Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atmestas R. B. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, einančio vyriausiojo prokuroro pareigas Liutauro Rudzevičiaus 2023 m. birželio 26 d. nutarimo netenkinti skundo Nr. AP-15358.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2023 m. birželio 12 d. gautas nuteistojo R. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (reg. Nr. AP-153 58), kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko 2023 m. birželio 1 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-473-269/2021, kurioje pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį (nuosprendis įsiteisėjęs ir galiojantis). Pareiškėjas skunde nurodė, jog naujos aplinkybės, kad želdiniai, dėl kurių sunaikinimo jis buvo apkaltintas ir nuteistas, priklausė ne nukentėjusiesiems, o valstybei, todėl skundžiamu nutarimu prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1- 473- 269/2021 buvo atmestas nepagrįstai.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 26 d. nutarimu nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo. Skundžiamas nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis R. B. nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos naujai paaiškėjusiomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio prasme ir sudarytų pagrindą spręsti dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo galimybės. Nutarime nurodyta, kad jau ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. rugsėjo 23 d., policijos pareigūnai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių (toliau – ir NŽT) su prašymu paskirti specialistą, kuris galėtų kartu su tyrėja nuvykti į vietą ir nustatyti, kur augo nupjauti augalai, valstybinėje žemėje ar privačioje. Nenustatyta jokio pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo priimto galutinio procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje teisėtumu ir pagrįstumu.

3. 2023 m. liepos 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas R. B. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 26 d. nutarimo. Skunde nurodoma, kad nutarimas surašytas nemotyvuotai, ignoruojant ir (ar) šališkai interpretuojant medžiagą. 2018 m. balandžio 9 d. NŽT atliko patikrinimą, kurio metu surinkta ir fiksuota medžiaga patvirtina, kad želdiniai, dėl kurių tariamo sunaikinimo R. B. buvo nuteistas, buvo valstybinėje žemėje. Nutarime nurodyta, kad šios aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, kadangi 2020 m. spalio 2 d. NŽT specialistas atliko matavimus, kuriais vadovaujantis nustatė, kad nupjauti augalai augo privačioje žemėje. Esant tokiems aiškiems prieštaravimams tarp išvadų procesas turėtų būti atnaujintas.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi atmetė R. B. skundą, nes pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės jau buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

skundas atmestinas

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo (ir jo priedų) bei skundžiamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. liepos 13 d. nutarties argumentus, taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2023 m. birželio 1 d. nutarimo atsisakyti atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, einančio vyriausiojo prokuroro pareigas, 2023 m. birželio 26 d. nutarimo, kuriuo atmestas R. B. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2023 m. birželio 1 d. nutarimo, argumentus sprendžia, jog R. B. skundžiami procesiniai sprendimai yra teisėti ir tinkamai pagrįsti, todėl naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo.

9. Iš R. B. pateikto skundo nustatyta, kad nuteistasis prašo atnaujinti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą, naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamosios bylos atnaujinimas galimas tik esant ypatingoms, baudžiamojo proceso įstatyme nustatytoms sąlygoms, įgalinančioms patikrinti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad bylos atnaujinimo pagrindas yra ne bet koks, o tik apie teismo sprendimo neteisingumą liudijantis faktas. Toks faktas turi turėti esminę reikšmę bylai, kurioje panaikinamas įsiteisėjęs teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-387/2022).

10. R. B. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-473-269/2021 pripažintas kaltu padaręs BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. už tai, kad sugadino bei sunaikino svetimą turtą. Nors apeliantas nurodo, jog šiuo nuosprendžiu jis buvo nuteistas be pagrindo, nuosprendis nėra pagrįstas ir teisėtas, pažymėtina, kad aptariamas procesinis sprendimas šiai dienai yra įsiteisėjęs ir šia nutartimi R. B. kaltės klausimas nebus vertinamas.

11. R. B. BPK 444 straipsnio 4 dalies prasme kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę įvardina tai, jog želdiniai, už kurių sunaikinimą buvo pripažintas kaltu, augo ne nukentėjusiųjų, o valstybiniame žemės sklype, todėl nukentėjusieji yra ne fiziniai asmenys, o valstybė. Nurodo, kad šią aplinkybę pagrindžia NŽT atlikta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinė kontrolė ir jos metu surašytas 2018 m. balandžio 9 d. patikrinimo aktas, dėl kurio gavimo apelianto gynėjas į NŽT kreipėsi jau pirmosios instancijos teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, todėl jis teismui nebuvo pateiktas. Vis tik, pritardamas ikiteisminio tyrimo teisėjo skundžiamos nutarties išvadoms, apygardos teismas taip pat neįžvelgia pagrindo aptartų apelianto aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio 4 dalies prasme.

12. Pastebėtina, kad R. B. įvardindamas skunde nurodytas aplinkybes kaip paaiškėjusias naujai, tuo pačiu tame pačiame skunde pripažįsta, jog aptartų duomenų egzistavimas pirmosios instancijos teismui priimant nuosprendį buvo žinomas. Tai akivaizdžiai matyti ir iš byloje esančių dar ikiteisminio tyrimo metu gautų dokumentų, pvz. 2020 m. liepos 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame aptarti NŽT 2018 m. balandžio 9 d. atliktų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimų vietoje rezultatai. Siekiant patikrinti esamus duomenis dar ikiteisminio tyrimo metu NŽT vyriausiojo specialistas G. S. 2020 m. spalio 2 d. parengė ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48762-19 faktinių duomenų nustatymo vietoje matavimų schemą bei teikė paaiškinimus, įskaitant ir dėl augalų augimo valstybinėje žemėje pagal ankstesnius matavimus. Be to, iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir apeliaciniame skunde R. B. nurodė ir baigiamosiose kalbose nagrinėjant baudžiamąją bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose, 2021 m. rugsėjo 14 d. teisiamojo posėdžio metu. Taigi, vien tai, jog priimant procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje nebuvo NŽT 2018 m. balandžio 9 d. patikrinimo akto, nereiškia, jog teismui nebuvo žinomas jo turinys.

