Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-278-439/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-27
Bylos Nr.
1-278-439/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-64576-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Elena Bartulienė
Kaltinamasis
P. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-278-439/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64576-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.3.6.4.2 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 27 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Bartulienė,sekretoriaujant R. G.,dalyvaujant prokurorei D. S.,

kaltinamajam P. K., jo gynėjui ir kaltinamojo juridinio asmens UAB „Reiva“ įgaliotam atstovui advokatui G. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragės r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (2009-04-20 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje padarymo, perduodant laiduotojui, nustatytas 1 m. laidavimo terminas, paskirta 5 MGL (650 Lt) įmoka į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą, ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-08017-08 nutrauktas), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį;

Juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Reiva“, įmonės kodas 300551565, registruota adresu Akacijų g. 1A, Tauragėje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamieji P. K. ir juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Reiva“, įmonės kodas 300551565, (toliau – UAB „Reiva“) tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Reiva“, įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

UAB „Reiva“, įmonės kodas 300551565, registruota adresu Akacijų g. 1A, Tauragėje, atstovaujama direktoriaus P. K., kuris, vadovaudamas įmonei, turi teisę priimti sprendimus UAB „Reiva“ vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „Reiva“ vardu, jos naudai ir interesais, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, P. K., būdamas UAB „Reiva“, įmonės kodas 300551565, registruotos adresu Akacijų g. 1A, Tauragėje, direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, veikdamas per UAB „Reiva“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Lidaura“ atsakingą darbuotoją D. P., kuri nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „Reiva“ tyčia apgaulingai organizavo UAB „Reiva“ buhalterinę apskaitą ir pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes laikotarpiu nuo 2017-04-21 iki 2018-03-05 UAB „Reiva“ 15 atvejų apskaitos registruose neužregistravo ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 28600 Eur grynųjų pinigų gavimo iš asmenų už parduotus automobilius:

1. 2017-04-21 pardavė automobilį „Citroen C5“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. Š. už ne mažiau kaip 5400 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) 700 eurų sumai, o gautus 4700 neužregistravo apskaitos registruose;

2. 2017-05-06 pardavė automobilį „Citroen C3“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), J. M. už 1900 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) 600 eurų sumai, o gautus 1300 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

3. 2017-06-14 pardavė automobilį „Audi A3“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. už 2000 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) 900 eurų sumai, o gautus 1100 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

4. 2017-09-29 pardavė automobilį „Seat Altea XL“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. T. už 4500 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 eurų sumai, o gautus 3000 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

5. 2017-09-23 pardavė automobilį „SAAB 93“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. už 600 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) 500 eurų sumai, o gautus 100 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

6. 2017-10-07 pardavė automobilį „Ford C-MAX“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. K. už 1200 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 eurų sumai, o gautus 200 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

7. 2017-11-23 pardavė automobilį „Toyota Corolla Verso“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. A. už 5000 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) 3300 eurų sumai, o gautus 1700 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

8. 2017-12-10 pardavė automobilį „Honda C-RV“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) D. G. už ne mažiau kaip 3800 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) 1600 eurų sumai, o gautus ne mažiau kaip 2200 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

9. 2017-12-18 pardavė automobilį „Toyota Avensis“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), M. S. už ne mažiau, kaip 4200 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) 2600 eurų sumai, o gautus ne mažiau kaip 1600 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

10. 2017-12-27 pardavė automobilį „Toyota RAV 4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), G. K. už 10 000 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) 7000 eurų sumai, o gautus 3000 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

11. 2018-01-03 pardavė automobilį „Honda FR-V“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. už ne mažiau kaip 2500 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 eurų sumai, o gautus ne mažiau kaip 500 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

12. 2018-01-24 pardavė automobilį „Kia Sportage“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) Italijos Respublikos piliečiui Luigi La Bruna už 15 900 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) 11 000 eurų, sumai, o gautus 4900 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

13. 2018-02-17 pardavė automobilį „Toyota Corolla Verso“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) H. K. už 5600 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) 4500 eurų sumai, o gautus 1100 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

14. 2018-02-17 pardavė automobilį „Mazda 5“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), K. D. už 2900 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) 1600 eurų sumai, o gautus 1300 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

15. 2018-03-05 pardavė automobilį „Volkswagen Caravelle“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Rusijos Respublikos piliečiui A. K. už 13900 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini) 12 000 eurų sumai, o gautus 1900 eurų neužregistravo apskaitos registruose.

Tokiu būdu kaltinamasis juridinis asmuo UAB „Reiva“, atstovaujamas direktoriaus P. K., apgaulingai organizavo UAB „Reiva“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to kaltinamasis juridinis asmuo UAB „Reiva“ ir kaltinamasis P. K. laikotarpiu nuo 2017-04-21 iki 2018-03-05 apskaitos registruose neužregistravo, neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 15 atvejų - iš viso 28 600 eurų grynųjų pinigų gavimo iš piliečių už automobilius bei sumažino 28 600 eurų dokumentinį kasos likutį ir dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2017-04-21 iki 2018-03-15 negalima iš dalies nustatyti UAB „Reiva" veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, kaltinamasis juridinis asmuo UAB „Reiva“ ir kaltinamasis P. K., siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Reiva“ pajamas, pelną, turtą ar jo panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

UAB „Reiva“, įmonės kodas 300551565, registruota adresu Akacijų g. 1A, Tauragėje, atstovaujama direktoriaus P. K., kuris vadovaudamas įmonei turi teisę priimti sprendimus UAB „Reiva“ vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, ir P. K., būdamas UAB „Reiva“ direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, veikdamas per UAB „Reiva“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Lidaura“ atsakingą darbuotoją D. P., kuri nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) įstatymo Nr. lX-751: 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks”; 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 53 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“, siekdama išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, laikotarpiu nuo 2017-04-21 iki 2018-03-05 apskaitos registruose neužregistravo 28600 Eur grynųjų pinigų gavimo iš asmenų už parduotus automobilius, bei įrašė į PVM, Pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis bei elektroniniu būdu jas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o būtent:

UAB „Reiva“ 2017 m. balandžio (pateikė 2017 m. gegužės 18 d.), gegužės (pateikė 2017 m. birželio 19 d.), birželio (pateikė 207 m. liepos 18 d.), rugsėjo (pateikė 2017 m. spalio 18 d.), spalio (pateikė 2017 m. lapkričio 17 d.), lapkričio (pateikė 2017 m. gruodžio 18 d.), 2018 m. sausio (pateikė 2018 m. vasario 18 d.), vasario (pateikė 2018 m. kovo 9 d., ir kovo 15 d.) PVM deklaracijose neįrašė iš viso 22066,11 eurų PVM apmokestinamų sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža PVM deklaracijų 16-oje eilutėje), 4633,89 eurų 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29-oje eilutėje), 4633,89 eurų mokėtino į valstybės biudžetą PVM, (PVM deklaracijų 36-oje eilutėje). 2017 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, pateiktoje 2018 m. gegužės 4 d., 18-oje eilutėje nedeklaravo 15620 eurų į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų; 40-oje eilutėje nedeklaravo 15620 eurų mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno; 52-oje eilutėje nedeklaravo 15620 eurų apmokestinamojo pelno sumos; 55-je eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59-oje eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, ir 62-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 2343 eurų pelno mokesčio ir iki 2018-06-15 nesumokėjo 2343 eurų pelno mokesčio.

