- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-1213-303-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00747-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Teresėlė Kazlauskienė, Arūnas Kisielius
- Civilinis atsakovas
- „BTA I.C.“ SE, AAS „BTA“
- Civilinis ieškovas
- I. Š.
- Kategorijos
Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Vladimir BerezovskijBaudžiamoji byla Nr. 1A-1213/11Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00747-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4.(S)
2011 m. gruodžio 2 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,
asmeniui, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla jo atžvilgiu nutraukta, E. G.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo „BTA I.C.“ SE apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla jo atžvilgiu nutraukta. E. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – vienam mėnesiui uždrausta naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti transporto priemonę.
Iš civilinio atsakovo AAS „BTA“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. Š. priteista 4316 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Iš E. G. I. Š. priteista 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 1000 Lt pastarosios turėtų išlaidų už byloje suteiktą advokato teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2010 m. gegužės mėn. 18 d., apie 21.00 val., Vilniuje, jis, vairuodamas D. G. automobilį Audi „A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Antakalnio gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti nuo Šilo gatvės pusės link Olandų gatvės, antra eismo juosta, pažeidė KET 109 p. reikalavimus, numatančius, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, t.y., ties Antakalnio gatvės 32 namu persirikiuodamas vairuojamu automobiliu iš antros eismo juostos, įvažiavo į pirmąją eismo juostą ir automobilio dešiniu šonu kontaktavo su pirma eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu Opel „Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso ir buvo vairuotas I. Š. Po transporto priemonių susidūrimo I. Š. nesuvaldžiusi vairuojamo automobilio nuvažiavo į dešinę pusę nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Šio eismo įvykio metu automobilio Opel „Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai I. Š. ir keleiviui V. M. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, pastarojo laiduotoja vienerių metų laikotarpiui paskirta D. G..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo „BTA I.C.“ SE atstovė A. S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį dalyje, kuria I. Š. buvo priteista 4316,00 Lt neturtinės žalos atlyginimas, pakeisti ir civilinį ieškinį „BTA I.C." SE atžvilgiu atmesti.
Mano, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu buvo pažeistos imperatyvios LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – įstatymas) nuostatos, taip pat teismas netinkamai taikė LR Vyriausybės nutarimą dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos ir išmokos mokėjimo taisyklių, dėl ko netinkamai nustatė civilinei ieškovei iš draudimo bendrovės atlygintinos žalos dydį.
Pažymi, kad įstatyme numatytas draudimo bendrovės atlygintinos neturtinės žalos dydis, t.y. 2500 EUR (atitikmuo litais 8632), negali būti viršytas, nepaisant to, kiek asmenų nukentėjo nuo eismo įvykio. Nurodo, kad iki teismo nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. Š. neturtinės žalos atlyginta 4316,00 Lt, nukentėjusiam, tačiau civilinio ieškinio nereiškusiam V. M. – 3836,00 Lt, nukentėjusiam O. S. – 480,00 Lt, iš viso išmokėta 8632,00 Lt neturtinės žalos draudimo išmoka. Atsižvelgiant į tai, apeliantės nuomone, teismas, priteisdamas iš draudiko „BTA I.C." SE dar 4316,00 lt neturtinės žalos atlyginimo, pažeidė įstatymo nuostatas.
Apeliantės teigimu, draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiesiems buvo išmokėtos proporcingai jų sužalojimo pobūdžiui, skaičiavimai atlikti remiantis įstatymo bei LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo, reglamentuojančio eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, nuostatomis. Apeliantė nurodo, kad I. Š. išmokėjus 1250 eurų dydžio draudimo išmoką, likusi suma buvo užrezervuota kitiems eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims. 2011-08-09 dėl įvykio nukentėjusiam V. M. buvo išmokėta 3962,25 Lt dydžio draudimo išmoka, 3836,00 Lt neturtinei žalai ir 126,25 Lt turtinei žalai atlyginti. Pažymi, jog eismo įvykio metu buvo sužalota pastarojo sveikata, jis yra pripažintas nukentėjusiu, todėl turi teisę į žalos, tame tarpe ir neturtinės, atlyginimą bei draudimo išmoką, nepaisant to, kad baudžiamojoje byloje civilio ieškinio nepareiškė.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal minėtą vyriausybės nutarimą maksimali neturtinės žalos suma atlyginama tik mirties ar visiško nedarbingumo atvejais, tuo tarpu I. Š. buvo nustatytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl net ir nesant kitų nukentėjusių eismo įvykyje asmenų pastarajai iš bendrovės negalėtų būti priteistas maksimalus įstatyme numatytas neturtinės žalos dydis.
Teismo posėdyje civilinio atsakovo „BTA I.C.“ SE atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundą patenkinti, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-08-23 nuosprendį pakeisti: 4 316, 00 lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. G.. E. G. šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. E. G. gynėjas prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Civilinio atsakovo „BTA I.C.“ SE apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-23 nuosprendis, apeliacinio skundo ribose, keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo (LR BPK 328 str. 4 p.).
LR CK 6.250 str. 2 d. numatyta, jog nusikaltimu asmens sveikatai padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais.
