- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-08-23
- Bylos Nr.
- 1-700-859/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00747-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- E. G.
- Civilinis ieškovas
- I. Š.
- Nukentėjusysis
- V. M., O. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Varėnos r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto studentas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Varėnos raj., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
jis, 2010 m. gegužės mėn. 18 d., apie 21.00 val., Vilniuje, vairuodamas D. G. automobilį Audi „A4 Avant“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Antakalnio gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti nuo Šilo gatvės pusės link Olandų gatvės, antra eismo juosta, pažeidė KET 109 punkto reikalavimus, numatančius, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, tai yra, ties Antakalnio gatvės 32 namu persirikiuodamas vairuojamu automobiliu iš antros eismo juostos įvažiavo į pirmąją eismo juostą ir automobilio dešiniu šonu kontaktavo su pirma eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu Opel „Astra“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso ir buvo vairuotas I. Š.. Po transporto priemonių susidūrimo I. Š. nesuvaldžiusi vairuojamo automobilio nuvažiavo į dešinę pusę nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Šio eismo įvykio metu automobilio Opel „Astr“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai I. Š. ir keleiviui V. M. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis E. G. prisipažino kaltu ir parodė, kad 2010 metų gegužės 18 d. važiavo Antakalnio gatve, buvo maždaug 20.00 val. vakaro. Automobilis, važiavęs priekyje jo, sustabdė, norėjo sukti į kairę. Norėjo persirikiuoti iš antros į pirmą juostą, pažiūrėjo tik į veidrodėlį, jam pasirodė, kad vietos tikrai užteks persirikiuoti. Matyt neįvertino automobilio galimybių, dėl ko įvyko eismo įvykis, susidūrė su kita mašina. Žiūrėjo tik į šoninį automobilio veidrodėlį. Labai gailisi. Po avarijos dažnai skambino nukentėjusiesiem, siūlė savo pagalbą. Pilnai negalėjo padėti nukentėjusiajai iš karto po įvykio, nes pats buvo šoko būsenoje. Nežinojo, kad iš karto po eismo įvykio turėjo nuvažiuoti su nukentėjusiąją į ligoninę. Po eismo įvykio važiavo į policiją.
Nukentėjusioji I. Š., parodė, kad ji yra našlė, pensininkė. Jos vyras 2005 metais mirė nuo vėžio. Ji liko dirbti toliau. Į pensiją išėjo 2008 metais 16 metų išdirbus bibliotekininke ir 22 metus mokytoja. Niekada neturėjo didelių santaupų ir pinigų. Būdama pensininke, papildomų pajamų neturėjo, kadangi nedirbo. Eismo įvykio metu prarado automobilį, kuris buvo 1994 metų gamybos. Automobilį nusipirko prieš 4 metus. Draudimas jai atlygino dalį žalos, tačiau dabar nedirba, negali sukaupti pinigų ir nusipirkti naują automobilį. Kai pirko automobilį, dirbo ir ji, ir jos sūnus. Draudimas jai neatlygino pilnai turtinės žalos. Labai užsiteisė bylos nagrinėjimas, turėjo skolintis pinigų. Bendrovė turtinę žąlą atlygino labai vėlai. Jos emocinė ir dvasinė sveikata po eismo įvykio labai pablogėjo. Visą vasarą sirgo, visą laiką jai skaudėjo koja. Ji skauda iki šios dienos. Iki sužalojimo jos kojos buvo sveikos. Patyrė baisų stresą. Pirma mintis, buvo kad žuvo šalia sėdintis jos sūnus. Iki šiol negali atsigauti. Iki šiol naktimis nemiega. Ji yra pensininkė, visą laiką galvoja, kur turės gauti pinigų naujam automobiliui įsigyti. Kadangi yra pensininkė, visi sugadinti daiktai jai yra svarbus. Smūgis buvo į jos pusę, kadangi prispaudė ją. Sugadinti daiktai yra namuose. Šių daiktų įsigijimo dokumentų neturi. 