Tokiu būdu kaltinamasis juridinis asmuo UAB „Reiva“ ir kaltinamasis P. K. laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2018-03-15 nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 6977 eurų mokesčių, iš jų: PVM-4634 eurų, pelno mokesčio – 2343 eurų ir padarė nuostolį valstybės biudžetui: 2017 m. - 5623 eurų, 2018 m. - 1354 eurų.

Kaltinamojo juridinio asmens UAB „Reiva“ įgaliotas atstovas advokatas G. D. teismo posėdyje paaiškino, jog UAB „Reiva“ kaltę pripažįsta, gailisi tiek dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, tiek dėl neteisingo deklaravimo apie gautas pajamas. Nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 kovo mėn. 5 d. UAB „Reiva“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytos ne visos gautos lėšos. Dalis gautų lėšų buvo gauta pardavus 15 automobilių ir nebuvo įtraukta į apskaitą. Samdoma buhalterė nežinojo, kad dalis pajamų nėra įtraukta į buhalterijos apskaitą. Dėl to pateikė deklaracijas, kuriose neatsispindi įmonės gautos pajamos. Tačiau neapskaitytos lėšos nebuvo pasisavintos, įmonei pagal verslo specifiką reikėjo turėti grynųjų pinigų, todėl jie buvo panaudoti automobilių atsarginėms dalims, padangoms, veidrodėliams, samdyti „karutį“ Prancūzijoje. Mano, kad yra visos sąlygos ir prielaidos abu kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Abu kaltinamieji kaltinami padarę nusikalstamą veiką pirmą kartą, kaltę pripažino ir gailisi. Tai, kad P. K. 2009 m. buvo taikytas laidavimo institutas negali jo stigmatizuoti. Pranešus apie įtarimą, UAB „Reiva“ patikslino savo deklaraciją. 6900 eurų žalą valstybei pilnai atlygino ir delspinigius sumokėjo. Teismui yra pateikti dviejų galimų laiduotojų prašymai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Mano, kad šie asmenys yra tinkami laiduotojai, verti teismo pasitikėjimo. Viena laiduotoja yra uošvienė, kita dukterėčia, santykiai yra artimi. Galimos laiduotojos yra autoritetai ir yra nepriekaištingos reputacijos. Galima UAB „Reiva“ laiduotoja L. K.-B. sutinka laiduoti už UAB „Reiva“, ji P. K. dukterėčia, kuri dirba parduotuvės vadove, vadovauja šešių asmenų kolektyvui. Tai leidžia manyti, kad ji darys teigiamą įtaką per jos vadovą ir įmonė daugiau nedarys nusikalstamos veikos. Pažymėjo, kad inkriminuojamu laikotarpiu UAB „Reiva“ sutaupė 6977 eurus, kai 2017 m. UAB „Reiva“ apyvarta buvo milijonas eurų. Minėta suma sudaro 0,6 % nuo UAB „Reivos“ apyvartos. Toks skaičius negali parodyti, kad tai sisteminga ir ypatingai būdinga UAB „Reiva“ veikla. Mano, kad yra pagrindas manyti, jog pritaikius laidavimo institutą UAB „Reiva“ daugiau nusikalstamų veikų nedarys.

