Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-01-17 · Administracinė byla Nr. eA-365-1188/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-02-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-01-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-17
Bylos Nr.
eA-365-1188/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01274-2022-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis (pran.)
Pareiškėjas
mažosios bendrijos „Metukai“
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-365-1188/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01274-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 7.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Metukai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Metukai“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Metukai“ (toliau – ir Bendrija, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2022 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (1.45E) I-2048 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. VTT_SP1-3149“ (toliau – ir VSDFV sprendimas); 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą ­ Nr. (1.45E) I-3149 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB „Metukai“ darbuotojams“ (toliau – ir VFDFV Vilniaus skyriaus sprendimas); 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti A1 pažymėjimus MB „Metukai“ darbuotojams.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. sausio 26 d. kreipėsi į VSDFV Užsienio išmokų skyrių, prašydamas išduoti pažymas apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmenims, siunčiamiems dirbti į užsienio valstybę. Minėtu prašymu taip pat prašė išduoti A1 pažymėjimus trylikai darbuotojų, tačiau VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą Nr. VTT_SP1-2735 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB „Metukai“ darbuotojams“, kuriuo nusprendė neišduoti pareiškėjos darbuotojams A1 pažymėjimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, VSDFV pateikė skundą, kurį VSDFV 2021 m. gruodžio 4 d. sprendimu tenkino. VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. VTT_SP1-3149 pakartotinai atsisakė išduoti A1 pažymėjimus pareiškėjo darbuotojams. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė VSDFV, tačiau VSDFV 2022 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-2048 pareiškėjo skundo netenkino.

3. Pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas yra priimtas iš esmės remiantis dviem argumentais: 1) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) specialistų nuomone, kad vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse 2020 m. negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas (moteris) be kitų pagalbos; 2) aplinkybe, kad MB „Metukai“ veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi darbuotojai išsiųsti dirbti į Švediją, o po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje. Pareiškėjo nuomone, minėti sprendimo argumentai neatitinka faktinės situacijos ir yra klaidingi.

4. Pareiškėjas teigė, kad Kauno apskrities VMI specialistai neturi reikiamos kompetencijos spręsti apie konkretaus asmens gebėjimą atlikti tam tikrus darbus. Nagrinėjimu atveju ginčo dėl to, ar darbai buvo atlikti, nėra, t. y. vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų vištidėse montavimo darbai buvo atlikti, linijos yra veikiančios, užsakovas dėl darbų atlikimo pretenzijų nereiškė. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo pateiktas 2020 m. spalio 30 d. darbų perdavimo – priėmimo aktas bei aplinkybė, kad Kauno apskrities VMI specialistams nuvykus į darbų atlikimo vietą (duomenys neskelbtini), įrengtos vištų girdymo ir šėrimo technologinės linijos vištidėse faktiškai buvo rastos įrengtos ir tinkamai veikiančios. Nėra jokių abejonių, jog adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. atliko vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų vištidėse montavimo darbus bei už tai gavo 2 500 Eur pajamų. Tokia pajamų suma, pareiškėjo nuomone, yra pakankama, kad ji būtų laikoma atitinkančia reikalavimą, nustatytą Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 8.4 papunktį, kuriame keliama sąlyga, jog darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudarytų ne mažiau nei 10 proc. visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno apskrities VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. (12.1E)K-14189 turinys jam nėra žinomas, tačiau kartu su skundu pateiktoje 2021 m. rugpjūčio 10 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.45)FR1042-2327 nė žodžiu neužsimenama apie tai, jog VMI specialistai padarė išvadą, kad vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas be kitų pagalbos. Atkreipė dėmesį, kad patikrinimo metu buvo nustatyta tik tai, jog nebuvo deklaruota pareiškėjo veiklos vykdymo vieta – biuras.

6. Nurodė, kad sutartis, sudaryta 2019 m. spalio 2 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Agrokonsultos grupė“, bei 2020 m. spalio 20 d. darbų perdavimo – priėmimo aktas patvirtina faktą, jog pareiškėjas nuolat vykdo ekonominę veiklą Lietuvoje, o išrašomų sąskaitų faktūrų registras – jog pareiškėjas gauna pajamas Lietuvoje ir jos sudaro daugiau nei 10 proc. bendrų pajamų.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tarp pareiškėjo ir Švedijos įmonės AB Hakantorp Slakteri (toliau – ir Švedijos įmonė) paslaugų teikimo sutarties pagrindu yra susiklostę tęstiniai santykiai, todėl pareiškėjo darbuotojai tam tikrais laikotarpiais yra komandiruojami dirbti į Švediją. Komandiruotės laikotarpiai tiesiogiai priklauso nuo Švedijos įmonės aptarnaujamų ūkininkų vištų auginimo planų. Pažymėjo, kad teikdamas papildomus dokumentus dar 2021 m. kovo 25 d. nurodė, jog darbuotojai komandiruojami ir dirba Švedijoje 2–3 savaites per mėnesį. Darbuotojai keičiami. Likusį laiką jie dirba Lietuvoje.

8. Pareiškėjas akcentavo, kad Bendrijos veiklos specifika lemia tai, jog būna laikotarpių, kai darbai atliekami ir Lietuvoje, ir Švedijoje tuo pačiu metu, o taip pat būna ir laikotarpių, kai darbai atliekami tik Lietuvoje arba tik Švedijoje. Be to, pareiškėjo veikla yra susijusi su ūkiais Lietuvoje bei Švedijoje, todėl tokio darbo specifika lemia, jog darbai ir jų atlikimo terminai yra derinami pagal kiekvieno ūkininko veiklos planus bei darbų atlikimo (priėmimo) galimybes, dėl to tiek darbų atlikimo laikotarpiai, tiek darbuotojų skaičius yra nuolat kintantys. Pažymėjo, kad nebuvo atsižvelgta į gana dažną pareiškėjo darbuotojų rotaciją, todėl pareiškėjas, teikdamas prašymą, neturėjo objektyvios galimybės nurodyti, kurie konkrečiai darbuotojai ateityje tęs veiklos vykdymą Lietuvoje. Teigė, jog pagrįstai tikėjosi, kad atsižvelgiant į Bendrijos veiklos specifiką Lietuvoje (pagalbiniai darbai Lietuvos ūkiuose), sutarčių bei darbų priėmimo – perdavimo aktų pateikimas bus pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas tęsia ekonominės veiklos vykdymą Lietuvoje.

Šalies argumentai

9. Pareiškėjas nurodė darbuotojų vardus ir pavardes bei laikotarpius, kuriais jie darbines funkcijas atliko Lietuvoje. Papildomai pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyriui yra pateikęs sutartį, sudarytą 2019 m. spalio 2 d. su UAB „Agrokonsultos grupė“, kuri galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjui bendradarbiaujant su minėta įmone, jos darbuotojai nurodytais laikotarpiais dirbo įvairius pagalbinius darbus Lietuvoje. Priešingai nei teigiama VSDFV sprendime, yra pateikęs visus dokumentus, taip pat ir sutartį, kuri buvo pateikta 2021 m. kovo 1 d.

