Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Inos Kirkutienės, teisėjų Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Jurgiui Mikailai ir adv. Aurelijai Vingrienei, atsakovo atstovei Nijolei Jurevičienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Gediminui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB “Vedos transportas” skundą dėl sprendimų panaikinimo, atsakovas Muitinės departamentas prie LR finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aiškina, kad pareiškėja abi tranzito procedūras užbaigė tinkamai ir pagal visus įstatymo reikalavimus. Iš paskirties įstaigų gautos TIR knygelių Nr. XW 38 343 618 ir Nr. XW 38 343 617 žalių lapų atplėšiamosios dalys, įrodančios tranzito procedūrų užbaigimą pagal LR Muitinės kodekso 90 str. 2 d. ir Vyriausybės nutarimo Nr. 1610 51 str. reikalavimus. Šį faktą patvirtina Muitinės informacinių sistemų centro raštu Nr. 3R-11.3-1872 pateikta informacija, kad tranzito procedūros, vykdytos su TIR knygelėmis, užbaigtos tinkamai ir prekės išvyko iš Lietuvos muitų teritorijos.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 03 15 ir 2005 03 17 nutartimis administracinėse bylose ir teigia, kad teismas nustatė, jog įrodžius, kad prekės nustatyta tvarka buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, įrodinėti prekių išvežimo iš Lietuvos muitų teritorijos fakto nebereikia. Remiasi Muitinės kodekso 90 ir 94 straipsniais. Paaiškina, kad jeigu tranzito procedūra buvo užbaigta Lietuvoje, prekės buvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą Lietuvoje (šiuo atveju į atitinkamą Panevėžio teritorinės muitinės kelio postą), procedūros vykdytojas laikomas įvykdžiusiu savo prievoles Lietuvos muitinei ir skola negali atsirasti. Lietuvoje atliekamos tranzito procedūros vykdytojas nėra įsipareigojęs Lietuvos muitinei gabenti prekes per užsienio valstybės teritoriją ir jas pristatyti į galutinę paskirties muitinės įstaigą užsienio valstybėje. Todėl prekių neįvežimas į užsienio valstybės teritoriją ir/ar negabenimas užsienio valstybės teritorija, negali būti laikomas procedūros vykdytojo įsipareigojimų Lietuvos muitinei pažeidimu. Muitinė privalo užtikrinti, kad prekės būtų išvežtos iš Lietuvos.

Aiškina, kad ir nustačius, jog nėra dokumentais įformintas prekių įvežimas į Latviją, pareiškėja negali būti atsakinga už tranzito tvarkos pažeidimą.

Paaiškina, kad MD 2004 09 21 sprendimu Nr. 1A-18.5-249, atmesdamas pareiškėjos skundą, rėmėsi Aukščiausiojo Teismo praktika bei TIR konvencijos 10 str. 2 d. Mano, kad muitinė turi nurodyti, kokiais veiksmais vežėjas sąmoningai suklaidino Lietuvos muitinės pareigūnus, ir įrodyti, kad tokie veiksmai buvo padaryti. Pagal TIR konvencijos 10 str. 2 d. paaiškinamąją pastabą Nr. 0.10, kuri pagal TIR konvencijos 43 ir 51 str. yra TIR konvencijos sudėtinė dalis, liudijimas apie TIR procedūros baigimą gali būti laikomas gautu apgaulės ar netinkamu būdu, kai nustatoma, kad TIR procedūra buvo vykdoma naudojant neteisėtiems tikslams pritaikytas krovinių sekcijas ar konteinerius, suklastotus ar netikslius dokumentus, sukeičiant gabenamas prekes, suklastojant muitinės plombas ar pan.