Kaltinamasis P. K. teisme kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, teigė, jog ketina daugiau taip nebenusikalsti, kaltinime viskas nurodyta teisingai. Paaiškino, kad 2006 m. su žmona I. K. įkūrė įmonę ir tik jie yra įmonės akcininkai. Iš pradžių žmona buvo direktore, vėliau jis. Su jo žinia buhalterija buvo tvarkoma įmonėje „Lidaura“. Jis žinojo, kaip turi būti tvarkoma apskaita. Kai nuneša buhalterei pirkimo ir pardavimo sąskaitas faktūras buhalterė tik sudėlioja, ji nieko nežinojo. Dabar viską įtraukia į apskaitą. Prancūzijoje nebetaiso automobilių, nebesamdo iš ten parvežti automobilius, kadangi iš jų negauna sąskaitų. Taip pat nebebendrauja su tais, kurie neišrašinėja sąskaitų už paslaugas, nebeperka automobilių ir detalių iš fizinių asmenų, kadangi už minėtas paslaugas reikėdavo mokėti grynais. Nurodė, kad nebereiks grynųjų lėšų vežti į Prancūziją. Žalą valstybei atlygino pilnai. Sumokėjo 6900 eurų ir dar sumokėjo už 2017 metus delspinigius. 2017 m. buvo apie 5000 eurų, šiemet irgi yra sumokėta pilnai. Vadybininkais dirbo D. K., M. B., T. K., I. K. ir jis pats. Jis nurodydavo kokias sumas įrašyti į sąskaitas. Prašė teismo, kad jo laiduotoja būtų paskirta uošvienė J. J.. Paaiškino, kad su ja matosi beveik kiekvieną savaitgalį, ji yra jam didelis autoritetas, ją gerbia, paiso jos nuomonės, ji nuobaudų neturi. Ankščiau nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą, laiduotojas tuomet buvo uošvis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo juridinio asmens UAB „Reiva“ ir kaltinamojo P. K. visiško kaltės pripažinimo jų kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Įtariamojo P. K.2018-12-31 papildomos apklausos protokolu (9t., b.l.3-7), iš kurio nustatyta, jog įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis yra UAB „Reiva“ direktorius, turi 50 proc. įmonės akcijų, o kitos 50 proc. akcijų priklauso sutuoktinei I. K.. Įmonėje lemiamus sprendimus priima jis. Įmonė užsiima naudotų automobilių importu ir prekyba. Dažniausiai automobiliai įvežami iš Prancūzijos, jei yra reikalinga, atliekamas remontas Lietuvoje arba prieš parvarymą. Jis organizuoja įmonės buhalterinę apskaitą. Buhalterinės apskaitos tvarkymui pagal sutartį įmonė samdo UAB „Lidaura“, kuriai pirminės apskaitos dokumentus teikia jis arba kitas įmonės darbuotojas jo nurodymu. Prisipažįsta, kad visi pranešime apie įtarimą nurodyti 15 automobilių buvo parduoti už didesnes kainas ir dalis pardavimo pajamų buvo neįtrauktos į UAB „Reiva“ apskaitą. Dėl to buvo pateiktos neteisingos deklaracijos (PVM, Pelno mokesčio) Valstybinei mokesčių inspekcijai. Visais pranešime apie įtarimą nurodytais atvejais tai buvo jo sprendimas ir veiksmai neapskaitant dalies pajamų, nes įmonės vadybininkai negalėjo savarankiškai priimti sprendimo neįtraukti į apskaitą dalies pajamų. Tik jis žinojo, kokie išrašomi pirminiai apskaitos dokumentai. Kai kuriais atvejais galėjo darbuotojui nurodyti, kokią sumą reikia paimti iš konkretaus automobilio pirkėjo. UAB „Lidaura“ buhalterė D. P. nedalyvavo atliekant ūkines finansines operacijas, todėl į apskaitą įtraukė tik surašytus pirminius apskaitos dokumentus. Jų pagrindu ji suformavo deklaracijas mokesčių inspekcijai. Pajamos, kurios buvo neapskaitytos, panaudotos tik UAB „Reiva“ reikmėms, jos nebuvo pasisavintos. UAB „Reiva“ naudotus automobilius perka Prancūzijoje, dažniausiai (duomenys neskelbtini) regione. Nupirkus automobilį kalnuotoje vietovėje, reikia samdyti traliuką automobilį nuvežti iš kalnų, nes devynvietis autovežis, kuriuo pargabenami automobiliai į Lietuvą, kalnuotoje vietovėje nepravažiuoja, o techninė pagalba yra labai brangi Prancūzijoje, reikia pirkti degalus, atlikti pirminį smulkų remontą, keisti ratus ir visoms šioms išlaidoms buvo panaudotos grynosios lėšos, likusios neapskaičius dalį pardavimo pajamų. Sugedusių, sudaužytų automobilių detalės perkamos iš fizinių asmenų vietoje. Dėl šių priežasčių susidarė UAB „Reiva“ neapskaitytų automobilių pardavimo pajamų. T. K., M. B. ir D. K. įmonėje atsakingi už automobilių pirkimą Prancūzijoje ir už parduodamų automobilių aprodymą aikštelėje ir pardavimą, pagal jo nurodymą. Automobiliai parduodami Tauragėje pardavimo aikštelėje, esančioje Dariaus ir Girėno g. 134, kurioje asmenys gali apžiūrėti automobilius. Taip pat apie parduodamus automobilius dedami skelbimai į interneto puslapyje www.autoplius.lt. Skelbimus gali dėti bet kuris vadybininkas. Automobilio pardavimo kainą ir nuolaidos dydį pats nustato. Nuolaidos dydis priklauso nuo automobilio būklės, kliento reikalavimų. Paaiškino, kad 15 automobilių pardavimo atvejų, pagal kuriuos pareikštas įtarimas, jis, kai ne pats įformino automobilių pardavimą, vadybininkams pasakė, kad reikia už automobilį gauti, kaip pavyzdžiui kokius 3000 eurų, o dokumentuose įforminti pardavimo kainą - 2000 eurų. Dėl šios priežasties gavosi įmonėje neapskaitytų 28600 eurų suma. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi. UAB „Reiva“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintas deklaracijas ir papildomai uždeklaravo PVM ir pelno mokesčio pagal įtarime nurodytas sumas ir jas sumokėjo, taip pat sumokėjo papildomai priskaičiuotus delspinigius.

Liudytojo L. V. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio mėn. pradžioje skyriuje buvo gauta informacija, jog UAB „Reiva“ parduodama automobilius, esančius UAB „Iksfera“ aikštelėje, klastoja dokumentus, tai yra, pardavimo dokumentuose nurodo mažesnes automobilio pardavimo kainas, negu realiai pirkėjas sumoka. Tikrinant gautą informaciją 2017-12-07 nuvyko į UAB „Iksfera“ aikštelę, esančią Dariaus ir Girėno g. 134, Tauragėje. Joje stovėjo 28 automobiliai, ant kurių nurodyti automobilių duomenys, pardavimo kaina ir telefono numeris: (duomenys neskelbtini). Minėtu telefono numeriu naudojasi UAB „Reiva“ direktorius P. K.. 2017-12-07 aikštelėje užfiksavo parduodamų 28 automobilių kainas. Paskaičiavo, kad visų automobilių pardavimo kaina apie 274 100 eurų. Patikrino UAB „Reiva“ 2017-05-25 pateiktą pelno deklaraciją, kurioje nurodyta, kad metinė įmonės apyvarta 1 285 358 eurų, o pelnas - 23 8169 eurų. Įtarimą sukėlė, jog pajamos deklaruotos labai mažos. Siekiant patikrinti, ar įmonėje tikrai apgaulingai yra tvarkoma buhalterinė apskaita, dėl ko slepiami privalomi sumokėti mokesčiai, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Reiva“ priklausantys automobiliai buvo parduodami aikštelėse, esančiose: Dariaus ir Girėno g. 134, Tauragėje, ir Melioratorių g. 11A, Tauragėje. Tačiau pagrindinė aikštelė yra Darius ir Girėno g. Kai tikrino informaciją aikštelėje, esančioje Melioratorių g. 11A, pastebėjo, kad keletas automobilių buvo atvaryti iš kitos aikštelės, esančios Dariaus ir Girėno g. 134, Tauragėje. Tyrimo metu pirmiausiai buvo tikrinami duomenys dėl parduotų automobilių, kurie buvo užfiksuoti aikštelėse. Atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė - buvo užfiksuoti keli pokalbiai, kurių metu P. K. ar jo vadybininkai D. K., ar M. B. derina automobilio pardavimo kainą. Buvo pastebėti neatitikimai, kai susipažino su dokumentais, kurie buvo išimti kratos metu ar pateikti įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančios D. P.. Buvo peržiūrimi automobilių pardavimo dokumentai, palygintos pardavimo kainos su rinkoje esančiomis kainomis. Buvo atliekamos pirkėjų apklausos, jeigu pagal dokumentus pardavimo kaina ženkliai skyrėsi nuo rinkos kainos, ir kainos, užfiksuotos ant automobilių pardavimo aikštelėse. Pagal tyrimo metu užfiksuotus aikštelėse parduodamus automobilius, pastebėjo, kad automobilių pardavimai įforminti. Nemažai automobilių pirko užsienio piliečiai. Tai pat pastebėjo, kad kai kurių automobilių kainos, užfiksuotos ant automobilių ir fiksuotos pardavimo dokumentuose, ženkliai nesiskyrė, dėl šios priežasties pirkėjų apklausos nebuvo atliekamos. Pagal elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę pastebėjo, kad UAB „Reiva“ parduodama automobilius, klientams nuo nustatytos kainos padaro kelių šimtų eurų nuolaidą. Informacija apie automobilių pardavimą buvo ne tik aikštelėse, bet ir interneto puslapyje www.autoplius.lt (t. 1, b. l. 80-82).

