Telšių apylinkės teismo sprendimas

2019-01-17 · Civilinė byla Nr. e2-81-715/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
e2-81-715/2019
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01647-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silva Plungienė
Ieškovas
E. P.
Atsakovas
UAB „Mažeikių vandenys“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-81-715/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01647-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.8; 3.1.1.2.11; 3.1.7.4; 3.2.4.4; 3.2.3.8 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 17 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei,dalyvaujant ieškovo E. P. atstovui advokatui K. G.,atsakovės UAB „Mažeikių vandenys“ atstovei Kristinai Šimkuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei UAB „Mažeikių vandenys“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas E. P. 2019 m. liepos 25 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės UAB „Mažeikių vandenys“ priteisti 7200 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 5 d. įvyko vandens avarija, kurios metu buvo užpiltas jam priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 9, (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., pirmas aukštas (pusrūsis). Vandens nuotėkis įvyko atkarpoje nuo įvadinio šulinio iki gyvenamojo namo; už šios atkarpos priežiūrą buvo atsakinga atsakovė, nes vandens tiekimas ieškovo namui yra nutrauktas pagal ieškovo prašymą nuo 2010 m. spalio 27 d. Stabdant geriamojo vandens tiekimą, atsakovei kaip geriamojo vandens tiekėjai teko pareiga faktiškai atjungti abonemento įrenginius nuo vandens tiekimo infrastruktūros, todėl dėl įvykusios vandentiekio avarijos prašo atlyginti 7200 Eur padarytą žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Mažeikių vandenys“ nesutiko su ieškiniu, atsiliepime nurodė, kad ieškovas su atsakove vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį buvo sudarę 2000 m. gruodžio 1 d., o 2010 m. spalio 27 d. ieškovui pateikus prašymą, 2010 m. spalio 29 d. buvo nutrauktas vandens tiekimas. Atsakovė nurodo, jog Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 13 punkto nuostatoje nurodyta kad, vandentiekio įvadai <...>, esantys privačiose namų valdose, priskiriami šių namų savininkų atsakomybei, o vandens tiekėjas yra atsakingas už vamzdynus iki namų valdos sklypo ribos. Taigi bendrovė nėra atsakinga už avarijos pasekmes, jeigu vamzdynas trūko privačioje namo teritorijoje, ar namų valdos sklypo ribose. Tai reiškia, jog ieškovas privalo būti atsakingas ir rūpintis savo nuosavybės teise valdomu turtu ir jį prižiūrėti. Įstatymo 3 straipsnio 14 punkte apibrėžta geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba - geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (ar) vartotojui. Nutraukiant vandens tiekimą pagal ieškovo pateiktą 2010 m. spalio 27 d. prašymą atsakovas atjungė vandenį ir uždėjo plombą, uždarė įvadiniame šulinyje esančią vandens uždarymo sklendę, tad incidentas galėjo įvykti dėl vamzdynų nepriežiūros, gyvenamojo namo nepriežiūros, nešildomų patalpų, kas pagal teisės aktų reikalavimus yra priskiriama ieškovo atsakomybei.

Dublike ieškovas nurodo, jog jei atsakovė būtų tinkamai uždariusi ventilį įvadiniame šulinyje, tuomet vandentiekio avarija nebūtų įvykusi, nes atkarpoje nuo šulinio iki gyvenamojo namo nebūtų nei vandens, nei slėgio. Atsakovė ne tik neatjungė ieškovo vandentiekio atšakos nuo savo tinklų, kaip buvo prašoma ieškovo prašyme, tačiau ir neužsuko sklendės šulinyje.

Triplike atsakovė nurodo, kad įvadiniame šulinyje esanti sklendė buvo uždaryta, o ne užplombuota todėl, kad ieškovas prašė tik nutraukti vandens tiekimą, o ne atjungti šulinyje esantį įvadą ir iškelti vandens tinklus iš sklypo, t. y. prašė tik laikino vandens tiekimo nutraukimo, nes ieškovas norėjo ateityje vėl atnaujinti vandens tiekimą. Nurodo, jog ieškovės turimais duomenimis name yra ir buvo gyvenama, o ieškovo pretenzijos dėl žalos atlyginimo prasidėjo tuomet, kuomet po 2017 m. rugpjūčio 5 d. vandentiekio avarijos atsakovė atsisakė atnaujinti vandens tiekimą į ieškovui priklausantį namą.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovė, atjungdama vandens tiekimą, turėjo pareigą tinkamai užplombuoti šulinyje esančius vamzdžius ar kitokiomis priemonėmis užtikrinti, kad atkarpoje nuo šulinio iki gyvenamojo namo nebūtų vandens ir slėgio. Nurodė, jog atsakovė neginčija žalos fakto, nieko nepasisako dėl žalos dydžio.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė nesutiko su aplinkybe, kad nuo 2010 m. šulinyje buvo neužsuktas vanduo, nes tokiu atveju vandentiekio avarija būtų įvykusi anksčiau nei po 7 metų. Nurodė, jog vandens tiekimo atjungimo tvarka nėra reglamentuota, tad ieškovo name atjungiant vandens tiekimą, kaip ir visais kitais atvejais, įvadiniame šulinyje buvo uždaryta sklendė, o name uždėta aklė ir plomba. Tokios priemonės taikomos, kai vartotojas nori laikinai atjungti vandens tiekimą, o jei norima visam laikui nutraukti vandens tiekimą, tuomet yra iškeliami vamzdynai iš vartotojo žemės sklypo. Ieškovas neprašė iškelti vamzdynų iš žemės sklypo. Šulinyje nebuvo uždėta plomba, nes vamzdis užaklinamas ir plomba uždedama gyvenamojo namo įvade.

Liudytojas A. V. parodė, jog 2007 – 2012 m. dirbo abonentiniame skyriuje, važinėdavo po kaimus, keisdavo skaičiukus. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) g. 9, (duomenys neskelbtini) mstl., Mažeikiai, savininkas pasakė, jog norėtų atsijungti vandens tiekimą. Kai yra techninės galimybės, yra užsukamas vanduo įvadiniame šulinyje ir namo įvade uždedama aklė, o kai nėra šulinio – tik uždedama aklė. Plombuoti šulinyje esančių vamzdžių nėra galimybės, nes dideli vamzdžių diametrai. Įlipus į šulinį įmanoma atsisukti sklendę ir neturint techninių žinių. Šuliniai yra apie 1 diametro skersmens ir apie 1,20-1,40 m gylio. Šiuo metu prisijungimą prie vandens tinklų reglamentuoja teisės aktai, o atsijungimo nereglamentuoja.

Liudytojas V. K. nurodė, jog dirba UAB „Mažeikių vandenys“ avarijų ir atstatomųjų darbų brigadoje, 2017 m. dirbo toje pačioje brigadoje vairuotoju - šaltkalviu. Buvo nuvykęs į avarijos vietą, namo rūsyje iš po pamatų ir betonuotų grindų bėgo vanduo. Brigada išpumpavo vandenį iš šulinio, įlipo į šulinį ir jame užsuko įvadinę sklendę. Po to vanduo nustojo bėgti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. nekilnojamojo turto registro duomenų, žemės sklypo plano, 2000 m. gruodžio 1 d. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties, 2010 m. spalio 27 d. prašymo dėl vandens nutraukimo, 2010 m. spalio 29 d. įrašo vandens abonemento knygelėje, 2017 m. rugpjūčio 10 d. prašymų dėl vandens tiekimo atnaujinimo ir skaitiklio suteikimo, išrašų iš UAB „Mažeikių vandenys“ darbų atlikimo dokumentacijos, ieškovo ir atsakovės susirašinėjimų laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. gegužės 23 d., taip pat iš šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog 2000 m. gruodžio 1 d. ieškovas E. P. sudarė su atsakove UAB „Mažeikių vandenys“ Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė tiekė ieškovui geriamąjį vandenį adresu (duomenys neskelbtini) g. 9, (duomenys neskelbtini) mstl., Mažeikių r., (Sutarties 1.1. punktas), o Abonementas įsipareigojo tinkamai prižiūrėti vandens matavimo mazgą ir jo patalpą, saugoti vandens skaitiklio ir sklendės plombas (1.2 punktas), bei nedelsdamas pranešti apie pastebėtus gedimus ar nuplėštas plombas Tiekėjui (1.3 punktas). 2010 m. spalio 27 d. ieškovas pateikė atsakovei prašymą dėl vandens nutraukimo, motyvuodamas, jog name niekas negyvena; 2010 m. spalio 29 d. vandens tiekimas nutrauktas, t. y. nuimti vandens skaitikliai, uždėta aklė toje vietoje, kur buvo skaitikliai, ir užsuktas vandens tiekimas gyvenamojo namo sklype esančiame įvadiniame šulinyje. Šalių teigimu, 2017 m. rugpjūčio 5 d. įvyko vandentiekio avarija, kurios metu tiksliai nenustatytoje vietoje prasiveržė vanduo, kuris tekėdamas iš po gyvenamojo namo pamatų, užtvindė pusrūsio patalpas. Iš šalių pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti tikslios vandentiekio avarijos vietos, datos, laiko, tačiau šalys neginčija faktinių aplinkybių, jog avarija įvyko 2017 m. rugpjūčio 5 d. ir jog avarijos metu buvo padaryta žala ieškovo gyvenamojo namo pusrūsiui. Likviduojant avariją, atvykę atstovės darbuotojai užsuko įvadiniame šulinyje esančią sklendę ir vandens tekėjimas sustojo.

Dėl deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis nustato pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei tokia žala padarytą – nustato pareigą visiškai atlyginti padarytą žalą. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovui kyla deliktinė atsakomybė, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.

Faktinė aplinkybė, kad 2017 m. rugpjūčio 5 d. įvyko vandentiekio avarija ir dėl jos atsirado žala yra neginčijama nei vienos šalies, tad yra įrodytos dvi sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti – žala ir priežastinis ryšys. Analizuojant priežastis, dėl kurių įvyko vandentiekio avarija, svarbu nustatyti, kam priklausė vandentiekio tinklai ir kas buvo atsakingas už tinklų priežiūrą ir jų tinkamą techninę būklę. Atsakovės neteisėti veiksmai galėtų pasireikšti vandens tiekimo tinklų nepriežiūra, tad būtina nustatyti, ar vandentiekio avarijos metu atsakovė buvo tinklų savininkė (valdytoja) ir ar turėjo prievolę prižiūrėti vandens tinklų infrastruktūrą, esančią įvadiniame šulinyje, atkarpoje nuo šulinio iki skaitiklio, bei ties skaitiklio įrengimo vieta. Sutarties 4.2 punkte yra numatyta, jog vandens apskaitos mazgas (imtinai iki skaitiklio) priklauso tiekėjui. Vadinasi, kol galiojo Sutartis, visi tinklai, esantys iki skaitiklio, buvo išimtinai tiekėjo priežiūroje bei atsakomybėje. Sutarties 8 punkte įtvirtinta, jog sutartis galioja neterminuotai nuo sutarties pasirašymo dienos ir laikoma pratęsta, jei nebus pateiktas kurios nors šalies prašymas dėl sutarties nutraukimo. 2010 m. spalio 27 d. vartotojas E. P. pateikė prašymą dėl geriamojo vandens tiekimo nutraukimo. Nors prašyme nėra suformuluoto reikalavimo dėl Sutarties nutraukimo, vis tik iš Sutarties matyti, jog tokia sąvoka kaip laikinas vandens tiekimo nutraukimas neegzistuoja, tad darytina išvada, jog Sutarties galiojimas nutrūko 2010 m. spalio 29 d., kuomet faktiškai buvo atjungtas vandens tiekimas. Nuo šios datos, ieškovo ir atsakovės nebesiejo sutartiniai santykiai, taip pat nebebuvo taikoma ir Sutarties 4.2 punkto nuostata apie vandens apskaitos mazgo (imtinai iki skaitiklio) priklausymą tiekėjui.