Paaiškina, kad MD nepateikė jokių įrodymų sprendime nurodytiems motyvams pagrįsti. Faktai, rodantys, kad TIR tranzito procedūros užbaigtos, nepaneigti, muitinės pareigūnų spaudų ir parašų tikrumas taip pat nepaneigtas. Priešingai, 2006 08 18 Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai patvirtino, jog jie užbaigė muitinio tranzito procedūras, krovinius įregistravo išvežamų krovinių registracijos žurnale, duomenis apie pervežamus krovinius įvedė į kompiuterio duomenų bazę.

Teigia, kad byloje nėra duomenų, jog vežėjas sąmoningai ar kitaip būtų suklaidinęs muitinės pareigūnus ir baigęs TIR procedūras apgaulės būdu.

Nesutinka su 2004 07 14 Kauno teritorinės muitinės sprendimais Nr. 4KM18131, Nr. 4KM18132, kuriais įregistruota skola pareiškėjai LR Muitinės kodekso 188 str. 2 d. 1 p. pagrindu.

Duomenų apie tai, kad pareiškėja neįvykdė įsipareigojimų muitinei, nėra. Teigia, kad darbdavys negali būti atsakingu už darbuotojo prievolę mokėti skolą muitinei tuo atveju, jei nedalyvavo padarant muitinės taisyklių pažeidimą. 2006 08 18 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu kaltu dėl prekių neišvežimo pripažintas A. Z.. Tokiu būdu skolos atsiradimo pagrindu turėtų būti LR Muitinės kodekso 187 str. 1 d. Paaiškina, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos darytina išvada, jog prie skolos valstybei atsiradimo prisidėjo ir muitinės pareigūnai, o tuo pačiu muitinės įstaigos, kadangi žalą valstybei padarė jų darbuotojai.

Teigia, kad MGK visiškai neatsižvelgė į tai, jog šioje byloje galimi keli skolininkai muitinei, kad ne visi skolininkai nustatyti.

Nesutinka su MGK sprendimo argumentu, jog pareiškėja nepaaiškino atsiskaitymo už pervežimo paslaugas aplinkybių. Teigia, kad 2006 08 18 Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, jog užmokestį už pervežimą A. Z. įnešė į kasą grynais, jie užpajamuoti įmonės kasoje.

Dėl pareiškėjos skolos dydžio paaiškina, kad skola valstybei pareiškėjai priskaičiuota kaip TIR procedūros vykdytojai. Mano, kad taikytinos Vyriausybės 2004 04 28 nutarimu Nr. 520 patvirtintų taisyklių 5 punkto nuostatos. Paaiškina, kad prekės prarastos būtent dėl trečiųjų asmenų nusikalstamų veikų, todėl 273 585 Lt PVM skola priskaityta nepagrįstai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai palaikė skundo argumentus. Aiškino, kad muitinės procedūros Lietuvos muitinėje įvykdytos iki galo. Už nusikalstamas veikas Latvijos Respublikoje pareiškėja negali atsakyti, nes neprisiėmė įsipareigojimų atsakyti už prekių tranzitą užsienio valstybėje.

Kauno TM bendrovei dėl apgaulės būdu užbaigtų TIR procedūrų pagal TIR knygeles apskaičiavo ir įregistravo mokėtinus mokesčius (skolą muitinei): 2004 07 14 sprendimu Nr. 4KM18131 – 266 040 Lt muito ir 241 611 Lt PVM (viso 507 651 Lt) ir 2004 07 14 sprendimu Nr. 4KM 18132 – 33 728 Lt muito ir 31 974 Lt PVM (viso 65 702 Lt.).

