Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-458-898/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-06-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-09-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-30
Bylos Nr.
1A-458-898/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10039-2025-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė, Rasa Paužaitė, Eglė Venckienė
Nuteistasis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-458-898/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10039-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1; 1.2.29.3.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Paužaitės ir Eglės Venckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, E. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio E. B. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. B. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2025 m. vasario 20 d., neturėdamas teisėto pagrindo, laikė M. J. (M. J.) vardu AB „Regitra“ 2018 m. balandžio 5 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2025 m. vasario 20 d., iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs MB „V“ direktoriui V. B. ir sutaręs dėl automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ilgalaikės nuomos, po pokalbio MMS žinute atsiuntė M. J. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauką, po to apie 15 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur pateikė vairuotojo M. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą ir sudarė transporto priemonės ilgalaikės nuomos sutartį Nr. 2025/02/20, taip neteisėtai jį panaudojo ir laikė su savimi iki tol, kol 2025 m. gegužės 6 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-tojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai. Šie E. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. B. 2025 m. vasario 20 d. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino MB „V“ direktoriui V. B. ir sutarė dėl automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ilgalaikės nuomos, po pokalbio MMS žinute atsiuntė svetimą, t. y. M. J. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauką, apie 15 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė kaip M. J. ir nurodė netikrą gyvenamosios vietos adresą, t. y. (duomenys neskelbtini), netikrą elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini), ir šio asmens vardu sudarė 2025 m. vasario 20 d. transporto priemonės ilgalaikės nuomos sutartį Nr. 2025/02/20, taip pat 2025 m. vasario 20 d. automobilio perdavimo aktą – šiuos dokumentus pasirašė M. J. vardu, taip įgijo teisę naudotis automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip suklastojo tikrą dokumentą – nuomos sutartį Nr. 2025/02/20 ir 2025 m. vasario 20 d. automobilio perdavimo aktą. Šie E. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendį, t. y. skirti jam laisvės apribojimo bausmę su elektroninio stebėjimo sistema (apykoje).

2.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu iš dalies, nes tiek BK 300 straipsnio 1 dalies, tiek BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta, be kita ko, laisvės apribojimo bausmė. Skunde paminėtos BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos bei pažymėta, kad BK 75 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

2.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nemano, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą, t. y. taikyti BK 75 straipsnį. Tokią išvadą teismas grindė tuo, jog apeliantas yra ne kartą teistas, pagal paskutinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendį jam buvo taikytas BK 75 straipsnio institutas, o jam nesilaikant bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat apylinkės teismo vertinimu, apeliantas nesilaiko visuomenėje nustatytų vertinimo taisyklių, tačiau E. B. nesutinka su tokiomis išvadomis. Nors apeliantas teisiamas jau septintą kartą, tačiau paskutinius du kartus buvo teistas už skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, apeliantas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, padarė ne bausmės vykdymo atidėjimo metu, o už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką jau atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę.

2.3. Pažymėta, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Paminėta BK 41 straipsnio 2 dalis bei atkreiptas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką susijusią su bausmės individualizavimu.

2.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog apeliantas yra dirbantis, imasi veiksmų, jog jo skoliniai įsipareigojimai būtų dengiami ir mažinami. Skunde pažymėta, jog ir šiuo metu apeliantas deda pastangas, kad padengtų visus finansinius įsipareigojimus, t. y. turi nekilnojamojo turto (žemės sklypą) ir ketina jį parduoti, kad būtų įvykdyti visi įsipareigojimai, tačiau, kad tiek apeliantas, tiek kreditoriai nenukentėtų finansiškai, jis bando pakeisti žemės sklypo paskirtį į namų statybos valdos. Apeliantas gailisi dėl savo veikų, padarytų anksčiau ir dabar, stengiasi pasitaisyti, bando kurti naujus santykius, dirba, rūpinasi savo motina, su kuria gyvena, bando atsiskaityti su antstoliais, todėl mano, kad teismas turėjo pripažinti jį kaltu ir taikyti BK 300 straipsnio 1 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, o ne taikyti realią laisvės atėmimo bausmę, nes toks teismo nuosprendis, be kita ko, panaikintų apelianto galimybę atlikti įmokas antstoliams.

2.5. Apylinkės teismas nustatė, jog apeliantas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje įvykdė, nes jo buvusios gyvenimo draugės A. T. automobilis buvo konfiskuotas dėl jo kaltės. T. y., apeliantas siekė atstatyti A. T. padėtį į buvusią bei apsaugoti jos nepilnamečių vaikų interesus. Apylinkės teismas nevertino, jog nusikalstamos veikos atliktos ne siekiant naudos sau, nebandyta pasipelnyti ir nesiekta padaryti žalos, negana to, jokia reali žala ir nebuvo padaryta.

