Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bartas ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, civilinėje byloje Nr. 2-2977-153/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mecro technikonas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei “Bartas ir Ko“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovo UAB „Mecro technikonas“ ir atsakovo UAB „Bartas ir Ko“ 2011 m. lapkričio 14 d. sudarytą taikos sutartį bei civilinę bylą nutraukė (b.l. 95-98).

Ieškovas UAB „Mecro technikonas“ pateikė Kauno apygardos teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi, kuria patvirtinta ginčo šalių taikos sutartis, bendrai sumai 340 842,06 Lt, kadangi atsakovas taikos sutarties sąlygų nevykdo (b.l. 106,122-124).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino. Išdavė vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš atsakovo UAB „Bartas ir Ko“ 340 842,06 Lt ieškovui UAB „Mecro technikonas“ vadovaujantis patvirtinta Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2977-153/2011 taikos sutartimi (b.l. 125). Teismas sprendė, kad pagal taikos sutartį atsakovas UAB „Bartas ir Ko“ privalėjo atsiskaityti su ieškovu nurodytu taikos sutarties 2.2 punkte terminu, tačiau atsakovas iki 2012 m. liepos 23 d. ieškovui sumokėjo 65 877,56 Lt (b.l. 114-115), nors privalėjo sumokėti 110 00,00 Lt iki 2012 m. birželio 30 d. Teismas konstatavo, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimų, kurie nustatyti taikos sutartyje, todėl yra pagrindas išduoti ieškovui vykdomąjį raštą dėl atsakovo nesumokėtos skolos dalies, t.y. 340 842,06 Lt (CPK 646 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Bartas ir Ko“ (toliau – apeliantas) prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį pakeisti, nurodant, kad vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš atsakovo UAB „Bartas ir Ko“ ieškovui UAB „Mecro technikonas“ išduodamas 275 322,75 Lt sumai (b.l. 132-133). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Su ieškovu 2012 m. birželio 6 d. tarpusavio skolų užskaitų būdu buvo suderinta, kad apelianto įsiskolinimas 2012 m. birželio 6 d. duomenimis už ratinį ekskavatorių JCB JS 160W yra 275 322,75 Lt. Todėl ieškovas nepagrįstai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ši suderinta suma neva yra ekskavatoriaus įvertinimas pinigais. Be to, pats 2012 m. birželio 6 d. aktas yra įvardijamas ne kaip ratinio ekskavatoriaus JCB JS 160W piniginės vertės įvertinimas, o kaip tarpusavio skolų suderinimo aktas.Teismas nepagrįstai nevertino 2012 m. birželio 6 d. šalių tarpusavio skolų suderinimo akto kaip įrodymo, kad 2012 m. birželio 6 d. apeliantas už minėtą rastinį ekskavatorių buvo skolingas ieškovui 275 322,75 Lt, o ne 340 842,06 Lt.

