Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-03-29 · Administracinė byla Nr. TA-412-1047/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-29
Bylos Nr.
TA-412-1047/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01909-2022-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
Teisėjai
Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Egidijus Šileikis
Pareiškėjas
S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-412-1047/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01909-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. (S.) R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. (S.) R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas S. (S.) R.. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovas) 87 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. birželio 7 d. buvo laikomas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir atsakovo atstovas, Pravieniškių PN-AK) netinkamomis sąlygomis. Jis nebuvo supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, nebuvo suteikta informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigoje tvarką, pacientų teises ir pareigas, nebuvo supažindintas su higienos normomis HN 76:1999 ir HN 76:20210. Dėl to pareiškėjas nežinojo nei savo teisių, nei pareigų. Pataisos įstaigos 14, 22 būrių koridoriuje nebuvo iškabinta informacija apie nuteistųjų teises ir pareigas, o bibliotekoje visa teisinė informacija arba pasenusi, arba jos trūksta dėl nuteistųjų pertekliaus. Bibliotekoje buvo įrengtas tik vienas kompiuteris, kuris neveikdavo po 2–3 mėnesius. Šiuo kompiuteriu naudojosi apie 100 nuteistųjų. Supažindinimas su teisėmis ir pareigomis vykdavo tik tada, kai nuteistasis nusižengdavo ir gaudavo nuobaudą. Pataisos įstaigoje trūko darbuotojų, į kuriuos nuteistieji galėtų kreiptis, kad galėtų išspręsti jiems kilusius klausimus. Pareiškėjas dėl to prašė netaikyti 3 metų senaties termino.

3. Pareiškėjas teigė, jog buvo apgyvendintas avaringame, negyvenamame, reikalaujančiame remonto, galimai ne pagal paskirtį naudojamame pastate. Pastato stogas buvo padengtas šiferiu (asbestu), avarinės būklės. Išorinės sienos buvo suskilinėjusios, langų ir išorinių durų sąramos prasėdusios, vietomis iš po asbestinio stogo iškritusios plytos. Tai kėlė rimtą grėsmę pareiškėjo sveikatai ir saugumui. Pastato stogas buvo asbestinis, tai taip pat kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai. Visi daromi remonto darbai buvo kosmetiniai, neardant sugriuvusių, suskilinėjusių sienų. Pareiškėjas atlikinėjo bausmę 14, 22 ir 25 būrių pastato antrame aukšte. Buvo apgyvendintas 14, 22 ir 25 būrių 1 miegamojoje patalpoje. Gyvenamosios patalpos plotas apie 61 kv. m, joje gyveno 19 nuteistųjų. Gyvenamojoje patalpoje buvo dviaukštės lovos, sieninės spintos, spintelės prie lovos, stalai, kiekvienas nuteistasis turėdavo iki 30 kg asmeninių daiktų, todėl pareiškėjui teko tik 0,90 kv. m gyvenamosios erdvės ploto. Seni, surūdiję dviaukščiai geležiniai gultai nebuvo pritvirtinti prie grindų. Dėl šios priežasties nuteistasis miego metu vartydamasis judino visą gultą, o pareiškėjas negalėjo išsimiegoti. Apšvietimas buvo labai blogas, todėl pareiškėjas negalėjo nei rašyti, nei skaityti, labai skaudėjo akis. Miegamosiose patalpose veisėsi blakės, kurios kandžiodavo pareiškėją, taip pat pelės ir tarakonai. Darant paviršutiniškas dezinfekcijas, blakės ir tarakonai dingdavo tik keletui dienų. Gyvenamosiose patalpose buvo labai drėgna.

4. Pareiškėjas akcentavo, jog yra nerūkantis, tačiau Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose, tualetuose, dušinėse, laiptinėse, koridoriuose buvo rūkoma. Nebuvo įrengtų rūkymui skirtų patalpų. Tik ant įėjimo į pastatą durų buvo įrengtas ženklas, leidžiantis rūkyti. Todėl pareiškėjas buvo priverstas nuolat kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą – didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, jis negalėjo ramiai miegoti, tapo dirglus, jautė padidėjusią fobiją aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsiliepimas

5. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo pat patekimo į pataisos namus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, tačiau to nedarė. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jam būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Pareiškėjas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas iškart atvykęs į Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas galėjo susipažinti su teisės aktais bibliotekoje, naudodamasis riboto interneto prieiga., t. y. turėjo galimybę savarankiškai šviestis, tobulėti, gauti visą aktualią reikalingą teisinę informaciją.

7. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad visą pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK laikotarpį nebuvo pažeista minimali gyvenamųjų patalpų ploto norma. Pravieniškių PN-AK nėra avarinės būklės gyvenamųjų pastatų. Patalpos techniškai tvarkingos, atitinka keliamus reikalavimus. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Remontai atliekami įstaigos lėšomis. Gyvenamojo pastato stogo dangoje nebuvo asbestinio šiferio, baldai prie grindų tvirtinami tik drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose. Bendrabučio gyvenamojoje patalpoje baldai netvirtinami prie grindų. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK yra sudarę sutartį Nr. 76-203 su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) ,,Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Įstaigos objektuose 2 kartus per mėnesį, o esant poreikiui – papildomai, teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. UAB ,,Utenos deratizacija“ atvyksta sutartu laiku ir atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, todėl lokalinių sektorių kiemuose yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, pastebėjęs kitų nuteistųjų vykdomus teisės pažeidimus, susijusius su rūkymu gyvenamosiose patalpose, bet kuriuo paros metu gali kreiptis į būrio stacionariame priežiūros poste budinčius pareigūnus ir informuoti apie daromus pažeidimus.

8. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas nesikreipė į psichologus dėl sutrikusios psichikos, emocinės depresijos, dvasinės skriaudos, pažeminimo, kankinimo jausmo, paranojos, nepilnavertiškumo jausmo sutrikimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. birželio 7 d. Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų.

II.

9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo S. R. skundą atmetė.

10. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo prašymą taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, įvertinęs tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 19 d., atsakovo atstovo prašymą tenkino ir, pritaikęs trejų metų ieškinio senatį, atmetė pareiškėjo skundo reikalavimų dalį nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 18 d. Teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2021 m. birželio 7 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

11. Dėl gyvenamojo ploto trūkumo, teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1–11¹.2 punktais, nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.1 punktu, vertino byloje esančius duomenis apie pareiškėjo paskyrimus į gyvenamąsias patalpas, jų plotus, įrengtą miegamųjų vietų skaičių ir nurodė, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys nepaneigti kitais objektyviais duomenimis, todėl teismas jais vadovavosi. Kadangi pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose, teismas nekonstatavo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl baldų užimamo ploto gyvenamosiose patalpose, nes nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl asbestinės stogo dangos, nes juos paneigė atsakovo atstovo į bylą pateikti duomenys.

13. Dėl avarinės būklės pastato ir kitų susijusių pareiškėjo nusiskundimų, teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir HN 134:2015) 12, 14, 16 punktais, byloje esančia pažyma, kad Pravieniškių PN-AK nėra avarinės būklės gyvenamųjų pastatų ir nustatė, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) ar kitą valstybės instituciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o taip pat dėl galimai netinkamų sąlygų nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją ar atitinkamas tarnybas, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus šiuo aspektu.

14. Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentais, kad galiojantys teisės aktai nenumato pareigos baldus bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose pritvirtinti prie grindų, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad lovos nebuvo pritvirtintos prie grindų.

15. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su blakėmis, pelėmis ir tarakonais, teismas vadovavosi HN 134:2015 20 punktu ir juos atmetė, nes pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Bylos duomenys patvirtino, kad ginčo laikotarpiu UAB „Utenos deratizacija“ pataisos namuose teikė graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo paslaugas, nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo, šios aplinkybės nenurodė ir pareiškėjas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, taip pat ir tiesiogiai NVSC, tačiau byloje nėra tokių duomenų.

16. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, vadovaudamasis HN 134:2015 7 punktu, atsižvelgęs į atsakovo atstovo paaiškinimus ir nenustatęs, jog pareiškėjas Pravieniškių PN-AK administracijai būtų skundęsis dėl kitų asmenų rūkymo.

