- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-466-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02623-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Suinteresuotas asmuo
- VšĮ „Paneriečiai“, UAB „RITOREMA“, V. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio N. A. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2942-814/2013 pagal pareiškėjo antstolio N. A. pareiškimą dėl civilinio proceso kodekse numatytų sankcijų taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys VšĮ „Paneriečiai“, UAB „RITOREMA“ (skolininkė) ir V. N. (išieškotojas), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (toliau antstolis) pareiškė Jonavos rajono apylinkės teismui pareiškimą, kuriuo, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekse (toliau CPK) 593 straipsnio 1 dalimi, 585 straipsnio 2 bei 3 dalimis ir 616 straipsnio 2 dalimi, prašė už antstolio 2013-08-26 patvarkyme „Dėl skolininko turtinių teisių“ nurodytų reikalavimų nevykdymą kaltam asmeniui taikyti CPK numatytas sankcijas už kiekvieną neįvykdymo ar kliudymo dieną nuo 2013-09-25, iki visos patvarkyme nurodytos sumos bus pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą.
Antstolis vykdo išieškotojui V. N. (toliau išieškotojas) Kauno apygardos teismo išduotą 2013-07-16 vykdomąjį rašą dėl 79 778,33 Lt nuostolių, 5 proc. procesinių palūkanų ir 2 054,52 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės UAB „RITOREMA“ (toliau skolininkė) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdydamas šį vykdomąjį rašą, antstolis 2013-08-26 patvarkymu „Dėl skolininko turtinių teisių“, adresuotu suinteresuotam asmeniui VšĮ „Paneriečiai“ (toliau suinteresuotas asmuo) ir skolininkei, pareikalavo per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo momento neatlygintinai raštu pateikti jam duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti, nurodant tokio turinio tekstą: „ar Jūs turite turtinių prievolių skolininkei, jeigu taip, tai kokiu pagrindu, kokio dydžio turtinę teisė priklauso skolininkei, iš kurio vykdomas išieškojimas, koks prievolių įvykdymo terminas; ar į skolininkės turtines teises kiti asmenys reiškia pretenzijas, ar teisme vyksta bylų nagrinėjimas dėl šių turtinių teisių, ar yra išieškoma iš šių turtinių teisių“. Esant atitinkamoms turtinėms prievolėms skolininkei, vadovaudamasis CPK 749–751 straipsniais, antstolis areštavo skolininkės turtines teises 107 829,01 Lt sumai (išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti) ir pareikalavo, kad prievolės skolininkas visas savo prievoles, susijusias su piniginėmis išmokomis skolininkei, iš kurios vykdomas išieškojimas, įvykdytų antstoliui ir pinigus, nepažeidžiant turtinės prievolės įvykdymo terminų, pervestų į antstolio depozitinę sąskaitą.
Taigi, antstolis pateikė suinteresuotam asmeniui patvarkymą, kuriame nurodė, kad visos prievolės, susijusios su piniginėmis išmokomis skolininkei, turi būti vykdomos antstoliui. Antstolis šį reikalavimą grindė 2012-10-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos 2012-10-01 sutartimi Nr. 1, pagal kurią suinteresuotas asmuo turėjo turtinę prievolę kas mėnesį mokėti skolininkei po 500 Lt sumą už nuomą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi atmetė antstolio pareiškimą dėl civilinio proceso kodekse numatytų sankcijų taikymo, nurodydamas, jog antstolio reikalavimo nevykdymas, kaip matyti iš suinteresuoto asmens atsiliepimo, yra pateisinamas, nes už antstolio reikalavimo nevykdymą atsakingas asmuo (asmenys) dėl savo finansinės būklės nebuvo pajėgus vykdyti turtinės prievolės. Baudos pagal CPK už antstolio reikalavimo nevykdymą kaltam asmeniui skyrimas prilygtų baudai už nuomos sutarties tarp suinteresuoto asmens ir skolininkės nevykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Antstolis (toliau apeliantas) atskiruoju skundu prašo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiais motyvais:
1. Apelianto manymu, teismas pažeidė CPK 593 straipsnio reikalavimus, dėl ko buvo pažeisti rungimosi bei dispozityvumo principai, dėl ko nutartis turi būti panaikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai). Pareiškimai vykdymo procese, įskaitant pareiškimai dėl baudų skyrimo, nagrinėjami CPK 593 str. nustatyta tvarka. Antstolio pareiškimas turėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per septynias dienas (CPK 593 str. 2 d.). Šio termino laikymąsi užtikrina speciali teisės norma, t. y. CPK 593 str. 3 d., kuri numato, kad pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Iš aprašomojoje nutarties dalyje nurodytų suinteresuotų asmenų atsiliepimų į pareiškimą ir skundžiamos 2013-11-28 nutarties akivaizdu, kad teismas nenagrinėjo pareiškimo per CPK 593 str. nustatytą terminą ir pranešė suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimą, tačiau nepaskyrė žodinio nagrinėjimo, tuo akivaizdžiai pažeisdamas CPK 593 str. 2 ir 3 d. reikalavimus. Teismas iki bylos išnagrinėjimo teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo antstolio nei apie tai, kad apie pareiškimą buvo pranešta suinteresuotiems asmenims (2013-09-05 nutartyje minimas pranešimas tinklapyje www.teismai.lt nebuvo aptiktas), nei apie suinteresuotų asmenų pateiktus atsiliepimus, dėl ko apeliantas negalėjo pasinaudoti savo, kaip pareiškėjo, procesinėmis teisėmis, ir dėl to buvo pažeisti kooperacijos, rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principai (CPK 8 str., 12 str., 17 str.). Nesudarius apeliantui galimybės (nepersiuntus jam atsiliepimų kopijų) per įstatyme nustatyta terminą pateikti dubliką (CPK 442 str. 14 p., 443 str. 1 d., 227 str. 2 d.), kai kitiems suinteresuotiems asmenims buvo pranešta apie pareiškimo nagrinėjimą (kad teisme yra nagrinėjama byla pagal apelianto pareiškimą) ir buvo gauti jų atsiliepimai į pareiškimą. Visos aukščiau minėtos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės apie antstolio reikalavimo privalomumą ir tai, kad suinteresuotas asmuo jo nevykdo, buvo nurodyti pareiškime, todėl teismas turėjo visas galimybes išnagrinėti bylą CPK 593 str. 2 d. ir 3 d. nustatyta tvarka ir terminais, ir kaltą asmenį už proceso pažeidimus nubausti pinigine bauda CPK 106 str. nustatyta tvarka (CPK 616 str.). Šiuo atveju asmens, kuriam paskirta bauda, teisminę gynybą garantuoja speciali teisė norma – 107 straipsnis, t. y. tokie asmenys per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti, o teismas galėtų nepripažinti tokio asmens kaltu, jei jis įrodytų aplinkybes, kad antstolio reikalavimas buvo nevykdomas dėl svarbių priežasčių ir atitinkamai baudą panaikinti.
2. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 585 str. 2 d., turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei nevykdė antstolio reikalavimo dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių nebuvo ir negali būti įvykdytas antstolio reikalavimas: faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai antstolio reikalavimas negali būti įvykdytas. Šias aplinkybes turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, nevykdantis teisėto ir pagrįsto antstolio reikalavimo (pvz. kokių nors lėšų ar pajamų pas suinteresuotą asmenį nebuvimas nuo 2013-09-25 nebuvo įrodytas). Šios pareigos suinteresuotas asmuo neįvykdė, nes jo pateiktas atsiliepimas yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Priešingai, teismui pateikta 2013-01-04 paslaugų teikimo sutartis Nr. 2 kaip tik patvirtina, kad suinteresuotas turėjo gauti pajamas, tuo labiau šiam juridiniam asmeniui nėra ribojamas pajamų gavimas vien tik pagal šią sutartį. Suinteresuotas asmuo nei antstoliui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad buvo finansiškai nepajėgus vykdyti antstolio reikalavimų. Priešingai, viešojoje erdvėje teikiama informacija (priedas 1), kad nuo 2013-05-16 iki dabar suinteresuotas asmuo jokių įsiskolinimų kitiems kreditoriams (pvz. VSDFV) neturi, t. y. kažkodėl tenkina vienų kreditorių reikalavimų, ignoruodamas kitus kreditorius (pvz. skolininkę) ir atitinkamai antstolio, kuris sprendimą vykdo priverstinai (CPK 624 str. 1 d. 1 p., 749 str.), reikalavimą. Teismas nepagrįstai teigia, kad baudos pagal CPK už antstolio reikalavimo nevykdymą kaltam asmeniui skyrimas prilygtų baudai už nuomos sutarties tarp suinteresuoto asmens ir skolininkės nevykdymą, nes sutartinių įsipareigojimų nevykdymas net nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Šiuo atveju sankcija taikoma ne už sutartinius santykius, o įsakmaus pobūdžio civilinio proceso normų pažeidimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VšĮ „Paneriečiai“ atsiliepimu prašo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti šiais argumentais:
1. Suinteresuotas asmuo yra viešoji įstaiga, kurios tikslas – tenkintis viešuosius interesus, vykdant bendruomenės visuomeniškumo skatinimo, jaunuomenės socialinės kompetencijos, pilietiškumo bei sąmoningumo ugdymo veiklą. Suinteresuotas asmuo yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio finansinės galimybės yra ribotos, o negaunant planuojamų lėšų – finansinė padėtis tampa itin komplikuota. Jonavos rajono savivaldybė Sutarties Nr. 1T-2013-0034 pagrindu turėjo sumokėti suinteresuotam asmeniui 6 000 Lt metinį atlyginimą, tačiau 2013 metų balandžio mėn. sumokėjo tik 1 000 Lt. Dėl Jonavos rajono savivaldybės vengimo vykdyti piniginę prievolę suinteresuotas asmuo nėra pajėgus vykdyti įsipareigojimų ir pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos 2012-10-01 sutartį Nr. 1. Suinteresuotas asmuo nepiktybiškai vengia vykdyti apelianto reikalavimą, tačiau dėl to, jog tretieji asmenys nevykdo savo įsipareigojimų jam.
2. CPK 593 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo diskrecija pasirinkti bylos nagrinėjimo būdą. Be to, apeliantas pasinaudojo apeliacijos teise ir teismai tokiais atvejais pripažįsta, jog toks proceso teisės normų pažeidimas nevertintinas kaip esminis, nes buvo realizuota apeliacijos teisė (Vilniaus apygardos teismo 2013-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-568-258/2013).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių atsakomybės už antstolio nurodymų nevykdymą, taikymo.
Kaip spręstina iš bylos duomenų, apeliantas vykdo išieškotojui Kauno apygardos teismo išduotą 2013-07-16 vykdomąjį rašą dėl 79 778,33 Lt nuostolių, 5 proc. procesinių palūkanų ir 2 054,52 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės UAB „RITOREMA“ (toliau skolininkė) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantui vykdant šį vykdomąjį raštą nustatyta, kad skolininkė ir suinteresuotas asmuo VšĮ „Paneriečiai“ (toliau suinteresuotas asmuo) 2012-10-01 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1, pagal kurią suinteresuotas asmuo turi turtinę prievolę kas mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos mokėti skolininkei po 500 Lt (4.2. p.), o skolininkė turi turtinę teisę į šiuos nuompinigius. Sutarties trukmė – 1 metai nuo patalpos perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Patalpa suinteresuotam asmeniui perduota 2012-11-02 (b. l. 5–8).
Šios nustatytos aplinkybės apeliantui sudarė pagrindą taikyti CPK LIV skyriuje „Išieškojimas iš turtinių teisių“ normas ir vykdyti išieškojimą iš skolininkės turtinių teisių pas trečiuosius asmenis. Apelianto 2013-08-26 patvarkymu „Dėl skolininko turtinių teisių“ ši skolininkės turtinė teisė (nuomos mokestis) buvo areštuota (CPK 749 straipsnio 1 dalis), taip pat pareikalauta per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo momento neatlygintinai raštu pateikti informaciją, numatytą CPK 749 straipsnio 4 dalyje. Patvarkyme nurodyta, jog reikalavimo teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms (CPK 749 straipsnio 2 dalis). Nuo 2013-09-04, kai skolininkė gavo šį antstolio patvarkymą, neturėjo teisės iš suinteresuoto asmens priimti jokio reikalavimo įvykdymo, o suinteresuotas asmuo, 2013-09-25 gavęs šį antstolio patvarkymą (b. l. 13), privalėjo visas prievoles, susijusias su piniginėmis išmokomis skolininkei, įvykdyti antstoliui ir pinigus pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Suinteresuotas asmuo jokių sumų pagal 2013-08-26 patvarkymą į antstolio depozitinę sąskaitą nepervedė, dėl ko apeliantas kaltiems asmenims už jo reikalavimų nevykdymą prašė skirti piniginę baudą už kiekvieną nevykdymo dieną (CPK 585, 616 straipsniai).
Sprendžiant klausimą, ar pagrįstai suinteresuotam asmeniui už jo reikalavimų nevykdymą nebuvo pritaikyti CPK 585 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti padariniai, vertintina suinteresuoto asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. CPK 585 straipsnio 2 dalies dispozicija, numatanti baudos skyrimo galimybę, suformuluota taip, kad baudos skyrimas priklausytų teismo diskrecijos teisei, t. y. net ir nustatęs antstolio reikalavimų neįvykdymo faktą, teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti baudą.
Antstolis vykdydamas vykdomąjį raštą areštavo skolininkės turtines teises. Lėšos, priklausančios skolininkės gauti iš trečiųjų asmenų, nėra jos piniginės lėšos, tai reiškia turtinės teisės turėjimą. Reikalavimo teisė yra prievolinė turtinė teisė. Taigi esant situacijai, kai tretieji asmenys yra skolingi skolininkei, ji turi reikalavimo teisę į tokius asmenis, t. y. turi turtinę teisę, tačiau neturi nuosavybės teisės į pas skolininkus esančias lėšas, šios lėšos yra skolininkų nuosavybė. Antstolis patvarkymu uždraudė suinteresuotam asmeniui (trečiajam asmeniui) įvykdyti prievolę tiesiogiai skolininkei, t. y. ši neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, o prievolės skolininkui patvarkyme nurodyta prievolę įvykdyti antstoliui ir pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal antstolio patvarkymą jo kontoroje 2013-10-21 buvo gautas suinteresuoto asmens pranešimas (b. l. 14), kuriame patvirtinta, kad suinteresuotas asmuo ir skolininkė 2012 m. yra sudariusi Negyvenamų patalpų nuomos sutartį Nr. 1, kurioje išdėstyta visa reikalinga informacija. Byloje duomenų, kad suinteresuotas asmuo nuomos mokestį pagal šią sutartį, ar jo įsiskolinimą, jei toks yra, po antstolio patvarkymo gavimo, mokėjo tiesiogiai skolininkei, nėra. Juolab, jog tiek suinteresuoto asmens atsiliepime į antstolio pareiškimą (b. l. 26–27), tiek atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad su juo pačiu neatsiskaito jo skolininkė Jonavos rajono savivaldybė, dėl ko suinteresuotas asmuo nėra pajėgus vykdyti prievolės savo skolininkei ir kiekvieną mėnesį mokėtiną sumą skolininkei pervesti tiesiogiai antstoliui. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens procesinių dokumentų, jis nevykdo patvarkyme nurodyto reikalavimo ne dėl to, kad sutarties pagrindu turtinę prievolę vykdytų tiesiogiai suinteresuotam asmeniui, bet dėl to, jog apskritai nėra pajėgus vykdyti prievolės dėl Jonavos rajono savivaldybės vengimo vykdyti įsipareigojimus suinteresuotam asmeniui. Suinteresuotas asmuo neginčija, jog atsiradus lėšų jis atsiskaitys su skolininke antstolio nustatyta tvarka. Apeliantas (antstolis), nurodydamas apie jo reikalavimų nevykdymą, pats nenustatė, jog suinteresuotas asmuo piniginę prievolę vykdytų tiesiogiai skolininkei. To neteigiama ir procesiniuose dokumentuose, todėl antstolis neįrodė suinteresuoto asmens kaltės dėl jo reikalavimų nevykdo (CPK 178 straipsnis), kas būtų pagrindu pritaikyti CPK 585 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus padarinius. Visiškai sutiktina su teismu, jog šiuo atveju baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą kaltam asmeniui skyrimas prilygtų baudai už nuomos sutarties tarp suinteresuoto asmens ir skolininkės nevykdymą.
Apelianto manymu, teismas pažeidė CPK 593 straipsnio reikalavimus, dėl ko buvo pažeisti rungimosi bei dispozityvumo principai, dėl ko nutartis turi būti panaikintina dar ir dėl absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai).
Pareiškimai vykdymo procese, įskaitant pareiškimus dėl baudų skyrimo, nagrinėjami CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolio pareiškimas šiuo atveju turėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo (CPK 593 straipsnio 2 dalis). CPK 593 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareiškimai vykdymo procese nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje įtvirtinta teismo diskrecija pasirinkti bylos nagrinėjimo būdą. Vadinasi, procesinių teisės normų teismas nebūtų pažeidęs, jeigu aplamai būtų proceso dalyviams nepranešęs, ir po pareiškimo priėmimo iš karto jį išnagrinėjęs. Sutiktina su apeliantu, jog teismas šiuo atveju nesivadovavo pareiškimų nagrinėjimo tvarka, įtvirtinta CPK 593 straipsnyje, ir antstolio pareiškimą išnagrinėjo gerokai vėliau nei per septynias dienas (pareiškimas priimtas 2013-11-04, o išnagrinėtas 2013-11-25 ir procesinis dokumentas paskelbtas 2013-11-28), be to, informavęs suinteresuotus asmenis apie apelianto pareiškimo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka (b. l. 20–21), suteikė teisę pateikti atsiliepimus į antstolio pareiškimą. Tačiau negalima vertinti tokio proceso teisės normų nesilaikymo kaip esminio ir tuo labiau naikinti skundžiamą nutartį dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose. Apelianto argumentai dėl pažeistos jo teisės nesuteikus jam galimybės pateikti dubliko, visiškai nepagrįsti, nes pasirengimo nagrinėti byla teisme paruošiamųjų dokumentų būdu institutas taikomas ginčo teisenoje, jeigu abiems šalims atstovauja advokatai (CPK 227 straipsnio 1 dalis), o šiuo atveju byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK 593 straipsnio normas. Apelianto teisė pasisakyti dėl suinteresuoto asmens atsiliepimo, nurodant su tuo susijusius atsikirtimus, iš esmės yra užtikrinama pateikus šį atskirąjį skundą. Todėl pastarasis proceso normų nesilaikymas nevertinamas kaip esminis, atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškimas iš esmės išnagrinėtas teisingai (Vilniaus apygardos teismo 2013-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-568-258/2013).
CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti dėl procesinės teisės normų pažeidimo, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą žodiniam teismo posėdyje nedalyvaujant vienam iš proceso dalyvių (ar jo atstovui), kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Šiuo atveju visiškai pagrįstai, teismui pasinaudojus teismo dikrecijos teise, buvo pasirinktas rašytinis bylos išnagrinėjimo būdas, kuriame proceso dalyviai nėra kviečiami dalyvauti. Tokiu būdu apelianto teisė būti išklausytam nebuvo pažeista. CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktas šiuo atveju taip pat netaikytinas, nes nenustatyta nei faktinių, nei teisinių šios normos taikymo prielaidų.
Jokiu būdu negalima įžvelgti suinteresuoto asmens neteisėtų veiksmų apelianto atžvilgiu ir tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo, gavęs pajamų (kaip spręstina iš atsiliepimo, Jonavos rajono savivaldybė sumokėjo dalį prievolės – 1 000 Lt), atsiskaitė su VSDFV (b. l. 45), ir traktuoti, jog tokiu būdu suinteresuotas asmuo ignoruoja kitus kreditorius (pvz. skolininkę), ir atitinkamai apelianto, kuris sprendimą vykdo priverstinai, reikalavimą. Kuomet bendrovė neturi pakankamai pinigų visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu, turi būti laikomasi Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (originali redakcija įsigaliojusi nuo 1999-12-01; aktuali nuo 2009-07-01) 3 straipsnyje nustatytos mokėjimų eilės tvarkos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 1) su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams. Vadinasi, suinteresuotas asmuo visiškai pagrįstai, visų pirma, gavęs lėšų, prievoles vykdė VSDFV. Pagal Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnį tos pačios eilės įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, vykdomi pagal jų atsiradimo laiką; jeigu šių įsipareigojimų atsiradimo laikas sutampa, jie tenkinami proporcingai. Duomenų, jog suinteresuotas asmuo prievoles būtų vykdęs skolininkei ar tos pačios eilės kreditoriams, byloje nėra, to antstolis ir neįrodinėja.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog naikinti pirmosios instancijos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.