Liudytojo A. Š. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio mėn., tikslios datos neprisimena, „Iksferos“ aikštelėje, esančioje Dariaus ir Girėno gatvėje, Tauragėje, įsigijo pilkos spalvos automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. pagaminimo. Už šį automobilį mokėjo ne mažiau kaip 5400 eurų ir ne daugiau kaip 5500 eurų. Atsiskaitė grynaisiais, kadangi nenorėjo, jog atsiskaitytų banko kortele. Neprisimena, ar buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas. Pažymėjo, kad sąskaitoje buvo nurodyta gerokai mažesnė automobilio „Citroen C5“ pardavimo kaina negu mokėjo iš tikro. Tikslios sumos neprisimena, bet turėjo būti iki 1000 eurų. Prisimena, jog sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis turi kažkokį defektą, nors iš tikrųjų jis buvo geros būklės, techninę apžiūrą atliko tą pačią dieną iš pirmo karto. Automobilio remontui pinigų neišleido. Dokumentus susitvarkė ofise toje pačioje aikštelėje, ten perdavė pinigus. Pagal parodytą 2017-04-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad eilutėse „prekę priėmė“, „sumokėjau“ rašė ir pasirašė pats, tačiau sąskaitoje nurodyta automobilio pardavimo kaina - 700 eurų yra ne tokia, kokią mokėjo už automobilį. Parodytoje sąskaitoje yra pažymėta, jog automobilis parduotas su greičių dėžės gedimu. Pažymėjo, kad ši sąskaita tą pačią dieną jam buvo atvežta į techninės apžiūros centro aikštelę Tauragėje, kol laukė eilėje atlikti įsigyto automobilio techninę apžiūrą. Ofise buvo išrašyta kita sąskaita, kurioje nebuvo nurodytas defektas. Pardavėjas paaiškino, kad pirmoje sąskaitoje padaryta klaida. Neprisimena, ar jam grąžino tą pirminę sąskaitą (t. 1, b. l. 86-88).

2018-05-02 valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ Klaipėdos filialo Tauragės grupės pateiktais duomenimis (t. 5, b. l. 145). 2017-04-21 A. Š. pateikė prašymą įregistruoti automobilį „Citroen C5“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 90), prancūzišką automobilio registracijos liudijimą (t. 1, b. 91).

2017-04-21 PVM sąskaita faktūra serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad 2017-04-21 A. Š. iš UAB „Reiva“ įsigijo automobilį „Citroen C5“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), už 700 eurų. Dokumente nurodyta, kad automobilis parduodamas su greičių dėžės defektu. Eilutėje „Prekę perdavė“ pasirašė T. K.. Eilutėje „Prekę priėmė“ pasirašė A. Š.. Dokumentas patvirtintas UAB „Reiva“ antspaudu (t. 1, b. l. 92).

2017-04-21 UAB „Reiva“ kasos pajamų orderiu serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad A. Š. už automobilį „Citroen C5“, sumokėjo grynais 700 eurų. Dokumentas pasirašytas (t. 1, b. l. 93).

2019-01-02 VĮ „Regitra“ išrašu iš duomenų bazės, iš kurio nustatyta, jog 2017-04-21 A. Š. savo vardu įregistravo automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 94).

Liudytojos J. M. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, Tauragėje, Dariaus ir Girėno gatvėje esančioje aikštelėje, netoli išvažiavimo iš Tauragės link Kryžkalnio, įsigijo automobilį „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio stiklo buvo nurodyta pardavimo kaina, t. y. 2100 eurų. Automobilis buvo geros būklės – važiuojantis, dėl nedidelių gedimų iš karto neatliko techninės apžiūros. Automobilio remontui daug neišleido. Už automobilį nuleido 200 eurų, todėl už jį sumokėjo 1900 eurų grynais. Pardavėjas išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė 600 eurų automobilio pardavimo kainą. Dėl 600 eurų išrašė pinigų priėmimo kvitą, o dėl kitų pinigų nedavė jokio dokumento. Pardavėjas nurodė, kad sąskaitoje įrašys 600 eurų, kadangi pačiai nebuvo jokio skirtumo, neprieštaravo. 2017-05-06 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) jos parašas. Sąskaitą išrašė tas pats asmuo, kuris pardavė automobilį (t. 1, b. l. 97-98).

2018-05-02 VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Tauragės grupės pateiktais duomenimis (t. 5, b. l. 145). 2017-05-09 J. M. prašymu VĮ „Regitra“ įregistruoti automobilį „Citroen C3“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 100), prancūzišku automobilio registracijos liudijimu (t. 1, b. l. 101), bei 2017-05-06 PVM sąskaita faktūra serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad 2017-05-06 J. M. iš UAB „Reiva“ įsigijo automobilį „Citroen C3“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), už 600 eurų. Eilutėje „Prekę perdavė“ pasirašė M. B.. Eilutėje „Prekę priėmė“ pasirašė J. M.. Dokumentas patvirtintas UAB „Reiva“ antspaudu (t. 1, b. l. 102).

2017-04-21 UAB „Reiva“ kasos pajamų orderiu serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad J. M. už automobilį „Citroen C3“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), sumokėjo grynais 600 eurų. Dokumentas pasirašytas (t. 1, b. l. 103).

2019-01-02 VĮ „Regitra“ išrašu iš duomenų bazės, iš kurio nustatyta, kad 2017-05-09 J. M. savo vardu įregistravo automobilį „Citroen C3“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 104).

Liudytojo A. K. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2017 m., tikslios datos neprisimena, iš UAB „Reiva“ įsigijo mėlynos spalvos automobilį „Audi A3“, 2003 m. pagaminimo. Mano, kad galėjo būti tokia data, kuri nurodyta PVM sąskaitoje-faktūroje, t. y. 2017-06-14. Įmonė UAB „Reiva“ buvo patalpinusi skelbimą apie parduodamą automobilį puslapyje www.autogidas.lt. Skelbime buvo nurodyta 2300 eurų automobilio pardavimo kaina, tačiau automobilį nusipirko už 2000 eurų. Už pirktą automobilį atsiskaitė grynaisiais pinigais. Sandoris įvyko pardavėjo automobilių aikštelėje, taip pat įmonės patalpose. Mano, jog sutartyje buvo įrašyta 900 eurų kaina. Pirkimo - pardavimo sutarties neišsaugojo. Automobilio pardavėjo neklausė ir jis neaiškino, kodėl suma buvo nurodyta mažesnė, nei iš tiesų mokėjo, nes jam tuo metu nerūpėjo tai. Asmens, iš kurio įsigijo automobilį, asmeniškai nepažįsta, jį matė pirmą kartą. Nupirktas automobilis buvo geros būklės, į jį daug pinigų investuoti nereikėjo. Jam atliko kosmetinį remontą, t. y. tvarkė įbrėžimus, taip pat buvo surūdijęs automobilio duslintuvas, kurį teko virinti. Automobilio variklis buvo geras. Viską taisė pats, į servisą nevežė, o remontas galėjo kainuoti apie 100 eurų. 2017-06-14 PVM sąskaitos faktūros eilutėje „sumokėjau“ pasirašė pats, o kur yra įmonės antspaudas, jį pasirašė, mano, tas pats asmuo, kuris yra nurodytas kaip pardavėjas (t. 1, b. l. 111-113).

2018-05-02 VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Tauragės grupės pateiktais duomenimis (t. 5, b. l. 145), 2017-06-30 A. K. prašymu VĮ „Regitrai“ įregistruoti automobilį „Audi A3“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 115), prancūzišku automobilio registracijos liudijimu (t. 1, b. l. 116), 2017-06-14 PVM sąskaita faktūra serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad 2017-06-14 A. K. iš UAB „Reiva“ įsigijo automobilį „Audi A3“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) už 900 eurų. Eilutėje „Prekę perdavė“ pasirašė P. K.. Eilutėje „Prekę priėmė“ pasirašė A. K.. Dokumentas patvirtintas UAB „Reiva“ antspaudu (t. 1, b. l. 117).

2017-06-14 UAB „Reiva“ kasos pajamų orderiu serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kurio nustatyta, kad A. K. už automobilį „Audi A3“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), sumokėjo grynais 900 eurų. Dokumentas pasirašytas (t. 1, b. l. 118).

2019-01-02 VĮ „Regitra“ išrašu iš duomenų bazės, iš kurio nustatyta, kad 2017-06-30 A. K. savo vardu įregistravo automobilį „Audi A3“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini). 2017-08-12 šį automobilį įregistravo kitas asmuo (t. 1, b. l. 121).

Liudytojos R. T. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad internetu rado vieno asmens parduodamą automobilį Tauragėje „Seat Altea XL“, 2009 m. Paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir kitą dieną, tai yra 2017-08-29, su pardavėju susitiko prie įmonės „Reiva“ būstinės automobilių aikštelėje. Apžiūrėjusi automobilį nusprendė jį nusipirkti. Automobilį aprodęs vyras nusivedė į ofisą. Už šį automobilį sumokėjo 4500 eurų. Dar tą pačią dieną pervedė banke 1500 eurų į jų nurodytą sąskaitą. Jie pateikė šio pavedimo kasos pajamų orderio kvitą. Pavedimą atliko iš savo banko kortelės. Dar grynais pinigais sumokėjo 3000 eurų. Pinigų priėmimo kvitas nebuvo išrašytas. Taip elgėsi, nes tas žmogus taip pasakė ir pati nesigilino. Asmens, kuris pardavė automobilį, nepažįsta. Automobilis „Seat Altea XL“ įsigijimo metu buvo tinkamas naudoti, remontuoti nereikėjo. 2017-09-29 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Prekę priėmė“ ir „sumokėjau“ pasirašė ji. Sąskaitą faktūrą pasirašė tas pats asmuo, kuris pardavė automobilį (t. 1, b. l. 131-133).

2018-05-02 VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Tauragės grupės pateiktais duomenimis (t. 5, b. l. 145), 2017-09-30 R. T. prašymu VĮ „Regitrai“ įregistruoti automobilį „Seat Altea XL“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 135), prancūzišku automobilio registracijos liudijimu (t. 1, b. l. 136), bei 2017-09-29 PVM sąskaita faktūra serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad 2017-09-29 R. T. iš UAB „Reiva“ įsigijo automobilį „Seat Altea XL“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), už 1500 eurų. Eilutėje „Prekę perdavė“ pasirašė D. K.. Eilutėje „Prekę priėmė“ pasirašė R. T.. Dokumentas patvirtintas UAB „Reiva“ antspaudu (t. 1, b. l. 137).

2017-09-29 UAB „Reiva“ kasos pajamų orderiu serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad R. T. už automobilį „Seat Altea XL“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), sumokėjo grynais 1500 eurų. Dokumentas pasirašytas ir sugadintas, nurodant pastabą, kad atliktas banko pavedimas (t. 1, b. l. 138).

2018-04-04 „AB Luminor Bank“ pateiktais UAB „Reiva“, įtariamojo P. K. ir jo šeimos narių banko sąskaitų išrašais laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-03-16, iš kurių nustatyti bankiniai pavedimai, atsiskaitymai už įgytas transporto priemones (t. 7, b. l. 3-67).

2018-06-01 AB „Luminor Bank“ pateiktų sąskaitų išrašo apžiūros protokolu, iš kurio nustatyta, kad 2017-09-29 R. T. į UAB „Reiva“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko bankinį pavedimą 1500 eurų sumai, mokėjimo paskirties pavadinimas – „pagal PVM SF IPK Nr. (duomenys neskelbtini) R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 73-79).

2018-06-01 AB „Luminor Bank“ UAB „Reivos“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, iš kurio nustatytas R. T. atliktas 1500 eurų mokėjimas (t. 1, b. l. 139).

2019-01-02 VĮ „Regitra“ išrašu iš duomenų bazės, iš kurio nustatyta, kad 2017-09-30 R. T. savo vardu įregistravo automobilį „Seat Altea XL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 140).

Liudytojo R. V. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 metų rugsėjo mėnesį internete rado patinkantį „SAAB 93“, kurio kaina nurodyta buvo apie 1100 ar 1200 eurų. Pasiskambino skelbime nurodytu kontaktiniu numeriu ir tą pačią dieną nuvažiavo į Tauragę. Pradėjus kalbėtis su pardavėju, jis sutiko automobilį parduoti už 600 eurų. Tuos pinigus pardavėjui padavė grynaisiais jo ofise, kuris buvo toje pačioje aikštelėje, kur stovėjo automobilis. Tame pačiame ofise pardavėjas užpildė ir pirkimo - pardavimo sutartį. Kiek pamena, automobilių pardavimų aikštelė vadinasi „Iksfera“ ir randasi važiuojant link Kryžkalnio. Pirkimo – pardavimo sutartyje prie pirkėjo skilties savo vardą užrašė pats. Nežino, kodėl pardavėjas sutartyje nurodė automobilio pardavimo kainą 500, nors už ją sumokėjo 600 eurų (t. 1, b. l. 143-145).