2.6. Pritaikius apeliantui laisvės apribojimą su elektroninio stebėjimo sistema (apykoje) būtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai, t. y. apeliantas būtų sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, būtų nubaustas (apribota jo judėjimo laisvė), būtų užtikrintas teisingumas, tačiau vis dar turėtų galimybę išsitaisyti savo elgesį ir vykdyti prievoles, ko negalėtų daryti atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu iš dalies teisingai nurodytos apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas neįvertino, jog apeliantas bendradarbiavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio proceso metu.

Atsiliepimas

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-asis skyrius prokuroras Rytis Ivanauskas pateikė atsiliepimą į nuteistojo E. B. skundą. Atsiliepimu vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu prašoma apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį. Prokuroro vertinimu E. B. teiginiai, kad jis teisiamas septintą kartą, kad nusikalto ne bausmės vykdymo atidėjimo metu, o jau atlikus realią laisvės atėmimo bausmę, rodo kaip tik didesnį asmenybės pavojingumą, t. y. jog asmuo nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, ir tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jis jokių realių pastangų nededa. Be to, jis daug kartų baustas administracine tvarka. Skunde tik formaliai teigiama, kad asmuo deda pastangas padengti finansinius įsipareigojimus, keisti galimai ir gyvenimo būdą. Prokuroro vertinimu, Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B. pripažino kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias būtina atsižvelgti skiriant bausmę (nurodytas LR BK 54 straipsnyje), t. y. įvertino nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, asmenybę (ankstesnius teistumus), atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Detaliai motyvavo, kodėl negali būti taikomas šioje byloje bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai yra neįtikinantys. Nors skunde akcentuojama, jog niekam žala nebuvo padaryta, tačiau pažymėta, jog BK 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimų sudėtys nereikalauja žalos padarymo požymio (formalioji nusikaltimo sudėtis). Taip pat akcentuota, kad E. B. yra teistas, teistumas neišnykęs, jam jau ne kartą buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, nesilaikius nustatytų įpareigojimų buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Paskirtoji bausmė yra teisinga, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi – laisvės atėmimu, prašo jam skirti laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neįvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. to, kad E. B. bendradarbiavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio proceso metu.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. B. bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė ir nustatyta jos realizavimo forma yra aiškiai per griežta. Todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir skirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

6. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), taip pat ir į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019). Taigi, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir bausmę skiriantis teismas privalo nustatyti bei įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytas nusikalstamas veikas.

7. Šioje byloje E. B. pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas valdymo tvarkai, susijusias su dokumentų klastojimu, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje bei apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato alternatyvias bausmes – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų. Už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą taip pat gali būti skiriamos alternatyvios bausmės ? bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu E. B. skyrė 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą bei 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, ir E. B. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir apeliantui paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo. T. y. šiuo atveju paskirta subendrinta – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė už dviejų nusikalstamų veikų (nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo) padarymą yra artima BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui.

8. Spręsdamas dėl E. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytos dvi tyčinės baigtos nusikalstamos, t. y. apeliantas neteisėtai disponavo svetimu vairuotojo pažymėjimu bei suklastojo du tikrus dokumentus), nuteistojo asmenybę (teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, per paskutinius vienerius metus E. B. itin daug kartų baustas administracine tvarka, dirbantis). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, jog buvo nustatyta viena E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat skundžiamame nuosprendyje atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistasis 2023 m. birželio 19 d. buvo išleistas iš kalėjimo atlikęs laisvės atėmimo bausmę pagal paskutinį nuosprendį, o praėjus šiek tiek daugiau kaip 1,5 metų nusikalto padarydamas šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas.

9. Apelianto manymu, skundžiamame nuosprendyje liko neįvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis bendradarbiavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio proceso metu. Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, jog kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant reikalaujamų požymių visumos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-594/2025, 2K-P-42-976/2025). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šiuo atveju apylinkės teismas pripažino vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o būtent tai, kad E. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Dėl šio aspekto byloje nėra ginčo, todėl teisėjų kolegija plačiau jo nevertina.

