- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- eA-3263-662/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00531-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- N. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas N. N. (toliau – ir pareiškėjas, ir prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 21S39631 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis, kilmės valstybė) pilietis, iš jos išvykęs, nes (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjas teigė, jog jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriais bent mėgintų patikrinti pareiškėjo paaiškinimo tikrumą, o apsiribojo lingvistine analize, akcentuodamas nesutapimus tarp apklausų. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju būtent atsakovas turėjo užtikrinti, kad apklausos būtų vedamos individualizuotai, t. y. prisitaikant ir įvertinant pareiškėjo asmenines savybes, tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl pareiškėjo kilmės šalyje vyraujančios (duomenys neskelbtini), labai tikėtina, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad kilmės valstybėje vyksta (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėjas tvirtino, jog savo elgesiu neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo paaiškinimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl persekiojimo. Pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė pareiškėjui maksimalų draudimo atvykti laiką.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjo paaiškinimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais, buvo bendro pobūdžio ir nenuoseklus, o paaiškinimai nepakankami. Pareiškėjo paaiškinimas (duomenys neskelbtini) buvo prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai grindžiamas (duomenys neskelbtini) suvokimu. Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) yra pramanytas su tikslu tinkamai pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas nelaikė pareiškėjo deklaruojamos baimės grįžti visiškai pagrįsta. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu atsakovas nenustatė realios ir individualios grėsmės tikimybės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą ar, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl sprendė, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.
7. Atsakovas nurodė, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) kilmės valstybės regione yra toks žemas, jog rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra minimali, o (duomenys neskelbtini) kilmės valstybės regione tokia rizika neegzistuoja. Įvertinęs pareiškėjui gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste, atsakovas nenustatė individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei lemtų apsaugos poreikį, nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Atsižvelgęs į tai, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
8. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti valstybės sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį nebuvo nustatyta. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo N. N. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punktą ir išdėstė jį taip – uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pakeitė Sprendimo 4 punktą ir išdėstė jį taip – įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
10. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
10.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini).
10.2. Kitos apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
10.3. Migracijos departamentas tyrimo metu nustatė, kad kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini).
10.4. Migracijos departamentas tyrimo metu taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini).
10.5. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
11. Teismas vadovavosi Konvencijos 1 straipsnio A dalimi, Įstatymo 86, 87 straipsniais, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 22, 99 punktais, Europos Žmogus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nustatė, jog pagrindinė pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastis yra ta, jog (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti visi pareiškėjo nurodyti argumentai, taip pat ir baimė patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini). Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pareiškėjo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo yra bendro pobūdžio, jis nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad jam kilmės valstybėje yra iškilusi reali bei individualaus pobūdžio grėsmė. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo paaiškinimas apie jo individualią situaciją (duomenys neskelbtini) stokoja konkretumo ir individualumo.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjo paaiškinimą Migracijos departamentas išsamiai įvertino (duomenys neskelbtini), ir priėjo išvadą, jog pareiškėjo paaiškinimas (duomenys neskelbtini) yra nenuoseklus, jame trūksta detalių. Pareiškėjas teikė abstrakčius paaiškinimus, informacijos nedetalizavo, teikė apibendrintą informaciją, nors turėjo visas galimybes detaliai atskleisti savo patirtį. Jo paaiškinimas apie savo, (duomenys neskelbtini) patirtis buvo prieštaringas, paviršutiniškas ir grindžiamas (duomenys neskelbtini) suvokimu. Paklaustas apie pagalbą, kurią, (duomenys neskelbtini) galėtų gauti kilmės valstybėje, pareiškėjas atsakė, kad ieškoti pagalbos neturėjo laiko. Nepaisant to, kad pareiškėjas teigė, jog (duomenys neskelbtini), apklausos metu jis nurodė, kad vis dar palaiko ryšius su ja. Pareiškėjas tvirtino, kad (duomenys neskelbtini), tačiau apklausose nenurodė, kad per šį laikotarpį dėl to būtų susidūręs su diskriminacinio pobūdžio problemomis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė (duomenys neskelbtini), jo pateikta istorija yra bendro pobūdžio, nenuosekli, o paaiškinimai yra nepakankami. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad (duomenys neskelbtini) susiję pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, neatspindintys (duomenys neskelbtini).
14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas taip pat nepateikė detalios informacijos apie patirtą individualų netinkamą elgesį, apie suvokiamas grėsmes kilmės valstybėje, apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš esmės pasakojo tik apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo žinios apie galimas grėsmes kilmės valstybėje nėra pagrįstos individualia patirtimi ir apsiriboja bendro pobūdžio informacija. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad, įvertinus pareiškėjo paaiškinimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, labai tikėtina, (duomenys neskelbtini) yra pramanytas su tikslu tinkamai pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, todėl jo deklaruojamas baimės teismas nelaikė visiškai pagrįsta ir sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
15. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones, atmetė pareiškėjo argumentus šiuo aspektu ir pažymėjo, kad ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nustatė, kad kilmės valstybėje vyksta vidinis konfliktas, aptarė Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją beatodairiško smurto aspektu ir kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, teismas sprendė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.
17. Teismas Sprendimo dalį, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), pripažino pagrįsta. Dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo, teismas sprendė, kad toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas šią Sprendimo dalį pakeitė ir nustatė, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, teismas taip pat sprendė, jog yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas šį laikotarpį taip pat sumažino iki 2 metų nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
18. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė, kadangi nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento Sprendimo. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
III.
19. Pareiškėjas N. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo paaiškinimą ir jį patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų. Pareiškėjas vadovaujasi Tvarkos aprašo 7, 92.8, 97.1 punktais ir teigia, jog atsakovas, siekdamas tiksliai įvertinti pareiškėjo baimę bei grėsmę patirti persekiojimą, turėjo ištirti ne tik teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą bei praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs kilmės valstybėje. Pareiškėjas remiasi EŽTT praktika dėl kruopštaus prieglobsčio prašymo tyrimo bei įrodymų vertinimo ir teigia, kad atsakovas, pažeisdamas tiek EŽTT suformuotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, neatliko jokių veiksmų pareiškėjo paaiškinimo tikrumui nustatyti, neužtikrino individualizuotos apklausos, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini).
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad jo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardijamos kaip vien tik ekonominės, nes gali būti nulemtos daugelio kitų aplinkybių. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti jam draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
24. Atsakovas vadovaujasi bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu (Konvencijos 1 str. A d., Įstatymo 86 str., 87 str., Tvarkos aprašo 22, 99 p.), aptaria pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir laikosi pozicijos, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo, Sprendime buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Atsakovas pažymi, kad, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimą (duomenys neskelbtini), nustatė, jog pareiškėjo teiginiai (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio, nenuoseklūs, o paaiškinimai yra nepakankami, jo paaiškinimas (duomenys neskelbtini) prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo negrindė aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsakovas teigia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Pareiškėjas N. N. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.
26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
27. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.
V.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjui N. N. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimą į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki 2 metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, atsakovui nesurinkus aktualios būtinos informacijos apie pareiškėjo individualaus pobūdžio aplinkybes.
31. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
32. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1–2 dalyse.
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).
34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini).
35. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, nustatė, kad jo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini).
36. Nagrinėjamu atveju, atlikdamas tyrimą, atsakovas (duomenys neskelbtini). Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pasakojimas yra nenuoseklus, taip pat nepasižymi nei detalumu, nei išsamumu, o tam tikros jo dalys yra prieštaringos. Nors pareiškėjas (duomenys neskelbtini), jo pateikta istorija yra bendro pobūdžio ir nenuosekli, o paaiškinimai yra nepakankami. (duomenys neskelbtini) teiginiai yra abstraktūs, (duomenys neskelbtini). Būtent paaiškinimo trūkumai patvirtina, jog pareiškėjo (duomenys neskelbtini) yra pramanytas. Pareiškėjas taip pat nepateikė aiškios ir tikslios informacijos apie patirtą individualų netinkamą elgesį, apie suvokiamas grėsmes kilmės valstybėje, apie (duomenys neskelbtini) kylančias grėsmės kilmės valstybėje (pavyzdžiui, baudžiamąją atsakomybę).
37. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo paaiškinimas pasižymėjo prieštaringumu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nesutapo jo pirminėje ir Migracijos departamento atliktoje apklausose pateikta informacija. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas painiojosi atsakydamas į klausimą, (duomenys neskelbtini).
38. Migracijos departamentas Sprendime, apibendrindamas (duomenys neskelbtini) nustatyti esminiai pareiškėjo paaiškinimo trūkumai. Jo paaiškinimas (duomenys neskelbtini) yra prieštaringas, paviršutiniškas (nenoriai ir neišsamiai atsakinėjo į klausimus (duomenys neskelbtini), į užduodamus klausimus atsakinėjo trumpai, vengė detaliai atskleisti savo patirtį ir pan.) ir grindžiamas (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškinimas apie (duomenys neskelbtini) procesus buvo nedetalus ir neišsamus, nors stengiantis padėti pareiškėjui buvo užduodami patikslinantys klausimai. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) faktas nėra tikėtinas, kadangi (duomenys neskelbtini) buvo rasta daug nenuoseklumų, prieštaravimų kilmės valstybės informacijai bei kritiškai įvertintų teiginių. Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad labai tikėtina, jog pareiškėjo (duomenys neskelbtini) yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį.
39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjo paaiškinimas pagrįstai nebuvo laikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį. Apart bendro pobūdžio paaiškinimo, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo paaiškinimą dėl kilmės valstybėje tariamai gresiančio persekiojimo, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą paaiškinimą (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o jo individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini), šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui kilmės valstybėje individualiai gresia pavojus.
40. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl be atodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
41. Įvertinus pareiškėjui gresianti? pavoju? „slankiojanc?ios skale?s“ testo kontekste, nenustatyta individualiu? aplinkybiu?, kurios padidintu? rizika? bei lemtų papildomos apsaugos poreiki?, nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Pastaruoju metu pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) provincijoje, kurioje 2021 m. I ketv. įvyko nuo 1 iki 2 incidentų, kurių metu žuvo 1–14 žmonių. Nors (duomenys neskelbtini) provincija, kaip vieta, kurioje vyko aukų pareikalavę incidentai minima visose 2019–2021 m. ACCORD ketvirčių ataskaitose, aukų skaičius šioje provincijoje nesuteikia pagrindo teigti, jog minimame regione vyksta beatodairiškas smurtas. Taigi beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimta? ir asmenine? gre?sme? gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei de?l beatodairiško smurto veiksmu? yra iš esme?s minimali, o (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja.
42. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje (pareiškėjo paaiškinimas ir atsakovo surinkta informaciją apie kilmės valstybę nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini)). Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose. Taip pat pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio pareiškėjui turėtų būti suteikta papildoma apsauga (Įstatymo 87 str. 1 d. 3 p.).
43. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, jog pareiškėjo išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, teisėjų kolegija pažymi, kad nei Migracijos departamentas Sprendime, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra ekonominės. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt., todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas Sprendime neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.
44. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, įvertino pareiškėjo individualią padėtį. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų ir padarytų išvadų nepaneigia.
45. Pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sutrumpino iki dvejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.
46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo N. N. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.