- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-03
- Bylos Nr.
- 1A-466/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Jonas Algimantas Venckus
- Nuteistasis
- A.Z.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A.Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A.Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal BK 200 str. 1 d. (dėl neišvežto 1076225 Lt muitinės vertės krovinio) - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
- pagal BK 200 str. 1 d. (dėl neišvežto 1143911 Lt muitinės vertės krovinio) - laisvės atėmimu devyniems mėnesiams,
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas sulaikius nuo 2004 m. balandžio 29 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. imtinai.
Iš A.Z. priteista 217,42 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A.Z. nuteistas už tai, kad nuo 2003 m. kovo 11 d. iki 2003 m. kovo 14 d. vilkiku (duomenys neskelbtini), su puspriekabe (duomenys neskelbtini) neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Panevėžio teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), 1076225 Lt muitinės vertės, t. y. viršijančių 250 MGL dydžio sumą, įvairios paskirties prekių, kurios pagal tranzito dokumentus - Carnet TIR XW38343618, CMR (krovinio gabenimo važtaraštį) Nr. VA0000252, Invoice (prekių įgijimo dokumentą) Nr. GA 02-02 - turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos Lietuvos Respublikoje, nenustatytoje vietoje, dėl ko valstybei buvo nesumokėta 507651 Lt importo mokesčių, tokiu būdu pagal 1956-05-19 CMR konvencijos 17 str., būdamas atsakingas už gabenamą krovinį, pagal 1996-04-18 Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 94 str. 2 d., būdamas atsakingas už visų prekių, gabenamų taikant muitinio tranzito procedūrą, pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis, pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 90 str., t. y. nustatyta tvarka nepristatė prekių į paskirties punktą, o tranzito procedūrą 2003 m. kovo 14 d. užbaigė neteisėtai apgaulės būdu, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-15 nutarimu Nr. 1135 patvirtintos Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 2 str., 29 str. 1 d. 1 p., 45 str., t. y. būdamas tranzito procedūros vykdytoju, atsakingu už gabenamoms prekėms taikomų reikalavimų tinkamą įvykdymą, per nustatytą terminą į paskirties įstaigą tranzito procedūrai užbaigti nepristatė tokio paties pavidalo prekių, kokios buvo pateiktos išvykimo įstaigai, - su nepažeistomis muitinės plombomis.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad nuo 2003 m. kovo 23 d. iki 2003 m. kovo 26 d. vilkiku (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini) neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Panevėžio teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), 143911 Lt muitinės vertės, t. y. viršijančių 250 MGL dydžio sumą, įvairios paskirties prekių, kurios pagal tranzito dokumentus - Carnet TIR XT38343617, CMR (krovinio gabenimo važtaraštį) Nr. R-0050302, Invoice (prekių įgijimo dokumentą) Nr. 009001, turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos Lietuvos Respublikoje, nenustatytoje vietoje, dėl ko valstybei buvo nesumokėta 65702 Lt importo mokesčių, tokiu būdu pagal 1956-05-19 CMR konvencijos 17 str., būdamas atsakingas už gabenamą krovinį, pagal 1996-04-18 Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 94 str. 2 d., būdamas atsakingas už visų prekių, gabenamų taikant muitinio tranzito procedūrą, pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis, pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 90 str., t. y. nustatyta tvarka nepristatė prekių į paskirties įstaigą, o tranzito procedūrą 2003 m. kovo 24 d. užbaigė neteisėtai apgaulės būdu, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-15 nutarimu Nr. 1135 patvirtintos muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 2 str., 29 str. 1 d. 1 p., 45 str., t. y. būdamas tranzito procedūros vykdytoju, atsakingu už gabenamoms prekėms taikomų reikalavimų tinkamą įvykdymą, per nustatytą terminą į paskirties įstaigą tranzito procedūrai užbaigti nepristatė tokio paties pavidalo prekių, kokios buvo pateiktos išvykimo įstaigai, - su nepažeistomis muitinės plombomis.
Šalies argumentai
Nuteistasis A.Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Teigia, kad nepadarė veikos, turinčios požymių nusikaltimo, numatyto BK 200 str. 1 d., nes abiem atvejais krovinį iš Lietuvos į Latviją jis išvežė.
Apeliantas neginčija, kad abiem atvejais jo gabenamas krovinys buvo įvežtas į Lietuvą, tačiau tvirtina, kad jis šį krovinį išvežė į Latviją. Pastarąjį faktą patvirtina muitinės procedūrų Lietuvoje užbaigimas byloje esančiuose dokumentuose – Carnet TIR knygelėse ir išvežamų krovinių registracijos žurnaluose užfiksuoti duomenys. Taip pat tai patvirtinta ir liudytojų G.Š. , V.M. ir R.K. parodymais. Šioje byloje dėl liudytojo V.M. ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir nustatyta, kad 2003 m. kovo 24 d. šis liudytojas, atlikdamas muitinės procedūras, susijusias su apelianto vežamu kroviniu, savo pareigas įvykdė tinkamai ir sąžiningai.
