Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis mažojoje bendrijoje (toliau – MB) (duomenys neskelbtini), teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), paskutinius kartus iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalį 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. B. pasiųstas atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. B. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2025 m. vasario 20 d., neturėdamas teisėto pagrindo, laikė M. J. vardu AB „Regitra“ 2018 m. balandžio 5 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2025 m. vasario 20 d. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. B. ir sutaręs dėl automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ilgalaikės nuomos, po pokalbio MMS žinute atsiuntė M. J. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr.(duomenys neskelbtini) nuotrauką, po to apie 15 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur pateikė vairuotojo M. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą ir sudarė transporto priemonės ilgalaikės nuomos sutartį Nr. 2025/02/20, taip neteisėtai jį panaudojo ir laikė su savimi iki tol, kol 2025 m. gegužės 6 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai.

E. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. B. 2025 m. vasario 20 d. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino MB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. B. ir sutarė dėl automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ilgalaikės nuomos, po pokalbio MMS žinute atsiuntė svetimą, t. y. M. J. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauką, apie 15 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė kaip M. J. ir nurodė netikrą gyvenamosios vietos adresą, t. y. (duomenys neskelbtini), netikrą elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini), ir šio asmens vardu sudarė 2025 m. vasario 20 d. transporto priemonės ilgalaikės nuomos sutartį Nr. 2025/02/20, taip pat 2025 m. vasario 20 d. automobilio perdavimo aktą – šiuos dokumentus pasirašė M. J. vardu, taip įgijo teisę naudotis automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip suklastojo tikrą dokumentą – nuomos sutartį Nr. 2025/02/20 ir 2025 m. vasario 20 d. automobilio perdavimo aktą.

E. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamas veikas. Parodė, kad jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo buvusios draugės automobilį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, o transporto priemonė buvo nutempta į automobilių saugojimo aikštelę. Buvusi mergina su vaiku gulėjo ligoninėje, jai reikėjo automobilio, o naujam automobiliui jis neturėjo pinigų. Sugalvojo išsinuomoti automobili ir panaudoti prieš 7 mėnesius rastą vairuotojo pažymėjimą, kurio negrąžino ir laikė savo stalčiuje. Jis sukūrė naują elektroninį paštą, kuris nurodytas kaltinime, pateikė svetimo asmens vairuotojo pažymėjimą ir automobilio nuomos sutartį pasirašė M. J. asmens vardu ir pavarde. Išnuomojęs automobilį, jį iš karto davė merginai, kuri apie tai nieko nežinojo. Automobilio nuomą buvo sumokėjęs į priekį, todėl ilgai negrąžino automobilio. Jis pametė mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo kontaktavo su automobilio savininku. Policijai susisiekus su juo, jis atidavė automobilį per vieną valandą, viską pripažino ir atidavė svetimo asmens vairuotojo pažymėjimą. Jis nepažįsta asmens, kurio vardu buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas. Automobilį išnuomojusi įmonė pretenzijų neturi. Jis savo veiksmus vertina labai blogai. E. B. buvo atvirojoje kolonijoje, 2023 m. vasarą iš jos išėjo. Jam buvo paskirta 8 mėnesių bausmė atvirojoje kolonijoje, kurios vykdymas buvo atidėtas, bet atidėjimą teismas panaikino ir jis 6 mėnesius praleido atvirojoje kolonijoje. Kitų ikiteisminių tyrimų neturi, teistumai seni, naujų nusikalstamų veikų nedaro, yra padaręs administracinių nusižengimų. Nebenori daryti naujų nusikalstamų veikų. Jis yra vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,4–0,6 promilių neblaivumas. Teisės vairuoti transporto priemonės niekada neturėjo. Žino, kad negalėjo vairuoti transporto priemonės. Kitais metais galės laikyti praktikos egzaminą, kad įgytų teisę vairuoti transporto priemones. Jis turi apie 15 000 Eur skolų antstoliams. Skolos susikaupė nuo 2013–2014 m. Po padaryto nusikaltimo jam priteista solidariai atlyginti žalą. Prarado butą, neturi pinigų naujam butui. Jis nusprendė parduoti žemės sklypą ir susimokėti skolas. Dabar jam yra sunkus gyvenimo etapas. Šiuo metu jis gyvena motinos bute. Pastaruosius du mėnesius jis gauna normalias pajamas. Turi savo mažąją bendriją, jos funkcijos yra kurti elektronines parduotuves.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas V. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, užsiima automobilių Toyota Prius ilgalaike nuoma. Nuomoja automobilius individualiems ir darbo poreikiams. Jų mažosios bendrijos registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini) . Jis 2025 m. vasario 20 d. pasirašė sutartį Nr. 2025/02/20 dėl ilgalaikės automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos. 2025 m. vasario 20 d. pagal skelbimą į jo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino asmuo iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad keliems mėnesiams nori išnuomoti automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad asmuo atsiųstų savo dokumentą, kuris reikalingas paruošti sutarčiai. Vyras iš karto iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė MMS žinutę su vairuotojo pažymėjimu M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, nurodė adresą – (duomenys neskelbtini), el. paštą –(duomenys neskelbtini). Jis, kaip mažosios bendrijos vadovas, paruošė transporto priemonės nuomos sutartį M. J. vardu ir laukė atvažiuojančio asmens. Asmuo atvažiavo apie 15 val. adresu (duomenys neskelbtini). Jo pilnametis sūnus I. B. išnešė automobilio nuomos sutartį pasirašymui ir automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius. Asmuo pasirašė sutartį, padavė grynaisiais 220 Eur ir išvažiavo. Automobilis buvo paimtas ketvirtadienį, todėl mokėjimas buvo numatytas ketvirtadieniais. Tas asmuo 2025 m. vasario 27 d. jam parašė iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kad atsiustų sąskaitą. Jis išsiuntė mažosios bendrijos sąskaitą, bet vyras tą pačią dieną jos neapmokėjo. Kitą dieną E. B. skambino, bet jo telefonas buvo išjungtas 2 savaites. Jis parašė jam elektroniniu paštu, kad praneš policijai, kad jis neapmokėjo sąskaitos. E. B. 2025 m. kovo 6 d. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) parašė, kad atsiųstų sąskaitą, nes perves 220 Eur. 2025 m. kovo 7 d. kito asmens vardu R. L. iš savo banko sąskaitos pervedė 110 Eur. 2025 m. kovo 6 d. jis tam asmeniu dar paskambino į jo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kad atvežtų automobilį arba jis norėjo atvažiuoti ir patikrinti automobilį. Asmuo nepasakė, kur automobilis, ir nesutiko, kad atvažiuotų, nes buvo išgėręs. E. B. pasakė, kad pirmadienį, t. y. 2025 m. kovo 10 d. turėjo sumokėti likusius 220 Eur ir parodyti automobilį, bet mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas. 2025 m. kovo 13 d. iš A. T. banko sąskaitos buvo pervesta 220 Eur, o jis tą pačią dieną parašė pareiškimą. Kur šiuo metus yra automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nežino, su tuo asmeniu daugiau kontakto nebuvo (b. l. 37–40).

Liudytoja A. T., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. B. yra buvęs jos sugyventinis, jie kartu nėra nuo 2024 m. lapkričio mėnesio, tikslesnės datos nurodyti negali. Nors su E. B. išsiskyrė, tačiau jie dar bendravo. Gali nurodyti, kad jos vardu yra deklaruotas automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi pati, bet E. B. tokio leidimo davusi nebuvo, nes ji žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. 2025 m. vasario 10 d. su dukra buvo hospitalizuotos į Santaros klinikas ir ten buvo iki 2025 m. vasario 17 d. E. B. 2025 m. vasario 11 d. turėjo nuvykti į jos namus ir pamaitinti šunį, išvesti jį į lauką. Kitų asmenų, kurie galėtų jai padėti ir tai padaryti vietoje E. B., tuo metu nebuvo, todėl prašė tai padaryti jo. Vakare ji sulaukė E. B. skambučio ir pokalbio metu jai pasakė, kad tą dieną jis vairavo jos automobilį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie automobilį konfiskavo ir uždarė į automobilių saugojimo aikštelę. Ji labai supyko, nes jam nedavė leidimo paimti jos automobilio, todėl jis tai padarė be jos žinios ir leidimo. Ji turi du mažamečius vaikus, automobilis jos gyvenime yra būtinas. E. B. pokalbio metu jai nurodė, kad ji nesijaudintų – jis viską sutvarkys, o tiksliau – parūpins jai kitą automobilį, kuriuo ji galės vežti vaikus į mokyklą ir darželį. 2025 m. vasario 20 d. E. B. atvežė į kiemą automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai ji paklausė, iš kur šis automobilis, E. B. nurodė, kad jis su automobilio savininku sutarė už jį išsimokėti dalimis. Ji minėtu automobiliu ėmė naudotis. Vieną dieną E. B. jai paskambino ir paprašė pervesti dalį pinigų (220 Eur) už automobilį ir nurodė rekvizitus, kur reikėjo atlikti pavedimą. 2025 m. kovo 13 d. apie 17.33 val. iš banko Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ji pervedė 220 Eur. Pavedimo paskirtyje nurodė, kad tai yra už Prius, (duomenys neskelbtini). Tokią pavedimo paskirtį jai buvo nurodęs E. B.. Ji nežinojo, kad automobilis yra nuomojamas. Po maždaug savaitės ji sulaukė policijos pareigūno skambučio, kuris paklausė apie atliktą 220 Eur pavedimą, ji viską paaiškino. Po pokalbio su policijos pareigūnu ji išsigando ir susisiekė su E. B., kurio klausė apie minėtą automobilį. Ką tuo metu jis jai nurodė, ji jau neprisimena, tačiau nutarė daugiau tuo automobiliu nesinaudoti, susirado E. B. ir jam atidavė automobilį. Nuo tada daugiau su E. B. nebebendrauja. M. J. ir R. L. ji nepažįsta (b. l. 46–49).

Liudytojas M. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad patvirtina, jog 2018 m. balandžio 5 d. jo vardu AB „Regitra“ išdavė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą dokumentą nešiojosi piniginėje su kitais dokumentais ir pinigais. 2018 m., būdamas Vilniaus centre, vaikščiodamas pastebėjo, kad kelnių galinėje kišenėje nėra jo piniginės su joje buvusiais dokumentais ir pinigais, kurioje buvo ir jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Kokia tai tiksliai buvo data, jis, praėjus tiek laikui, prisiminti negali. Praradęs piniginę su joje buvusiais dokumentais, artimiausiomis dienomis jis kreipėsi dėl jų pagaminimo ir jam buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas. Nuo tada, kai vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) jis prarado, daugiau jo nematė ir neturėjo. Jis nesudarė 2025 m. vasario 20 d. transporto priemonės ilgalaikės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos. Jis buvo supažindintas su minėta sutartimi ir kategoriškai teigia, kad sutartyje ir tos pačios dienos automobilio perdavimo akte yra nurodyti ne jo gyvenamosios vietos adresas, telefono abonento numeris, elektroninis paštas, ir ten nėra jo parašų. Teisingai yra nurodytas jo asmens kodas ir vairuotojo pažymėjimo numeris, kas buvo nurašyta nuo pamesto minėto dokumento. Mano, kad minėtą sutartį pasirašė asmuo, kuris pasinaudojo jo vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį prarado prieš daug metų. Kokiu būdu E. B., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, jis nežino ir negali nurodyti. Jis nepažįsta E. B., A. T. ir R. L.. 2025 m. vasario 20 d., kai buvo sudaryta minėta sutartis ir tą pačią dieną surašytas automobilio perdavimo aktas, jis nuo 2025 m. vasario 20 d. 7 val. iki 2025 m. vasario 21 d. 7 val. buvo darbe, ką gali paliudyti jo darbo vadovas. Prašo ikiteisminiame tyrime jo nukentėjusiuoju nepripažinti (b. l. 52–55).

2025 m. kovo 13 d. V. B. pareiškime nurodyta, kad 2025 m. vasario 20 d. M. J. išsinuomojo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis dvi savaites negali susisiekti su asmeniu, kad būtų grąžintas automobilis arba jis būtų atvarytas apžiūrai. Mobiliojo ryšio telefonas yra išjungtas. Jis įtaria, kad automobilio nuomininkas gali būti atlikęs kažkokius neteisėtus veiksmus (b. l. 1–7).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotos 2025 m. kovo 13 d. V. B. pareiškime nurodytos analogiškos aplinkybės (b. l. 26).

2025 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. kovo 19 d. buvo bendrauta su A. T., kuri pasakė, kad ji padarė 220 Eur pavedimą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą dėl to, kad jos paprašė buvęs draugas E. B., kuris važinėjo su šiuo automobiliu. Susisiekus su E. B., jis patvirtino, kad išsinuomojo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateikęs svetimą asmens dokumentą automobilio nuomai sudaryti, kurį rado prieš 4 mėnesius (duomenys neskelbtini) g. prie „Maxima“ esančių kioskų (b. l. 27–28).

Liudytojas V. B. pateikė 2025 m. vasario 20 d. transporto priemonės ilgalaikės nuomos sutartį Nr. 2025/02/20, kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. B. nuomoja automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. J. (b. l. 41).

Liudytojas V. B. pateikė 2025 m. vasario 20 d. automobilio perdavimo aktą, kuriuo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. B. perdavė M. J. automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42).

Liudytojas V. B. pateikė A. T. mokėjimo pavedimo kopijas (b. l. 43 antra pusė).

Vairuotojų registro išrašo duomenimis, M. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2018 m. balandžio 5 d. ir galioja iki 2025 m. balandžio 5 d. (b. l. 50).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje laikė ir panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą – vairuotojo pažymėjimą.

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku ir vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė ir panaudojo M. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). E. B. teisme papasakojo aplinkybes, kaip jis neteisėtai laikė kito asmens vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurį vėliau panaudojo sudarydamas transporto priemonės ilgalaikės nuomos sutartį Nr. 2025/02/20 ir 2025 m. vasario 20 d. automobilio perdavimo aktą. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina liudytojų V. B., A. T. ir M. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojų parodymais ir abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai: 2025 m. kovo 13 d. V. B. pareiškime, policijos įvykių registro išraše, 2025 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime, 2025 m. vasario 20 d. transporto priemonės ilgalaikės nuomos sutartyje Nr. 2025/02/20, 2025 m. vasario 20 d. automobilio perdavimo akte, vairuotojų registro išraše nurodytos aplinkybės.