4 šiaudiniai krepšiai buvo sulaužyti. Jų kaina sužinojo iš turgaus. Draudimas jai atlygino 1976 Lt už mašiną, 300 litų už automobilio transportavimą, 33 litus už medikamentus, 57 litus už transportavimo išlaidas ir 4316 litų neturtinės žalos. Nori, kad kaltinamasis jai atligintų 11368 Lt neturtinės žalos. Kaltinamasis jai neatlygino žalos. Bandė išspręsti šį klausimą, bet jiems nepavyko. Po eismo įvykio iš ligoninės su sugipsuota koja namo turėjo važiuoti viena. Apie 2 valandą nakties iškvietė taksi ir nuvažiavo pati namo, jai niekas nepadėjo. Kaltinamasis tą dieną jai neskambino. Jis paskambino už poros dienų. Skambino jai apie 5-6 kartus. Parodė, kad iš civilinio ieškinio 16944 litų bendros sumos prašo atimti Draudimo bendrovės sumokėtą sumą. Lieka 10180, 27 civilinis ieškinys. Turtinės 260 litų žalos atlyginimui (dėl 4 krepšių, termoso, sportinių kelnių), nėra dokumentų. Neturtinės žalos atlyginimui prašo 8921litų. Draudimo bendrovė sumokėjo jai 6763,73 litų. Iš civilinio ieškinio atima 260 litų už sugadintus daiktus. Lieka 15684 civilinis ieškinys neturtinės žalos. Ji nebejaunas žmogus, gyvena iš pensijos, vasaros metu jai tenka dirbti 2 darbuose. Darbui jai reikalinga mašina. Po įvykio vasarą prarado mašiną, negalėjo judėti. Kadangi gyvena 5 aukšte, negalėjo išeiti iš namų. Daržuose dingo derlius, šiais metais turi viską sutvarkyti. Eismo įvykio metu važiavo iš darbo, kur brolis pastatė jai šiltnamį, tačiau ji nieko negalėjo jame užauginti. Stresas buvo labai didelis. Nežino kaip patirtas stresas atsilieps tolimesniam jos gyvenimui. Išsigando, ypač dėl sūnaus, kuris sėdėjo šalia jos, dėl brolio. Dėl to pareikalavo tokią sumą. Jeigu teismas nurodys, kad pretenzijos yra negrįstos, palieka teismo nuožiūrai. Po eismo įvykio jai buvo sulaužyta koja. Patyrė didelius nepatogumus, koja labai skaudėjo, pūliavo, negalėjo miegoti. 10 dienų laikėsi aukšta temperatūra, gėrė antibiotikus, mėnesį negalėjo visai vaikščioti. Pusantro mėnesio vaikščiojo su ramentais. Kadangi gyvena 5 aukšte, name be lifto, iš namų praktiškai negalėjo išeiti. Negalėjo niekur nuvažiuoti. Gyvena su sūnumi O. S.. Jis jai padėdavo, tačiau jis irgi negalėjo dirbti, jam buvo sulaužytas šonkaulis, skaudėjo. Automobilis priklauso jai, eismo įvykio metu vairavo ji. Automobilį negalima sutvarkyti, kadangi jis buvo pilnai sudaužytas. Pasiskolino pinigus ir nusipirko kitą automobilį. Dabar vairuoja, tačiau labai bijo. Dažniausiai automobilį vairuoja sūnus. Draudimas sumokėjo už sugadintą automobilį, bet už 1976 litų automobilio nenupirksi. Dėl sūnaus sužalojimo parodė, kad ne visada po eismo įvyko iš karto atsiranda tai, kas yra sugadinta. Jis buvo strese, liko vienas. Jis turėjo viską sutvarkyti. Jai labai keista, kad įdomiai žiūrima į žmones. Naktį be kojos turėjo kviesti sūnui greitąją medicinos pagalbą, kadangi jis jos akyse geso. Sūnus buvo išvežtas į Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninę, kur jam buvo nustatytas lūžis. Nori paaiškinti kodėl jie nedarė antros rentgenogramos. Jam prieš tai sausio mėnesį Antakalnio ligoninėje 3 kartus darė rentgenogramą. Kadangi per pusė metų negalima daryti 5 rentgenogramas, pasiūlė sūnui atsisakyti daryti šeštą rentgenogramą.
AAS „BTA“ atstovė A. S. paaiškino, kad neturtinės žalos atlyginimui I. Š. sumokėta 4316 litų. Norėtu pažymėti, kad į Draudimo bendrovę kreipėsi trys nukentėję asmenys: I. Š., O. S. ir V. M.. I. Š. išmokėta 2276 litų, kiek tai susiję su transporto priemonės apgadinimu, būtent 1976 litai už sugadintą transporto priemonę, 300 litų už automobilio transportavimą, 81 litas už saugomą stovėjimo aikštelę. Už sveikatos sužalojimą jai buvo sumokėta 4316 litų, už medikamentus – 33,05 pagal pateiktus čekius, už kurą ir taksi paslaugas – 57,68 litų. Viso 4406,73 litų. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala buvo apskaičiuota, kadangi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad dėl vieno eismo įvykio, neturtinei žalai iš Draudimo bendrovės skirti 2500 eurų (8632 Lt). Ši suma už vieną eismo įvykį, nepriklausomai nuo to, kiek yra nukentėjusių asmenų. Kadangi į Draudimo bendrovę kreipėsi 2 nukentėję asmenys, I. Š. buvo išmokėta pusė sumos – 1250 €, likusi suma buvo rezervuota kitiems nukentėjusiesiems. O. S. išmokėta 497 litų neturtinės žalos. V. M. kol kas neišmokėta jokia suma, kadangi trūksta dokumentų.
Nukentėjusysis O. S., parodė, kad 2010 m. gegužės 18 d. vakare Antakalnio gatve važiavo savo eismo juosta, kai į jų mašiną atsitrenkė kitas automobilis, važiavęs kaire eismo juosta. Jų automobilis buvo nustumtas į dešinę ir atsitrenkė į stulpą. Važiavo keleivio vietoje šalia vairuotojos. Smūgis buvo į nugarą, tačiau nieko negali prisiminti, buvo smūgis, diržas padėjo antspaudą per visą kūną, pradėjo skaudėti nugara. Negalėjo kreipti į tai dėmesio, kadangi reikėjo tvarkyti visus reikalus su mašina ir su policija, reikėjo gabenti dėdę. Po automobilio atsitrenkimo, jiems padėjo žmogus, kuris šiandien į posėdį neatėjo, jis padėjo ištraukti iš automobilio mamą ir dėdę. Paskambino gydytojams. Automobilį „O. A.“ vairavo mano mama. Į juos atsitrenkė „Audi“ markės automobilis. Jo vairuotojas stovėjo šalia savo automobilio ir nepadėjo jiems ištraukti jo mamą iš mašinos. Smūgis buvo iš dešinės pusės į jų automobilio kairės pusės priekinę dalį. Buvo tiesus kelias. Iš karto po eismo įvykio į ligoninę nesikreipė, eismo įvykio vietoje jį apžiūrėjo greitosios pagalbos gydytoja. Kadangi reikėjo tvarkyti mašiną, pasiliko vietoje, iškvietė draugą, kuris jam padėjo tvarkytis su mašina. Į ligoninę išvežė mamą ir dėdę. Nuo gegužės 18 d. jam smarkiai skaudėjo nugara, norėjo eiti į polikliniką, bet naktį jam pasidarė bloga, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jį nuvežė į ligoninę, padarė rentgenogramą ir pasakė, kad yra lūžis. Kitą dieną nuėjo į polikliniką. Po rentgenogramos jį apžiūrėjęs specialistas (vyras) pasakė, kad yra lūžis.
Specialisto išvadose Nr. 2682/10(01) ir Nr. 3628/10(01) nurodoma, kad O. S. medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimų žymių nenustatyta (b.l. 41,42,58,59).