Apeliantas skunde cituoja liudytojo V.V. parodymus apie tai, kad 2003 m. kovo mėnesį pasienyje veikė jungtinis Lietuvos–Latvijos postas, buvo bendra technologinė darbo schema. Vairuotojų kontrolė buvo vykdoma pasienio pareigūnams išduodant trijų spalvų kontrolinius talonus. Be kontrolinio talono muitinės procedūros iš viso nebuvo atliekamos. Apeliantas nurodo, kad šias procedūras jis atliko. Iš Lietuvos vykstančių vairuotojų kontrolinius talonus paimdavo Latvijos pareigūnai. Bet jeigu pastarieji tokių talonų neturėjo, tai dar nereiškia, kad automobilis nevažiavo per sieną. Išvažiuojantys į Latviją automobiliai Lietuvoje nebuvo filmuojami.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad abiem atvejais gavęs užsakymą pervežti krovinius iš Vokietijos į Latviją, nuvyko į Frankfurto oro uostą, kur buvo pakrautas ir užplombuotas krovinys, įforminti kelionės dokumentai. Jis šį krovinį sėkmingai nuvežė dokumentuose nurodytam gavėjui, kuris padarė atitinkamas žymas dokumentuose ir sumokėjo už paslaugas. Apie tai, kad krovinys buvo pristatytas į Latviją, patvirtino TIR knygelėje esantys visų pasienio postų antspaudai, apie kurių tikrumą ar netikrum1 jis nieko negalėjo žinoti, nes neturi atitinkamų specialių žinių, o pats jų neklastojo. Minėtus gautus pinigus perdavė UAB „V.t.“ buhalterijai. Aplinkybė, kad jis neturėjo išlaidų Latvijoje, nepatvirtina, jog jis šioje šalyje nebuvo. Apelianto parodymus patvirtino liudytojai J.M., S.R. ir T.R.. Be to, UAB „V.t.“ teismui pateikė visus buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius apelianto reisus iš Vokietijos į Latviją nuosprendyje minėtu laikotarpiu.
Šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn nėra patrauktas nei vienas muitinės pareigūnas, o be jų pagalbos apeliantas negalėtų padaryti šių nusikaltimų. Todėl mano, kad teismas tiki šių pareigūnų parodymais. Bylos tyrimo metu jie parodė, kad apelianto vežtas krovinys abiem atvejais buvo išvežtas į Latviją. Jie taip pat neparodė, kad apeliantas būtų taręsis su jais už kažkokį atlygį fiktyviai įforminti muitinės procedūras. Be to, abiem atvejais tariamai iš Lietuvos į Latviją neišvežtas krovinys Lietuvoje nerastas.
Teismas nepagrįstai vadovavosi tik iš Latvijos muitinės gautais duomenimis bei patikėjo krovinio gavėjų parodymais, nes pastarieji yra suinteresuoti nemokėti mokesčių, todėl jų parodymai turi būti vertinami kritiškai. Be to, teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliktas neišsamiai ir nepagrįstai nenustatyta daug bylai svarbių aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai apeliantas teigia, kad, nepašalinus byloje esančių abejonių, jos turi būti aiškinamos jo naudai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A.Z. pripažino kaltu ir nuteisė už neteisėtą prekių neišvežimą iš Lietuvos Respublikos.
Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A.Z. kaltės ir veikos juridinio įvertinimo nepaneigia.
Būtinas nusikaltimo, numatyto BK 200 str. 1 d., požymis, apibūdinantis ir šios nusikalstamos veikos pavadinimą, yra neteisėtas prekių ar produkcijos, kuri turėjo būti išvežta, neišvežimas iš Lietuvos Respublikos.
Šį būtiną nusikaltimo sudėties požymį nuteistasis ir ginčija, apeliuodamas į muitinės ir pasienio policijos darbuotojų G.Š. , V.M. , R.K., V.V. parodymus, kurie iš tiesų prieštarauja apygardos teismo išvadoms dėl prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos.
Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikto veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių aprašymo ir vertinimo seka, kad teismas nepatikėjo paminėtų liudytojų parodymais. Tai, kad pažeidžiant BPK 305 str. 2 d. nuostatas, nuosprendyje tiesiogiai nenurodyta, jog teismas atmeta paminėtus parodymus, nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, suvaržiusiu nuteistojo teises ar sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Byloje nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2003 m. kovo 11 d. iki 2003 m. kovo 18 d. ir laikotarpyje nuo 2003 m. kovo 23 d. iki 2003 m. kovo 30 d. A.Z. vairuojama transporto priemonė per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kelio postus į Latvijos Respubliką neįvažiavo. Tai patvirtina visa eilė duomenų (Latvijos Respublikos Valstybinės pajamų tarnybos muitinės kriminalinių tyrimo valdybos direktoriaus raštas, šios šalies valstybinės pasienio tarnybos vyriausiosios muitinės tarnybos raštai, specialisto išvada ir kiti teismo nuosprendyje nurodyti ir tinkamai įvertinti rašytiniai įrodymai).