13. Pažymėtina, jog įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis, teisingą teismo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Prerogatyva nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo tenka baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui. Nagrinėjamu atveju teismui baudžiamojoje byloje pakako įrodymų procesiniam sprendimui pagal pareikštą kaltinimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį priimti. Kaip matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžio – teismas vadovavosi vėlesnio tikrinimo duomenimis bei specialisto paaiškinimais dėl esančių skirtumų ir papildomų duomenų nereikalavo, kaltinimui reikšmingas faktines aplinkybes nustatė, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visetu (liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, vaizdo įrašais ir kt.), t. y. byloje surinktų įrodymų pakako nustatyti, jog sugadintas bei sunaikintas turtas priklausė L. N. ir L. B. ir kad jį neteisėtai sugadino/sunaikino būtent nuteistasis R. B..

14. Pažymėtina ir tai, kad net pasitvirtinus, jog R. B. sugadintas/sunaikintas turtas buvo ne privačioje, o valstybinėje žemėje, nuteistojo teisinės padėties tai niekaip neįtakotų, kadangi baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog bet kuriuo atveju visas sunaikintas/sugadintas turtas nuteistajam buvo svetimas ir priklausė nukentėjusiosioms, priešingų, tokias įsiteisėjusio teismo nuosprendžio išvadas paneigiančių, įrodymų R. B. nepateikė.

15. R. B. apeliacinės instancijos teismui prie savo apeliacinio skundo pateikė papildomus dokumentus, tačiau įvertinus dokumentų turinį akivaizdu, kad jais nuteistasis ginčija įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu įrodytą savo kaltę. Nei R. B. pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti medžių kelmai, nei advokato A. Keidūno 2021 m. spalio 1 d. prašymas NŽT dėl 2018 m. balandžio 9 d. žemės valstybinės kontrolės duomenų pateikimo, nei NŽT 2021 m. spalio lydraštis dėl dokumentų advokatui A. Keidūnui persiuntimo, nei pateiktos žemės sklypų matavimų schemos ar žemės naudojimo patikrinimo aktai, nei šioje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje R. B. įteiktas pranešimas apie įtarimą ar nutarimas skirti kardomąją priemonę, kurie jau ir taip egzistavo byloje arba apie kurių egzistavimą baudžiamojoje byloje buvo gauta duomenų dar ikiteisminio tyrimo metu, nėra naujos įsiteisėjusį nuosprendį priėmusiam teismui nežinomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nuosprendžio teisėtumui ar pagrįstumui. Taip pat jos nesudaro pagrindo abejoti R. B. veiksmų kvalifikacija pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog R. B. sunaikino/sugadino svetimą, L. B. ir L. N. priklausantį turtą.

16. Nuteistojo pateiktas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-243-919, kurioje nuteisti ir nukentėjo visiškai su R. B. įvykdyta nusikalstama veika nesusiję asmenys, taip pat niekaip nėra susijęs su išnagrinėta baudžiamąja byla, todėl jokių naujų aplinkybių R. B. atžvilgiu neįrodo ir negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. R. B. prie apeliacinio skundo pateikė kaltinamojo akto, kuriame jam buvo suformuluotas kaltinimas ir kvalifikuoti veiksmai pagal BK 187 straipsnio 1 dalį lapus, jo pateiktose kopijose numeruojamus kaip Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 16, tačiau šie dokumentai yra baudžiamojoje byloje esančio dokumento dalis ir savaime jokios įrodomosios reikšmės taip pat neturi.

17. Apeliaciniame skunde R. B. nurodė, kad 2023 m. gegužės 2 d. ir 2023 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymais pradėti ikiteisminius tyrimus L. B. ir L. N. atžvilgiu pagal BK 236 straipsnį bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 224 straipsnio 2 dalį, t. y. už melagingą įskundimą darant nebūtą nusikalstamą veiką. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė šių dokumentų kopijas bei analogišką 2022 m. liepos 16 d. pareiškimą dėl L. N. melagingų parodymų davimo. Vis tik, pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punktą, naujai paaiškėjusia aplinkybe, pakankama panaikinti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, gali būti laikomas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų melagingumas. Šiuo atveju tokių procesinių sprendimų apeliantas nepateikė. Aptariamu įrodymu nelaikytina ir R. B. pateikta procesinio dokumento dalis (kaip galima suprasti iš turinio – atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą L. B. bei L. N. atžvilgiu), kadangi ji savaime nepatvirtina šių nukentėjusiųjų parodymų, duotų baudžiamojoje byloje Nr. 1- 473-269/2021, melagingumo.

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pritartina Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. liepos 13 d. nutarties argumentams, jog pareiškėjo R. B. skunde nurodytos aplinkybės nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-473-269/2021 buvo žinomos, jokių bylai esminę reikšmę turinčių ir teismo nuosprendžio neteisingumą liudijančių faktų nuteistasis nenurodė, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti teisėtą bei pagrįstą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

R. B. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. liepos 13 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.