Kartu pažymėtina, kad valstybės kaltintojo suformuluotame kaltinime E. B. inkriminuotas BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – neteisėtas dokumento (vairuotojo pažymėjimo) įgijimas. Pagal teismų praktiką, inkriminuojant kaltininkui įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines įgijimo aplinkybes, t. y. kada, kur, kaip, kokiais veiksmais buvo įgytas svetimas dokumentas. Byloje nenustatytos konkrečios aplinkybės apie tai, kada, kaip, kur E. B. įgijo M. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime. E. B. bylą nagrinėjant teisme tik abstrakčiai nurodė aptariamo vairuotojo pažymėjimo įgijimo aplinkybes, tačiau šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog nustatyta jam inkriminuojama įgijimo aplinkybė. Atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta tiksli dokumento (vairuotojo pažymėjimo) įgijimo požymio vieta, data, laikas, tikslesnės aplinkybės, teismas, vadovaudamasis principu, kad visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, šalina šį požymį iš E. B. pareikšto kaltinimo. Kita vertus, tai nepaneigia, kad kaltinamojo veiksmuose yra dokumento laikymo ir panaudojimo BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, kadangi BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad E. B. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2025 m. vasario 20 d., neturėdamas teisėto pagrindo, laikė M. J. vardu AB „Regitra“ 2018 m. balandžio 5 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2025 m. vasario 20 d. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. B. ir sutaręs dėl automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ilgalaikės nuomos, po pokalbio MMS žinute atsiuntė M. J. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauką, po to apie 15 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur pateikė vairuotojo M. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą ir sudarė transporto priemonės ilgalaikės nuomos sutartį Nr. 2025/02/20, taip neteisėtai jį panaudojo ir laikė su savimi iki tol, kol 2025 m. gegužės 6 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą, taip pat jais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad E. B. savo veiksmais veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad laikė ir panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą, ir norėjo taip veikti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Todėl suklastotais ar netikrais dokumentais turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213-511/2023, 2K-40-813/2025 ir kt.).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje sukalstojo transporto priemonės ilgalaikę nuomos sutartį Nr. 2025/02/20 ir automobilio perdavimo aktą.

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku ir vietoje M. J. vardu sudaręs transporto priemonės ilgalaikės nuomos sutartį Nr. 2025/02/20 ir 2025 m. vasario 20 d. automobilio perdavimo aktą.

Anksčiau aptartais bylos įrodymais nustatyta, kad E. B. 2025 m. vasario 20 d. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. B. ir sutarė dėl automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ilgalaikės nuomos, po pokalbio MMS žinute atsiuntė svetimą, t. y. M. J. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauką, apie 15 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė kaip M. J. ir nurodė netikrą gyvenamosios vietos adresą, t. y. (duomenys neskelbtini), netikrą elektroninio pašto adresą –(duomenys neskelbtini), ir šio asmens vardu sudarė 2025 m. vasario 20 d. transporto priemonės ilgalaikės nuomos sutartį Nr. 2025/02/20, taip pat 2025 m. vasario 20 d. automobilio perdavimo aktą – šiuos dokumentus pasirašė M. J. vardu, taip įgijo teisę naudotis automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip suklastojo tikrą dokumentą – nuomos sutartį Nr. 2025/02/20 ir 2025 m. vasario 20 d. automobilio perdavimo aktą. Šiuose dokumentuose pateikta informacija neabejotinai yra neatitinkanti tikrovės.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą, taip pat jais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad E. B. savo veiksmais veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad suklastojo dokumentus, ir norėjo taip veikti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. B. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas valdymo tvarkai, susijusias su dokumentų klastojimu, vienas iš jų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 300 straipsnio 1 dalis), kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 302 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (E. B. neteisėtai disponavo svetimu vairuotojo pažymėjimu, suklastojo du tikrus dokumentus).

E. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 6 kartus (b. l. 103–118), jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Kaltinamasis 2023 m. birželio 19 d. buvo išleistas iš kalėjimo atlikęs laisvės atėmimo bausmę pagal paskutinį nuosprendį, o praėjus šiek tiek daugiau kaip 1,5 metų nusikalto padarydamas šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per paskutinius vienerius metus E. B. itin daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą – transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, pakartotinius tokio administracinio nusižengimo padarymus; transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos nesumokėtos. Be to, kaltinamasis buvo trauktas administracinėn atsakomybėn ir po nusikalstamų veikų padarymo (b. l. 80–102). „Sodros“ duomenimis, E. B. dirba (b. l. 119–120). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. B. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad E. B. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. B. už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skirti švelnesnę bausmės rūšį nesudaro pagrindo tai, kad kaltinamasis dirba, stengiasi sumažinti turimas skolas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdų, prie griežčiausios – 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 4 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, ir E. B. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės bausmės dalis nustatyta atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja.