Pažymėtina, kad legalaus prekių išvežimo iš Lietuvos atveju niekas negali būti suinteresuotas klastoti antspaudus ir krovinio tranzitinius dokumentus, ar naudotis pavogtais antspaudais ar išgalvotais užsakovo duomenimis, tariamai patvirtinančiais prekių įvežimą į Latvijos Respubliką. Taip pat akivaizdu, kad tranzito dokumentuose nurodyti prekių gavėjai, kurių veiklos sritis yra susijusi su apskaitos, buhalterijos ir audito veikla, mokesčių konsultavimu, konsultacine, teisine veikla (ribotos atsakomybės bendrovė ,,A.“) ar medienos apdirbimu ir medienos dirbinių gamyba (ribotos atsakomybės bendrovė ,,S.“) neužsakė ir negalėjo užsakyti nuosprendyje nurodytų prekių (rūbų ir panašios paskirties prekių). Paminėtų duomenų įrodomoji reikšmė yra aiški ir nedviprasmiška. Tai reiškia, kad šie duomenys negali būti aiškinami prekių gavėjų noru išvengti mokesčių mokėjimo.
Apeliantas sąmoningai nutyli, kad byloje yra nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2003 m. kovo 14 d. iki 2003 m. kovo 30 d. A.Z. vairuojamos transporto priemonės grįžimas be krovinio iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką neužfiksuotas (b. l. 127 t. 1). Ši aplinkybė bei jokių kelionės išlaidų Latvijos Respublikoje nedeklaravimas, o taip pat kitų nuosprendyje ir šioje nutartyje nurodytų įrodymų visetas laidžia daryti išvadą, kad A.Z. kaltė pagal BK 200 str. 1 d. yra neginčijamai įrodyta.
Apeliantas tvirtina, kad būdamas paprastu automobilio vairuotoju, be muitinės pareigūnų pagalbos negalėjo padaryti paminėto nusikaltimo, t. y. atlikti Muitinės kodekse bei Muitinės tranzito procedūros atlikimo tvarkoje nustatytų muitinės formalumų ir įgyvendinti BK 200 str. 1 d. numatytų objektyviųjų bei subjektyviųjų neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos požymių.
Tačiau BK 200 str. 1 d. nuostatos nesuponuoja išvados, kad bendrininkavimas yra būtinas neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos sudėties požymio. Šio įstatymo dispozicijoje nėra įtvirtinta ir šio nusikaltimo vykdytojo specialiųjų požymių. Todėl vien tai, kad tik A.Z. pripažintas kaltu padaręs šį nusikaltimą, nereiškia, jog BK 200 str. 1 d. šioje byloje pritaikyta netinkamai.
Priešingai nei teigia apeliantas, nuosprendyje nėra išvados, kad apygardos teismas tiki liudytojų V.M. , V.V. ar kitų muitinės darbuotojų parodymais. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės leidžia daryti priešingą išvadą.
Be to, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtas abejotino teisėtumo nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl muitinės darbuotojo V.M. veiksmų bei reikšmingų bylai aplinkybių (asmenų už atlygį ar dėl kitokių priežasčių suklastojusių tranzito dokumentus bei duomenis muitinės kompiuterio laikmenose ir prekių iškrovimo vietos nenustatytas) šiuo atveju negali nulemti apygardos teismo baigiamojo akto pakeitimą ar panaikinimą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas V.M. atžvilgiu nutrauktas ne dėl to, kad jis savo pareigas atliko tinkamai ir sąžiningai, bet dėl to, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuomone byloje nesurinkta objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (b. l. 14 -16 t. 1).
Kolegijos nuomone, byloje pakanka duomenų išvadai, kad dėl tranzito procedūros vykdytojo A.Z. veiksmų buvo atliktos fiktyvios tranzito procedūros, siekiant išvengti muito ir importo pridėtinės vertės mokesčių mokėjimo, o krovinys iškrautas Lietuvos Respublikoje, tuo Lietuvos valstybei padarant turtinę žalą.
Apygardos teismo išvada, kad A.Z. padaryti nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti ir apgalvoti reiškia, jog nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Tokią išvadą ir šiuo atveju galima daryti atsižvelgiant į nuosprendyje išdėstytus argumentus apie objektyvių A.Z. padarytos veikos požymių atskleidimą ir įvertinimą, apibūdinant nuteistojo kaltę.
Nuteistasis bausmės neginčija. Todėl kolegija šio klausimo neaptarinėja (BPK 320 str. 3 d.).
Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A.Z. apeliacinį skundą atmesti.