Kadangi šalių santykių nuo 2010 m. spalio 29 d. nebereguliavo Sutartis, jų tolimesnių santykių reguliavimui turi būti taikomos tuo metu galiojusios įstatymų ar poįstatyminių teisės aktų nuostatos. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijos, galiojusios 2010 m. spalio 29 d., kuomet buvo nutrauktas vandens tiekimas ir nutraukta sutartis, 18 punktas numatė, jog „vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo sutartyje nurodyta vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje vandens tiekėjas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui (vartotojui). Jei rašytinė sutartis nesudaryta, vandens tiekimo ir vartojimo riba laikoma vieta, kurioje yra ar turi būti įrengtas vandens apskaitos prietaisas.“ Vadinasi, 2010 m. spalio 29 d. atjungus vandens tiekimą, teisinis reglamentavimas buvo toks, jog tiekėjas buvo atsakingas už tinklų iki vandens skaitiklio priežiūrą, todėl atsakovė turėjo prievolę ne tik užsukti vandens padavimo sklendę įvadiniame šulinyje, bet ir imtis priemonių, kad būtų užaklinta vieta, kur buvo vandens skaitiklis. 2014 m. lapkričio 1 d. pasikeitė vandens tiekimo ir vartojimo ribos sąvoka, ir minėto įstatymo 14 punkte buvo nustatyta, jog geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (ar) vartotojui. Kaip matyti, šia nuostata buvo pakeista vandens tiekimo ir vartojimo riba – nagrinėjamu atveju riba perkelta nuo vandens skaitiklio vietos į vandentiekio įvadinio šulinio vietą. Vadinasi, ieškovas nuo 2014 m. lapkričio 1 d. jau turėjo žinoti, kad atsakovė turi prievolę prižiūrėti vandens tinklus tik iki šulinio, o ieškovo pareiga yra prižiūrėti tinklus nuo įvadinio šulinio iki gyvenamojo namo, ir name. Nors ieškovui vandens tiekimas buvo atjungtas, vis tik ieškovas, žinodamas, kad vandens tinklai vis dar fiziškai yra privesti iki jo gyvenamojo namo, nesiėmė jokių priemonių, kad tuos tinklus (nuo įvadinio šulinio iki namo) panaikintų, vadinasi, tuo pačiu jis prisiėmė atsakomybę už tinklų, esančių nuo šulinio iki gyvenamojo namo, priežiūrą. Ieškovo sklype buvo įvadinis šulinys, tad pagal avarijos metu (2017 m. rugpjūčio 5 d.) galiojusį teisinį reglamentavimą, vandens tiekimo ir vartojimo riba (o tuo pačiu ir vandens tiekėjo atsakomybės už tinklų priežiūrą riba) buvo ties šiuo šuliniu, todėl atsakovė yra atsakinga už žalą, kilusią dėl vandens tiekimo tinklų nepriežiūros iki vandens įvadinio šulinio, o už atkarpą nuo įvadinio šulinio iki gyvenamojo namo pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą yra atsakingas gyvenamojo namo savininkas, t. y. ieškovas.

Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Byloje nėra duomenų apie tikslią vandentiekio avarijos vietą, nežinoma, kurioje atkarpoje išsiliejo vanduo. Iš šalių paaiškinimų, šalių elgesio po avarijos, liudytojų paaiškinimų, darytina išvada, jog vandentiekio avarijos priežastis buvo pro įvadiniame šulinyje esančią sklendę prasiveržęs vanduo, nes avarijos likvidavimo metu užsukus šią vandens padavimo sklendę, vandens tekėjimas sustojo. Duomenų, kad sklendė būtų buvusi sugadinta, sulūžusi, byloje nėra, vadinasi sklendė buvo tvarkinga, tačiau dėl neaiškių priežasčių atsukta. Atsakovė ir liudytojai nurodė, jog atjungiant vandens tiekimą ieškovo gyvenamajame name, buvo užsukta vandens padavimo sklendė įvadiniame šulinyje ir gyvenamajame name vietoj skaitiklių uždėta aklė. Jei šie veiksmai būtų buvę atlikti tinkamai, jei atsakovė būtų reguliariai tikrinusi sklendės techninę būklę ir prižiūrėjusi įvadinį šulinį, sklendė nebūtų atsisukusi (ar atsukta). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172, 4.2 punkte numatyta, jog tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Tad atsakovė turėjo prievolę užtikrinti įvadiniame šulinyje esančių įrengimų techninę būklę, užtikrinti sistemos sandarumą, kad vanduo iš šulinio neištekėtų. Byloje nėra įrodymų, jog sklendę atsuko ieškovas ar kiti pašaliniai asmenys, tačiau net ir šiuo atveju atsakovė turi prievolę užtikrinti, kad pašaliniai asmenys neprieitų prie įrengimų, esančių šulinyje, ir neatsuktų vandens tiekimo. Atsakovė, siekdama nuginčyti ieškovo reikalavimus, turėjo įrodyti, jog vandentiekio avarija įvyko atkarpoje nuo įvadinio šulinio iki gyvenamojo namo įvado ar gyvenamajame name, tačiau šios aplinkybės neįrodė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovė, būdama vandentiekio tinklų teisėta savininkė ir valdytoja, tinkamai neprižiūrėdama vandens įvadinio šulinio, neveikimu atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsisukus vandens sklendei šulinyje, išsiliejo vanduo, kuris užliejo ieškovo gyvenamojo namo pusrūsį, padarydamas žalą ieškovo turtui. Todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei atsirasti.

Dėl žalos dydžio

CK 6.249 straipsnis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis nustatomas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (LAT 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (LAT 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

Ieškovas prašo atlyginti 7200 Eur turtinę žalą, pateikia 2018 m. sausio 17 d. specialisto nuomonę dėl žalos vertės (toliau – Specialisto nuomonė), kurioje nurodyta, jog dėl vandens užpylimo reikalingi pusrūsio ir dalies išorės fasado atstatymo darbai bendrai kainuotų 9102,84 Eur, o įvertinus nusidėvėjimą, padarytos žalos dydis yra 7200 Eur. Pasiūlius pateikti papildomus įrodymus apie patirtos žalos dydį, ieškovas pateikė 2018 m. liepos 26 d. paruoštą lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2018 m. kovo mėnesio kainas, pagal kurią pusrūsio patalpų grindų dangų keitimas, sienų remontas, durų keitimas (po apliejimo vandeniu) įvertintas 16491,07 Eur, taip pat pateikė 2018 m. liepos 26 d. paruoštą lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2018 m. kovo mėnesio kainas, pagal kurią fasado apdailos remontas įvertintas 1311,64 Eur suma; bendra objektinė sąmata su PVM – 17802,71 Eur. Duomenų apie realias ieškovo patirtas išlaidas pusrūsio remonto darbams atlikti nėra pateikta. Atsakovė taip pat nėra pateikusi jokių duomenų, galinčių paneigti ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodytų darbų ir jų kainų pagrindimą.

Iš nekilnojamojo turto registro Nr. 61/22435 matyti, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 9, (duomenys neskelbtini) mstl., Mažeikių r., bendras plotas yra 240,61 kv. m., pusrūsio plotas – 95,89 kv. m., gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė – 12512,00 Eur. Specialisto nuomonėje nurodyta, jog apžiūrėjimo metu vandens pusrūsyje nebuvo, bet galima teigti, kad pusrūsis ilgą laiką buvo apsemtas vandens; dėl susidariusios drėgmės nukritęs arba krenta lubų, sienų tinkas, pelija sienos, lubos, supuvo medinės grindys; remontas reikalingas visam pusrūsiui.

Specialistė, skaičiuodama žalos dydį, rėmėsi užsakovo pateikta išorės fasado atstatymo darbų lokaline sąmata (3602,84 Eur sumai), o pusrūsio vidaus atstatymo išlaidos (5500 Eur) buvo apskaičiuotos turto sukūrimo sąnaudų vertinimo modeliu, bendra išlaidų vertė – 9102,84 Eur (3602,84 Eur + 5500 Eur). Tačiau teismas, peržvelgęs Specialisto nuomonės prieduose esančią išorės fasado atstatymo darbų sąmatą, paruoštą UAB „Rostanas“ 2017 m. spalio 16 d., kritiškai vertina sąmatoje nurodytų sumas, nes į išorės darbų remonto išlaidas yra įtrauktos garažų durų demontavimo ir montavimo išlaidos (136,34 Eur + 830,36 Eur), langų ir durų demontavimo ir montavimo išlaidos, langų aptaisymas skardos profiliais, nors byloje nėra įrodymų, jog garažo durys, langai, namo durys buvo pažeisti dėl vandens tiek, jog juos būtina keisti. Teismo nuomone, išorės fasado apdailos darbų apimtis (tinko nudaužymas, šiukšlių išvežimas, gruntavimas, tinkavimas) nurodyta 2018 m. liepos 26 d. lokalinėje sąmata, kurioje išorės fasado darbai įvertinti 1311,64 Eur, labiau atitinka protingumo, sąžiningumo kriterijus.

Pusrūsio vidaus patalpų remonto išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė detalizuotą 2018 m. liepos 26 d. paruoštą lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2018 m. kovo mėnesio kainas, pagal kurią pusrūsio vidaus patalpų remontas (po apliejimo vandeniu) įvertintas 16491,07 Eur, tačiau teismas abejoja dėl šių išlaidų pagrįstumo, nes viso gyvenamojo namo vertė tėra tik 12512,00 Eur; jau 2010 m. ieškovas buvo nurodęs, kad name seniai negyvenama, byloje nėra pateikta fotonuotraukų, kaip atrodė pusrūsis iki ir iškart po apgadinimo, iš kurių būtų galima matyti, kokia apimtimi pusrūsis buvo apgadintas. Specialisto nuomonėje pusrūsio vidaus remonto darbai yra įvertinti 5500,00 Eur (be turto nusidėvėjimo), todėl ši suma labiau atitinka protingumo, sąžiningumo kriterijus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, bendra pusrūsio vidaus apdailos darbų ir fasado apdailos vertė būtų 6811,64 Eur (1311,64 Eur + 5500,00 Eur). Įvertinus turto nusidėvėjimą pagal Specialisto nuomonėje nurodytą formulę, bendra visų darbų suma įvertintina 5395,00 Eur, t. y. 6811,64 Eur – [6811,64 Eur x 0,80:100 x 26 metų], tad tokio dydžio žala priteistina ieškovo naudai iš atsakovės.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (už 5395,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. liepos 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas reiškė ieškinio reikalavimus bendrai 7200 Eur sumai, teismas priteisė 5395,00 Eur, tad patenkino 75 procentus ieškinio reikalavimų. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, jog sumokėjo 162,00 Eur žyminio mokesčio, ir patyrė 1740,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso ieškovas patyrė 1902,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tad, proporcingai patenkintai ieškinio daliai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1426,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nėra pateikusi duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mažeikių vandenys“, į. k. 166486116, ieškovui E. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

- 5395,00 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus) skolos;

- 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (už 5395,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. liepos 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 1426,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Silva Plungienė