2018-05-02 VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Tauragės grupės pateiktais duomenimis (t. 5, b. l. 145), 2017-10-21 R. V. prašymu VĮ „Regitra“ įregistruoti automobilį „SAAB 9-3“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 147), prancūzišku automobilio registracijos liudijimu ir mišrių degalų įrengimo pažyma-liudijimu (t. 1, b. l. 148-149), 2017-09-23 PVM sąskaita faktūra serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad 2017-09-23 R. V. iš UAB „Reiva“ įsigijo automobilį „SAAB 9-3“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), už 500 eurų. Eilutėje „Prekę perdavė“ pasirašė M. B.. Eilutėje „Prekę priėmė“ pasirašė R. V.. Dokumentas patvirtintas UAB „Reiva“ antspaudu (t. 1, b. l. 150).

2017-09-23 UAB „Reiva“ kasos pajamų orderiu, serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad R. V. už automobilį „SAAB 9-3“, sumokėjo grynais 500 eurų. Dokumentas pasirašytas (t. 1, b. l. 151).

2019-01-02 VĮ „Regitra“ išrašu iš duomenų bazės, iš kurio nustatyta, kad 2017-10-21 R. V. savo vardu įregistravo automobilį „SAAB 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini). 2018-03-09 automobilį įregistravo kitas asmuo (t.1, b.l. 152-153).

Liudytojo A. A. (A. A.) parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesio gale, tikslios dienos neprisimena, buvęs bendradarbis A. Č. Klaipėdoje, pasiūlė pirkti pilkos spalvos automobilį „Toyota Corolla Verso“ 2009 m. pagaminimo. Apžiūrėjo šį automobilį ir A. Č. pasakė, kad automobilio pardavimą įformins per kažkokią įmonę, kurios jis nežino. Tą pačią dieną A. Č. už automobilį sumokėjo grynaisiais 5000 eurų. Kitą dieną kartu su A. Č. nuvažiavo į techninę apžiūrą, vėliau į VĮ „Regitra“, kur pasirašė automobilio įsigijimo dokumentus ir prisiregistravo automobilį. Atsimena, kad kai pasirašė ant dokumentų, kaina buvo nurodyta 3300 eurų. Manė, kad ta suma yra nurodyta mažesnė, kadangi automobilis buvo parvežtas iš Prancūzijos ir nurodyta ta suma, kurią sumokėjo įmonė. Kas išrašė PVM sąskaitą - faktūrą, nežino, D. K. nepažįsta. Įsigijimo metu automobilis buvo labai geros būklės, jokių gedimų nebuvo. Automobilio įsigijimo dokumentų nebeturi, nes automobilis buvo pavogtas su dokumentais. Pagal parodytą 2017-11-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Prekę priėmė“ ir „Sumokėjau“ pasirašė. Sąskaitoje nurodyta automobilio pardavimo kaina 3300 eurų neatitinka, už automobilį sumokėjo 5000 eurų (t. 1, b. l. 166-168).

2018-05-02 VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Tauragės grupės pateiktais duomenimis (t. 5, b.l. 145), 2017-11-29 A. A. pateiktu prašymu VĮ „Regitrai“ įregistruoti automobilį „Toyota Corolla Verso“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 170), prancūzišku automobilio registracijos liudijimu (1 t., b. l. 171), bei 2017-11-23 PVM sąskaita faktūra serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad 2017-11-23 A. A. iš UAB „Reiva“ įsigijo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), už 3300 eurų. Eilutėje „Prekę perdavė“ pasirašė D. K.. Eilutėje „Prekę priėmė“ pasirašė A. A.. Dokumentas patvirtintas UAB „Reiva“ antspaudu (t. 1, b. l. 172).

2017-11-23 UAB „Reiva“ kasos pajamų orderiu, serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad A. A. už automobilį „Toyota Corolla Verso“, sumokėjo grynais 3300 eurų. Dokumentas pasirašytas (t. 1, b. l. 173).

2019-01-02 VĮ „Regitra“ išrašu iš duomenų bazės, iš kurio nustatyta, kad A. A. vardu automobilis „Toyota Corolla Verso“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), neregistruotas šiuo metu (t.1, b.l. 174).

Liudytojo V. K. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. spalio mėn. pradžioje, tikslios datos nepamena, nuvyko į Tauragę ir ten automobilių pardavimo aikštelėje surado patinkantį automobilį „Ford C-MAX“. Išbandant automobilį pastebėjo, jog trauka yra sumažėjusi. Pardavėjas sutiko nuleisti automobilio pardavimo kainą iki 1200 eurų, nors kaina ant automobilio stiklo informacinio lapelio buvo nurodyta 2000 eurų. Pardavėjas užpildė automobilio pardavimo dokumentus. Automobilio pardavimo kaina sutartyje buvo nurodyta apie 1000 eurų. Nežino, kodėl tokia kaina buvo nurodyta sutartyje (t. 1, b. l. 176).

2018-05-02 VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Tauragės grupės pateiktais duomenimis (t. 5, b. l. 145), 2017-10-11 V. K. prašymu VĮ „Regitra“ įregistruoti automobilį „Ford Focus C-Max“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 177), prancūzišku automobilio registracijos liudijimu (t. 1, b. l. 178), bei 2017-10-07 PVM sąskaita faktūra, serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad 2017-10-07 V. K. iš UAB „Reiva“ įsigijo automobilį „Ford Focus C-Max“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), už 1000 eurų. Eilutėje „Prekę perdavė“ pasirašė M. B.. Eilutėje „Prekę priėmė“ pasirašė V. K.. Dokumentas patvirtintas UAB „Reiva“ antspaudu (t. 1, b. l. 179).

2017-10-07 UAB „Reiva“ kasos pajamų orderiu serija, IPK Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, iš kurio nustatyta, kad V. K. už automobilį „Ford Focus C-Max“ sumokėjo grynais 1000 eurų. Dokumentas pasirašytas (t. 1, b. l. 180).

2019-01-02 VĮ „Regitra“ išrašu iš duomenų bazės, iš kurio nustatyta, kad V. K. vardu 2017-10-11 įregistruotas automobilis „Ford Focus C-Max“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 181).

Liudytojo D. G. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 10-11 d., Kauno mieste, šalia automobilio turgaus, iš nepažįstamo vyriškio įsigijo automobilį „Honda C-RV“, 2005 m. pagaminimo, pilkos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį susirado internete. Tiksliai sumos, kurią sumokėjo už perkamą automobilį, neatsimena, bet mokėjo ne mažiau kaip 3800 eurų ir ne daugiau kaip 3900 eurų. Už įsigytą automobilį atsiskaitė grynais pinigais. Pinigų suma, kurią mokėjo už šį automobilį, neatitinka pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos sumos. Neteisinga suma buvo nurodyta pardavėjo iniciatyva. Automobilio pardavėjas aiškino, kad tai nieko tokio, kitaip negalima, tiksliai, ką įvardino pardavėjas, neprisimena. Taip pat nepamena, ar buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas. Ar pasirašė tas pats asmuo PVM sąskaitoje faktūroje, nežino, kadangi jau viskas buvo užpildyta, kur – nežino, o jam reikėjo tik pasirašyti prie padėtų varnelių. Sąskaita buvo išrašyta pardavimo dieną. Automobilis „Honda C-RV“ įsigijimo metu buvo netinkamas naudoti, kadangi automobilis nepraėjo techninės apžiūros. Automobilį teko remontuoti – kiek prisimena reikėjo sutvarkyti automobilio pakabą, taip pat neveikė kablio jungtis. PVM sąskaitoje faktūroje automobilio gedimai nebuvo nurodyti. 2017-12-10 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0001333 eilutėse „Prekę priėmė“ ir „Sumokėjau“ parašas panašus į jo (t. 2, b. l. 11-12, 25-26).

2018-05-02 VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Tauragės grupės pateiktais duomenimis (t. 5, b. l. 145), 2017-12-13 D. G. prašymu VĮ „Regitra“ įregistruoti automobilį „Honda C-RV“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 27), prancūzišku automobilio registracijos liudijimu (t. 2, b. l. 28), bei 2017-12-10 PVM sąskaita faktūra, serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame dokumente nurodyta, kad 2017-12-10 D. G. iš UAB „Reiva“ įsigijo automobilį „Honda C-RV“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), už 1600 eurų. Eilutėje „Prekę perdavė“ pasirašė M. B.. Eilutėje „Prekę priėmė“ pasirašė D. G.. Dokumentas patvirtintas UAB „Reiva“ antspaudu (t. 2, b. l. 29).

2017-12-10 UAB „Reiva“ kasos pajamų orderiu, serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad D. G. už automobilį „Honda C-RV“ sumokėjo grynais 1600 eurų. Dokumentas pasirašytas M. B. ir D. G. (t. 2, b. l. 30).

2019-01-02 VĮ „Regitra“ išrašu iš duomenų bazės, iš kurio nustatyta, kad D. G. vardu 2017-12-13 įregistruotas automobilis „Honda C-RV“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 31).

Liudytojo M. S. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 metų gruodžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, vienoje automobilių aikštelėje, važiuojant iš Tauragės link Kryžkalnio, pamatė patinkantį automobilį „Toyotta Avensis“. Pasiskambino ant automobilio stiklo nurodytu telefono numeriu: (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs pardavėjas pasakė, kad šiandien negali parduoti automobilio, kadangi dar neturi automobilio dokumentų. Prisimena, kad ant automobilio stiklo buvo nurodyta automobilio kaina – 4800 eurų. Pasiderėjus dėl kainos, pardavėjas sutiko nuleisti kainą iki 4200 eurų ar iki 4400 eurų. Tądien pardavėjui paliko apie 200 eurų avanso, tikslios sumos nepamena. Kitą dieną atvyko į ofisą, kur tas pats asmuo surašė pirkimo-pardavimo sutartį ir davė pasirašyti. Matė, kad sąskaitoje įrašyta ne ta automobilio pirkimo kaina, kurią iš tikrųjų mokėjo. Už automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) mokėjo ne mažiau, kaip 4200 eurų, ir ne daugiau, kaip 4400 eurų. Visus pinigus padavė grynais. Nežino, kodėl pardavėjas pildydamas pirkimo-pardavimo sutartį, joje įrašė 2600 eurų kainą. Automobilis „Toyotta Avensis“ buvo be jokių defektų ar gedimų, todėl per savaitę jį įregistravo savo vardu (t. 2, b. l. 34-36, 38-39).

2018-05-02 VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Tauragės grupės pateiktais duomenimis (t. 5, b. l. 145), 2017-12-23 M. S. prašymu VĮ „Regitra“ įregistruoti automobilį „Toyota Avensis“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 41), prancūzišku automobilio registracijos liudijimu (t. 2, b. l. 42), 2017-12-18 PVM sąskaita faktūra, serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad 2017-12-18 M. S. iš UAB „Reiva“ įsigijo automobilį „Toyota Avensis“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), už 2600 eurų. Eilutėje „Prekę perdavė“ pasirašė D. K., eilutėje „Prekę priėmė“ pasirašė M. S.. Dokumentas patvirtintas UAB „Reiva“ antspaudu (t. 2, b. l. 43).

2017-12-18 UAB „Reiva“ kasos pajamų orderiu, serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad M. S. už automobilį „Toyota Avensis“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) sumokėjo grynais 2600 eurų. Dokumentas pasirašytas D. K. ir M. S. (t. 2, b. l. 44).

2019-01-02 VĮ „Regitra“ išrašu iš duomenų bazės, iš kurio nustatyta, kad M. S. vardu 2017-12-23 įregistruotas automobilis „Toyota Avensis“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 45).

Liudytojo G. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017-12-27 automobilį „Toyota Rav-4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jam nupirko dovanų tėtis V. K.. Automobilį susirado pagal skelbimą internete www.autoplius.lt. Perkant automobilį, jie buvo kartu. Tiksliai neprisimena automobilio pradinės pardavimo kainos, gali būti, kad 10300 eurų. Truputį nuleido už automobilį, tėtis už jį sumokėjo 10 000 eurų, iš kurių grynais mokėjo 3000 eurų, o 7000 eurų pervedė iš savo asmeninės banko sąskaitos. Tėtis norėjo atsiskaityti pavedimu, tačiau tada jis pasakė, kad pavedimu galima atsiskaityti tik 7000 eurų, o kitus reikia grynais. Jis kažkaip įdomiai išsireiškė, ką tiksliai sakė, neprisimena. Kai tėtis davė grynais 3000 eurų, pinigų priėmimo kvitas nebuvo išrašytas. Pats pasirašė dokumentuose kaip pirkėjas. Matė, kaip pardavėjas pildė pardavimo dokumentus, kaip pasirašė ir uždėjo antspaudą. Pasirašė parodytoje 2017-12-27 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini). Pardavėjas sakė, kad rašytų 7000 eurų. Nors sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog automobilis parduodamas su variklio defektu, tačiau automobilį pirko geros būklės, papildomo remonto nereikėjo. Pasakė, kad įrašomas defektas dėl variklio gedimo dėl to, kad nesant defektų, automobilio pardavimo kaina, t. y. 7000 eurų, neatitiktų rinkos kainos (t. 2, b. l. 48-50).