10. Paaiškino, kad pagal civilinių paslaugų sutartį veiklą Lietuvoje nuolat vykdo pareiškėjo direktorius, bendradarbiaudamas bei teikdamas paslaugas UAB „Agrokonsultos grupė“, taip pat vykdydamas naujų klientų bei partnerių paiešką. Pažymėjo, kad direktorius atlieka ne tik vidaus valdymo veiklą, bet, esant poreikiui, atlieka darbus ir teikia paslaugas pareiškėjo klientams. Akcentavo, kad jeigu pareiškėjas nevykdytų ir netęstų veiklos Lietuvoje, Lietuvoje nebūtų gautos jokios pajamos, nebūtų sudarytos paslaugų sutartys su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis. Vien šios aplinkybės įrodo tai, kad pareiškėjas vykdo ir po darbuotojų komandiravimo tęsia ekonominę veiklą Lietuvoje.

11. Atkreipė dėmesį, kad su pareiškėju bendradarbiaujančiai MB „Pakvista“ taip pat buvo atsisakyta išduoti A1 pažymėjimus analogiškais pagrindais kaip ir pareiškėjui ankstesniu sprendimu, tačiau MB „Pakvista“ pateikus skundą, toks sprendimas buvo panaikintas, o VSDFV Vilniaus skyriui iš naujo pradėjus nagrinėti MB „Pakvista“ prašymą dėl A1 pažymėjimų išdavimo, VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. gruodžio 14 d. MB „Pakvista“ pateikė paklausimą dėl papildomų dokumentų pateikimo. MB „Pakvista“ pateikus papildomus dokumentus bei papildomai nurodžius darbuotojų vardus ir pavardes bei laikotarpius, kuriais jie darbines funkcijas vykdė Lietuvoje, nepateikiant jokių papildomų sutarčių, išskyrus 2019 m. lapkričio 6 d. sutartį su UAB „Agrokonsultos grupė“, kuri taip pat buvo pateikta dar 2021 m. vasario 26 d., 2021 m. gruodžio 31 d. buvo priimtas sprendimas Nr. VTT_SP1-3179, kuriuo VSDFV Vilniaus skyrius nusprendė išduoti A1 pažymėjimus MB „Pakvista“ darbuotojams. Pareiškėjo nuomone, aptarta situacija dėl MB „Pakvista“ pagal analogiją turėtų būti taikoma ir nagrinėjamu atveju, kadangi abiejų atvejų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa. Palikus VSDFV sprendimą galioti, susiklostytų tokia teisinė situacija, kai tos pačios teisės normos identiškais atvejais būtų taikomos skirtingai skirtingiems subjektams. Tokia situacija prieštarautų iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą.

12. Apibendrindamas nurodo, kad atitinka visas sąlygas ir reikalavimus dėl A1 pažymėjimo išdavimo 2021 m. sausio 26 d. prašyme išvardintiems darbuotojams, todėl mano, jog skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, taigi turėtų būti panaikinti.

Atsiliepimas

13. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsiliepime nurodė, Europos Sąjungoje (toliau – ES) migruojančių asmenų socialines garantijas užtikrina socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Vienas iš pagrindinių šiuose reglamentuose įtvirtintų socialinės apsaugos sistemų koordinavimo principų yra tai, kad asmuo draudžiamas socialiniu draudimu tik vienoje valstybėje narėje, taip išvengiama dvigubo socialinio draudimo įmokų mokėjimo dirbant skirtingose valstybėse narėse ir kartu garantuojama, kad asmuo būtų apdraustas socialiniu draudimu. Pažymėjo, kad nuo 2010 m. gegužės 1 d. ES valstybėms narėms buvo pradėti taikyti nauji socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai – 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 883/2004) ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau ­– ir Reglamentas Nr. 987/2009).

15. Atkreipė dėmesį į Reglamento Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalyje bei Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą reglamentavimą. Pažymėjo, kad Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos 2009 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. A2 „Dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio dėl teisės aktų taikymo komandiruotiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, laikinai dirbantiems ne kompetentingoje šalyje, aiškinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. A2) 1 punkte, aiškinant Reglamento Nr. 883/2004 12 straipsnio turinį, reglamentuota, kad, siekiant nustatyti, ar darbdavys paprastai vykdo didelę veiklos dalį valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs, teritorijoje, kompetentinga įstaiga patikrina visus kriterijus, kuriais apibūdinama darbdavio vykdoma veikla, įskaitant įmonės apyvartą per atitinkamą laikotarpį kiekvienoje susijusioje narėje ir siunčiančiojoje valstybėje įgyvendinamų sutarčių skaičių.

16. Nurodė, kad pažymėjimų dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų (A1 pažymėjimų) išdavimo atvejus ir sąlygas, šių pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Tvarkos aprašas. Tvarkos aprašo 5 punkte nustatytos sąlygos, kurioms esant, asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje darbdaviui, paprastai vykdančiam savo veiklą Lietuvoje, ir kuris darbdavio siunčiamas į kitą ES valstybę narę dirbti tam darbdaviui, išduodamas A1 pažymėjimas. Viena iš tokių sąlygų yra tai, kad tokį asmenį siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje. Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyti kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar darbdavio veikla Lietuvoje laikytina didele. Tvarkos aprašo 8 punkte išvardinti atvejai, kai darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, t. y. jei: 1) iki darbuotojų siuntimo dirbti į valstybę narę darbdavys Lietuvoje vykdė ekonominę veiklą trumpiau nei 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių; 2) po darbuotojų siuntimo dirbti darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje; 3) Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą; 4) darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti.

17. Pažymėjo, kad MB „Metukai“ nepateikė VSDFV Vilniaus skyriui visų prašomų dokumentų, t. y. nepateikė informacijos apie tai, kas tęsia įmonės ekonominės veiklos vykdymą Lietuvoje po darbuotojų išsiuntimo dirbti į Švediją ir pagal kokias įmonės sudarytas sutartis jie tęsia veiklą Lietuvoje.

Atsiliepimas

18. Atsakovas nurodė, kad kilus abejonėms, ar MB „Metukai“ vykdė ir vykdo faktinę ekonominę veiklą Lietuvoje, VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. balandžio 2 d. kreipėsi į VMI ir Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) prašydamas patikrinti MB „Metukai“ veiklą. VDI Kauno teritorinis skyrius 2021 m. gegužės 7 d. raštu Nr. SD-2-9066 VSDFV Vilniaus skyrių informavo, kad atlikus patikrinimą įmonės buveinės adresu, duomenų, kad įmonė nurodytu adresu vykdo veiklą, negauta. MB „Metukai“ vadovė kviečiama atvyko į VDI teritorinį skyrių ir pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad visas paslaugas 2020 m. teikė pati įmonės vadovė. Kauno apskrities VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (12.1E) K-14189 VSDFV Vilniaus skyrių informavo, kad Kauno apskrities VMI specialistams nuvykus apžiūrėti sumontuotų vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų ir apklausus vištidžių savininkus, jie nurodė, kad šių linijų montavimo darbams atlikti jie samdė UAB „Agrokonsultos grupė“, o šie samdė MB „Metukai“, tačiau vištidžių savininkai negalėjo įvardinti asmenų, atlikusių montavimo darbus. VMI specialistai nustatė, kad MB „Metukai“ 2020 m. samdomų darbuotojų neturėjo ir pagal MB „Metukai“ vadovės paaiškinimą minėtus darbus, nereikalaujančius kvalifikacijos, atliko pati vadovė. VMI specialistų nuomone, vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas (moteris) be kitų pagalbos, tačiau tai paneigiančių faktų VMI nustatyti nepavyko.

