Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Paužaitės ir Eglės Venckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, E. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio E. B. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi – laisvės atėmimu, prašo jam skirti laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neįvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. to, kad E. B. bendradarbiavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio proceso metu.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. B. bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė ir nustatyta jos realizavimo forma yra aiškiai per griežta. Todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir skirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

6. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), taip pat ir į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019). Taigi, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir bausmę skiriantis teismas privalo nustatyti bei įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytas nusikalstamas veikas.

7. Šioje byloje E. B. pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas valdymo tvarkai, susijusias su dokumentų klastojimu, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje bei apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato alternatyvias bausmes – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų. Už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą taip pat gali būti skiriamos alternatyvios bausmės ? bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu E. B. skyrė 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą bei 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, ir E. B. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir apeliantui paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo. T. y. šiuo atveju paskirta subendrinta – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė už dviejų nusikalstamų veikų (nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo) padarymą yra artima BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui.

8. Spręsdamas dėl E. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytos dvi tyčinės baigtos nusikalstamos, t. y. apeliantas neteisėtai disponavo svetimu vairuotojo pažymėjimu bei suklastojo du tikrus dokumentus), nuteistojo asmenybę (teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, per paskutinius vienerius metus E. B. itin daug kartų baustas administracine tvarka, dirbantis). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, jog buvo nustatyta viena E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat skundžiamame nuosprendyje atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistasis 2023 m. birželio 19 d. buvo išleistas iš kalėjimo atlikęs laisvės atėmimo bausmę pagal paskutinį nuosprendį, o praėjus šiek tiek daugiau kaip 1,5 metų nusikalto padarydamas šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas.

9. Apelianto manymu, skundžiamame nuosprendyje liko neįvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis bendradarbiavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio proceso metu. Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, jog kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant reikalaujamų požymių visumos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-594/2025, 2K-P-42-976/2025). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šiuo atveju apylinkės teismas pripažino vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o būtent tai, kad E. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Dėl šio aspekto byloje nėra ginčo, todėl teisėjų kolegija plačiau jo nevertina.

10. Padėjimu išaiškinti nusikalstamą veiką pripažįstami atvejai, kai kaltininkas laisva valia aktyviais veiksmais padeda išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, kurios (dalis kurių) pareigūnams iki tol nebuvo žinomos, nurodo nusikalstamos veikos išaiškinimui reikšmingos informacijos žinančius asmenis ir (ar) pateikia nusikalstamos veikos išaiškinimui reikšmingus daiktus, dokumentus, kitus objektus arba nurodo jų buvimo vietą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 2025 m. kovo 13 d. V. B. pateikė pareiškimą per „epolicija“, kuriame nurodė, jog M. J. 2025 m. vasario 20 d. išsinuomojo automobilį, tačiau jo negražina, susisiekti su juo nepavyksta. Patikrinimo metu nustatyta, kad MB „V“ išnuomojo automobilį ne M. J., o E. B. Iš 2025 m. kovo 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad vyriausiajam tyrėjui R. D. susisiekus su A. T. ši nurodė, jog padarė pavedimą iš savo banko sąskaitos už automobilio nuomą dėl to, kad jos paprašė paskolinti pinigų ir apmokėti nuomą jos buvęs draugas E. B. Po ko, tyrėjui susisiekus su nuteistuoju, jis patvirtino, jog išsinuomojo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs rastą svetimą asmens dokumentą (b. l. 27). 2025 m. gegužės 6 d. E. B. apklausos metu dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai, gailėjosi bei paaiškino visas susiklosčiusias įvykio aplinkybes. Taip pat iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2025 m. gegužės 6 d. E. B. pateikė M. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Teisiamojo posėdžio metu 2025 m. birželio 2 d. nuteistasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltės neneigė, dėl ko baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Taigi, sutiktina, kad apeliantas paaiškino įvykio aplinkybes, prisipažino kaltu, tačiau tai įvyko tik po to, kai su juo susisiekė tyrėjas, kuris pagal gautą policijoje pareiškimą jau atliko patikrinimo veiksmus. Todėl apygardos teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis ne tik prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, bet ir padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas.

11. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo E. B. praeityje ne kartą buvo teistas. Paskutinius kartus: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu apeliantui buvo paskirta arešto bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu – bauda; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. B. pasiųstas atlikti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nuo 2024 metų nuteistasis buvo sistemingai baustas administracine tvarka (ne kartą vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio; viršijo leistiną greitį; nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę; vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota (neperregistruota); vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra; įvykdė smulkias vagystes), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Be to, E. B. trauktas administracinėn atsakomybėn ir po nusikalstamų veikų padarymo, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus ir vengia šį gyvenimo būdą keisti, o alternatyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos, neizoliuojant nuteistojo, jo elgesio nekeičia bei nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Apygardos teismo vertinimu, praeityje E. B. skirtos tiek griežtos laisvės atėmimo bausmės, tiek švelnesnio pobūdžio bausmės, kaip ir laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, nepadarė teigiamos įtakos nuteistajam, todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai E. B. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

12. Skunde nurodomos aplinkybės, kad apeliantas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė ne bausmės vykdymo atidėjimo metu, kad paskutinius du kartus buvo teistas už skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas, veikė ne savo, o buvusios gyvenimo draugės naudai, dirbantis, imasi veiksmų, jog jo skoliniai įsipareigojimai būtų dengiami ir mažinami, bando kurti naujus santykius, rūpinasi savo motina, su kuria gyvena, neleidžia daryti priešingos išvados, kad apeliantui skirta bausmė nėra adekvati, neproporcinga ar per griežta. Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis, būdamas neizoliuotas, toliau darys nusikalstamas veikas, dėl ko švelnesnės bausmės nėra pakankamos sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo bei šį nubausti. Tiek laisvės apribojimo bausmės paskyrimas su intensyvia priežiūra, tiek laisvės atėmimo bausmės atidėjimas gali sukurti nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, todėl ateityje jis gali toliau daryti nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. B. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta, o padarytų nusikaltimų pobūdis bei nuteistojo asmenybė nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. E. B. resocializacija, mažinant nusikalstamų veikų recidyvą, galima tik atliekant realią laisvės atėmimo bausmę. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas (šiuo atveju švelnesnės nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytos bausmės rūšies – laisvės apribojimo ar BK 75 straipsnio nuostatų taikymas) akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio nusikaltimą, asmeninius interesus ir siekį išvengti realios laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių. Pažymėtina ir tai, jog remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59, 60 straipsnių nuostatomis nuteistiesiems laisvės atėmimo vietose yra sudaromos galimybės dirbti, todėl apeliantui, norint mažinti skolinius įsipareigojimus, tokia galimybė nebus atimta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.