Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-09-18 · Byla Nr. N2-8905-323/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-18
Bylos Nr.
N2-8905-323/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06567-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Ieškovas
V. Č.
Atsakovas
M. Č.
Civilinė byla Nr. N2-8905-323/2012(Proceso Nr. 2-06-3-06567-2012-0)Procesinio sprendimo kategorija (S) 78.2.1.; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 18 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovei V. Č., išvadą byloje teikiančios institucijos atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui M. Č. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo pakeisti nepilnametės dukros A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 450,00 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad 2000-10-16 nutarimu iš atsakovo dukros išlaikymui priteista po 1/4 dalį visų rūšių pajamų, bet ne mažiau nei 1 MGL kas mėnesį nuo 2000-10-05 iki vaiko pilnametystės. Taip pat nurodė, kad iki 2008 m. išlaikymą vaikui pervesdavo atsakovo darbovietė, išskaičiuodama iš jo darbo užmokesčio, tačiau nuo 2008 m. atsakovas niekur oficialiai nedirba ir jokio išlaikymo dukrai neteikia. Pažymėjo, kad atsakovas apie 5 metus visiškai nesidomi dukra, su ja nesimato ir nebendrauja. Paaiškino, kad negaunant išlaikymo iš atsakovo, ieškovė kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą ir iš jo gauna išmokas. Pažymėjo, kad išaugo vaiko poreikiai ir yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį, kuris šiuo metu yra neproporcingas ieškovei tenkančiai išlaikymo daliai (b. l. 2-3).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie iškeltą bylą ir paskirtą teismo posėdį jam pranešta tinkamai (b. l. 40).

Teismo posėdžio metu ieškovė prašo teismo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė dukra A. Č. (b. l. 10). 2000-10-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu civilinėje byloje Nr. N2-8594²³/2000 iš atsakovo nepilnametės A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteista 1/4 dalį visų rūšių jo uždarbio (pajamų) nuo 2000-10-05 iki A. Č. pilnametystės, bet ne mažiau nei po 1 MGL (prijungtos c.b. Nr. N2-8594²³/2000 b. l. 11). Padidėjus vaiko poreikiams ieškovė prašo pakeisti 2000-10-16 nutarimu priteistą išlaikymą ir jį padidinti iki 450,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2008; 2009-09-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2009).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesni išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir kaip esminį vaiko poreikių pasikeitimą, kuris pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką gali būti pagrindas pakeisti teismo nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, nurodė esmingai išaugusius vaiko poreikius, turint omenyje aplinkybę, kad prašomo pakeisti išlaikymo dydis buvo nustatytas nutarimu, priimtu 2000-10-16, kai vaikui buvo mėnuo. Šiuo metu nepilnametė A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), yra paauglė, jos poreikiai didesni. Aplinkybė, kad su vaiko amžiumi auga ir vaikų poreikiai, yra visiems žinoma aplinkybė, nes išauga ne tik vaiko poreikiai maistui, bet ir reikalavimai aprangai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams. Iš byloje esančių duomenų apie preliminarius dukters poreikius ir iš teismo posėdžio metu ieškovės duotų paaiškinimų, matyti, kad šalių dukros A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 1000,00 Lt (b. l. 3, 11-27, 47). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad 2000-10-16 nutarimu iš atsakovo priteistas A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas yra nepakankamas dėl esmingai pasikeitusių jos poreikių, todėl yra pagrindas priteistą išlaikymą pakeisti ir jį padidinti.

Iš byloje esančių įrodymų apie šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovės mėnesio pajamas sudaro apie 1650,00 Lt darbo užmokesčio bei 130,00 Lt lėšos gaunamos iš vaikų išlaikymo fondo (b. l. 4-5, 47). Ieškovė turi du automobilius (b. l. 6); nekilnojamojo turto neturi (b.l. 8). Ieškovė taip pat neturi nei įsiskolinimų, nei santaupų (b. l. 2). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad ieškovės turtinė padėtis po išlaikymo priteisimo nepagerėjo. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, tačiau teismo iniciatyva gautais duomenimis nustatyta, kad atsakovas nedirba ir draudžiamųjų pajamų negauna (b. l. 37), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 38). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo turtinė padėtis po 2000-10-16 nutarimo priėmimo iš esmės nepagerėjo.

Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei ir taip tenka didžiausioji vaiko išlaidų ir rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikas, o atsakovas iki šiol išlaikymo vaikui neteikė.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikantis teismų praktikos, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas padidinti priteisto išlaikymo dydį tenkintinas: keistinas 2000-10-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu civilinėje byloje Nr. N2-8594²³/2000 nepilnamečiam vaikui A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas 1/4 dalis visų rūšių atsakovo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau nei po 1 MGL dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, į 450,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar darbingumo lygio atsakovas negalėtų dirbti, nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Esant tokioms aplinkybėms, teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 str. 2 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistina 162,00 Lt žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2000-10-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu civilinėje byloje Nr. N2-8594²³/2000 nepilnametei A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą ir nuo kreipimosi į teismą dienos 2012-05-31 iš atsakovo M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnametei A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), 450,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Paskirti ieškovę V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo M. Č. 162,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė