Alytaus apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje uždarosios akcinės bendrovės „Daipra“ (toliau – ir Bendrovė), juridinio asmens kodas 224939810, vadovas Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi Nr. A6.-161-1208/2024 pradėjo administracinio nusižengimo teiseną dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.

Ši administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo bankrutuojančios UAB „Daipra“, įmonės kodas 224939810, vadovui Ž. G. dėl to, kad jis, būdamas UAB „Daipra“ vadovu ir žinodamas apie šios Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), nesant galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti bendrovės nemokumą, privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo) ar imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė, taip pažeisdamas kreditorės VMI interesus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. G. prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Parodė, kad yra sumokėjęs didelę dalį įsiskolinimo.

2024 m. liepos 12 d. teisme gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame prašoma vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui. Nurodo, kad VMI nepalaiko savo pareiškimo ir prašo bylą Ž. G. atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Pateiktame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (toliau – ir VMI pareiškimas) nurodoma, kad UAB „Daipra“ yra VMI skolininkė. (duomenys neskelbtini) duomenimis, minėtos įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 10 977,21 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo (duomenys neskelbtini). Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), bendrovės atžvilgiu buvo taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, tačiau išieškojimas buvo neefektyvus, įsiskolinimas nėra padengtas. VMI, atsižvelgdama į duomenis apie UAB „Daipra“ turtinę padėtį ir įsipareigojimus, kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-658-601/2024 iškėlė nemokumo (bankroto) bylą minėtai įmonei, kuri įsiteisėjo 2024 m. kovo 13 d. VMI teigimu, Ž. G., būdamas įmonės vadovu ir turėdamas pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė, taip pažeisdamas kreditoriaus – VMI, interesus (b. l. 1–6).

Iš mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo matyti, kad UAB „Daipra“ teisinis statusas nuo (duomenys neskelbtini) – bankrutuojanti, įmonės akcininkas ir vadovas – Ž. G. (b. l. 7-11).

(duomenys neskelbtini) balanso duomenimis, UAB „Daipra“ mokestinės prievolės yra: mokestis už aplinkos teršimą – 75,60 Eur, gyventojų pajamų mokestis – 1,83 Eur, pelno mokestis – 302 Eur, pridėtinės vertės mokestis – 10 597,78 Eur, viso – 10 977,21 Eur (b. l. 12).

Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi Nr. eB2-658-601/2024 Bendrovei iškelta bankroto byla. Šioje nutartyje konstatuota, kad Bendrovės turtinė padėtis atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo sąvoką ir šiuo metu Bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų. Duomenų apie tai, kad Bendrovės finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti, nėra, t. y. byloje nėra duomenų, kad jos negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) kreditoriams yra laikinas (b. l. 13–16).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais.

ANK 120 straipsnio dispozicijoje ir kituose ANK straipsniuose nėra apibrėžti pagrindai ir sąlygos, kuriems esant atsakingas asmuo turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiam juridiniam asmeniui. Ši teisės norma yra blanketinė ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT- 26- 719/2020, 2AT-2-303/2021), nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – ir JANĮ).

Juridinio asmens nemokumas JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas). Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis). Nemokumo proceso inicijavimą, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, reglamentuoja JANĮ 8 straipsnis, numatantis, jog: 1. Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. <...>; 2. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

Sistemiškai aiškinant pirmiau aptartas JANĮ nuostatas, matyti, kad juridinio asmens nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne vien kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Taigi, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo momento.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra nustatoma visa jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Tik įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Aptariamu atveju Bendrovei bankroto byla Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-658-601/2024) iškelta nustačius, kad ji yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes UAB „Daipra“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų. Duomenų, kad Bendrovės finansinė padėtis galėtų pagėrėti, inicijuotoje bankroto byloje nėra. Bendrovė turi įsipareigojimų valstybei, kitiems kreditoriams, neturi apdraustųjų asmenų (nei vieno darbuotojo), registruotino turto. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad Ž. G., vadovaujamai Bendrovei tapus nemokia, nevykdė JANĮ reikalavimų, neatliko jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti, neinicijavo nemokumo proceso, t. y. neatliko veiksmų, kurie turėjo būti atliekami, siekiant iškelti bankroto bylą ir nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokie veiksmai laikomi pasyviais. Kita vertus, jo padaryta veika (neveikimas) dėl nemokumo proceso neinicijavimo neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Šiuo aspektu pastebėtina, kad pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui bendrovių vadovai atsakė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, o nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios JANĮ nuostatos nukreipia į nemokumo procesą, kurio procedūrų nevykdymas nepatenka į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį. Tokio praktiką suformavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024 išaiškinęs, jog JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą.

Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei formuojamą teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą, kurio, remiantis VMI pareiškimu, Ž. G. ir neinicijavo, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

nutraukti Ž. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.