprendžiamas, nes nustačius sąlygas pirmosios laikinosios apsaugos priemonės taikymui, tai taip pat reikštų, kad ir kitoms laikinosioms apsaugos priemonėms – įpareigojimui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymui, viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymui; taikyti pagrindai egzistuoja (CPK 423⁷ str. 2 d. 4 p.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Remiantis CPK 423⁷ straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas viešųjų pirkimų bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones. Viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgdamas į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 423⁷ str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia, turi preliminariai įvertinti pareikštus ieškinio reikalavimus. Vertindamas ieškinio reikalavimų preliminarų pagrįstumą teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt). Pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės apskritai galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.). Tik priėjęs tokios išvados, teismas gali spręsti ar yra kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad pareikštame ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (pirkimo sąlygos, tiekėjų pasiūlymai ir ieškovės pretenzija, ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai, teismų praktika). Ieškinio forma ir turinys atitinka nustatytus CPK reikalavimus, dėl ko ieškovei pateikus argumentais ir įrodymais grindžiamą ieškinį, nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, vertinamo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių.Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ginčo pirkimo objektas turi visuomeninę reikšmę, sprendė, kad pirkimo svarba Kauno miestui, jo gyventojams ir visai valstybei paneigia prioriteto viešajam interesui pirkimo procedūrų teisėtumu ir skaidrumu užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Teismas pirmenybę teikė viešajam interesui, reikalaujančiam paslaugų, reikalingų visuomenei, kuo skubesnį įsigijimą, todėl ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek atsakovės, tiek pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad skundžiamo viešojo pirkimo objektas sudaro pagrindą spręsti apie visuomenei reikšmingų paslaugų pirkimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, esant dviejų viešųjų interesų konkurencijai (viešasis interesas teisėtai įvykdyti pirkimą ir viešasis interesas kuo skubiau pradėti S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukciją), prioritetą suteikė viešajam interesui – pirkimo objektui, nepaneigęs kito viešojo intereso reikšmės – pirkimo procedūrų teisėtumo.Viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010). Tokia viešojo intereso samprata kyla iš turiningųjų VPĮ tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Taigi viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, akivaizdžios neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Šie pagrindai <...> turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas. Šiame kontekste atsižvelgtina inter alia (be kita ko, be to) į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas pirkimo objektu nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (pats savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų poreikio pirkimo objektu iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).Sutiktina su apeliante, kad byloje nėra įrodymų, o atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą jų taip pat nepateikė, kurie leistų spręsti, kad S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro centrinio stadiono dabartinė būklė kelią tokią grėsmę aplinkos ar visuomenės saugumui bei sveikatai, dėl ko neatidėliotinai galėtų egzistuoti būtinybė kuo skubiau pradėti šias grėsmes galinčius pašalinti statybos darbus. Nors UEFA stadiono patikrinimo pažymoje nurodoma, kad S. Dariaus ir S. Girėno centrinis stadionas neatitinka UEFA reikalavimų ir Europos standartų, tačiau nei vienoje iš pastabų nėra nurodyta, kad dabartinė stadiono būklė yra tiek bloga, kad nedelsiant reikia imtis objekto rekonstravimo darbų. Juo labiau, paminėtoje išvadoje nustatyti tokio pobūdžio trūkumai kaip stadione neįrengta automatinė bilietų skaičiavimo sistema ir tinkamas valdymo postas, ar svarbiausių asmenų poilsio zona yra pernelyg maža ir kita, iš esmės neįrodo, kad tokio pobūdžio trūkumai nulemia skubotą pirkimo procedūrų vykdymą. Be to, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl stadiono reikšmės rengiant tarptautinius renginius, koncertus, ar vystyti turizmą iki ginčo viešojo pirkimo paskelbimo neturėjo jokios reikšmės ir nepriklausė išimtai nuo ketinamo rekonstruoti stadiono būklės. Pirmosios instancijos teismo išvadas dėl 1,5 mln. Eur finansavimo bei lėšų iš ES struktūrinių fondų praradimo sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, paneigia byloje esantys duomenys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu „Dėl valstybės investicijų 2018-2020 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicinius projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas)“ Nr. 340 buvo patvirtintas „Valstybės investicijų 2018-2020 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų paskirstymas pagal asignavimų valdytojus ir investicinius projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas)“. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu sprendė, kad 2018 m. daugiafunkcio S. Dariaus ir S. Girėno sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro Kaune, Perkūno al. 5, rekonstravimui paskirta 1,5 ml. Eur suma skirta, šias lėšas rezervavus su sąlyga, jog darbų įsigijimai bus atlikti iki 2018 m. gruodžio 1 d. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliantė, tokios sąlygos paminėtame nutarime nėra. Be to, tokia teismo išvada yra nelogiška, nes iš šio nutarimo akivaizdu, kad stadiono rekonstravimą numatytą finansuoti ir 2019 metais, ir 2020 metais, o tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl numatyto finansavimo praradimo. Be to, konkrečiam projektui skirtas valstybinis finansavimas negali būti perskirstytas ar panaudotas kitiems projektams be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo.Analogiškai paneigtina pirmosios instancijos teismo išvada, kad atidėjus darbų vykdymo pradžią iki bylos nagrinėjimo pabaigos bus prarastos ES struktūrinių fondų lėšos – 4,6 mln. Eur. Iš byloje esančio 2018 m. sausio 30 d. iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 07.1.1.-CPVA-R-904-21-0003 „Daugiafunkcio S. Dariaus ir S. Girėno sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro įkūrimas, pritaikant S. Dariaus ir S. Girėno infrastruktūrą“ sutarties išrašo negalima spręsti, kad ES lėšos bus prarastos nepradėjus darbų iki atitinkamos datos. Sutarties išraše numatyta tik projekto veiklos pradžia (2015 m. rugsėjo 24 d.) ir pabaiga (2020 m. gruodžio 31 d.) bei tai, kad išlaidos turi būti apmokėtos ir patirtos nuo projekto veiklų įgyvendinimo pradžios iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo, kurių datos nurodytos sutarties 1 ir 2 prieduose, taip pat numatyta, kad apmokėjimas galimas ir pasibaigus šiam laikotarpiui, tačiau apie jokias neigiamas pasekmes (lėšų praradimą ir kt.) nėra pasakyta. Priede Nr. 1 pateiktas tik išrašas be galutinio mokėjimo prašymo pateikimo datos, o priede Nr. 2 apskritai net išrašo neteikiama, todėl Kauno apygardos teismas neturėjo galimybės padaryti objektyvios ir bylos duomenimis pagrįstos išvados dėl ES lėšų galimo praradimo dėl laikino darbų pradžios atidėjimo. Projektas jau vykdytinas, o skirtos lėšos gali būti įsisavinamos iki 2020 m. gruodžio 31 d., todėl netgi vėliau pradėjus darbus nebūtų jokių kliūčių ES lėšoms gauti. Iš sutarčiai taikytino ir jos išraše nurodyto finansavimo taisykles apibrėžiančio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 1V-989 matyti, kad projektų veiklų pabaigos gali būti iki 2023 m. rugsėjo 1 d. (Įsakymo 21 p.).Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad paaiškėjus, jog ieškinys yra pagrįstas, ieškovė patirtą žalą galėtų realiai išsireikalauti iš atsakovės, atmestina. Lietuvos apeliacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad vien tai, jog teisės aktai suteikia ieškovei teisę teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nereiškia, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1253-236/2016). Taigi galimybė pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo nėra pakankamas pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis priimta netinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes ir netinkamai aiškinus ir taikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešojo pirkimo bylose. Skundžiama teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie 2018 m. birželio 14 d. sudarytą pirkimo sutartį ginčo pirkime, pirkimo procedūrų sustabdymas netenka teisinės prasmės, todėl taikytina alternatyvi priemonė – viešosios pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas (CPK 423⁷ str. 2 d. 4 p.). Teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, dėl to gali būti peržiūrimos paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų netaikymo.Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, kiti nėra reikšmingi.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versena“ prašymą patenkinti – sustabdyti viešojo pirkimo „S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro centrinio stadiono tribūnų išplėtimo, daugiafunkcio sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro įkūrimo, panaudojant ir pritaikant stadiono esamą infrastruktūrą, ir automobilių saugyklos su teniso aikštynu statybos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 359093, pagrindu 2018 m. birželio 14 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties Nr. SR-0396 vykdymą.