17. Nustatęs, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namams laikantis teisės aktų ir higienos reikalavimų, teismas atmetė pareiškėjo skundą.

III.

18. Pareiškėjas S. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisint 87 800 Eur.

19. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu, nes teismas nepagrįstai nekonstatavo jo teisių pažeidimų, nepagrįstai sumenkino, iškraipė, savaip interpretavo, neįsigilino į pareiškėjo pateiktą medžiagą, todėl priėmė šališką sprendimą pareiškėjo skundą atmesti. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus, neapgynė pareiškėjo teisių, diskriminavo dėl jo socialinės padėties.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepaisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad, asmuo, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, neatsižvelgė į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietų administracijai.

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl teismo išankstinio nusistatymo liko nepastebėtas faktas, kad Pravieniškių PN-AK privalėjo vadovautis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2005 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 4/07-130 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ bendrosiomis nuostatomis, tačiau įstaiga nevykdė jų. Pareiškėjas remiasi administracinėmis bylomis Nr. I-2544-442/2017, Nr. I-668-406/2018, Nr. I-2478-423/2017, Nr. I-1084-406/2017, kuriose atsakovas nepateikė duomenų apie gyvenamojoje patalpose apgyvendintus nuteistuosius, administracine byla Nr. I-3979-406/2018, kurioje atsakovas nepateikė duomenų apie pasivaikščiojimo kiemelio ir sporto aikštės būklę, ir nurodo, kad tai buvo viena pagrindinių priežasčių dėl kurių Kauno apygardos administracinis teismas priėmė tų bylų pareiškėjams palankų sprendimą.

22. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovas pažeidinėjo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, nes pareiškėjas gyveno perpildytoje įstaigoje, kurioje buvo slepiama informacija apie nuteistųjų teises ir pareigas, pareiškėjas buvo kalinamas avariniuose pastatuose su asbesto stogais, pažeidžiant minimalų jam turintį tekti gyvenamąjį plotą, kurį dar labiau mažino baldai, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasinaudoti sanitarinio mazgo patalpomis: dėl praustuvių, klozetų, pisuarų ir atskiros paskirties patalpų skaičiaus, esamo būriuose nuteistųjų skaičiaus, neužtikrinta aplinka be tabako dūmų, nesuteiktos tinkamos gyvenimo sąlygos: poilsio kambario (kiekvienam būriui), drabužių ir avalynės džiovyklos (kiekvienam būriui), kambario maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) ir valymo inventoriaus, dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo patalpos (kiekvienam būriui). Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė negrįžtamus sveikatos sutrikimus.

Atsiliepimas

23. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors pareiškėjo skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu teisme, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad Pravieniškių PN-AK nesilaikė Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos bendrųjų nuostatų. Kadangi teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, jas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bei objektyviai įvertino, priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį pakeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui S. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. birželio 6 d.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, nes nenustatė Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašymu taikė sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir dėl to atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 18 d. (įskaitytinai), atlyginimą.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir laikosi pozicijos, jog teismas nepagrįstai nekonstatavo jo teisių pažeidimų, nebuvo aktyvus, neapgynė pareiškėjo teisių, diskriminavo dėl jo socialinės padėties, todėl priėmė šališką sprendimą, kuris turi būti pakeistas pareiškėjui priteisiant ji prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, t. y. pareiškėjas nurodo, kad jam buvo nesuteiktos tinkamos gyvenimo sąlygos: nebuvo poilsio kambario (kiekvienam būriui), drabužių ir avalynės džiovyklos (kiekvienam būriui), kambario maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) ir valymo inventoriaus, dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo patalpos (kiekvienam būriui).

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-181-602/2023; ir kt.). Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

31. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų sprendimų administracinėse bylose Nr. I-2544-442/2017, Nr. I-668-406/2018, Nr. I-2478-423/2017, Nr. I-1084-406/2017 pažymėtina, jog pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis pirmosios instancijos teismuose priimtais sprendimais.

32. Vertinant pareiškėjo argumentus, susijusius su teismo šališkumu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; ir kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog šis teismas byloje buvo šališkas.

