Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-342-253/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-25
Bylos Nr.: e2A-342-253/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Gravinta“
Ieškovas: P. M.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-342-253/2019Teisminio proceso Nr. 2-33-3-02150-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.18.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gravinta“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gravinta“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 000 Eur žalos atlyginimą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. liepos 5 d. ieškovas su atsakove sudarė sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo pagaminti ir pastatyti ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), namelį (pirtį), kurio kaina – 3 000 Eur. Vėliau šalys žodžiu susitarė, kad bus įrengta terasa, kurios kaina 1 000 Eur, bendra sandorio suma – 4 000 Eur. Ieškovas sutartą sumą sumokėjo. Abi šalys sutarė, kad darbas atliktas ir priimtas. Atsakovė pagal sutartį pastatė ir įrengė pirtį, sumontavo krosnelę bei kaminą. 2017 m. kovo 16 d. pastate kilo gaisras, gaisro metu sudegė ieškovo naujai atsakovės pastatyta medinė pirtis. Klaipėdos apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. kovo 28 d. pažymoje Nr. 1-16-24 nustatyta, jog gaisro metu išdegė pastato vidus, sudegė stogas, bituminė danga bei medinės stogo konstrukcijos, išdužo langai, apdegė medinės sienos, išdegė pirties patalpa, sudegė vidaus durys, apdegė grindys, deformavosi metalinis dūmtraukis ir pirties kaitinimo krosnelė, sudegė medinė terasa. Namelis su pirtimi ir joje buvusia įranga sudegė visiškai, ir, kaip įvardyta 2017 m. kovo 28 d. pažymoje, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – pirties šildymo įrenginių (metalinės krosnelės bei dūmtraukio) įrengimo taisyklių pažeidimas. Ieškovo teigimu, kadangi atsakovė, įrengdama dūmtraukį ir metalinę krosnelę, pažeidė įrengimo taisykles, dėl to ir kilo gaisras, todėl ji ir yra atsakinga už visą gaisro metu patirtą žalą. Gaisro metu taip pat sudegė pirtelėje buvę daiktai: du mobiliojo ryšio telefonai 300 Eur ir 200 Eur vertės, senovinė spinta 100 Eur vertės, stalas su kėdėmis 70 Eur vertės, magnetofonas 20 Eur vertės, pirties reikmenys (rankšluosčiai, muilas, šampūnas, šlepetės, kepurės) 100 Eur vertės, sudegė ar apdegė vaismedžiai. Po gaisro ieškovas samdė žmones ir mašinas sutvarkyti gaisravietę, išvežti nuodegas, šiukšlių išvežimo kaina 210 Eur. Viso sudegė daiktų už 1 000 Eur. Ieškovas 2017 m. spalio 10 d. kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas atlyginti žalą, t. y. 4 000 Eur sumą už sudegusį namelį bei 1 000 Eur sumą už patirtus nuostolius dėl kito turto gaisro metu. Atsakovė sutiko atlyginti visus nuostolius, tačiau įsipareigojimų geruoju neįvykdė – sudegusios pirties neatstatė, nuostolių neatlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nuspręsta ieškovo P. M. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš UAB „Gravinta“ 4 470 Eur žalos atlyginimą, 740,50 Eur bylinėjimosi išlaidų P. M.; likusią ieškinio dalį atmesti; grąžinti P. M. 37 Eur žyminio mokesčio.

4. Teismas nustatė, kad šalys susitarė ne tik dėl namelio su pirtimi statybos, bet ir dėl pirties krosnelės bei dūmtraukio montavimo. Rangovė privalėjo atlikti visus darbus, kurie atitiktų įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Teismas, įvertinęs Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. kovo 17 d. akto dėl kilusio gaisro ir tarnybinio pranešimo apie gaisrą duomenis, nenustatė pagrindo abejoti, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis buvo krosnies šilumos poveikis gretimai sienai dėl netinkamo jų tarpusavio atskyrimo. Padaryta išvada, kad pirties krosnelė sumontuota pažeidžiant priešgaisrinius reikalavimus. Teismas pripažino, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, susijusių su užsakovo (ieškovo) netinkamu pirties eksploatavimu. Konstatuota, kad rangovė, kurios veiklos sritis susijusi su statyba, atlikdama namelio su pirtimi statybos darbus, neužtikrino, jog jie atitiktų normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus dėl gaisrinės saugos, ir dėl tokio atsakovės elgesio kilus gaisrui ieškovui atsirado neigiamos pasekmės, t. y. jis patyrė nuostolius, o už turto, net ir buvusio ieškovo žinioje, praradimą yra atsakinga atsakovė. Teismas pripažino, kad už gaisro metu ieškovo prarastą pastatą atsakovė įpareigotina atlyginti 4 000 Eur nuostolius. Taip pat įrodytais pripažinti 470 Eur nuostoliai dėl gaisro metu sudegusių daiktų ir sunaikintų vaismedžių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Gravinta“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir išvadas padarė remdamasis prielaidomis. Teisminio nagrinėjimo metu gaisro kilimo priežastis liko nenustatyta ir neatskleista. Ieškovas teismo pasiūlytos ekspertizės atsisakė. Apeliantės nuomone, teismas neturėjo objektyvaus pagrindo ir galimybių išvadoms, kad gaisro kilimo priežastis buvo pirties šildymo prietaisų įrengimas pažeidžiant priešgaisrines taisykles. Teismo išvados nepagrįstos bylos duomenimis, grindžiamos tik prielaidomis, atleidžiant ieškovą nuo pareigos įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes.

5.2. Teismas be pagrindo ieškovui priteisė 470 Eur žalos atlyginimą už neva sudegusių daiktų vertę. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad tie daiktai gaisro metu pirtyje buvo, kokia jų vertė ir koks būtinumas lėmė jų buvimą.

5.3. Byloje nustatyta, kad ieškovas, ruošdamas pirtį naudoti, užkūrė pakurą ir daugiau jos nekontroliavo išeidamas iš prities į daržą ir tik iš kaimyno sužinojo apie degančią pirtį. Ieškovo elgesys taip pat galėjo būti vertinamas kaip galbūt sudaręs pagrindą gaisrui kilti. Pirtyje, kaip didesnės rizikos pastate, nebuvo jokių priešgaisrinių priemonių, todėl nebuvo galimybės laiku užgesinti gaisrą be pasekmių. Apeliantės nuomone, visos bylos aplinkybės, pažeidžiant įrodymų vertinimo lygybės principą, buvo vertinamos ieškovo naudai.

5.4. Teismas neįvertino ieškovo veiksmų ir netaikė materialinės teisės normų, reglamentuojančių žalą patyrusio asmens veiksmų reikšmę žalai atsirasti, dėl ko žala arba visiškai neatlyginama, arba atlyginama tik iš dalies. Apeliantės nuomone, turėjo būti taikomos materialinės teisės normos, šalinančios atsakovės pareigą atlyginti žalą, jeigu tokie žalos atlyginimo pagrindai ir būtų buvę nustatyti.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu ieškovas P. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo motyvai:

6.1. Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Ieškovo nuomone, apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dėl netinkamos krosnelės eksploatacijos yra niekiniai, nepagrįsti įrodymais ir teoriškai negalimi, nes krosnelė sumontuota taip, kad ją įkūrus ir palikus degti malkas, krosnelė sandariai užsidaro ir jokia kibirkštis negali iškristi ir sukelti gaisro. Be to, priešgaisrinės tarnybos specialistai nustatė, jog gaisro židinys buvo ne prie krosnelės, o prie dūmtraukio, kur buvo paliktas visiškai nepasaugotas ir tinkamai neizoliuotas ugniai ir karščiui atsparia medžiaga tarpas tarp dūmtraukio ir medinių konstrukcijų. Kilęs gaisras ir nustatytos tikėtinos gaisro kilimo priežastys patvirtina, kad įrengiant pirtį nebuvo paisoma priešgaisrinės saugos reikalavimą, nes kitų priežasčių gaisrui kilti nenustatyta. Ieškovo nuomone, teismas teisingai pritaikė teisės normas.