10. Padėjimu išaiškinti nusikalstamą veiką pripažįstami atvejai, kai kaltininkas laisva valia aktyviais veiksmais padeda išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, kurios (dalis kurių) pareigūnams iki tol nebuvo žinomos, nurodo nusikalstamos veikos išaiškinimui reikšmingos informacijos žinančius asmenis ir (ar) pateikia nusikalstamos veikos išaiškinimui reikšmingus daiktus, dokumentus, kitus objektus arba nurodo jų buvimo vietą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 2025 m. kovo 13 d. V. B. pateikė pareiškimą per „epolicija“, kuriame nurodė, jog M. J. 2025 m. vasario 20 d. išsinuomojo automobilį, tačiau jo negražina, susisiekti su juo nepavyksta. Patikrinimo metu nustatyta, kad MB „V“ išnuomojo automobilį ne M. J., o E. B. Iš 2025 m. kovo 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad vyriausiajam tyrėjui R. D. susisiekus su A. T. ši nurodė, jog padarė pavedimą iš savo banko sąskaitos už automobilio nuomą dėl to, kad jos paprašė paskolinti pinigų ir apmokėti nuomą jos buvęs draugas E. B. Po ko, tyrėjui susisiekus su nuteistuoju, jis patvirtino, jog išsinuomojo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs rastą svetimą asmens dokumentą (b. l. 27). 2025 m. gegužės 6 d. E. B. apklausos metu dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai, gailėjosi bei paaiškino visas susiklosčiusias įvykio aplinkybes. Taip pat iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2025 m. gegužės 6 d. E. B. pateikė M. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Teisiamojo posėdžio metu 2025 m. birželio 2 d. nuteistasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltės neneigė, dėl ko baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Taigi, sutiktina, kad apeliantas paaiškino įvykio aplinkybes, prisipažino kaltu, tačiau tai įvyko tik po to, kai su juo susisiekė tyrėjas, kuris pagal gautą policijoje pareiškimą jau atliko patikrinimo veiksmus. Todėl apygardos teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis ne tik prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, bet ir padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas.

11. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo E. B. praeityje ne kartą buvo teistas. Paskutinius kartus: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu apeliantui buvo paskirta arešto bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu – bauda; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. B. pasiųstas atlikti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nuo 2024 metų nuteistasis buvo sistemingai baustas administracine tvarka (ne kartą vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio; viršijo leistiną greitį; nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę; vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota (neperregistruota); vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra; įvykdė smulkias vagystes), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Be to, E. B. trauktas administracinėn atsakomybėn ir po nusikalstamų veikų padarymo, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus ir vengia šį gyvenimo būdą keisti, o alternatyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos, neizoliuojant nuteistojo, jo elgesio nekeičia bei nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Apygardos teismo vertinimu, praeityje E. B. skirtos tiek griežtos laisvės atėmimo bausmės, tiek švelnesnio pobūdžio bausmės, kaip ir laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, nepadarė teigiamos įtakos nuteistajam, todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai E. B. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

12. Skunde nurodomos aplinkybės, kad apeliantas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė ne bausmės vykdymo atidėjimo metu, kad paskutinius du kartus buvo teistas už skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas, veikė ne savo, o buvusios gyvenimo draugės naudai, dirbantis, imasi veiksmų, jog jo skoliniai įsipareigojimai būtų dengiami ir mažinami, bando kurti naujus santykius, rūpinasi savo motina, su kuria gyvena, neleidžia daryti priešingos išvados, kad apeliantui skirta bausmė nėra adekvati, neproporcinga ar per griežta. Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis, būdamas neizoliuotas, toliau darys nusikalstamas veikas, dėl ko švelnesnės bausmės nėra pakankamos sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo bei šį nubausti. Tiek laisvės apribojimo bausmės paskyrimas su intensyvia priežiūra, tiek laisvės atėmimo bausmės atidėjimas gali sukurti nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, todėl ateityje jis gali toliau daryti nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. B. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta, o padarytų nusikaltimų pobūdis bei nuteistojo asmenybė nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. E. B. resocializacija, mažinant nusikalstamų veikų recidyvą, galima tik atliekant realią laisvės atėmimo bausmę. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas (šiuo atveju švelnesnės nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytos bausmės rūšies – laisvės apribojimo ar BK 75 straipsnio nuostatų taikymas) akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio nusikaltimą, asmeninius interesus ir siekį išvengti realios laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių. Pažymėtina ir tai, jog remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59, 60 straipsnių nuostatomis nuteistiesiems laisvės atėmimo vietose yra sudaromos galimybės dirbti, todėl apeliantui, norint mažinti skolinius įsipareigojimus, tokia galimybė nebus atimta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jurgita KolyčienėRasa PaužaitėEglė Venckienė