Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-5084-772/2013, užvestoje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui S. J. dėl išlaikymo priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui A. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) S. J. prašo teismo sprendimą pakeisti ir priteisti iš jo ieškovei 150 Lt kasmėnesinį laikotarpio nuo 2012-09-28 iki 2016-07-15 išlaikymą. Apeliaciniame skunde teigia, kad nedirba, turi sveikatos problemų ir dėl savo šeimos aplinkybių negali teikti dukrai teismo priteisto išlaikymo. Tvirtina, kad privalo rūpintis ir sūnumi. Nesutinka su ieškovės argumentais dėl jos poreikių.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, trečiasis asmuo A. G. nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) S. J. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl tėvų pareigos išlaikyti pilnamečius besimokančius vaikus

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam dėl to yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo.

Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims vertinami paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą. Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas netinkamai vykdė ir vykdo tėvo pareigas, neprisidėjo prie materialinės pagalbos pilnametei dukrai teikimo, jai besimokant gimnazijoje ir neprisideda iki šiol. Taip pat nustatė, kad ieškovė 2013 m. liepos mėnesį baigė mokslus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir nuo 2013-09-30 pradėjo studijas (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad, nors ieškovė ir sudarė paskolos sutartį su kredito įstaiga dėl apmokėjimo už mokslą universitete, jai ir toliau išlieka poreikis būti abiejų tėvų išlaikomai.

Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliantas grindžia dvejopo pobūdžio aplinkybėmis: teigia, kad jo turtinė padėtis yra bloga ir ieškovė nepagrindė savo poreikių.

Priešingai, nei skunde teigia apeliantas, kad ieškovė nurodė, jog rūbams ir avalynei kas mėnesį išleidžia po 550 Lt, byloje nustatyta, jog ieškovė nurodė tik orientacinius, o ne konkrečius savo poreikių dydžius.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas visiškai nepagrindė savo teiginių dėl prastos sveikatos būklės ar sunkios turtinės padėties. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad darbingo amžiaus, sumažinto darbingumo lygio neturintis apeliantas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų. Aplinkybės, kad po ieškovės ieškinio pateikimo teismui apeliantas kreipėsi dėl registracijos į teritorinę darbo biržą, nepatvirtina galimybių įsidarbinti stokos. Teismo vertinimu, apeliantas neturi pagrindo remtis kito vaiko išlaikymo prievole kaip pagrindu neremti savo dukros. Be to, byloje nustatyta, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso dalis gyvenamojo namo.

Teismas sprendžia, kad situacija, kai paramą pilnamečiam vaikui iš esmės teikia tik vienas iš tėvų, nesant objektyvių kliūčių prie šios paramos teikimo prisidėti ir atsakovui, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms.

Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų apie ieškovės studijas, jos turtinę padėtį, taip pat apie tėvų turtinę padėtį, jų darbingą amžių ir pan., įvertinus jų visetą, visiškai pakako konstatuoti apelianto išlaikymo prievolės pilnamečiam vaikui (ieškovei) buvimą.

Remiantis tuo, kad išdėstyta, skundas, įvertinant jo esmę, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.