Šiuo atveju taikomas dalinis bausmių sudėjimo būdas, nes nenustatyta, kad nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Pagal bylos aplinkybes, E. B., neturėdamas teisėto pagrindo, pradėjo laikyti fizinio asmens dokumentą (vairuotojo pažymėjimą) dar neturėdamas tyčios klastoti dokumentus. Kaltinamojo nusikalstama veika, nustatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje, laikoma baigta nuo aptariamo dokumento neteisėto laikymo pradžios. Tik vėliau, atsiradus tam tikroms aplinkybėms (netekus E. B. draugės automobilio), kaltinamasis sugalvojo panaudoti svetimą vairuotojo pažymėjimą ir suklastoti tikrus dokumentus, kad būtų galima išsinuomoti transporto priemonę. Taigi kaltinamojo tyčia suklastoti tikrus dokumentus atsirado jau po to, kai jis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje. Dėl anksčiau aptartų argumentų ta aplinkybė, kad E. B., suklastodamas tikrus dokumentus, panaudojo svetimą vairuotojo pažymėjimą, savaime nesudaro pagrindo jo padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Be to, aptariamos nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms nusikaltimų kategorijoms (nesunkus ir apysunkis nusikaltimai), jos labai nesiskiria pagal pavojingumą. Todėl bausmes bendrinti pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą taip pat nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju E. B. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Teismas teigiamai vertina, kad kaltinamasis dirba, bando mažinti turimas skolas antstoliams. Kita vertus, E. B. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) iš viso šešis kartus, t. y. nemažai kartų. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Kaltinamajam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Be to, pagal paskutinį Vilniaus miesto aplinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendį E. B. buvo taikytas šis baudžiamosios teisės institutas. Kaltinamasis nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi E. B. buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vertinant, ar tikslinga atidėti bausmės vykdymą E. B., svarbu įvertinti ir tai, ar jis apskritai laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kaip minėta, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per paskutinius vienerius metus E. B. itin daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą – transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, pakartotinius tokio administracinio nusižengimo padarymus; transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos nesumokėtos (b. l. 80–102). Po 2023 m. birželio 19 d. paleidimo iš kalėjimo atlikus laisvės atėmimo bausmę pagal paskutinį nuosprendį E. B. sistemingai (2023 m. rugpjūčio 29 d., 2024 m. vasario 8 d., 2024 m. vasario 14 d., 2024 m. vasario 20 d., 2024 m. vasario 23 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. gegužės 15 d., 2024 m. birželio 23 d., 2024 m. birželio 28 d., 2024 m. lapkričio 10 d., 2024 m. gruodžio 24 d., 2025 m. vasario 12 d.) vairuoja transporto priemones neturėdamas tokios teisės. Jis 2024 m. lapkričio 3 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Tokie E. B. padaryti administraciniai nusižengimai laikytini šiurkščiais. Be to, kaltinamasis daro smulkias vagystes (2024 m. rugsėjo 28 d., 2025 m. sausio 26 d.). Reikšminga ir tai, kad po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo (po 2025 m. vasario 20 d.) E. B. toliau darė smulkias vagystes – 2025 m. vasario 25 d., 2025 m. kovo 9 d. ir 2025 m. kovo 15 d., t. y. jis nesilaiko preciziškai visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis šioje byloje padarė nusikalstamas veikas neatsitiktinai. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. B. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vien kaltinamojo kitoks manymas teismo neįpareigoja.

V. Kiti klausimai

E. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 73–74). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtame voke esantį M. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdų, prie griežčiausios – 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 4 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, ir E. B. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. B. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtame voke esantį M. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.