6.2. Teismo padarytos išvados dėl sudegusio turto yra pagrįstos pakankamai aiškiais įrodymais ir liudytojų parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kad tarp ieškovo P. M. ir atsakovės UAB „Gravinta“ 2016 m. liepos 5 d. sudarytos sutarties ir žodinio susitarimo pagrindu atsakovė pagamino ir pastatė ieškovui namelį su pirtimi ir terasą iš viso už 4 000 Eur. Atsakovė pagal sutartį taip pat sumontavo pirties krosnelę ir dūmtraukį. Namelio su pirtimi statyba užbaigta 2016 m. lapkričio mėnesį. Ieškovas už darbus su atsakove atsiskaitė ir sumokėjo 4 000 Eur. Atsakovės ieškovui pastatytame pastate 2017 m. kovo 16 d. kilo gaisras, jo metu sudegė medinis namelis su pirtimi. Tarp šalių nekilo ginčo dėl šių aplinkybių.

10. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Gravinta“ iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovei kyla atsakomybė už ieškovo dėl gaisro patirtus nuostolius. Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir išvadas dėl gaisro kilimo priežasties padarė remdamasis prielaidomis, o gaisro kilimo priežastis liko nenustatyta ir neatskleista.

11. Apeliantė nurodo, kad teismas ieškovui pasiūlė pasinaudoti galimybe paskirti teismo ekspertizę gaisro priežasčiai nustatyti, tačiau ieškovas ekspertizės atsisakė. Apeliantė iš esmės teigia, kad byloje neatlikus ekspertizės teismas neturėjo objektyvaus pagrindo ir galimybių padaryti išvadas, jog gaisro kilimo priežastis buvo pirties šildymo prietaisų įrengimas pažeidžiant priešgaisrines taisykles. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina.

12. Ištyrus 2018 m. rugpjūčio 3 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad teismas, pažymėdamas, jog šalys kelia skirtingas versijas dėl gaisro kilimo priežasčių, abiem šalims pasiūlė apsvarstyti galimybę išsiaiškinti ir nustatyti gaisro kilimo priežastis skiriant ekspertizę. Ieškovės atstovas prašymo skirti ekspertizę nereiškė, nurodydamas, kad tai brangi procedūra, nebėra paties pastato ir rėmėsi byloje esančia medžiaga ir specialisto išvada dėl gaisro kilimo priežasties galimybės. Atsakovės atstovas, pasisakydamas dėl pasiūlymo skirti ekspertizę, laikėsi pozicijos, kad įrodyti ieškinio pagrįstumą turi ieškovas, o ne atsakovas ir ne teismas, nes šios kategorijos bylose teismas negali būti aktyvus.

13. Nustatyta, kad ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas savo poziciją dėl gaisro kilimo priežasties grindė rašytiniais įrodymais – 2017 m. kovo 28 d. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma apie kilusį gaisrą Nr. 1‑16-24 ir bylos medžiaga. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, jame išdėstė nesutikimo su ieškinyje nurodyta ieškovo pozicija argumentus – laikėsi pozicijos, kad dėl darbo rezultato žuvimo po jo priėmimo yra atsakingas pats ieškovas ir nurodė, jog priešgaisrinės tarnybos prielaida apie galimą gaisro priežastį neįrodo ir nepatvirtina aplinkybių atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Iš to matyti, kad atsakovė nesutiko su ieškovo įrodinėjama gaisro kilimo priežastimi.

14. Vertinant anksčiau nurodytą apeliantės argumentą reikšminga tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis). Civilinių bylų procese dispozityviose bylose taikoma bendroji CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, tiek ieškovas turi procesinę pareigą pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tiek ir atsakovui tenka procesinė pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo atsikirtimus į priešingos šalies poziciją (CPK 12, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą įrodinėjimo naštos paskirstymą, atsakovei nesutinkant su ieškovo įrodinėjama gaisro kilimo priežastimi, atsakovei taip pat tenka procesinė įrodinėjimo našta pagrįsti savo nesutikimo motyvus ir pateikti įrodymus, paneigiančius duomenis, kuriais ieškovas grindė savo ieškinio reikalavimus.