Specialistas A. B. dėl O. S. sužalojimų, pateikus jo medicininius dokumentus, paaiškino, kad visus dokumentus yra matęs, nieko naujo juose nėra, į užduotyje specialistui atlikti žmogaus kūno tyrimą pateiktus klausimus atsakė. Savo išvadą pasitvirtina, objektyvių sužalojimo žymių O. S. kūne nenustatyta.
AAS „BTA“ atstovė A. S. paaiškino, kad O. S. pateikė nedarbingumo pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad nedarbingas jis buvo nuo 2011-05-24 iki 2011-05-31. Į Šeškinės polikliniką jis kreipėsi 22 d. Pažymoje buvo nurodyta, kad kreipėsi dėl šonkaulio lūžio. Gavo išrašą iš Šeškinės poliklinikos. Matė, kad policijoje O. S. nebuvo paminėtas kaip sužalotas asmuo. Kadangi jis kreipėsi į Draudimo bendrovę, pateikė dokumentus, formaliai jiems to ir pakanka.
Nukentėjusysis V. M., parodė, kad automobilį, neviršydama greičio, vairavo jo sesuo, kelių eismo taisyklių nepažeidinėjo. Kelio pabaigoje iš maišelio išsibarstė instrumentas, todėl jis pasilenkė pakelti įrankius. Jis sėdėjo galinėje sėdynėje per vidurį. Įrankiai išbirėjo į mašinos apačią. Pradžioje buvo prisisegęs saugos diržų, paskui nepamena. Nepamena kokia veido dalimi atsitrenkė mašinoje. Nieko nematė, tik girdėjo žodžius: „kur tu važiuoji“. Suprato, kad į juos atsitrenkė kažkokia mašina. Eismas buvo gana intensyvus. Prisimena, kad po avarijos jį ramino mergaitė, sakydama, kad greitai atvažiuos greitoji medicinos pagalba. Atsigavo tik ligoninėje. Jam buvo konstatuota nosies traumą, lūžis trijose vietose. Turėjo būti daryta sudėtinga trijų su pusė valandų operacija. Operacijos pasekmės dar nežinomos. Dabar jam akyse dvejinasi, reikalinga nosies operacija, turi problemų su dantimis, turi sveikatos problemų. Apie civilinį ieškinį nebuvo informuotas. Pajuto smūgį ir silpnai atsimena, kad Ina norėjo išsukti vairą, bet jai nepavyko to padaryti. Sveikata nėra gera. Prieš eismo įvykį sveikata buvo geresnė. Lankosi poliklinikose, gydosi.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra Antakalnio g. ties namu Nr. 32, Vilniuje. Užfiksuota automobilių padėtis po eismo įvykio. Automobilis Audi „A4 Avant“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Antakalnio gatvėje link Olandų g., pirmoje eismo juostoje, 14,70 m. nuo 32 namo. Automobilis Opel „Astra“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant šaligatvio atsitrenkęs į stulpą, 5,4 m. atstumu nuo 32 namo (b.l. 6-12).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuoti apžiūrėti automobiliai ir jų sugadinimai:
automobilis Opel „Astra“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nustatyti sugadinimai: deformuotas priekinis bamperis, priekinė sienelė, variklio dangtis, abu priekiniai sparnai, stogas, priekinė važiuoklė, priekinės durys, sudaužytas priekinis kairės pusės žibintas ir posūkio žibintas, priekinis stiklas, išsiskleidė oro pagalvė, sulaužytos priekinės sėdynės, įlenktas priekinis dešinės pusės ratlankis, priekinė kairės pusės padanga be oro, iš variklio skyriaus išbėgęs skystis (b.l. 13-14);automobilis Audi „A4 Avant“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyti sugadinimai: deformuotas priekinis dešinys sparnas, priekinės dešinės pusės durys, dešinės pusės veidrodėlis (b.l. 15-16).
Pažymoje apie kelių eismo įvykį nurodoma, kad automobilio Opel „Astra“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja yra I. Š., automobilio Audi „A4 Avant“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) – E. G.. Grafoje duomenys apie nukentėjusiuosius nurodomi asmenys: I. Š. ir V. M. (b.l. 17-18).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 2339/10(01) nurodyta, kad E. G. kraujyje alkoholio nerasta (b.l. 21-22).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 2319/10(01), nustatyta, kad I. Š. kraujyje alkoholio nerasta (b.l. 24).
Specialisto išvadoje Nr. G-2707/10(01), nustatyta, kad V. M. eismo įvykio metu patyrė nosies kaulų ir dešinio skruostikaulio lūžius bei kraujosruvas abiejų akių vokuose. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes lūžių gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų (b.l. 29-30).
Specialisto išvadoje Nr. G-3627/10(01), nustatyta, kad I. Š. eismo įvykio metu patyrė kairės pėdos ir čiurnos sumušimą bei kairės pėdos 3-4 padikaulių lūžius. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes gydymas dėl padikaulių lūžių užtruko ilgiau nei 10 dienų (b.l. 53-54).
Specialisto išvadoje Nr. 11-2466(10) nurodoma, kad nustatytas toks tikėtinas 2010-05-18 eismo įvykio mechanizmas: automobilis Audi „A4 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas E. G., važiavo Antakalnio gatvės antra eismo juosta, Olandų gatvės kryptimi. Tuo metu ta pačia kryptimi apie 50 km/h greičiu pirma eismo juosta judėjo automobilis Opel „Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas I. Š.. Neprivažiavus pastato Nr. 32, automobilis Audi „A4 Avant“ rikiavosi iš antros eismo juostos į pirmą, ko pasekoje susidūrė su dešiniau jo važiuojančiu automobiliu Opel „Astra“. Automobilis Audi „A4 Avant“ priekiniu dešiniu sparnu, priekinėmis dešinės pusės durelėmis bei tos pačios pusės veidrodėliu slystamai kontaktavo su automobilio Opel „Astra“ kairiuoju šonu, kai tarp automobilių Audi „A4 Avant“ dešinio ir Opel „Astra“ kairiojo šonų buvo smailus kampas atviras link šių automobilių galinių dalių. Kontakto metu automobilio Opel „Astra“ vairuotoja nusukinėjo į dešinę, ko pasekoje užvažiavo ant dešinėje pusėje esančio šaligatvio ir priekinės plokštumos kaire puse atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Nuo smūgio į stulpą, automobilis Opel „Astra“ pasisuko prieš laikrodžio rodyklę apie susidūrimo plokštumą ir sustojo užfiksuotojo padėtyje. Tuo tarpu automobilis Audi „A4 Avant“ dar pajudėjęs į priekį ir įvažiavęs į pirmą eismo juostą, sustojo užfiksuotoje padėtyje.
Specialisto taip pat buvo konstatuota, kad automobilio Audi „A4 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. G. veiksmai, – persirikiuodamas į pirmą eismo juostą, nedavė kelio gretima (pirma) eismo juosta važiuojančiam automobiliui Opel „Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamam I. Š., dėl ko įvyko eismo įvykis, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Opel „Astra“ vairuotoja I. Š. važiuodama pačios nurodytu 50 km/h greičiu ir kliūties sudarymo momentu nuo susidūrimo vietos buvo nemažesniu kaip 29 m. atstumu, tačiau savalaikei nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, o nusukinėjo į dešinę, tai tokie jos veiksmai techniniu požiūriu turėjo ryšį su šio eismo įvykio kilimu (b.l. 74-77).
Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija).
E. G. yra kaltinamas pažeidęs KET 109 punkto reikalavimus. KET 109 p. numatyta, kad – „109. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi...“.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad E. G., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET 109 punkto reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, kuriuo metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų - vairuotojos I. Š. ir keleivio V. M. sveikata. Nors baudžiamojoje byloje O. Š. pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtino, kad eismo įvykio metu buvo sutrikdyta jo sveikata.
Kaltinamasis E. G. pripažino savo kaltę, parodydamas, kad 2010 metų gegužės 18 d. važiavo Antakalnio gatve, buvo maždaug 20.00 val. vakaro. Norėjo persirikiuoti iš antros į pirmą juostą, pažiūrėjo tik į veidrodėlį, jam pasirodė, kad vietos tikrai užteks persirikiuoti. Neįvertino automobilio galimybių, dėl ko įvyko eismo įvykis, susidūrė su kita mašina. Žiūrėjo tik į šoninį automobilio veidrodėlį. Jo parodymus patvirtino nukentėjusieji I. Š., O. S., V. M., rašytinė bylos medžiaga: įvykio vietos apžiūros protokolas su schema ir fotonuotraukomis, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, pažyma apie kelių eismo įvykį, specialistų išvados dėl nukentėjusiųjų sužalojimo: Nr. G-2707/10(01), nustatyta, kad V. M. eismo įvykio metu patyrė nosies kaulų ir dešinio skruostikaulio lūžius bei kraujosruvas abiejų akių vokuose. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes lūžių gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų (b.l. 29-30); Nr. G-3627/10(01), nustatyta, kad I. Š. eismo įvykio metu patyrė kairės pėdos ir čiurnos sumušimą bei kairės pėdos 3-4 padikaulių lūžius. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes gydymas dėl padikaulių lūžių užtruko ilgiau nei 10 dienų (b.l. 53-54); duomenimis dėl eismo įvykio kilimo priežasčių - specialisto išvadoje Nr. 11-2466(10). Visi šie įrodymai patvirtina, kad E. G. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Jo veika baigta.
Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi(Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Šioje byloje nukentėjusioji I. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamojo E. G. prašė priteisti 260 Lt dydžio turtinės žalos ir 15684 Lt dydžio neturtinės žalos už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. kompensuoti ir prašė priteisti atstovavimo išlaidas.
Civiliniame ieškinyje I. Š. nurodė, kad eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti būtiniai daiktai buvę automobilyje: 4 krepšiai po 45 Lt - viso 180 Lt; termosas - 30 Lt sportinės kelnės - 50 Lt, viso: 260 Lt. Daiktų įsigijimo kvitų pateikti negali, nes jų nerinko.
Dėl neturtinės žalos I. Š. nurodė, kad po eismo įvykio teko ilgai gydytis. Iškarto po eismo įvykio jai buvo suteikta pirminė medicininė pagalba, uždėta gipso longete. Koja eismo įvykio metu buvo stipriai suspausta. Po mėnesio gipsas buvo nuimtas ir kaip nurodyta medicinines korteles 2010-06-18 išvadoje - nustatytas kairės pėdos 3 ir 4 padikaulių lūžimai lietoje gydymo stadijoje. Gydymas tęsiasi iki šiol. Dėl sunkiai gyjančios kojos 2010 metai du kartus buvo siunčiama reabilitaciniam gydymui. Pirmas reabilitacinis gydymas buvo paskirtas laikotarpyje nuo 2010-08-12 iki 2010-08-24 dienos, o antras 2010-11-24 iki 2010-12-07.Traumos reiškiniai išlieka iki šios dienos. 2011-05-11 pažymoje iš gydymo įstaigos, t.y. Šeškinės poliklinikos (išrašas Nr.27) nurodyta, kad po traumos išlieka liekamieji reiškiniai tinimai, skausmai, kai ilgai vaikšto, pradeda šlubuoti, pastoviai atsiranda pūsleles odoje dėl suspaudimo. Dėl patirtų traumų ilgą laiką vargino galvos skausmai, nerimas, nemiga. Teko gerti daug nuskausminamųjų ir nuolat lankytis pas gydytojus. Nuo didelio kiekio suvartotų nuskausminamųjų vaistų turėjo problemų su virškinamuoju traktu, pasireiškė alergija. Kadangi avarijos metu buvo stipriai deformuota mašina ir jai suspausta koja, po šių sumušimų iki šiol sunkiai vaikšto, šlubuoja. Nors du kartus buvo reabilitacijoje tačiau sužalota koja nepilnai funkcionuoja, skauda, ypač jaučia orų pasikeitimus. Patyrė daug nepatogumų. Nuolat viskas skauda, sunku judėti. Po eismo įvykio negalėjo pati pilnai savimi pasirūpinti, beveik du mėnesius išbuvo lovoje, negalėjo važiuoti visuomeniniu transportu, negalėjo nueiti į parduotuvę, tvarkytis bute, atlikinėti elementarių dalykų (paruošti valgyti, išsiprausti duše, tvarkyti buto ir t.t.). Dažnai teko būti priklausomai nuo kitų, nes reikėjo prašyti nuvežti iki poliklinikos, pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Absoliučiai pasikeitė visas jos gyvenimas. Dėl gautų traumų negali bendrauti su savo bendraamžiais, nesilanko jokiuose renginiuose. Ženkliai pablogėjo gyvenimo kokybė, asmeninis gyvenimas suvaržytas. Dėl patirto fizinio skausmo, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimo jai padaryta neturtinė žala, kurią civilinė ieškovė I. Š. vertina 20000 Lt.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ( BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Jeigu nusikaltimo metu nukentėjusysis patiria fizinį skausmą (sutrikdoma sveikata), dvasinį ar kitokį emocinį sukrėtimą, pažeminimus ar kita (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), jam neabejotinai padaroma neturtinė žala. Byloje eismo įvykio metu nukentėjusiajai I. Š. buvo sutrikdyta sveikata, todėl ji įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kurio dydį savo ieškinyje nurodo pati.
Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nustatant I. Š. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai I. Š. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, bei patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, ir kitokius nepatogumus: ilgą laiką buvo su gipsu, beveik du mėnesius išbuvo lovoje, negalėjo pilnaverčiai atlikti savo darbą, tenkinti pilnaverčiai savo asmeninius poreikius, negalėjo važiuoti visuomeniniu transportu, nueiti į parduotuvę, tvarkytis bute. Dėl sunkiai gyjančios kojos 2010 metai du kartus buvo siunčiama reabilitaciniam gydymui. Po autoįvykio iki šiol jaučia skausmą kojoje. Taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas neatsargus nusikaltimas), nusikalstamos veikos pasekmes (nesunkus sveikatos sutrikdymas), padarytos turtinės žalos dydį, į susiklosčiusią teismų praktiką dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Bendrosios teismų praktikos pavyzdžiai liudija, kad panašiose bylose, kuomet autoįvykio metu nesunkiai sutrikdoma sveikata, priteisiamų sumų neturtinei žalai atlyginti vidurkis siekia 7500 Lt (kasacinė nutartis civilinėje byloje 2K-207/2009; kasacinė nutartis civilinėje byloje 2K-111/2009).
CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį.
Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusioji įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka). Kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pačią draudimo sutartį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2008).
Bylos medžiaga rodo, kad AAS „BTA“ pati apskaičiavo ir nukentėjusiajai I. Š. sumokėjo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui įsigytus medikamentus 33.05 Lt ir transporto išlaidas 57.68 Lt, kas sudaro 90.73 turtinės žalos atlyginimo ir 4316 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kas bendrai sudaro 4406.73 Lt (b.l. 164, 165). Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir išsprendęs civilinio ieškinio klausimą, šioje byloje protokoline nutartimi į bylą civiliniu atsakovu įtraukęs AAS „BTA“, nustatė, kad iš civiliniu atsakovu AAS „BTA“ nukentėjusiajai I. Š. dar turi būti atlyginta neturtinė žala. Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajai I. Š. buvo padaryta neturtinė žala, nes jis nukentėjo nuo neatsargios nusikalstamos veikos, kurios metu patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, tačiau teismo manymu, prašomos priteisti neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajai. Įvertindamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę – nusikalstama veika buvo padaryta netyčiniais veiksmais, kaltinamasis E. G. dėl poelgio gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, sutinka su žalos atlyginimu, nežino kiek turės atlyginti žalos, su nukentėjusiąja ir civiline ieškove dėl žalos atlyginimo sumos susitarti nepavyko. Pripažįsta ieškinį kiek jį priteis teismas. Taip pat atsižvelgiama į jo asmenybę, E. G. vidurinio išsilavinimo, studentas, nevedęs, neteistas. Atsižvelgiama ir į tai, kad E. G. eismo įvykio metu buvo blaivus. Tokiu būdu, įvertinus aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad šiuo atveju nukentėjusiosios, civilinės ieškovės I. Š. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad dalis žalos nukentėjusiajai atlyginta, į jos asmeninę sąskaitą AAS „BTA“ pervedė 4406.73 Lt, teismas, papildomai nustatydamas iš civilinio atsakovo AAS „BTA“ ir kaltinamojo E. G. nukentėjusiajai, civilinei ieškovei I. Š. neturtinės žalos dydį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą papildomai įvertina 6316 Lt, t.y. iš civilinio atsakovo AAS „BTA“ priteisia 4316 Lt, o iš kaltinamojo E. G. priteisia 2000 Lt I. Š. neturtinei žalai atlyginti.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl nukentėjusiosios I. Š. iš kaltinamojo E. G. priteistinos išlaidos, turėtos teisme, t.y. 1000 Lt, pagal pinigų priėmimo kvitais pagrįstas atstovavimo išlaidos (b.l. 156).
Teismui pateiktas D. G. prašymas atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b.l. 137).
Sprendžiant klausimą dėl E. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį: kaltinamasis vairavo automobilį būdamas blaivus, turėdamas teisės vairuoti, eismo įvykio metu nukentėjusiems padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika neatsargi, baigta. Atsižvelgiama į pareikšto civilinio ieškinio dydį, į nusikalstamos veikos padarinius. Į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo asmens duomenis ir asmenybę: kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, veika neatsargi, kaltinamasis studijuoja, šiuo metu dirba, nevedęs, vaikų neturi, neteistas. Pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, charakterizuojamas teigiamai, jo veiksmais sąlygotą žalą iš dalies atlygino AAS „BTA“, kaltinamasis žodžiu teismo posėdyje įsipareigojo atlyginti teismo nustatytą žalos dalį. Kaltinamasis visiškai pripažino byloje pareikštą ieškinį, parodė, kad kiek teismas nuspręs, tiek ir atlygins. Tai patvirtina, kad kaltinamasis visikai atlygins padarytas žalas, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visos šios sąlygos atitinka BK 40 str. numatytoms sąlygoms, dėl kurių asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismo posėdyje pateiktas prašymas perduoti E. G. pagal laidavimą D. G.. Laidotoja D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad gyvena su vyru J. G., dirba raštvedę Varėnos raj. Panočių vidurinėje mokykloje. Turi vieną sūnų Edviną. Sūnus dabar gyvena pas juos. Mokslo metais kartu su drauge nuomojasi butą Vilniuje. Kiekvieną savaitgalį sūnus grįžta namo, jie kiekvieną dieną kalbasi telefonu. Jis rimtas ir atsakingas žmogus. Šeimoje labai glaudus santykius.
D. G. nėra teista ir bausta administracine tvarka, todėl teismas mano, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, gali būti tinkama laiduotoja ir darys teigiamą įtaką kaltinamajam.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
E. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.
Nustatyti 1 metų laidavimo terminą. Užstato neskirti. E. G. laiduotoju paskirti D. G..
E. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1 mėnesiui uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemonę).
Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios, civilinės ieškovės I. Š. civilinį ieškinį ir I. Š. iš civilinio atsakovo AAS „BTA“ priteisti 4316 Lt, o iš kaltinamojo E. G. priteisti 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo E. G. nukentėjusiosios I. Š. turėtas 1000 Lt išlaidas už byloje suteiktą advokato teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.