19. Pažymėjo, kad 2021 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą Nr. VTT_SP1-2735, kuriuo nusprendė neišduoti MB „Metukai“ 2021 m. sausio 27 d. pateiktame prašyme nurodytiems darbuotojams A1 pažymėjimų. MB „Metukai“ apskundė minėtą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą VSDFV, kuri 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-9056 panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. VTT_SP1-2735 kaip neatitinkantį administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų ir įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių priimti tinkamai pagrįstą sprendimą.

20. Nurodė, kad vykdydamas VSDFV 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. (1.45E) I-9056, pakartotinai išnagrinėjo MB ,,Metukai“ prašymą ir priėmė skundžiamą 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą, atsižvelgdamas į VSDFV 2021 m. gruodžio 3 d. sprendime Nr. (1.45E) I-9056 nurodytus motyvus. Minėtu sprendimu VSDFV Vilniaus skyrius nusprendė A1 pažymėjimų MB „Metukai“ darbuotojams neišduoti, kadangi jų siuntimas dirbti į Švediją neatitinka Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies, Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, Komisijos sprendimo Nr. A2 ir Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimų, todėl siuntimo laikotarpiais nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės išimtį, t. y. siuntimo laikotarpiais jiems turi būti taikomi darbo vietos (šiuo atveju – Švedijos) socialinio draudimo teisės aktai.

21. Pažymėjo, kad įvertinęs turimus ir pareiškėjo MB „Metukai“, VDI Kauno teritorinio skyriaus ir Kauno apskrities VMI pateiktus duomenis nustatė, jog MB „Metukai“ veiklos dalis Lietuvoje negali būti pripažinta didele, kadangi visi įmonės darbuotojai išsiųsti dirbti į Švediją, o po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje. Nurodė, kad nustatydamas, ar pareiškėjo MB „Metukai“ veikla Lietuvoje gali būti vertinama kaip didelė, vertino: 1) Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenis, pagal kuriuos MB „Metukai“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre yra įregistruota 2015 m. spalio 28 d.; 2) Registro duomenis, pagal kuriuos 2020 m. MB „Metukai“ įdarbintų darbuotojų nebuvo; 3) Registro duomenis, pagal kuriuos MB „Metukai“ 2021 m. sausio 23 d. buvo įdarbinti 13 darbuotojų ir pagal pareiškėjo 2021 m. sausio 27 d. pateikto prašymo išduoti A1 pažymėjimus siunčiamo asmens anketose nurodytus laikotarpius visi įmonėje įdarbinti 13 darbuotojų yra išsiųsti dirbti į Švediją; 4) darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketos 3 punkte pateiktą informaciją, jog MB „Metukai“ įdarbinta 13 darbuotojų; 5) VDI Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. rašte Nr. SD-2-9066 pateiktą informaciją; 6) Kauno AVMI 2021 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. (12.1E) K-14189 pateiktą informaciją.

22. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad jo veiklos specifika lemia tai, jog būna laikotarpių, kai darbai atliekami Lietuvoje ir Švedijoje tuo pačiu metu, tačiau būna ir laikotarpių, kuomet darbai atliekami tik Lietuvoje arba tik Švedijoje, taip pat, kad skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas priimtas skubotai, nesudarius įmonei galimybės pateikti papildomą informaciją. Atkreipė dėmesį, kad remiantis Registro bei pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriui pateiktais duomenimis, visi 13 pareiškėjo darbuotojų nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (2021 m. kovo 1 d. įmonės prašyme A1 pažymėjimus įmonės darbuotojams jau prašoma išduoti iki 2022 m. gruodžio 31 d.) yra siunčiami dirbti į Švediją. VSDFV Vilniaus skyriui 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. (12.5E) DV_S-7792 pateikus užklausimą MB „Metukai“ dėl papildomos informacijos, pareiškėjas prašomos informacijos, kas ir pagal kokias įmonės pasirašytas sutartis tęsia įmonės ekonominę veiklą Lietuvoje po darbuotojų išsiuntimo, t. y. po 2021 m. sausio 22 d., nepateikė.

23. Atsakovas pažymėjo, kad 2021 m. vasario 1 d. rašte Nr. (12.5E) DV_S-7792 nurodė, jog nepateikus prašomos informacijos A1 pažymėjimų išdavimo klausimas bus sprendžiamas remiantis kreipimosi metu pateiktais dokumentais. VSDFV 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (1.45E)I-9056, kuriuo buvo panaikintas ankstesnis, t. y. 2021 m. spalio 5 d. sprendimas, VSDFV Vilniaus skyrius buvo įpareigotas tinkamai motyvuoti sprendimą, tačiau pakartotinai kreiptis į pareiškėją dėl informacijos pateikimo įpareigotas nebuvo. Taigi, priimdamas ginčijamą 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą neišduoti A1 pažymėjimų MB „Metukai“ darbuotojams, vertino turimus bei pareiškėjo pateiktus duomenis, pagal kuriuos nustatė, kad MB „Metukai“ veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi pareiškėjo darbuotojai buvo išsiųsti dirbti į Švediją, ir po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje.

24. Atsakovo nuomone, skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Papildomai pažymėjo, kad skundžiamo sprendimo priėmimas neužkerta pareiškėjui kelio Tvarkos aprašo nustatyta tvarka teikti naują prašymą, pridedant naujus įrodymus ir nurodant papildomas aplinkybes, kurie, pareiškėjo nuomone, gali turėti įtakos priimant sprendimą dėl A1 pažymėjimų išdavimo 2021 m. sausio 27 d. pašyme nurodytiems darbuotojams.

Atsiliepimas

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovas.

26. VSDFV dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl MB „Pakvista“, t. y. kad įmonių aplinkybės visiškai sutampa, nurodė, jog toks palyginimas yra nekorektiškas, nes aplinkybės nėra visiškai identiškos ir sprendimas dėl A1 pažymėjimų išdavimo MB „Pakvista“ negali būti nagrinėjamas šios bylos kontekste. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo skunde nurodyta informacija dėl darbuotojų darbo Lietuvoje yra nepilna, nes pareiškėjas nepateikė visos VSDFV Vilniaus skyriaus prašomos informacijos, t. y. nenurodė, pagal kokias pasirašytas įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje, nes pagal pateiktų prašymų siunčiamo asmens anketose nurodytus laikotarpius visi 13 darbuotojų yra išsiųsti dirbti į Švediją.

II.

27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

28. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 26 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą išduoti A1 pažymėjimus apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą nurodytu laikotarpiu dirbti į Švediją siunčiamiems įmonės darbuotojams D. I., M. K., J. K. (J. K.), A. P., A. S., V. V., M. V., Ž. Ž., A. N., M. I., M. B., V. D., R. V.. Prie prašymų pridėjo siunčiamų dirbti asmenų anketas, darbo sutartis bei 2019 m. sausio 2 d. paslaugų teikimo sutartis, sudarytas su Švedijos įmone AB Hakantorp Slakteri.

29. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 31 punktu, 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. (12.5E) DV_S-7792 ,,Dėl papildomos informacijos pateikimo“ paprašė pareiškėjos patekti papildomus dokumentus, reikalingus prašymo dėl A1 pažymėjimų išdavimo nagrinėjimui: 1) VSDFV direktoriaus įsakymu patvirtintos formos užpildytą darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 2) sutarčių, įrodančių MB „Metukai“ vykdomą faktinę ekonominę veiklą Lietuvoje 2 mėn. per pastaruosius 12 mėn. iki darbuotojų siuntimo dirbti į Švediją ir darbuotojų siuntimo dirbti į Švediją laikotarpiu patvirtintas kopijas; 3) išrašytų sąskaitų faktūrų registro už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtintą kopiją, nurodant, kurios pajamos gautos iš veiklos Lietuvoje, o kurios – iš veiklos užsienyje; 4) informaciją, kas tęsia MB ,,Metukai“ ekonominės veiklos vykdymą Lietuvoje po darbuotojų išsiuntimo dirbti, t. y. po 2021 m. sausio 22 d., ir nurodyti, pagal kokias MB ,,Metukai“ sudarytas sutartis jie tęsia veiklą Lietuvoje.

30. Pareiškėjas 2021 m. kovo 1 d. VSDFV Vilniaus skyriui papildomai pateikė 2019 m. spalio 2 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį su UAB „Agrokonsultos grupė“, 2021 m. vasario 10 d. VSDFV direktoriaus įsakymu patvirtintos formos užpildytą darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę anketą, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bei 2020 m. išrašomų sąskaitų faktūrų registrą. Pareiškėjas 2021 m. kovo 25 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. darbų perdavimo – priėmimo aktus atitinkamai pagal 2019 m. spalio 2 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. paslaugų teikimo sutartis.

31. VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (12.1E)DV_S-27162 ,,Dėl MB ,,Metukai“, MB ,,Uoginta“, MB ,,Gėrybė“, MB ,,Pagavista‘‘ ir MB ,,Pakvista“ veiklos“ kreipėsi į VMI ir VDI, prašydamas patikrinti, ar MB „Pagavista“, MB „Metukai“, MB „Uoginta“, MB „Gėrybė“ ir MB „Pakvista“ suteikė perdavimo – priėmimo aktuose nurodytas paslaugas, ar gavo išrašomų sąskaitų faktūrų registruose nurodytas pajamas iš UAB ,,Agrokonsultos grupė“, taip pat kurie įmonių darbuotojai teikė paslaugas nurodytas darbų perdavimo – priėmimo aktuose, ar sutartys nebuvo sudarytos fiktyviai, siekiant išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Pažymėjo, kad dėl ekonominės veiklos vykdymo Lietuvoje įmonės pateikė analogiškas tarpininkavimo paslaugų sutartis, sudarytas su UAB ,,Agrokonsultos grupė“, darbų perdavimo – priėmimo aktus, išrašomų sąskaitų faktūrų registrus, todėl atsakovui kilo pagrįstų abejonių, ar įmonės vykdė ir vykdo faktinę veiklą Lietuvoje.

32. VDI Kauno teritorinis skyrius 2021 m. gegužės 7 d. raštu Nr. SD-2-9066 ,,Dėl MB ,,Metukai“, MB ,,Uoginta“, MB ,,Gėrybė“, MB ,,Pagavista“ ir MB ,,Pakvista“ informavo VSDFV Vilniaus skyrių apie kompetencijos ribose atliktą įmonių patikrinimą. Nurodė, kad duomenų, jog pareiškėjas vykdo veiklą buveinės adresu, negauta. Pareiškėjo vadovė kviečiama atvyko į VDI teritorinį skyrių ir pateikė paaiškinimus bei papildomus dokumentus. Pagal pareiškėjo vadovės pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad, nors su dauguma MB ,,Metukai“ darbuotojų darbo sutartys buvo pasirašytos 2020 m. gruodžio mėn., visi darbuotojai įmonėje pradėjo dirbti tik 2021 m. Dėl MB ,,Metukai“ veiklos jos vadovė pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad MB ,,Metukai“ 2020 m. teikė paslaugas bei, jog visas paslaugas teikė ji pati.

33. Kauno AVMI 2021 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (12.1 E) K-14189 ,,Dėl MB ,,Metukai“, MB ,,Uoginta“, MB ,,Gėrybė“, MB ,,Pagavista“ ir MB ,,Pakvista“ veiklos“ informavo VSDFV Vilniaus skyrių apie atliktus įmonių operatyvius patikrinimus už 2018 m.–2021 m. sausio–balandžio mėn. laikotarpius ir pateikė tyrimo metu nustatytus duomenis. Pažymėjo, kad vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse galbūt negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas (moteris) be kitų pagalbos, tačiau šią aplinkybę paneigiančių faktų nustatyti nepavyko. Vištidžių savininkai ir paslaugų užsakovas UAB ,,Agrokonsultos grupė“ negalėjo nurodyti montavimo darbus atlikusius asmenis.

34. VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs turimus bei VMI ir VDI pateiktus duomenis, 2021 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą Nr. VTT_SP12735 ,,Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB ,,Metukai“ darbuotojams“, kuriuo nustatė, kad pareiškėjo veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi darbuotojai išsiųsti dirbti į Švediją, darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje ir atsisakė išduoti A1 pažymėjimus pareiškėjo darbuotojams.

35. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, kreipėsi į VSDFV su skundu. VSDFV 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-9056 ,,Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. VTT_SP1-2735“ VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą panaikino, kaip neatitinkantį administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, ir įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių priimti tinkamai pagrįstą sprendimą. VSDFV Vilniaus skyrius, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti A1 pažymėjimus MB „Metukai“ darbuotojams, 2021 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą Nr. VTT_SP1-3149 ,,Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB ,,Metukai“ darbuotojams“, kuriuo nusprendė neišduoti pareiškėjo nurodytiems darbuotojams A1 pažymėjimų, kadangi VSDFV Vilniaus skyriui įvertinus pateiktus duomenis buvo nustatyta, jog MB „Metukai“ veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi darbuotojai išsiųsti dirbti į Švediją, po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje.

Šalies argumentai

36. Nesutikdamas su minėtu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, pareiškėjas 2022 m. sausio 21 d. VSDFV pateikė skundą ,,Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021-12-22 sprendimo ,,Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB ,,Metukai“ darbuotojams“ Nr. VTT_SP1-3149 panaikinimo“, kuriame nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo priėmimas pareiškėjui buvo siurprizinis, nes priimtas nesudarius galimybės pateikti papildomus dokumentus ir net nesibaigus sprendimo apskundimo terminui. Pažymėjo, kad Kauno AVMI 2021 m. rugpjūčio 10 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.45) FR1042-2327 nėra užsimenama apie tai, jog VMI specialistai padarė išvadą, jog vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas be kitų pagalbos. Atkreipė dėmesį, kad patikrinimo metu buvo nustatyta tik tai, kad nebuvo deklaruota pareiškėjos veiklos vykdymo vieta – biuras, tačiau kitų pažeidimų nenustatyta. Akcentavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius neatsižvelgė į VSDFV sprendime nurodytą aplinkybę, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo motyvacinėje dalyje yra netikslumų, t. y. kad sprendime nėra paaiškinta, kaip padaryta išvada, jog visi MB ,,Metukai“ darbuotojai buvo išsiųsti (nebuvo darbuotojų po siuntimo dirbančių Lietuvoje). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pareiškėja prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo.

37. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2022 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. (1.45E) I-2048, kuriuo pareiškėjo skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo panaikinimo atmetė. Pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas buvo priimtas praėjus 19 dienų po VSDFV 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. (1.45E) I-9056, taigi jei pareiškėjas norėjo atsakovui pateikti papildomą informaciją, jis tam turėjo pakankamai laiko, tačiau skunde nenurodė jokių priežasčių, dėl ko nepateikė papildomų dokumentų nei pirmą kartą VSDFV Vilniaus skyriaus paprašytas, nei VSDFV priėmus sprendimą. Atkreipė dėmesį, kad 2021 m. gruodžio 3 d. sprendime Nr. (1.45E) I-9056 neįpareigojo VSDFV Vilniaus skyriaus pakartotinai kreiptis į pareiškėją dėl dokumentų pateikimo, nes VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į pareiškėją 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. (12.5E) DV_S-7792, tačiau informacijos negavo. Taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, jog skunde pateikta informacija dėl darbuotojų darbo Lietuvoje yra nepilna, nes pareiškėjas nepateikė visos VSDFV Vilniaus skyriaus prašomos informacijos, t. y. nenurodė, pagal kokias pasirašytas įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje. Pažymėjo, kad, priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, VSDFV Vilniaus skyrius sprendime nurodė, kuo remdamasis nustatė, jog pareiškėjas netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje, t. y. sprendime nurodė, kad pagal Registro duomenis 2021 m. sausio 23 d. MB „Metukai“ įdarbinta 13 darbuotojų, o pagal pateikto prašymo siunčiamo asmens anketose nurodytus laikotarpius visi 13 darbuotojų yra išsiųsti dirbti į Švediją. Akcentavo, kad tuo atveju jei pareiškėjas mano, jog aplinkybė, kad pareiškėjo direktorė atlieka ne tik vidaus valdymo veiklą, bet ir, esant poreikiui, atlieka darbus ir teikia paslaugas pareiškėjos klientams, gali turėti reikšmės išduodant A1 pažymėjimą, turėtų ją nurodyti pateikdama naują prašymą dėl A1 pažymėjimo išdavimo VSDFV Vilniaus skyriui.

Žemesnės instancijos teismas

38. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, Tvarkos aprašo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

39. Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš skundžiamų sprendimų turinio, buvo vertinama pareiškėjo atitiktis Tvarkos aprašo 5 punktui, t. y. ar pareiškėjas vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje. VSDFV Vilniaus skyrius, nustatydamas, ar MB „Metukai“ veikla Lietuvoje gali būti vertinama kaip didelė, vertino tai, kad: 1) Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenimis pareiškėja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. spalio 28 d.; 2) Registro duomenimis 2020 m. MB „Metukai“ įdarbintų darbuotojų nebuvo; 3) Registro duomenimis 2021 m. sausio 23 d. MB „Metukai“ įdarbinta 13 darbuotojų ir pagal pateikto prašymo siunčiamo asmens anketose nurodytus laikotarpius visi 13 darbuotojų yra išsiųsti dirbti į Švediją. Iš skundžiamo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo matyti, kad taip pat buvo vertinama VDI Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. rašte Nr. SD-2-9066 ir Kauno AVMI 2021 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. (12.1E)K-14189 pateikta informacija, gauta atlikus pareiškėjo veiklos patikrinimą, taip pat vertinti ir pareiškėjo su 2021 m. kovo 1 d. bei 2021 m. kovo 25 d. prašymais pateikti duomenys.

40. Pareiškėjas skunde tvirtina, kad jis tęsia veiklą Lietuvoje. Aplinkybę, kad jis negalėjo nurodyti, kurie konkrečiai darbuotojai tęs veiklos vykdymą Lietuvoje, pareiškėjas motyvuoja vykdomos veiklos specifika, nurodydamas, kad būna laikotarpių, kai darbai atliekami Lietuvoje ir Švedijoje tuo pačiu metu, tačiau taip pat būna ir laikotarpių, kuomet darbai atliekami tik Lietuvoje arba tik Švedijoje.

41. Pasisakydamas dėl nurodytų argumentų teismas pažymėjo, kad siunčiamo asmens anketose pareiškėjas deklaravo, jog visi jo 13 darbuotojų yra siunčiami dirbti į Švediją laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad darbuotojai Švedijoje dirba 2–3 savaites per mėnesį, o likusias dienas – Lietuvoje, prieštarauja minėtose anketose nurodytai informacijai. Be to, pareiškėjas atsakovui nepateikė jokių įrodymų, kokias sutartis vykdydami ir kokie konkretūs darbuotojai dirba Lietuvoje.

Žemesnės instancijos teismas

42. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atsakovui pateikti 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. darbų perdavimo priėmimo aktai yra neinformatyvūs. 2020 m. gruodžio 29 d. darbų perdavimo priėmimo akte nurodyta, kad vykdytojas perdavė užsakovui – Švedijos įmonei AB Hakantorp Slakteri automatizavimo konsultacines paslaugas, biuro administravimo ir marketingo paslaugas, verslo administravimo ir konsultavimo paslaugas, tačiau nėra aišku, kur šios paslaugos buvo teikiamos, koks konkretus darbuotojas jas suteikė. Pagal pateiktą 2020 m. spalio 20 d. darbų perdavimo priėmimo aktą buvo perduoti paukščių fermoje vištų auginimui, esančioje (duomenys neskelbtini), atlikti technologinės įrangos montavimo darbai, kaip numatyta techniniame projekte. Pareiškėjas tvirtina, kad šiuos darbus atliko Bendrijos vadovė. Toks pareiškėjo direktorės paaiškinimas užfiksuotas Kauno AVMI atlikto patikrinimo metu. Teismas vertino, kad vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų montavimo darbai reikalauja specialių įgūdžių, pasirengimo. Darbų užsakovai negalėjo įvardinti, kas šiuos darbus atliko. Vien pareiškėjo direktorės paaiškinimų, kad ji atliko vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų montavimo darbus, nepakanka, jokie įrodymai, kad pareiškėjo direktorė turėjo tam reikiamus gebėjimus ir kvalifikaciją, nepateikti.

Šalies argumentai

43. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad jo darbuotojai skunde nurodytais laikotarpiais dirbo įvairius pagalbinius darbus Lietuvoje pagal sutartį, sudarytą 2019 m. spalio 2 d. su UAB „Agrokonsultos grupė“, kuri galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d., nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, yra abstraktaus pobūdžio, o tai, kad jis pateikė įrodymus apie Lietuvoje gautas pajamas, savaime nepatvirtina, jog Bendrija tęsia veiklą Lietuvoje, kadangi atitinkamo pajamų dydžio gavimas yra tik vienas iš kriterijų pripažinti darbdavio veiklos Lietuvoje dalį didele (Tvarkos aprašo 8 punktas).