Bendrovė nesutiko su MD sprendimu ir 2004 10 12 apskundė jį MGK, kuri 2004 11 12 sprendimu Nr. S-552-(7-541/2004) nusprendė panaikinti MD sprendimą Nr. 1A-18.5-249 ir perdavė skundą nagrinėti iš naujo. MD, vykdydamas MGK sprendimą, skundą išnagrinėjo iš naujo ir 2004 12 10 priėmė sprendimą Nr. 1A-18.5-387, šiuo sprendimu bei turėdamas papildomos medžiagos iš užsienio valstybės institucijos (Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muitinės baudžiamųjų tyrimų valdybos) vėl patvirtino Kauno TM sprendimus. Bendrovė nesutiko su MD sprendimu ir vėl jį skundė MGK. MGK 2005 02 08 protokoliniu sprendimu Nr. PP-5-(1) nusprendė bendrovės skundo nagrinėjimą sustabdyti iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-514-04. MD šį sprendimą skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2005 05 13 sprendimu skundą tenkino ir panaikino MGK 2005 02 08 protokolinį sprendimą. Bendrovė skundė šį sprendimą LVAT, kuris 2005 09 27 nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2005 05 13 sprendimą. Liko galioti MGK 2005 02 08 protokolinis sprendimas, kuriuo bendrovės skundo nagrinėjimas buvo sustabdytas.

MGK 2006 12 08 gavo Panevėžio apygardos prokuratūros 2006 12 05 raštą Nr. S-2442(05), kuriuo buvo informuota, kad baudžiamojoje byloje Panevėžio apygardos teismas 2006 08 18 nuosprendžiu pripažino A. Z. (pareiškėjos vairuotoją) kaltu pagal BK 200 str. 1 d., 2006 12 15 MGK buvo pateiktas įsiteisėjęs nuosprendis.

MGK 2007 02 14 atnaujino bendrovės skundo nagrinėjimą ir priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino dalį MD sprendimo dėl nurodymo sumokėti 299 768 Lt muitą bei 273 585 Lt PVM, o dėl delspinigių perdavė skundą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja prieš priėmimą į TIR muitinės sistemą užpildė įsipareigojimų deklaraciją, prisiėmė atsakomybę už TIR knygelių naudojimą, kad turėtojas ir jo darbuotojai bei atstovai laikysis bendrųjų taisyklių ir atsakys už savo darbuotojų, atstovų bei tarnautojų darbą ir aplaidumą lygiai taip pat kaip ir už savo paties veiksmus ar taisyklių nesilaikymą.

Skola muitinei atsirado LR MK 188 str. 1 d. 1 p. pagrindu ir 2 d. 1 p. pagrindu, t.y. nebuvo užbaigta TIR procedūra ir prekės liko LR muitų teritorijoje, todėl jos laikomos importuotomis į LR muitų teritoriją ir joms taikytinas importuojamų prekių rėžimas.

Be to, pareiškėjai atsakomybė tenka ir pagal CMR konvenciją (Tarptautinio krovinių vežimo automobilių keliais sutarties konvencija, sudaryta 1956 05 19 Ženevoje). Sprendžiant pagal įrašus važtaraščiuose R-0050302 ir VA0000252, vežtas krovinys iš Vokietijos tranzitu per Lietuvą turėjo būti atgabentas krovinio gavėjui Latvijoje. Šiuose važtaraščiuose pareiškėja įrašyta krovinio vežėja nuo Vokietijos iki pat krovinio pristatymo vietos Latvijoje, kiti vežėjai nepaminėti. Remiasi Vyriausybės 1995 12 22 nutarimu Nr. 1610 patvirtintos Muitinio tranzito tvarkos 26 punktu ir Prekių deklaravimo nuostatais, patvirtintais finansų ministro 2000 01 13 įsakymu Nr. 3. Teigia, kad byloje pakanka duomenų, įgalinančių padaryti išvadą, jog bendrovės, kaip TIR procedūros vykdytojo ir vežėjo, pareigų nevykdymas sudarė sąlygas kitiems asmenims pasisavinti krovinį fiktyviai įforminant TIR procedūros užbaigimą. Teigia, kad nors formaliai yra įformintas TIR procedūrų atlikimas, bet jos faktiškai neįvykdytos, ir tai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2006 11 03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466/2006.