Byloje nustatyta, kad E. G. vairuodamas transporto priemonę – D. G. automobilį Audi „A4 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis ir jo pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų I. Š. bei V. M. sveikata, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d.
Byloje nustatyta ir tai, kad aukščiau minėta transporto priemonė – a/m Audi „A4 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta civiline atsakomybe (b.l. 163). Todėl civilinės atsakomybės draudimo atveju, kaip pagrįstai pasisakė teismas, pareiga atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad šių asmenų žalos atlyginimo pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas ( CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Ši nuostata reiškia, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo, ko ir buvo prašoma nukentėjusiosios I. S. byloje pareikštame civiliniame ieškinyje ( 139-141).
Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę AAS „BTA“, kurios teises ir pareigas parėmė „BTA I.C.“ SE, kreipėsi trys, 2010-05-18 eismo įvykio metu nukentėję asmenys, t.y. I. Š., jos sūnus O. S. bei V. M. 2010-05-16 draudimo bendrovė nukentėjusiajai I. Š. išmokėjo 50 %, t.y. 1250 eurų (atitinkamai 4316 Lt) draudimo išmoką, numatytą LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. neturtinei žalai kompensuoti, jos sūnui O. S. – 497.00 lt, tuo tarpu likusi suma – 3962,25 lt buvo rezervuota ir 2011-08-05 išmokėta šio įvykio metu nesunkiai sužalotam nukentėjusiajam V. M., pinigus pervedant į jo nurodytą I. B. sąskaitą ( b. l. 163, 249, 251). Tokiu būdu draudimo bendrovė pagal transporto priemonės draudimo sutartį išmokėjo visą - 2500 eurų, t. y. 8632 Lt dydžio įstatyme numatytą neturtinės žalos draudimo išmoką.
Pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – įstatymas) (Žin., 2007, Nr. 61-2340) 11 str. 1 d. 2 p. neturtinės žalos atlyginimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 2500 eurų (atitinkamai 8632 litų). Ši suma, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, negali būti viršyta, nepriklausomai nuo to, kiek asmenų nukentėjo eismo įvykio metu. Įstatymo 19 str. 7 d. numatyta, kad tais atvejais, kai yra keli nukentėję tretieji asmenys ir žalai atlyginti neužtenka draudimo sumos, atsakingas draudikas moka išmokas proporcingai kiekvieno nukentėjusio trečiojo asmens patirtai žalai. To paties straipsnio 8 d. taipogi numato, kad jeigu išmokėjus išmoką paaiškėja, kad teisę į padarytos per eismo įvykį žalos atlyginimą turi ir kiti nukentėję tretieji asmenys, negavę išmokos, atsakingas draudikas turi išmokėti išmoką šiems asmenims, neviršydamas likusios draudimo sumos. Visos šios aplinkybės, sprendžiant iš protokole esančių įrašų bei bylos dokumentų, bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui buvo žinomos ( b. l. 142-169, 206). Todėl, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nukentėjusiajai I. Š. buvo padaryta bendra 10 632 lt dydžio neturtinė žala, kurios dalį – 4316.00 lt atlygino draudikas, likusią šios žalos dalį - 6316.00 lt, kurios dėl aukščiau aptartų priežasčių nepadengia draudimo išmoka, turėjo priteisti iš šią žalą padariusio asmens, t.y. iš E. G., kurį su civiliniu ieškovu sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas, juolab kad skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai I. Š. nustatytos neturtinės žalos dydžio neginčija nei vienas iš proceso dalyvių (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 1, 2 d. d.).
Reikia pažymėti ir tai, kad pagal LR BPK 320 str. 3 d. įtvirtintą nuostatą, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Civilinis atsakovas „BTA I.C.“ SE apeliacine tvarka skundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį civilinio ieškinio dalyje dėl iš jo nepagrįstai priteistos 4316.00 lt neturtinės žalos nukentėjusiajai I. Š. atlyginimo, prašydamas pakeisti nuosprendį ir civilinį ieškinį „BTA I.C.“ SE atžvilgiu atmesti. Vertinant šį skundą platesniame kontekste, t. y. atsižvelgiant į visą jo turinį, apeliavimo esmę, matyti, kad jis paduotas E. G. padėtį bloginančiais pagrindais. Tačiau pagal LR BPK 320 str. 4 d. įtvirtintą nuostatą, pabloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Tuo tarpu nei vienas iš aukščiau paminėtų proceso dalyvių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neapskundė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, negavęs iš prokuroro ar nukentėjusiosios I. Š. apeliacinio skundo, kuriuo būtų prašoma pabloginti E. G. teisinę padėti civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dalyje, t. y. priteisti iš jo nukentėjusiajai I. Š. neturtinės žalos, kurios nepadengia draudimo išmoka, dalį, nors ir nustatė akivaizdžią pirmosios instancijos klaidą, jos ištaisyti negali, nes tokiu atveju viršytų civilinio atsakovo - „BTA I.C.“ SE apeliacinio skundo ribas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai I. Š. iš „BTA I.C.“ SE priteistas 4316.00 lt neturtinės žalos atlyginimas.
Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.