44. Aplinkybė, kad pareiškėjas skunduose VSDFV ir teismui pateikė darbuotojų vardus ir pavardes bei laikotarpius, kuriais jie darbines funkcijas atliko Lietuvoje, niekaip nepaneigia to fakto, kad minėti duomenys VSDFV Vilniaus skyriui pareiškėjui nustatytu terminu nebuvo pateikti, todėl, remiantis Tvarkos aprašo 31 punktu, prašymas buvo nagrinėjamas pagal turimus duomenis, kuriuos įvertinus priimtas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas.

Šalies argumentai

45. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad kitai bendrovei, veiklą vykdančiai tomis pačiomis aplinkybėmis, buvo išduoti A1 pažymėjimai, nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi sprendimai dėl A1 pažymėjimų išdavimo priimami vertinant individualias su konkrečiu ūkio subjektu susijusias aplinkybes.

46. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad atsakovas, laikydamasis Tvarkos apraše nustatytos tvarkos tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl A1 pažymėjimų išdavimo ir padarė pagrįstą išvadą, jog MB „Metukai“ veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi darbuotojai išsiųsti dirbti į Švediją, po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje. Atitinkamai VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai atsisakė išduoti A1 pažymėjimus prašyme išvardintiems pareiškėjo darbuotojams, nurodytu laikotarpiu išsiųstiems dirbti į Švediją. Ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nėra teisinio pagrindo. Netenkinęs pareiškėjo reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, teismas netenkino ir pareiškėjo išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

47. Išaiškino pareiškėjui, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio pakartotinai teikti prašymą VSDFV Vilniaus skyriui dėl A1 pažymėjimų, pateikti visus dokumentus, kurių, pareiškėjo nuomone, jis negalėjo pateikti prieš priimant skundžiamus sprendimus.

III.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

49. Pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes ir nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyrius, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turėjo pareigą dar kartą informuoti pareiškėją apie trūkstamą informaciją apie darbuotojų darbo funkcijų atlikimo Lietuvoje laikotarpius. Juo labiau, kad 2021 m. gruodžio 22 d. Vilniaus skyriaus, sprendimo Nr. VTT_SP1-3149 priėmimas pareiškėjui buvo siurprizinis, kadangi jis buvo priimtas itin greitai, praėjus 18 dienų (arba 13 darbo dienų) po VSDFV 2021 m. gruodžio 4 d. sprendimo priėmimo. Pažymi, kad pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį, jog Vilniaus skyrius oficialiu paklausimu ar bent elektroniniu laišku, kaip buvo padaryta pareiškėjo partnerio MB „Pakvista“ atveju, informuos apie naujai pradėtą prašymo nagrinėjimą bei trūkstamus dokumentus, juo labiau, kad VSDFV sprendimas neįsigalioja nuo jo priėmimo datos, o tik praėjus vieno mėnesio apskundimo terminui. Tačiau į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta nei teismui priimant sprendimą, nei VSDFV 2022 m. vasario 23 d. sprendime. Priešingai, papildomų dokumentų pateikimo pareiga buvo perkelta pareiškėjui, nepaisant to, kad pareiškėjas neturėjo jokių žinių apie pakartotinį prašymo nagrinėjimo pradėjimą. Nors pareiškėjas ir negavo informacijos dėl trūkstamos informacijos pateikimo, tačiau akivaizdu, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimas buvo priimtas nepasibaigus numatytam 30 dienų terminui, t. y. akivaizdžiai nesudarius ir net užkirtus kelią pateikti papildomus dokumentus ir informaciją.

50. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad esminė trūkstama informacija A1 pažymėjimų išdavimui visuose sprendimuose buvo nurodoma kaip Bendrijos darbuotojų sąrašo, kurie atlieka darbines funkcijas Lietuvoje, nepateikimas. Pareiškėjas pažymi, kad jau pirmajame 2021 m. lapkričio 3 d. skunde nurodė, jog nebuvo atsižvelgta į gana dažną darbuotojų rotaciją. Pareiškėjas ir vėlesniuose skunduose nuolat pakartotinai nurodydavo darbuotojų sąrašą, kurie darbines funkcijas atliko Lietuvoje, nurodydamas ir laikotarpius. Teigia, kad nuolat skunduose kartodavo, jog pateikiamas darbuotojų sąrašas nėra baigtinis ir, VSDFV Vilniaus skyriui pageidaujant, pareiškėjas gali pateikti išsamesnį sąrašą. Taigi, akivaizdu, kad nors darbuotojų sąrašo nepateikė kartu su 2021 m. sausio 26 d. prašymu ar papildomais dokumentais, šis sąrašas ir aplinkybės, jog pareiškėjo darbuotojai vykdo darbus Lietuvoje, VSDFV Vilniaus skyriui buvo puikiai žinomi iš visų pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta ir sprendimai buvo priimti remiantis formaliais pagrindais, neva nepateikta visa reikiama informacija ir nepateikti įrodymai, jog pareiškėjas tęsia veiklą Lietuvoje.

Šalies argumentai

51. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas nepateikė visos VSDFV Vilniaus skyriaus prašomos informacijos, t. y. nenurodė, pagal kokias pasirašytas Įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje, yra absoliučiai klaidinga ir neatitinkantis faktinės situacijos. Teigia, kad VSDFV Vilniaus skyriui yra pateikęs sutartį, sudarytą 2019 m. spalio 2 d. su UAB „Agrokonsultos grupė“, kuri galioja iki 2022 m. gruodžio ­31 d. bei 2020 m. spalio 20 d. darbų perdavimo priėmimo aktą, patvirtinančius faktą, jog pareiškėjas nuolat vykdo ekonominę veiklą Lietuvoje, o taip pat išrašomų sąskaitų faktūrų registrą, kuris patvirtina, jog Bendrija gauna pajamas Lietuvoje ir jos sudaro daugiau nei 10 procentų bendrų pajamų. Atitinkamai pareiškėjui bendradarbiaujant su UAB „Agrokonsultos grupė“ minėtos sutarties pagrindu pareiškėjo darbuotojai nurodytais laikotarpiais dirbo įvairius pagalbinius darbus Lietuvoje. Priešingai nei teigiama teismo sprendime, pareiškėjas yra pateikęs visus dokumentus, taip pat 2021 m. kovo 1 d. pateikęs ir sutartį.

52. Pareiškėjo teigimu, pateikta informacija ir faktinės aplinkybės taip pat paneigia ir teismo sprendimo motyvus, jog siunčiamo asmens anketose pareiškėjas deklaravo, kad visi 13 darbuotojų yra siunčiami dirbti į Švediją laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jo darbuotojai Švedijoje dirba 2–3 savaites per mėnesi, o likusias dienas Lietuvoje, prieštarauja minėtose anketose nurodytai informacijai. Be to, pareiškėjas atsakovui nepateikė jokių įrodymų, kokias sutartis vykdydami ir kokie konkretūs darbuotojai dirba Lietuvoje.

