Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarimo, kuriuo M. T., vadovaujantis ATPK 30¹ str., nubaustas pagal ATPK 45 str. 1 d. 300 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. pagal ATPK 45 str. 1 d. nubaustas už tai, kad jis, būdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus m. sav., savininkas savavališkai užėmė valstybinę žemę šalia kelio, kur stovi tvora. Užimtas valstybinės žemės plotas 29 m².

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog M. T., būdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus m. sav., savininkas, savavališkai šalia kelio užėmė valstybinę žemę, kurioje stovi tvora, užimamas valstybinės žemės plotas 29 m², tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d.

ATPK 45 str. l d. nustatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Šio pažeidimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes – tai savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.). ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575 – 1007/2009) taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 str. l d. privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Nors M. T. nepripažįsta, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d., tačiau jo kaltė padarius minėtą pažeidimą yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais. Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus m. sav., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. T., plotas yra 0,0600 ha, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 1996-03-14. Įregistravimo pagrindas - valstybinės žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartis, sudaryta 1996-03-12 (b. l. 4). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012-12-06 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 01-49-225 nurodyta, kad vyriausiasis specialistas Z. V. ir vyr. spec. M. J., patikrinę žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatė, kad žemės sklypo savininkas vakarinėje dalyje užėmęs valstybinę žemę, kurioje stovi tvora. Užimama valstybinės žemės dalis yra 29 m² (b. l. 9). Šiame akte nurodytas aplinkybes patvirtina prie šio akto pridėta situacijos schema, kurią sudarė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyriausiasis specialistas Z. V., 2012-12-06 patikrinus minėtą žemės sklypą vietoje (b. l. 3). Kaip nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, vyriausiasis specialistas, atlikęs patikrinimą, ir užfiksavęs žemės sklypo faktinį naudojimą geodezine matavimo įranga GPS „TopCon“ GRS-l, t. y. išmatavęs pastatytos tvoros vietą, po to grįžęs į darbovietę sugretinęs kompiuterinėje programoje turimus minėtojo sklypo duomenis, gautus iš Registrų centro duomenų (įregistruotas žemės sklypo koordinates), užfiksavo valstybinės žemės užėmimo faktą.

Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes teisme patvirtino 2012-12-06 patikrinime dalyvavę Z. V. ir M. J.. Apklaustas pirmosios instancijos teisme M. J. paaiškino, kad žemės naudojimo patikrinimas buvo atliktas M. T. 2012-11-14 rašto pagrindu. Patikrinimo metu, pagal Registro duomenis, buvo nustatyta, kad sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas yra M. T., sklypas yra 6 arų. Tvoros šalinimo procesai nebuvo atlikti. Pažymėjo, jog tvoros pastatymo aplinkybės Institucijai nėra žinomos, tačiau šios aplinkybės nėra tikslingos sprendžiant valstybinės žemės užėmimo faktą. M. J. paaiškino, kad M. T. skunde buvo nurodęs, kad negali naudotis keliu, kelias yra susiaurėjęs. To pasėkoje, nuvykęs V. Z., matavo visą gatvę, siekiant išsiaiškinti, dėl ko susiaurėjo kelias. Buvo nustatyta, jog vienoje kelio dalyje pažeidimo nėra, o kitoje, būtent M. T. pusėje ir buvo nustatytas pažeidimas (b. l. 25, 27-28). Apklaustas pirmosios instancijos teisme Z. V. paaiškino, kad jis dirba Nacionalinėje žemės tarnyboje vyriausiuoju specialistu. Pagal pareigas tikrino M. T. skundą, nes jame buvo minima, kad yra užimtas kelias, dėl ko teko tikrinti daug sklypų šalia kelio. Buvo nustatyti pažeidimai, surašyti aktai, tame tarpe ir M. T.. M. T. patikrinimo metu buvo išėjęs į lauką, jis dalyvavo ir surašant protokolą Institucijoje. Kelio plotis schemoje nenurodytas, nes tai liečia valstybinės žemės užėmimą. Atlikus patikrinimą M. T. buvo informuotas žodžiu apie galimai jo paties padarytą pažeidimą, vėliau jam į skundą buvo atsakyta ir raštu (b. l. 28). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šių specialistų išdėstytos aplinkybės buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, iš esmės neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių minėti pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. parodymus, matyti, kad jis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, paaiškino, kad valstybinės žemės jis nėra užėmęs, paaiškino, kad jis žemės sklypo savininku tapo 1988 metais. Tvorą pastatė kartu su namu, apie 1993 metus, pagal kaimynų pastatytą tvorą. Pastatyta tvora yra išlindusi apie 1,5 metro. Taip pat paaiškino, jog tuo atveju, kuomet bus įrodyta, jog jis yra užėmęs valstybinę žemę, sutinka perkelti tvorą (b. l. 28). Tokia pozicija, neigiant padarius administracinį teisės pažeidimą, vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pats M. T. neneigė aplinkybės, jog tvora yra išsikišusi 1,5 metro už jo nuosavybės teise valdomo sklypo ribų ir pripažino, kad tvorą statė pagal kitų kaimynų pastatytą tvorą. Kaip minėta, iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus m. sav., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. T., plotas yra 0,0600 ha, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 1996-03-14, t. y. atlikus kadastrinius matavimus buvo nustatytos tikslios šio sklypo ribos, kurios neabejotinai buvo žinomos ir sklypo savininkui M. T., kuris teismui nepateikė duomenų, jog dėl jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribų būtų kilęs teisminis ginčas. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostata, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu byloje esančiais įrodymais patvirtinta, kad tvora stovi ant ne M. T. priklausančios žemės, šia tvora užimama dalis valstybei priklausančios žemės, todėl nepriklausomai nuo to, kada ši tvora pastatyta (užimta dalis žemės) ir kas ją pastatė apeliantas atsakingas už šį pažeidimą. M. T. yra žinoma, kad jis neteisėtai užima svetimą žemę, nepastatydamas tvoros ant savo žemės, valstybinės žemės dalį užima neteisėtai, nepriklausomai nuo to, ar neteisėtai užimta dalimi naudojasi (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-753-195/2011). Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui (bonus pater familias), yra žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos, juo labiau, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra suformuotas atliekant tiksliuosius kadastrinius matavimus. Nors institucija nurodo, kad duomenų apie kelio plotą ir jo ilgius pateikti nėra galimybės, nes šiuo metu kelias nėra suformuotas ir įregistruotas VĮ „Registrų centre“, todėl tikslaus jo ploto ar ilgio neįmanoma nurodyti, tačiau šiuo metu tai yra valstybinė žemė ir nėra skirtumo, kokio ploto yra kelias, nes matuojamas buvo būtent žemės sklypas, kuris užima valstybinės žemės dalį.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad M. T. pažeidimas, numatytas ATPK 45 str. 1 d., yra įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.