Dėl pareiškėjos skundo dalies, kuria ginčijama, kad pareiškėja yra skolininkas, pasisako, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 03 29 civilinėje byloje Nr. 3K-7-180/2001 (Teismų praktika, 2001, Nr. 15) yra nustatęs, kad valstybė neatsako už prekių saugų nugabenimą į paskirties vietą. Paaiškina, kad skola pareiškėjai gali išnykti tik įstatymuose nustatytais pagrindais. Paaiškina, kad remiantis Civilinio kodekso 6.280 str. žalą atlyginęs asmuo, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į padariusį žalą asmenį. Mano, kad procedūros vykdytoja – pareiškėja – įvykdžiusi prievolę muitinei, turi teisę pasinaudoti regreso teise. Muitinė tiesiogiai atsako už MK įgyvendinimą, o šis kodeksas reglamentuoja prekių importo, eksporto ir tranzito tvarką, su ja susijusių muitinės procedūrų atlikimą ir kt. (LR MK 1 str.)

Dėl skolos dydžio ir Vyriausybės 2004 04 28 nutarimo Nr. 520 taikymo paaiškina, kad MGK savo sprendime konstatavo, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo metu galiojančio 2004 04 27 Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 96 str. 2 d. nustatyta, kad mokestinės prievolės, susijusios su importo ir eksporto muitais ir atsiradusios LR iki 2004 04 30, privalo būti įvykdytos vadovaujantis jų atsiradimo metu galiojusiais teisės aktais. Bendrovė tranzitą vykdė 2003 03 11 ir 23, todėl nagrinėjant mokestinių prievolių atsiradimo pagrindų egzistavimą, turi būti remiamasi šiuo laikotarpiu galiojusiais teisės aktais. Pareiškėja nurodo teisės aktą, negaliojusį TIR knygelių įforminimo metu. Tuo metu galiojo Vyriausybės 2002 06 12 nutarimu Nr. 861 patvirtinta tvarka, kuri nustatė tam tikras taisykles įrodymų teikimui. Vadovaujasi Tvarkos 9 punktu ir paaiškina, kad bendrovė muitinei nėra pateikusi jokių dokumentų bei įrodymų, kad buvo kreiptasi nustatytais terminais ir tvarka į mokesčių inspekciją, todėl šis argumentas atmestinas.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl muitinės skolininkų pasisako, kad TIR procedūros vykdytojas buvo UAB „Vedos transportas“. Vairuotojas A. Z. Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) prasme nėra šiuo atveju mokesčių mokėtojas. Muitinės su A. Z. nesieja jokie teisiniai santykiai, šis asmuo muitinės atžvilgiu pagal TIR knygeles nėra prisiėmęs jokių įsipareigojimų. Mano, kad procedūros vykdytojas UAB „Vedos transportas“, įvykdęs prievolę muitinei, turi teisę pasinaudoti Civiliniame kodekse įtvirtinta atgręžtinio reikalavimo teise.

Remiasi TIR konvencija, LR muitinės kodekso 94 str. 1 d., 188 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p., 3 d. 1 p. ir aiškina, kad nagrinėjamu atveju TIR procedūros vykdytojas neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su TIR procedūra, todėl vadovaujantis MK 188 str. nuostatomis atsirado importo skola muitinei.

Nesutinka, kad šiuo atveju reikėjo taikyti MK 187 str. nuostatas. Teigia, kad TIR procedūros pažeidimo atveju šio straipsnio nuostatos netaikomos.

Atsakomybė už tinkamą krovinio pristatymą į paskirties muitinės įstaigą tenka TIR procedūros vykdytojui – šiuo atveju pareiškėjai. Dėl to pareiškėja yra muitinės skolininkas, neatsižvelgiant, kas pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje. Šiuo atveju TIR procedūra užbaigta apgaulės būdu, o neapmokestintos prekės buvo neišvežtos iš LR muitų teritorijos, atsakomybė už tai tenka muitinės procedūros vykdytojai – UAB „Vedos transportas“.