53. Akivaizdu, kad Bendriją ir AB Hakantorp Slakteri sieja tęstiniai, o ne vienkartiniai, verslo santykiai. Tai atitinkamai reiškia, kad darbuotojai skirtingais laikotarpiais buvo komandiruojami darbui į Švediją per visą 2021 metų laikotarpį, t. y. komandiruotė buvo nevienkartinė. Taigi siekiant įgyvendinti tęstinį bendradarbiavimą pareiškėjas, taip pat siekdamas mažesnės biurokratinės naštos tiek sau, tiek VSDFV Vilniaus skyriui, A1 pažymėjimų išdavimo prašė visam 2021 metų laikotarpiui.

Šalies argumentai

54. Pareiškėjas teigia, kad teismas sprendime taip pat nurodo, jog pareiškėjo atsakovui pateikti 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. darbų perdavimo priėmimo aktai yra neinformatyvūs, nėra aišku, kur šios paslaugos buvo teikiamos, koks konkretus darbuotojas jas suteikė. Atkreipia dėmesį, kad darbų priėmimo perdavimo aktų forma ir reikalavimai nėra aiškiai apibrėžti įstatymų, tai palikta šalių valiai. Atitinkamai, juose nėra privaloma nurodyti darbus atlikusių konkrečių darbuotojų, kadangi aktai pasirašomi ne tarp darbuotojų, o tarp juos suteikusių įmonių. Todėl teismas akivaizdžiai nustato pareiškėjui perteklinius reikalavimus. Pareiškėjas pateikė dokumentus tokius, kokie jie buvo pasirašyti tarp šalių, t. y. atitiko abiejų šalių interesus.

55. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas sprendime nurodė, jog vien pareiškėjo direktorės paaiškinimų, kad ji atliko vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų montavimo darbus, nepakanka, jokie įrodymai, jog pareiškėjos direktorė turėjo tam reikiamus gebėjimus ir kvalifikaciją, nėra nepateikti. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir neatitinkanti byloje esančių įrodymų. Juo labiau, kad sprendime nurodyta, jog VMI specialistų nuomone, vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas (moteris) be kitų pagalbos, tačiau paneigiančių faktų nustatyti nepavyko.

56. Pareiškėjas teigia, kad atitinka visas sąlygas ir reikalavimus dėl A1 pažymėjimo išdavimo 2021 m. sausio 26 d. prašyme išvardintiems darbuotojams, o sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Atsiliepimas

57. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

58. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sistemiškai išanalizavęs ginčo santykius reglamentuojančių tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatas ir objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjo ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo juos naikinti ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl A1 formos pažymėjimų išdavimo MB „Metukai“ darbuotojams.

59. Atsakovas pažymi, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad VSDFV Vilniaus skyrius turėjo pareigą, suformuotą VSDFV 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-9056, iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl A1 pažymėjimų išdavimo MB „Metukai“ darbuotojams. Pasak pareiškėjo, VSDFV Vilniaus skyrius privalėjo informuoti pareiškėją dar kartą dėl trūkstamos informacijos apie darbuotojų darbo funkcijų atlikimo Lietuvoje laikotarpius. Pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį, jog VSDFV Vilniaus skyrius oficialiu paklausimu ar bent elektroniniu laišku informuos apie naujai pradėtą prašymo nagrinėjimą bei trūkstamus dokumentus, ir nurodo, kad jis neturėjo jokių žinių apie pakartotinį prašymo nagrinėjimo pradėjimą. Šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. VSDFV, patenkindama pareiškėjo 2021 m. lapkričio 3 d. skundą, 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-9056 panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. VTT_SP1-2735, kadangi jis neatitiko administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, ir įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių priimti tinkamai pagrįstą sprendimą, o ne iš naujo išnagrinėti MB „Metukai“ prašymą dėl A1 pažymėjimų išdavimo, kaip apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas.

60. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde MB „Metukai“ teigia, kad ji tęsia veiklą Lietuvoje. Pareiškėjas savo vykdomos veiklos specifika motyvuoja aplinkybę, kad negali tiksliai nurodyti, kurie konkrečiai darbuotojai tęs veiklos vykdymą Lietuvoje, nurodydamas, jog būna laikotarpių, kuomet darbai atliekami Lietuvoje ir Švedijoje tuo pačiu metu, tačiau taip pat būna ir tokių laikotarpių, kuomet darbai atliekami tik Lietuvoje arba tik Švedijoje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas siunčiamo asmens anketose deklaravo, kad visi jo darbuotojai laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra siunčiami dirbti į Švediją. VSDFV Vilniaus skyrius sutinka su skundžiamame sprendime teismo padaryta išvada, kad MB „Metukai“ teiginiai, jog jos darbuotojai Švedijoje dirba 2–3 savaites per mėnesį, o likusias dienas – Lietuvoje, prieštarauja minėtose anketose nurodytai informacijai. Be to, pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė jokių įrodymų, kokias sutartis vykdydami ir kokie konkretūs darbuotojai dirba Lietuvoje.

Žemesnės instancijos teismas

61. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis pateikė įrodymus apie gautas pajamas, pati savaime nepatvirtina, kad jis tęsia veiklą Lietuvoje. Remiantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253, 8 punktu, atitinkamo pajamų dydžio gavimas yra tik vienas iš kriterijų pripažinti darbdavio veiklos Lietuvoje dalį didele.

62. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių svarių argumentų, pagrindžiančių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teismas motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje pasisakė dėl visų pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų, išsamiai išanalizavo ir nustatė visas byloje reikšmingas aplinkybes, susiedamas jas su ginčo santykį reglamentuojančiomis teisės normomis, visapusiškai bei objektyviai įvertino byloje nustatytus faktus ir pagrindė savo išvadas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino byloje pateiktus įrodymus, išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas byloje esančius įrodymus ir jam susiklosčiusią situaciją vertina kitaip ir nesutinka su jam nepalankiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

63. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

64. Nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs turimus bei pateiktus duomenis nustatė, jog MB „Metukai“ veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi darbuotojai išsiųsti dirbti į Švediją, po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje. Atkreipia dėmesį, kad VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimą iš jam pateiktų dokumentų ir informacijos, o VSDFV nagrinėjo sprendimo priėmimo pagrįstumą iš VSDFV Vilniaus skyriui pateiktos informacijos. Visi kiti paaiškinimai ir dokumentai, jeigu jie buvo pateikti po sprendimo priėmimo, gali būti vertinami tik pateikus naują prašymą dėl A1 pažymėjimo išdavimo.

65. Pažymi, kad skunde pateikta informacija dėl darbuotojų darbo Lietuvoje yra nepilna, nes pareiškėjas nepateikė visos VSDFV Vilniaus skyriaus prašomos informacijos, t. y. nenurodė pagal kokias pasirašytas įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje, nes pagal pateiktų prašymų siunčiamo asmens anketose nurodytus laikotarpius visi 13 darbuotojų yra išsiųsti dirbti į Švediją.

66. Teigia, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. VTT_SP1-3149 ir VSDFV 2022 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. (1.45E) I-2048 yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir priimti vadovaujantis teisės aktų normomis, yra teisingi ir pagrįsti, todėl pagrindo juos naikinti nėra.

67. Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

68. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriuo MB „Metukai“ darbuotojams atsisakyta išduoti A1 pažymėjimus, bei VSDFV 2022 m. vasario 23 d. sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjo skundą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo, ir įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus.

69. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti MB „Metukai“ darbuotojams A1 pažymėjimus, kadangi Bendrijos veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi darbuotojai išsiųsti dirbti į Švediją, išsiuntus darbuotojus darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje. Netenkinęs pagrindinio pareiškėjo reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

70. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad turėjo pagrįstą lūkestį, jog atsakovas, nagrinėdamas prašymą iš naujo, dar kartą informuos pareiškėją dėl trūkstamų dokumentų apie darbuotojų darbo funkcijų atlikimo Lietuvoje laikotarpius, kuriais jie darbines funkcijas atliko Lietuvoje. Pareiškėjas vertina, kad atitinka visas sąlygas ir reikalavimus dėl A1 pažymėjimo išdavimo 2021 m. sausio 26 d. prašyme išvardintiems darbuotojams, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to naikintinas.

71. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

72. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

73. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

74. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikšto skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti skundžiamus sprendimus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimus, byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimus į skundą, t. y. sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91)). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų ar yra nemotyvuotas.

75. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime aiškiai išdėstė argumentus, kuriais remdamasis netenkino pareiškėjo skundo. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, sutinka su teismo išvadomis ir motyvais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti iš naujo.

76. Pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalį, asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdaviui, kuris joje paprastai vykdo savo veiklą, ir kurį tas darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę dirbti tam darbdaviui, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta tokio darbo trukmė neviršija 24 mėnesių ir jis nesiunčiamas pakeisti kito komandiruoto asmens. Reglamente (EB) Nr. 987/2004 nustatyta, kad taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, „asmuo, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdavio, kuris paprastai ten verčiasi savo veikla, vardu, ir kurį darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę“ apima asmenį, įdarbintą siekiant jį išsiųsti į kitą valstybę narę, jei atitinkamam asmeniui prieš pat jo darbo pagal darbo sutartį pradžią jau taikomi valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs jo darbdavys, teisės aktai (Reglamento (EB) Nr. 987/2004 14 str. 1 d.). Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, žodžiai „kuris paprastai ten verčiasi savo veikla“ reiškia darbdavį, kuris valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs, paprastai vykdo didelę veiklos dalį, išskyrus vien tik vidaus valdymo veiklą, atsižvelgiant į visus kriterijus, apibūdinančius atitinkamos įmonės vykdomą veiklą. Atitinkami kriterijai turi atitikti kiekvieno darbdavio konkrečias savybes ir tikrąjį vykdomos veiklos pobūdį (Reglamento (EB) Nr. 987/2004 14 str. 2 d.).

77. Tvarkos aprašo 5 punkte išdėstytos A1 pažymėjimų išdavimo sąlygos, keliamos darbdaviui, siunčiančiam darbuotojus laikinai dirbti į kitą valstybę narę dirbti vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tarp kurių yra ir sąlyga siunčiančiam darbdaviui didelę veiklos dalį vykdyti Lietuvoje (Tvarkos aprašo 5.5 p.). Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, jog darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, jei: iki darbuotojų siuntimo dirbti į valstybę narę darbdavys Lietuvoje vykdė ekonominę veiklą trumpiau nei 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių (Tvarkos aprašo 8.1 p.); po darbuotojų siuntimo dirbti darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje (Tvarkos aprašo 8.2 p.); Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą (Tvarkos aprašo 8.3 p.); darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 procentų visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti (Tvarkos aprašo 8.4 p.).

78. Nagrinėjamu atveju ginčijamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. (1.45E) I-3149 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB „Metukai“ darbuotojams“ buvo priimtas nustačius, kad Bendrijos veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi darbuotojai išsiųsti dirbti į Švediją, po darbuotojų išsiuntimo pareiškėjas netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje.

79. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl darbuotojų ir jų darbo laikotarpių Lietuvoje, pažymi, kad skundžiamame VSDFV Vilniaus skyriaus sprendime nurodyta, kad Bendrija nepateikė atsakovui prašomų papildomų dokumentų, t. y. informacijos, kas tęsia ekonominės veiklos vykdymą Lietuvoje po darbuotojų išsiuntimo dirbti į Švediją ir pagal kokias sudarytas sutartis darbuotojai tęsia veiklą Lietuvoje. Ši aplinkybė nei skunde, nei apeliaciniame skunde niekaip nepaneigta. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui bei apeliaciniame skunde nurodė konkrečius darbuotojų laikotarpius, kada jie darbines funkcijas atliko Lietuvoje, akcentavo Tarpininkavimo paslaugų sutartį, sudarytą 2019 m. spalio 2 d. tarp Bendrijos ir UAB „Agrokonsultos grupė“, tačiau teismui šių savo argumentų nepagrindė konkrečiais įrodymais. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog atitinkami Bendrijos darbuotojai, pagal su Bendrija sudarytas Darbo sutartis, savo darbines funkcijas realiai atliko Lietuvoje. Taigi pareiškėjas atsakovui nei teismui nepateikė vienareikšmiškų įrodymų apie likusių Bendrijos darbuotojų realų savo darbinių funkcijų atlikimą Lietuvoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad Bendrijos veiklos specifika Lietuvoje, sutarčių bei darbų priėmimo-perdavimo aktų pateikimas bus pakankamas konstatuoti faktą, jog Bendrija tęsia ekonominės veiklos vykdymą Lietuvoje.

80. Nors pareiškėjas nurodė, kad vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų vištidėse montavimo darbus atliko Bendrijos vadovė, tačiau, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, jog vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų montavimo darbai reikalauja specialių įgūdžių, pasirengimo. Atlikus patikrinimą, VMI rašte nurodė, jog darbų užsakovai negalėjo įvardinti, kas atliko montavimo darbus. VMI nustatė, kad Bendrija 2020 m. samdomų darbuotojų neturėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien pareiškėjo direktorės paaiškinimų, jog ji atliko vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų montavimo darbus, nepakanka, kadangi jokie įrodymai, kad Bendrijos direktorė turėjo tam reikiamus gebėjimus ir kvalifikaciją, nepateikti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui.

81. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl papildomo jo informavimo apie naujai pradėtą jo prašymo nagrinėjimą bei trūkstamus dokumentus, kadangi pareiškėjui susipažinus su VSDFV sprendimu, kuriuo buvo panaikintas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas ir atsakovas įpareigotas priimti administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus atitinkantį ir tinkamai pagrįstą sprendimą, nebuvo jokių kliūčių pareiškėjui pačiam pateikti VSDFV Vilniaus skyriui trūkstamus dokumentus apie darbuotojų darbo funkcijų atlikimo laikotarpius Lietuvoje, tačiau pareiškėjas to nepadarė.

82. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

83. Apibendrindama aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

84. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Metukai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusBeata MartišienėEgidijus Šileikis