Ieškovas UAB „Mecro technikonas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 140-141). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Taikos sutarties 2.2 punkte nurodyta, jog apeliantas pripažįsta ieškovo reikalavimus bendrai 406 719,62 Lt sumai, iš kurios 341 200,25 Lt yra skola už ekskavatorių, 61 416,06 Lt delspinigiai, 1 003,25 Lt žyminio mokesčio dalis bei 3 100 Lt išlaidos už advokato pagalbą. Pagal taikos sutartį iki 2012 m. birželio 30 d. apeliantas turėjo sumokėti ieškovui 110 000 Lt, tačiau iki 2012 m. liepos 23 d. sumokėta tik 65 877,56 Lt.2012 m. birželio 6 d. šalys pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, jog atsakovo įsiskolinimas ieškovui už ekskavatorių yra 275 322,75 Lt. Apeliantas nepagrįstai tarpusavio skolų suderinimo aktu suderintą skolą už ekskavatorių bando prilyginti visų jo įsipareigojimų pagal taikos sutartį suderinimui. Apeliantui sumokėjus ieškovui 65 877,56 Lt, tarpusavio skolų suderinimo akte pagrįstai nurodyta, jog apelianto skola už ekskavatorių ieškovui yra 275 322,75 Lt (341 200,31 Lt – 65 877,56 Lt). Be šios skolos, apeliantas pagal taikos sutartį privalo sumokėti dar 61 416,06 Lt delspinigių, 1 003,25 Lt žyminio mokesčio dalį bei 3 100 Lt išlaidų už advokato pagalbą, iš viso 65 619,31 Lt. Todėl iš viso pagal taikos sutartį apeliantas turi sumokėti ieškovui 340 842,06 Lt.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vykdomieji raštai išduodami remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais ir kitais vykdytinais dokumentais. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1 d., CPK 584 str. 1d. 4 p.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, tenkindamas ieškovo (išieškotojo) prašymą, išdavė vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos dalies šalių pasirašytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį motyvuodamas tuo, kad teismas nepagrįstai nevertino 2012 m. birželio 6 d. šalių tarpusavio skolų suderinimo akto kaip įrodymo, jog 2012 m. birželio 6 d. apeliantas už ratinį ekskavatorių buvo skolingas ieškovui 275 322,75 Lt, o ne 340 842,06 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo, kad apeliantas, vykdydamas teismo patvirtintą taikos sutartį, ieškovui iki 2012 m. liepos 23 d. sumokėjo 65 877,56 Lt (b.l. 113). Apeliantas taip pat neginčija ir to fakto, kad yra nevykdoma taikos sutartis, tačiau jis kvestionuoja susidariusios skolos dydį.

Kaip matyti iš 2012 m. birželio 6 d. šalių pasirašyto tarpusavio skolų suderinimo akto, šalys nustatė, kad apelianto įsiskolinimas ieškovui už ratinį ekskavatorių yra 275 322,75 Lt (b.l. 116). Taigi, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad jis už ratinį ekskavatorių skolingas ieškovui 275 322,75 Lt, to neginčija ir ieškovas. Iš šalių teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų matyti, kad atsakovas pripažino ir įsipareigojo ieškovui sumokėti ne tik 341 200,31 Lt skolą, bet ir 61 416,06 Lt delspinigių, 1 003,25 Lt žyminio mokesčio bei 3 100 Lt advokato išlaidų (b.l. 95-98). Todėl, apeliantui sumokėjus ieškovui 65 877,56 Lt, šalys tarpusavio skolų suderinimo aktu suderino, kad apelianto skola būtent už ratinį ekskavatorių sudaro 275 322,75 Lt (341 200,31 Lt – 65 877,56 Lt). Pažymėtina, kad minėtu tarpusavio skolų suderinimo aktu šalys suderino tik skolą už ratinį ekskavatorių, o ne visus taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas taikos sutartimi pripažino ir įsipareigojo ieškovui taip pat sumokėti 61 416,06 Lt delspinigių, 1 003,25 Lt žyminio mokesčio ir 3 100 Lt advokato išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui išdavė vykdomąjį raštą pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį 340 842,06 Lt, o ne 275 322,75 Lt sumai.

Taigi, apeliantas netinkamai vykdė taikos sutarties 2.2 punktu prisiimtus įsipareigojimus, tai yra neatliko taikos sutartyje numatyto mokėjimo ilgiau kaip 10 dienų, todėl pagal taikos sutarties 5 punktą ieškovas įgijo teisę reikalauti sumokėti visas taikos sutarties 2.2 punkte numatytas nesumokėtas pinigų sumas. Taip pat ieškovas įgijo ir teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas CPK nustatyta tvarka ginčytų taikos sutarties sąlygas, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas, neturėdamas finansinių galimybių mokėti sutartyje nurodytas įmokas pagal grafiką, būtų ėmęsis veiksmų susitarti su ieškovu dėl taikos sutartyje numatytų įmokų mokėjimo atidėjimo ir pan.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.