Dėl apskaičiuotų mokesčių dydžio pažymi, kad sutinka su MGK sprendimo motyvais, jog taikytinos mokestinio ginčo nagrinėjimo metu galiojusio Muitinės įstatymo 96 str. 2 d. nuostatos bei Vyriausybės 2002 06 12 nutarimu Nr. 861 patvirtinta tvarka. Muitinėje nėra duomenų, kad pareiškėja pateikė kokius nors dokumentus bei įrodymus, jog buvo kreiptasi nustatytais terminais ir tvarka į mokesčių inspekciją. Dėl to mano, kad pareiškėjos argumentai nepagrįsti.

Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus. Papildomai paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjos argumentais, nes muitinė nei muitinės nei tranzito procedūrų nevykdo, ji tik konstatuoja muitinės procedūrų įforminimo faktus. Dėl to aiškino, kad nors muitinės pareigūnų atžvilgiu tyrimas nutrauktas nesant jų veiksmuose nusikaltimo sudėties, tačiau netgi šis faktas neturi įtakos pareiškėjos atsakomybei. Aiškino, kad TIR procedūros vykdytoja buvo pareiškėja, pareiškėjos atsakingų asmenų parašai ir antspaudai yra TIR knygelėse, todėl ir atsakomybė tenka TIR knygelės turėtojui – pareiškėjai, o ne jos darbuotojui, kuris TIR procedūroje nedalyvauja. Aiškino, kad šiuo atveju negalima pripažinti neteisėto prekių paėmimo fakto, nes nenustatyta, kad prekes kas pagrobė pasinaudojęs pavogtomis ar suklastotomis TIR knygelėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, daro išvadą, kad skundas netenkintinas.

Ginčas kilo dėl Muitinės departamento 2004 09 02 sprendimo Nr. 1A-18.5-249, kuriuo buvo patvirtinti Kauno teritorinės muitinės 2004 07 14 sprendimai Nr. 4KM18131 ir Nr. 4KM18132, pakeičiant motyvacinę šių sprendimų dalį, t.y. Kauno TM nepagrįstai rėmėsi Bendrijos Muitinės kodeksu, kadangi skola muitinei atsirado iki 2004 04 30.

Kauno TM sprendimuose buvo konstatuota, kad 2003 03 11 ir 2003 03 23 Kalvarijos kelio poste buvo įformintos TIR procedūros su TIR knygelėmis gabentiems su CMR važtaraščiais kroviniams. Kroviniai gabenti automobiliais iš Vokietijos tranzitu per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją į Latviją. TIR procedūros vykdytoja – UAB „Vedos transportas“. Prekės iš Lietuvos muitų teritorijos turėjo būti išgabentos atitinkamai iki 2003 03 14 ir 2003 03 26 per Panevėžio TM Saločių kelio postus PK 12 ir PK 52. Muitinio tranzito procedūra užbaigta. Tačiau buvo gauta informacija, kad krovinys neišvežtas iš Lietuvos muitų teritorijos. Dėl šio fakto buvo pradėta tirti baudžiamoji byla, kurioje Panevėžio apygardos teismas 2006 08 18 įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad A. Z. nuo 2003 03 11 iki 2003 03 14 vilkiku neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos sieną įvairios paskirties prekių, kurios pagal tranzito dokumentus, tame tarpe ir TIR knygelę, turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos Lietuvos teritorijoje, dėl ko valstybei nesumokėta 507651 Lt importo mokesčių. Nuosprendyje nustatyti ir A. Z. analogiški veiksmai laikotarpiu nuo 2003 03 23 iki 2003 03 26, dėl to valstybei nesumokėta 65702 Lt importo mokesčių. Dokumentuose nurodytas krovinių gavėjas SIA „Sintakse“ neigia, kad minėtus krovinius gavo.