33. Pareiškėjo argumentai, jog dėl išankstinio teismo nusistatymo liko nepastebėtas faktas, kad Pravieniškių PN-AK nevykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, atmetami. Šis teisės aktas neteko galios 2014 m. rugsėjo 13 d., t. y. negaliojo ginčo laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo juo vadovautis.

34. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo reikalavimą taikyti byloje ieškinio senatį, nenustatęs byloje objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pagrįstai atsakovo atstovo prašymą tenkino ir, pritaikęs ieškinio senatį nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 18 d., nevertino pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių šiuo laikotarpiu. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad nuo jo buvo slepiama informacija apie nuteistųjų teises ir pareigas, nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. birželio 7 d. (skunde ir apeliaciniame skunde nurodomas skirtingas parų skaičius (848 ir 878) jis buvo laikomas nepakenčiamomis kalinimo, prastomis buities ir sanitarinėmis sąlygomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas akcentuoja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas teises (niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas), dėl kurių pažeidimo jis patyrė dvasinius išgyvenimus bei kitus nepatogumus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės kalinimo Pravieniškių PN-AK metu buvo pažeidžiamos neigiamų patyrimų, t. y. pareiškėjas turėjo suvokti patį žalos faktą. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių tai, kad jis, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises.

35. Taigi nagrinėjamu atveju yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo skunde pareikštomis pretenzijomis dėl kalinimo sąlygų nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2021 m. birželio 7 d.

36. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

37. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog jis buvo kalinamas, pažeidžiant minimalų jam turintį tekti gyvenamąjį plotą, kurį dar labiau mažino baldai. Nagrinėjamu atveju aktualus Taisyklių 11¹.1 punktas bei Įsakymo 2.1 punktas, kuriuose nustatyta, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui. Kadangi pareiškėjui teko nuo 3,25 kv. m iki 3,57 kv. m gyvenamojo ploto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas tinkamas minimalus gyvenamasis plotas.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017; ir kt.). Baldų ir kitų įrenginių užimamas gyvenamosios patalpos plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Kadangi šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, pagrįstai nebuvo vertintas teismas baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas gyvenamosiose patalpose.

39. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstomis pareiškėjo pretenzijų dėl asbestinės stogo dangos, avarinės būklės pastato, kuriame buvo apgyvendintas, neužtikrintos aplinkos be tabako dūmų. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas nagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino byloje pateiktus įrodymus, išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo pretenzijas, susijusias su jo laikymu higienos normų neatitinkančiose gyvenamosiose patalpose. Aplinkybė, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, ir nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, susijusius su jam nesuteikta galimybe tinkamai pasinaudoti sanitarinio mazgo patalpomis (dėl praustuvių, klozetų, pisuarų ir atskiros paskirties patalpų skaičiaus, esamo būriuose nuteistųjų skaičiaus). Pastebėtina, kad tokio pobūdžio nusiskundimus pareiškėjas buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 8), prašė teismo išreikalauti dokumentus, koks bendras nuteistųjų skaičius kalėjo Pravieniškių PN-AK 14, 22 būriuose, kiek 14, 22 būrių sanitarinių mazgų patalpose yra įrengta sėdimų unitazų, klozetų ir kiek praustuvų higienai palaikyti, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neišsprendė šios pareiškėjo pretenzijos Pravieniškių PN-AK pagrįstumo klausimo, neišreikalavo jokių duomenų. Todėl šiuo aspektu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

41. Pažymėtina, kad daugiau pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovo atstovo padaryti pažeidimai sukėlė jam neturtinę žalą, tačiau apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodė jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą už patirtas kančias.

43. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016; 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-751-492/2022; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su neužtikrina pareiškėjo galimybe tinkamai pasinaudoti sanitariniais mazgais, todėl tik jas įvertinus bus galima padaryti galutinę išvadą dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų apimties, žalos padarymo ir jos įvertinimo.

44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjo galimybės tinkamai pasinaudoti sanitarinio mazgo patalpomis ginčo laikotarpiu ir neturtinės žalos atlyginimo nustatymo panaikinama ir perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. (S.) R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjui S. (S.) R. neužtikrintos galimybės tinkamai pasinaudoti sanitariniais mazgais ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasBeata MartišienėEgidijus Šileikis