15. Įrodinėjimas yra nukreiptas į teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (CPK 176, 185 straipsniai). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑67/2014; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑426/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑378/2009; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

16. Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. kovo 28 d. pažymoje Nr. 1-16-24 apie kilusį gaisrą nurodyta, jog ieškovui priklausančiame mediniame pirties pastate gaisro kilimo priežastis, labiausiai tikėtina, pirties šildymo įrenginių (metalinės krosnelės ir dūmtraukio) įrengimo taisyklių pažeidimas. Byloje esančiame Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. kovo 17 d. akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad tikėtinai gaisras kilo dėl nuo metalinės šildymo krosnelės neapsaugotų kaistančių konstrukcijų perkaitus medinėms pertvaroms. Iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko 2017 m. kovo 20 d. tarnybinio pranešimo duomenų nustatyta, kad pagal išdegimo požymius gaisras kilo pastato viduje ties pertvara į pirtį; gaisras galėjo kilti nuo metalinės krosnelės perkaitus medinėms konstrukcijoms, labiausiai tikėtina gaisro priežastis – nuo tiesioginio šilumos spinduliavimo į neapsaugotą medinę konstrukciją.

17. Iš nurodytuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų duomenų matyti, kad išvados dėl tikėtinos gaisro kilimo priežasties padarytos apžiūrėjus gaisro vietą, metalinę krosnelę, pakuros įrengimo vietą, įvertinus iki kaistančių paviršių buvusius tarpus, metalinio dūmtraukio įrengimo iki neapsaugotų konstrukcijų paliktą atstumą. Bylos medžiagoje nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių nurodytas išvadas dėl tikėtinos gaisro priežasties. Objektyvių duomenų, kurie prieštarautų nurodytuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotiems duomenims, byloje nepateikta. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pirtyje buvo sumontuota buitiniam vartojimui skirta gamyklinė krosnelė. Byloje nepateikta objektyvių duomenų, pagrindžiančių atsakovės keliamą prielaidą dėl kitokios gaisro priežasties, t. y. kad gaisras galėjo kilti dėl netinkamo pirties krosnelės eksploatavimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, susijusių su ieškovo (užsakovo) netinkamu pirties eksploatavimu (CPK 178 straipsnis).

18. Nustatyta, kad ieškovas ieškinyje nurodomas gaisro kilimo priežastis grindė rašytiniais įrodymais. Juose užfiksuotus duomenis objektyviai paneigiančių duomenų byloje nepateikta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių faktinių duomenų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis buvo krosnies šilumos poveikis gretimai sienai dėl netinkamo jų tarpusavio atskyrimo. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo.

19. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, nes neįvertino ieškovo, kaip žalą patyrusio asmens, veiksmų reikšmės žalai atsirasti. Apeliantės nuomone, nustačius žalos atlyginimo pagrindus, turėjo būti taikomos materialinės teisės normos, šalinančios atsakovės pareigą atlyginti žalą.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindų, kai civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, numatyti nukentėjusio asmens veiksmai. Vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai; tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Taigi atleidimą nuo civilinės atsakomybės įstatymas sieja su kaltais nukentėjusiojo veiksmais, kuriuos su atsiradusia žala ar jos padidėjimu siejo priežastinis ryšys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009).

21. Apeliantė iš esmės teigia, kad aplinkybės, jog ieškovas, pakūręs pirties pakurą ir išeidamas iš pirties patalpos į daržą, jos toliau nekontroliavo, taip pat neturėjo jokių priešgaisrinės apsaugos priemonių, turėjo būti įvertintos ne ieškovo naudai, kaip aplinkybės, šalinančios atsakovės pareigą atlyginti žalą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, jog apeliantės nurodyti ieškovo veiksmai yra kalti ir priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala ar jos padidėjimu. Byloje nenustatyta pagrindo netaikyti civilinės atsakomybės ar atleisti nuo jos CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu.

22. Kaip nustatyta rašytiniais įrodymais, pirtyje sumontuota gamyklinė krosnelė Tatpar F216. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad krosnelės pakura pritaikyta atitinkamam kuro (malkų) kiekiui, o toko tipo katiluose esanti oro srovių cirkuliacija neleidžia degimo kamerai perkaisti. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad eksploatuojant tokio tipo krosnelę reikalinga speciali jos priežiūra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė, kaip rangovė, neįrodė, jog ieškovas (užsakovas) sumontuota pirties įranga naudojosi netinkamai (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. kovo 17 d. akto dėl kilusio gaisro duomenų matyti, kad po įvykio ieškovas P. M. nurodė, jog kaimynui pranešus, kad dega pastatas, pastebėta, jog dega siena ties pirties durimis, į pastatą patekti nebuvo galimybės.

23. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovės, kaip rangovės, veikiančios kaip verslininkės, pareigą laikytis atliekamų darbų privalomų reikalavimų, vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 2 dalis, 6.684 straipsnio 1 ir 3 dalys). Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis).

24. Kaip nustatyta anksčiau, byloje esančių duomenų visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis buvo pirties šildymo įrenginių įrengimo taisyklių pažeidimas. Tokia gaisro kilimo priežastis pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Kitos priežastys gaisrui kilti civilinio proceso įstatyme nustatytomis leistinomis ir pakankamomis įrodinėjimo priemonėmis byloje neįrodytos (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės rangos darbai buvo atlikti netinkamai ir dėl to kilus gaisrui ieškovas patyrė turtinę žalą. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pripažintina, kad skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatuota, jog apeliantei (atsakovei) kyla civilinė atsakomybė dėl ieškovo turtui padarytos žalos (CK 6.245–6.249 straipsniai).

25. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl dalies nuostolių dydžio. Atsakovė neginčija ieškovo 4 000 Eur nuostolių, patirtų dėl gaisro metu prarasto pastato, sumos. Tačiau, apeliantės nuomone, skundžiamu teismo sprendimu ieškovui be pagrindo priteistas 470 Eur žalos atlyginimas už sudegusius daiktus, nes byloje nėra objektyvių duomenų, jog daiktai gaisro metu pirtyje buvo, kokia jų vertė ir koks būtinumas lėmė jų buvimą.

26. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu 470 Eur žalos atlyginimas ieškovui iš atsakovės priteistas už sudegusius baldus (170 Eur), pirties reikmenis (50 Eur), du mobiliuosius telefonus (200 Eur) ir 6 sunaikintus vaismedžius (50 Eur).

27. Byloje nustatyta, kad netrukus po įvykio surašytame Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. kovo 17 d. akte dėl gaisro padarinių buvo pažymėta, jog gaisro metu išdegė pastato vidus, sudegė viduje buvęs turtas, apdegė medinės sienos ir nurodyti kiti nustatyti gaisro padariniai. Įvertinus duomenis, kad atsakovės pastatytas ir įrengtas pastatas su pirtimi buvo perduotas ieškovui ir ieškovas siekė pirmą kartą pasinaudoti įrengta pirtimi nėra pagrindo abejoti, kad pastato su pirtimi patalpose buvo tokioms patalpoms iš esmės įprasti ieškovo ieškinyje nurodyti baldai (spinta ir stalas su kėdėmis), taip pat pirties reikmenys, skirti pirčiai pagal tiesioginę paskirtį naudoti. Vertinant duomenis, kad ieškovas buvo atvykęs į sodo sklypą ir darbavosi sode, nėra pagrindo abejoti, kad pastate buvo palikti mobilieji telefonai. Įvertinus duomenis, kad pastatas su pirtimi buvo sodų bendrijoje esančiame sklype, taip pat nuotraukas byloje esančiose fotolentelėse, kuriose matyti, jog netoli sudegusio pastato buvo medžių, nenustatyta pagrindo abejoti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis dėl vaismedžiams padarytos žalos.

28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino duomenis apie daiktų vertę ir pagrįsta pripažino mažesnę gaisro metu prarastų daiktų vertę nei ieškinyje nurodė ieškovas. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytos sudegusių daiktų vertės motyvuotos. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu dėl sudegusių daiktų ieškovo patirtų nuostolių dydžiu, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kitokią nurodytų daiktų vertę ir sudarančių pagrindą pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl nurodytų daiktų vertės yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovo dėl gaisro prarasto turto ir jo vertės yra logiškos ir nuoseklios. Nenustatyta objektyvių pagrindų nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovo dėl gaisro prarastų daiktų vertės.

29. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje esančius faktinius duomenis, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas P. M. pateikė duomenis apie patirtas 500 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatytose rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Atsakovės UAB „Gravinta“ apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės ieškovui P. M. priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gravinta“ ieškovui P. M. 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas