Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis pagal verslo liudijimą, registruojasi Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2171-988/2018, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V., 2019 m. birželio 02 d. apie 19:30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 3,29 promilių etilo alkoholio), žodinio konflikto metu, dešine ranka sugriebęs sugyventinės R. V. kaklą ją smaugti, o pastarajai jį nuo savęs nustūmus ir bandant pabėgti iš kambario, jis sugyventinę pasivijo ir dešinės rankos kumščiu sudavęs jai tris kartus į nugarą, sukėlė fizinį skausmą. Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio13 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalis) už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, 2018 m. birželio 02 d. apie 21:00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, tyčia sugriebė ir tampė rankomis už plaukų savo sugyventinę R. V. bei sudavė ranka jai į dešinį šoną, dėl to nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą dešiniame šone, t. y. nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje visiškai prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Sutiko tuoj pat duoti parodymus ir suprato sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso pasekmes. Parodė, kad butas (duomenys neskelbtini), ne jo. R. V. priėmė jį gyventi kartu ir gyvena jau 12 metų. 2019 m. birželio 02 d. su kaimynais šventė tėvo dieną. Apie 18:00 val. neblaivus grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Namo grįžusi nukentėjusioji R. V., pradėjo jam priekaištauti dėl neblaivumo, kad jis jai nepadeda. Dėl to įvyko susistumdymas. Tiksliai prisiminti visų aplinkybių negali, nes buvo girtas. Galėjo taip būti, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Atsiprašė nukentėjusios. Pastoviai negeria, lankėsi pas psichoterapeutą. 2018 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tą kartą irgi buvo neblaivus.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

V. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokurorė ir kaltinamojo gynėja su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (2019 m. birželio 2 d. epizodas).

Be kaltinamojo V. V. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, bei jo nurodytų veikos padarymo aplinkybių, pastarojo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 1-4 dalys). Taip, iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. birželio 2 d. apie 19:27 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos R. V. pranešimas apie tai, kad ją muša (2 t., b. l. 6). Nukentėjusiosios R. V. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. birželio 02 d. apie 19:30 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu V. V. jai tris kartus sudavė per nugarą, sukėlė fizinį skausmą (2 t., b. l. 10-12). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. V. parodė, kad 2019 m. birželio 02 d. apie 19:30 val. grįžo namo iš darbo ir sugyventiniui pradėjus priekaištauti įvyko žodinis konfliktas. V. V. dešine ranka griebė už kaklo, pradėjo smaugti, dėl to ji nustūmė sugyventinį ir puolė bėgti iš kambario, tačiau V. V. pasivijo ir dešine ranka tris kartus trenkė į nugarą. Ji patyrė fizinį skausmą (2 t., b. l. 10-12). Papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad su gauta užduotimi 2019 m. birželio 2 d. į VTMT nesikreipė, ambulatoriškai taip pat nesigydė. Konflikto metu patirtas fizinis skausmas nebuvo didelis, stipriai neskaudėjo, patirtą skausmą vertintų 4 balais (10 balų sistemoje). Su V. V. gyvena jos vardu nuomojamame bute, norėtų, kad jis išsikraustytų, nors šiuo metu prieš ją fizinio smurto nenaudoja (2 t., b. l. 20). Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad R. V. informuoja Bendrojo pagalbos centro operatorių apie tai, kad ją muša sugyventinis (2 t., b. l. 31-33). Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėjus vaizdo įrašą internetinėje nuorodoje, matoma sėdinti tamsios plaukų spalvos, tamsių spalvų drabužius vilkinti moteris – R. V.. Vaizdo įrašas užfiksuotas greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Jai atliekamas kraujo spaudimo matavimas, moteris atrodo rami, veidas ryškiai raudonos spalvos. Pokalbis vyksta tarp policijos pareigūno ir R. V.. Pastaroji nurodo, kad sugyventinis sukėlė fizinį skausmą, griebė už kaklo, trenkė į nugarą. Be to, neleido iš namų išeiti. Paklausus policijos pareigūnui, ar skaudėjo, kai trenkė, pastaroji pritardama palinksėjo galvą (2 t., b. l. 34-35).

Motyvuojamoji dalis

Nustatyta ir tai, kad kaltinamasis V. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Tai patvirtina alkotesterio kvito rodmenys, kad 2019 m. birželio 02 d., 21:25 val. jam nustatytas 3,29 promilės girtumas (2 t., b. l. 36).

Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu.

Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiosios R. V. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei pareiškimu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, daiktų apžiūros, kitų objektų apžiūros protokolais bei kita rašytinė bylos medžiaga. Dėl aptarto reglamentavimo ir ištirtų bylos įrodymų teismas sprendžia, kad veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, už kurio padarymą atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ištyręs byloje esančius įrodymus ir juos įvertinęs BPK 20 straipsnio tvarka, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis 2019 m. birželio 02 d. apie 19:30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 3,29 promilių etilo alkoholio), žodinio konflikto metu, su dešine ranka sugriebė už sugyventinės R. V. kaklo ir pradėjo ją smaugti, o jai nustūmus jį nuo savęs ir bandant pabėgti iš kambario, jis pasivijo sugyventinę ir su dešinės rankos kumščiu sudavė jai tris kartus į nugarą. Tokiu būdu savo veiksmais sukėlė R. V. fizinį skausmą. Vadinasi, kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei. Todėl kaltinamojo padaryta pavojinga veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl V. V. atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 2 d. epizodas), padarymą.

BK 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas“. Ši materialinės teisės norma įpareigoja teismą, nagrinėjantį bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, tame pačiame nuosprendyje (jeigu dėl naujo nusikaltimo priimamas apkaltinamasis nuosprendis) išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą ir už veikas, dėl kurių anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu, prie baudžiamosios bylos, kurioje V. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje buvo prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-2171-988/2018 suteikiant jai Nr. 1-267-859/2020. Pagal teismų praktiką įrodymai, kuriais pagrįstas pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados teismo posėdyje pakartotinai netiriami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007).

V. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio13 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2018 m. birželio 2 d. apie 21.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, tyčia sugriebė ir tampė rankomis už plaukų savo sugyventinę R. V. bei sudavė ranka jai į dešinį šoną, dėl to nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą dešiniame šone, t. y. nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. V. V. kaltė įrodyta jo paties parodymais ir prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Taigi, kaip matyti, kaltinamasis V. V., nepraėjus vieneriems metams po teismo nuosprendžio priėmimo, padarė analogišką nusikalstamą veiką.

Bausmės skyrimo motyvai.

V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nustato jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe, jog nusikalstamą veiką V. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę V. V., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti du tyčiniai nusikaltimai, nusikalstamos veikos baigtos, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas bei nežymiai sutrikdyta sveikata. Vertinant V. V. asmenybę nustatyta, kad jis praeityje neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, nepraėjus vieneriems metams, kaltinamasis padarė analogišką veiką (2 t., b. l. 67-68), veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 71-72), iš Sodros išrašo duomenų matyti, jog nedirbantis (2 t., b. l. 75), tačiau paties teigimu, vykdantis veiklą pagal verslo liudijimą, registruojasi Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 76). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad naują tyčinę nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neteistas, tačiau nepraėjus vieneriems metams, po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, kuriuo V. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja. V. V. vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją – savo sugyventinę. Teismo vertinimu, ši veika nebuvo atsitiktinė, V. V. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės teigiamos įtakos nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė ir vėl smurtavo prieš savo sugyventinę. Maža to, kaip matyti iš byloje esančio BIRT ataskaitų žiūryklės įvykių paieškos išrašo (2 t., b. l. 61-63), kaltinamasis V. V., būdamas neblaivus, nuolat ir sistemingai smurtauja prieš savo sugyventinę, naudoja psichologinį smurtą. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. V. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtinos ne griežčiausios, bet ir ne švelniausios bausmės rūšys. Teismo vertinimu, už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką prieš sugyventinę (2019 m. birželio 02 d. epizodas) skirtina – laisvės apribojimo bausmė, nustatant 9 mėnesių šios bausmės terminą (BK 48 straipsnio 1-2 dalys). Analogiška bausmės rišis skirtina ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarytą 2018 m. birželio 02 d., ir už kurią jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atitinkamai, už 2018 m. birželio 02 d. padarytą nusikaltimą jam skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o už 2019 m. birželio 02 d. – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys), skirtina 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurį sumažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis), paskiriant galutinę sumažintą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamajam V. V. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 54), naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl laiko išbūto laikinajame sulaikyme įskaitymo į bausmės laiką.

V. V. sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu, įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 26; 2 t., b. l. 39). Laikinai sulaikytas V. V. faktiškai buvo nuo 2019 m. birželio 2 d. 19.45 val. iki 2019 m. birželio 3 d. 18.32 val. (2 t., b. l. 39, 53), taip pat nuo 2018 m. birželio 2 d. 22.07 val. iki 2018 m. birželio 4 d. 15.57 val. (1 t., b. l. 26, 38), t. y. tris paras, todėl laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į kaltinamajam skirtą bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendė:

pripažinti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. birželio 2 d. epizodas), ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Pripažinti V. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 2 d. epizodas), ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę

Šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys), skirtina 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurį sumažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis), paskiriant galutinę sumažintą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Uždrausti V. V. bausmės vykdymo metu lankytis pas nukentėjusiąją R. V. ir su ja bendrauti.

Įpareigoti V. V. bausmės vykdymo metu: 1) būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusieta su darbu, mokimusi ar liga; 2) gydytis nuo alkoholizmo, jeigu jis sutinka; 3) per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką V. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 2 d. 19.45 val. iki 2019 m. birželio 3 d. 18.32 val., nuo 2018 m. birželio 2 d. 22.07 val. iki 2018 m. birželio 4 d. 15.57 val., t. y. tris paras, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. V. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

2. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

3. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.