Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-08-31 · Civilinė byla Nr. e2-18935-600/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-31
Bylos Nr.
e2-18935-600/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
Atsakovas
K. N.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui K. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 701,22 Eur negrąžintą kreditą, 941,99 Eur palūkanas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 28,87 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 243,11 Eur delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp atsakovo ir pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nordecum“ buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui paskolą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolos sumą ir mokėti kitus sutartyje nurodytus mokėjimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas pradinei kreditorei. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą.

Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Nordecum“ sudarė su atsakovu Vartojimo kredito sutartį Nr. SP462023, kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 3 000,00 Eur vartojimo kredito sumą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti sumokėtą sumą šešiasdešimt viena įmoka. Pradinė kreditorė 2019 m. vasario 20 d. vienašališkai nutraukė tarp jos ir atsakovo sudarytą vartojimo kredito sutartį. Iš 2017 m. birželio 1 d. Reikalavimų perleidimo sutarties, jos pakeitimų ir 2019 m. vasario 20 d. Perleistų skolų suderinimo akto duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Nordecum“ perleido ieškovei UAB „Julianus Inkaso“ reikalavimo teisę į skolininką K. N..

Atsakovas apie reikalavimo perleidimą įspėtas 2019 m. vasario 21 d. pranešimu. Be to, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Dėl šios priežasties atsakovui nevykdžius sutartinės prievolės atsiskaityti su pradine kreditore, įsiskolinimas ieškovei priteistinas iš atsakovo (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškove (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, kad atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 701,22 Eur negrąžinto kredito suma.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 941,99 Eur sutartinių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gegužės 6 d.), taikant sutartyje nustatytą 28,87 procentų palūkanų normą, o taip pat – 28,87 procentų metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo ieškinio parengimo iki visiško kredito grąžinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitė praktiką dėl palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Šioje nutartyje kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas). Nustatyta, kad pradinė kreditorė nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį 2019 m. vasario 20 d. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo palūkanas po sutarties nutraukimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punktą atsakovas įsipareigojo laiku nesumokėjęs pagal vartojimo kredito sutartį mokėtinų sumų, mokėti sutartyje nurodytus ir procentais išreikštus delspinigius, kurie sudaro 0,05 procento už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė įgijo ir teisę į delspinigius. Vadovaujantis tuo, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 243,11 Eur delspinigių tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 87,00 Eur žyminį mokestį, 0,84 Eur išlaidų už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 75,00 Eur už advokato paslaugas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3 886,32 Eur sumą. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 2 944,33 Eur, t. y. 75,76 procentų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 123,38 Eur (162,84 Eur padauginta iš 75,76 procentų) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Byloje patirta 9,30 Eur pašto išlaidų. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 9,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Julianus Inkaso“, j. a. k. 300115639, iš atsakovo K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 701,22 Eur (du tūkstančius septynis šimtus vieną Eur 22 ct) negrąžinto kredito, 243,11 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris Eur 11 ct) delspinigių ir 123,38 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris Eur 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9,30 Eur (devynis Eur 30 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė