Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės 2014 m. birželio 18 d. nutarimo D. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. administracinio tesės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 20 d. apie 17.41 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,86 promilių girtumas), vairavo transporto priemonę Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, vairuodamas automobilį atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė ir apgadino kitą transporto priemonę. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 119 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 130² str.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinė subendrinta nuobauda paskirta 5200 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) bauda su transporto priemonės Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini), priklausančios K. Z., konfiskavimu.

Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. K. Z. šioje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, tačiau įvertinus tai, kad administraciniai teisės pažeidimai buvo padaryti būtent su jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl turėjo būti įtrauktas suinteresuotu asmeniu, bylos išsprendimas galėjo turėti įtakos jo teisėms ar pareigoms. Įtraukimą į procesą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis. Teismas sprendime pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų, kas laikytina esminiu procesiniu pažeidimu.

Skundo autorius teigia, jog teismas konfiskavo automobilį vadovaudamasis tik įstatymu, tačiau nesigilino į tai, kaip taikant tokią nuobaudą bus apsaugotos kitų asmenų teisės, laisvės, vertybės bei tikslai. Sankcijos paskirtis yra apibrėžti atsakomybės, kuri gali atsirasti subjektui pažeidus teisės normomis sureguliuotą tvarką, turinį. Siekiama, kad įstatymai, numatantys turto konfiskavimą ryšium su kaltininko padarytu teisės pažeidimu, be pagrindo nepažeistų jo ar trečiųjų asmenų nuosavybės teisių. Kilus klausimui dėl tokios sankcijos taikymo kaltininkui, įstatymai leidžia atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pavojingumą, netiesioginę trečiųjų asmenų kaltę prisidedant prie teisės pažeidimo padarymo. Juose išimtiniais atvejais nustatoma galimybė konfiskuoti tik dalį turto ar jo nekonfiskuoti ir pan.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Nuosavybės teisę saugo įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ padarė išvadą, jog savininko teisės turi būti ginamos, kai teisės pažeidėjas panaudoja automobilį, kuris buvo jo valdomas ar naudojamas neteisėtai. K. Z. skunde paaiškina, jog įvykio dieną iš pradžių vairavo pats, tačiau dėl didelio karščio ir patirto nuovargio, važiuojant iš darbo buvo nusilpęs, staiga pasidarė bloga, nebegalėjo toliau vairuoti, todėl šalia sėdėjęs bendradarbis D. Š. pasisiūlė pavairuoti automobilį, o jis tuo metu užsnūdo. Aplinkybė, jog D. Š. neturi teisės vairuoti jam nebuvo žinoma ir objektyviai negalėjo suprasti, jog transporto priemonė perduota vairuoti neblaiviam asmeniui, kadangi D. Š. jam atrodė blaivus, jokio alkoholio kvapo iš jo nejuto. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog K. Z. nebuvo galimybių imtis atsargumo priemonių automobiliui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo.

Be to, skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimą ir(ar) nebuvimą. Šiuo atveju sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Apeliantas nesutinka, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, nes pažeidėjui nepriklausančios transporto priemonės konfiskavimas yra perteklinė priemonė siekiant ATPK 20 str. įtvirtintų tikslų, nei nuobaudos vykdymo metu, nei po jos pažeidėjas neturės galimybės naudotis transporto priemone, kuria padarytas administracinės teisės pažeidimas. Konfiskavus K. Z. automobilį, neadekvačiai pažeistos jo nuosavybės teisės, o automobilio konfiskavimas, varžo jo teises labiau negu to reikia, kadangi jo kaltės prisidedant prie teisės pažeidimo padarymo nėra. Be to, automobilis yra vienintelė transporto priemonė, su kuria kasdien turi važinėti į darbą, esantį Kaune, kadangi dirba UAB (duomenys neskelbtini), o gyvena (duomenys neskelbtini)rajone, į darbą kasdien reikia važiuoti apie 30 km., todėl automobilis jam yra itin reikalingas tvarkant kasdienius reikalus, ypač važiuoti į darbą.

Motyvuojamoji dalis

K. Z. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, kuriems skirtina nuobauda – bauda, transporto priemonės konfiskavimo nuobauda numatyta kaip alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, ATPK 130² str. sankcijoje transporto priemonės konfiskavimo nuobauda numatyta kaip privaloma. Pirmosios instancijos teismas už ATPK 127 str. 3 d. ir 130² str. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą paskyrė D. Š. 5200 Lt baudą su transporto priemonės Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios K. Z., konfiskavimu. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčo dėl D. Š. kaltės, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d. ir 130² str., nėra. Apeliantas ginčija papildomos nuobaudos – automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo skyrimą.

Apeliantas skunde nurodo, kad buvo pažeistos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatos, jis buvo apklaustas tik kaip liudytojas, tačiau nebuvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, kaip tą numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis.

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylos yra nagrinėjamos vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui (ATPK 249 str.). Todėl apygardos teismas nagrinėjamoje byloje nesiremia ir nesivadovauja Administracinių bylų teisenos įstatymu. Be to, ATPK 272-278 straipsniuose yra nurodyti asmenys dalyvaujantys administracinio teisės pažeidimo bylos procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos procese nenumatyta galimybė būti suinteresuotu asmeniu, kaip savo skunde nurodo apeliantas. Nors ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, tačiau ši teisinio reguliavimo spraga užpildoma remiantis įstatymų analogija ir teisės principais. Pažymėta, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus, todėl automobilio savininkui, kurio transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą. Iš bylos duomenų, matyti, kad transporto priemonės savininkui apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta, posėdyje jis dalyvavo ir savo poziciją išsakė (b.l. 20, 22-23), todėl daroma išvada, jog jo teisės pažeistos nebuvo.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog transporto priemonė, kuria buvo padarytas pažeidimas, priklauso kitam asmeniui, nėra besąlygiškas pagrindas pažeidimo padarymo įrankio nekonfiskuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (pvz: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-4-2012). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Tokios praktikos yra laikomasi iki šiol (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3392/2011, N261-4717/2011). Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, tokiu atveju, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-3213/2010, N575-2114/2011). Galima daryti išvadą, kad tam tikrais atvejais, kaip abejonių nekeliančiais duomenimis nustatoma, jog transporto priemonės valdymo teisė savininko netenkama nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, teismas motyvuotai gali transporto priemonės nekonfiskuoti. Nagrinėjamu atveju tiek transporto priemonės savininko K. Z., tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š. paaiškinimais nustatyta, kad D. Š. automobilį vairavo K. Z. leidimu, kuris pažeidimo padarymo metu sėdėjo šalia pažeidėjo, ir leido jam apsukti automobilį. K. Z. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog matė, kad D. Š. neblaivus, todėl darytina išvada, kad K. Z., kaip transporto priemonės savininkas ir teisėtas valdytojas, nesiėmė efektyvių priemonių užtikrinti, kad jam priklausanti nuosavybė nebūtų panaudota pažeidimui daryti. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas prieš transporto priemonės valdytojo valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai. Be to, automobilio savininkas nebuvo pakankamai rūpestingas ir neįsitikino, jog asmuo, kuriam leidžia naudotis automobiliu, turi teisę vairuoti transporto priemones. Daroma išvada, jog transporto priemonės savininkas K. Z., būdamas automobilio – padidinto pavojaus šaltinio savininku ir faktiniu valdytoju, nustatytoje bylos faktinėje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestingas ir pareigingas, todėl jis taip pat yra, nors ir netiesiogiai, atsakingas už nustatyto teisės pažeidimo padarymą (ATPK 26 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo (pvz. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-745-290/2012, 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-640-397/2013 ir t. t.). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog susidariusi situacija nebuvo išskirtinė, sudaranti pagrindą, skiriant administracinę nuobaudą, svarstyti ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo galimumą.

Nuobauda skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, todėl ir skundžiamame nutarime buvo vertinama jo asmenybė bei kitos su nuobaudos skyrimu susiję aplinkybės, o transporto priemonės savininko nurodomos aplinkybės, kad jam automobilis reikalingas važiavimui į darbą, bei tvarkant kasdieninius reikalus neturi reikšmės sprendžiant ATPK

30¹ str. taikymą ir transporto priemonės konfiskavimo klausimą.

Šiuo atveju transporto priemonės savininkas K. Z. dėl neteisėtų pažeidėjo veiksmų, vairuojant ir naudojant svetimą transporto priemonę, dėl patirtų turtinių nuostolių turi teisę kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo iš kalto asmens, padariusio žalą, civilinio proceso tvarka.

Įvertinus minėtas aplinkybes, paskirta administracinė nuobauda yra proporcinga D. Š. padarytiems teisės pažeidimams, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.