Taigi nuosprendis šiai administracinei bylai turi reikšmės tik dėl to, kad juo konstatuotas pažeidimo faktas – prekių neišvežimas iš Lietuvos pagal nuosprendyje nurodytus tranzito dokumentus. Šių faktų, kad krovinys neišvežtas, neginčija ir pareiškėja.

Bendrovė remiasi tuo, kad muitinės procedūras ji užbaigė, tačiau šiuo atveju, kaip teisingai pastebėjo visos ginčą nagrinėjusios institucijos, svarbu yra tai, kad bendrovė yra tranzito procedūros vykdytoja. Bendrovės atsakomybė turi būti siejama su tinkamu tranzito procedūros užbaigimu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju tranzitas vyko pagal dvi TIR knygeles. Kroviniai buvo vežami krovininiu automobiliu, kurį vairavo UAB „Vedos transportas“ vairuotojas A. Z.. Kadangi krovinys nepateko į Latvijos teritoriją, pagrįstai pripažinta, kad tranzito procedūros nebuvo užbaigtos. Šis faktas reiškia, kad kroviniai liko Lietuvos teritorijoje, t.y. buvo importuoti į Lietuvą, todėl už juos turi būti sumokėti atitinkami mokesčiai.

Tarptautinį krovinių gabenimą šiuo konkrečiu atveju reglamentuoja Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija). Pareiškėja neneigia, kad pagal šią Konvenciją ji laikytina TIR knygelės turėtoja. Konvencijoje nustatyta, kokias pareigas turi TIR knygelės turėtojas. T.y. TIR knygelės turėtojas prieš valstybę yra kaip tam tikras garantas, turintis užtikrinti, kad kroviniai arba bus tranzitu išgabenti, arba už juos bus sumokėti atitinkami mokesčiai. Pagal Konvencijos nuostatas, kurios nurodytos MD sprendime, atsakomybė už tinkamą krovinio pristatymą į paskirties muitinės įstaigą tenka TIR procedūros vykdytojai – pareiškėjai. Tuo tarpu pareiškėja savo atsakomybę nepagrįstai riboja muitinės procedūros užbaigimu Lietuvos muitinės įstaigoje. Pareiškėja nepagrįstai remiasi Vyriausybės 1995 12 22 nutarimu Nr. 1610 „Dėl muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (redakcija galiojusi 2003 m. kovo mėnesį, toliau - Tvarka) patvirtintos Tvarkos 51 punktu. Šiuo nutarimu patvirtinta Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarka reglamentuoja muitinio tranzito procedūras. Pagal Tvarkos 2 punktą muitinis tranzitas – muitinės procedūra, kurią taikant muitinės prižiūrimos prekės gabenamos iš vienos muitinės įstaigos į kitą. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad muitinio tranzito procedūra taikoma gabenant tranzitu per LR muitų teritoriją vežamas prekes iš vienos muitinės įstaigos į kitą ir pan.. Tai reiškia, kad nutarimas iš esmės reglamentavo tik muitinį tranzitą Lietuvos teritorijoje. Šiame nutarime yra skirtingai reglamentuojamas prekių gabenimas geležinkeliais. Pareiškėja nurodė teisminės praktikos pavyzdžius, kai prekės buvo gabenamos geležinkeliu ir ne su TIR knygele, todėl nurodyti pavyzdžiai šiuo atveju netaikytini. Tačiau, svarbiausia yra tai, kad Tvarkos 166 punkte buvo nustatyta, kad prekės, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, gabenamos su TIR knygele vadovaujantis Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis ir jos taikymą reglamentuojančiais teisės aktais. Taigi šis Vyriausybės nutarimas prekėms gabenamoms su TIR knygele nebuvo ir negalėjo būti taikomas, nes tai nurodyta pačiame nutarimo tekste.

Taigi, teisės aktus MD bei MGK taikė teisingai. Pagal ginčo metu galiojusio Muitinės įstatymo 96 str. 2 d. mokestinės prievolės, susijusios su importo muitais ir atsiradusios iki 2004 04 30, privalo būti įvykdytos vadovaujantis jų atsiradimo metu galiojusiais teisės aktais. Todėl taikytini pažeidimo padarymo metu galiojusio LR Muitinės kodekso 94 str., 188 str. bei minėtos TIR konvencijos 1 straipsnio (o) punkte įtvirtinta nuostata, apibrėžianti, kas yra TIR knygelės turėtojas bei kokios šio asmens atsakomybės ribos. Šis asmuo yra atsakingas už kelių transporto priemonės, autotraukinio ar konteinerio pateikimą kartu su kroviniu ir jam įforminta TIR knygele išvykimo muitinei, tarpinei muitinei ir paskirties muitinei ir už tinkamą kitų Konvencijos nuostatų laikymąsi. Atsakovė ir Kauno TM pagrįstai teigė, kad TIR knygelės turėtojas šiuo atveju yra ne A. Z., o pareiškėja – bendrovė UAB „Vedos transportas“, kuri tai patvirtino pačiose TIR knygelės atitinkamuose langeliuose. Todėl pareiškėja yra atsakinga už krovinį, jo pristatymą į paskirties muitinės įstaigą, o dėl to ir muito ir PVM mokesčių skola pagrįstai skaičiuota pareiškėjai, o ne kitiems asmenims. TIR procedūra buvo vykdoma bendrovės vardu. Skolos muitinei dydis pagrįstai nustatytas vadovaujantis tuo metu galiojusio Muitinės kodekso 197 str. 1 d. Pareiškėja, teikdama skundą teismui, neginčijo pačios skolos paskaičiavimo metodų bei skolos dydžio, tačiau pastebėtina, kad MGK pagrįstai nustatė, jog skola apskaičiuota teisingai vadovaujantis tuo metu galiojusio MK VI skyriaus ir Vyriausybės 1999 06 09 nutarimu Nr. 748 patvirtinta Prekių muitinio įvertinimo tvarka.

Pareiškėja nepagrįstai ginčija muitinės įstaigų teiginį, kad TIR procedūros baigtos apgaulės būdu, aiškindama, kad muitinė turi nurodyti, kokiais veiksmais vežėjas sąmoningai suklaidino muitinės pareigūnus. Šiuo atveju pareiškėja padarė pažeidimą, laikomą formaliuoju teisės pažeidimu, t.y. pažeidė taisykles, kurias privalėjo vykdyti, kaip TIR knygelės turėtoja. Kokiu būdu taisyklės pažeistos, t.y. sąmoningai ar ne, šiuo atveju nėra svarbu. Tačiau pareiškėjos, kaip TIR knygelės turėtojos, pareiga buvo kontroliuoti savo darbuotojus, įspėti juos apie galimas pažeidimų pasekmes.

MGK nustatė klaidą MD sprendime apskaičiuojant mokesčių dydį, tačiau pažymėjo, kad Kauno TM sprendimuose šis dydis paskaičiuotas teisingai. Dėl šios klaidos MGK pasisakė, nurodydama, kad bendrovės skolą muitinei sudaro 299768 Lt muitas ir 273585 Lt PVM (tai sumos, kurias ir nurodė Kauno TM skundžiamuose sprendimuose). Taip pat pagrįstai MGK nurodė muitinės įstaigų sprendimuose esančius trūkumus paskaičiuojant delspinigius bei pagrįstai šioje dalyje perdavė skundą MD nagrinėti iš naujo. Pastebėtina, kad Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 2 d. nustatyta, jog mokesčius tam tikrais atvejais privalo paskaičiuoti mokesčių administratorius, todėl nei MGK nei teismas konkrečių mokesčių ar baudų bei delspinigių sumų neįgalioti apskaičiuoti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85str., 87str., 88 str. 1 p., 127 str. kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Vedos transportas“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.