2018-05-02 VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Tauragės grupės pateiktais duomenimis (t. 5, b. l. 145), 2018-01-09 G. K. prašymu VĮ „Regitrai“ įregistruoti automobilį „Toyota RAV – 4“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 52), prancūzišku automobilio registracijos liudijimu (t. 2, b. l. 53), 2017-12-27 PVM sąskaita faktūra, serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad 2017-12-27 G. K. iš UAB „Reiva“ įsigijo automobilį „Toyota RAV – 4“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), už 7000 eurų. Eilutėje „Prekę perdavė“ pasirašė M. B., eilutėje „Prekę priėmė“ pasirašė G. K.. Dokumentas patvirtintas UAB „Reiva“ antspaudu (t. 2, b. l. 54).

2018-06-01 AB „Luminor Bank“ pateiktų sąskaitų išrašo apžiūros protokolu, iš kurio nustatyta, kad 2017-12-27 V. K. į UAB „Reiva“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko bankinį pavedimą 7000 eurų sumai, mokėjimo paskirties pavadinimas – „pagal PVM SF IPK Nr. (duomenys neskelbtini) už automobilį „Toyota Rav4“ (t.7, b. l. 73-79).

AB „Luminor Bank“ pateiktu UAB „Reivos“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, iš kurio nustatyta, kad V. K. 2017-12-27 17 val. 45 min. atliko 7000 eurų mokėjimą į UAB „Reiva“ sąskaitą už automobilį „Toyota Rav4“ (t. 2, b. l. 55).

2017-12-13 UAB „Diginet LT“ pateiktais skelbimais, kuriuose buvo nurodytas kaltinamajam P. K. priklausančio mobiliojo ryšio telefono numeris: (duomenys neskelbtini), kopijomis (t. 5, b. l. 95).

2017-10-03 skelbimu, ID A6195639, kuriame nurodytas pilkos/sidabrinės spalvos visureigis „Toyota RAV4“, kurio techniniai duomenys panašūs į liudytojo G. K. įgytą automobilį. Skelbime nurodyta automobilio pardavimo kaina - 10 500 eurų, telefonas pasiteirauti: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 58-59).

2019-01-02 VĮ „Regitra“ išrašu iš duomenų bazės, iš kurio nustatyta, kad G. K. vardu 2018-01-09 įregistruotas automobilis „Toyota RAV–4“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 60).

Liudytojo V. B. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „Honda FR-V“ įsigijo iš Tauragės mieste esančios automobilių pardavimo aikštelės 2018 sausio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena. Automobilio pardavėjo nepažįsta. Už automobilį sumokėjo apie 2600 eurų, tris kartus pervedė pinigus į sąskaitą: du kartus pervedė po 700 eurų ir vieną kartą – 600 eurų. Kiek grynaisiais mokėjo tiksliai nepamena, bet nemažiau kaip 500 eurų ir ne daugiau kaip 700 eurų. Kiek prisimena, pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įrašyta ta suma, kurią sumokėjo, tačiau gali klysti. Kokia automobilio kaina buvo aikštelėje, nepamena, tačiau pardavėjas ją truputį nuleido. Automobilis „Honda FR-V“ buvo tinkamas naudoti, jo remontuoti nereikėjo. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį turėjo, tačiau šiuo metu jos neberanda. Ar gavo pinigų priėmimo kvito, neprisimena. Pateiktoje sąskaitoje, eilutėje „sumokėjau“ pasirašė savo vardą, pavardę ir parašą, minėtą sąskaitą išrašė tą dieną, kai pasiėmė automobilį (t. 2, b. l. 68-70).

2018-05-21 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio nustatyta, kad V. B. pateikė savo naudojamo telefono numerio išklotinę ir banko sąskaitos išrašą (t. 2, b. l. 72-73). Iš pateiktos telefono numerio išklotinės Nr. 2020509743 nustatyta, kad V. B. laikotarpiu nuo 2018-01-03 iki 2018-01-05 8 kartus bendravo su abonentu, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 75). Iš pateikto mokėjimo pavedimo išrašo nustatyta, kad V. B. atliko tris bankinius mokėjimus: 2018-01-05 pervedė 700 eurų, 2018-01-08 pervedė 700 eurų ir 600 eurų į UAB „Reiva“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 76).

2018-04-07 VĮ „Regitra“ Tauragės filialo duomenimis (t. 3, b. l. 28), 2018-01-04 V. B. prašymu VĮ „Regitra“ įregistruoti automobilį „Honda FR-V“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 77), prancūzišku automobilio registracijos liudijimu, prancūziška automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi (t. 2, b. l. 78-79), bei 2018-01-03 PVM sąskaita faktūra, serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad 2018-01-03 V. B. iš UAB „Reiva“ įsigijo automobilį „Honda FR-V“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), už 2000 eurų. Eilutėje „Prekę perdavė“ pasirašė P. K., eilutėje „Prekę priėmė“ pasirašė V. B.. Dokumentas patvirtintas UAB „Reiva“ antspaudu (t. 2, b. l. 80).

2018-04-04 „AB Luminor Bank“ pateiktais UAB „Reiva“, P. K. ir jo šeimos narių banko sąskaitų išrašais, iš kurių nustatyti laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-03-16 bankiniai pavedimai, atsiskaitymai už įgytas transporto priemones (t. 7, b.l. 3-67).

2018-06-01 apžiūros protokolu, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėti AB „Luminor Bank“ pateiktų sąskaitų išrašai ir nustatyta, jog 2018-01-05 ir 2018-01-08 V. B. į UAB „Reiva“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko tris bankinius pavedimus: 2018-01-05 pervedė 700 eurų, o 2018-01-08 700 eurų ir 600 eurų. Iš viso pervedė 2000 eurų (t.7, b. l. 73-79).

2018-06-01 AB „Luminor Bank“ pateiktu UAB "Reivos" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, iš kurio nustatyta, kad V. B. atliko viso 2000 eurų mokėjimą (t. 2, b. l. 81).

2018-04-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, iš kurio nustatyta, kad užfiksuoti įtariamojo P. K. pokalbiai su klientais ir įmonės darbuotojais apie automobilių pardavimo kainas, galimas nuolaidas, automobilių techninę būklę ir charakteristiką, apžiūrėjimą (t. 6, b. l. 87-107).

2018-04-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo išrašu, iš kurio nustatyta, jog 2018-01-03 V. B. skambino P. K., pokalbis Nr. 232 15:12 val. Pokalbio metu V. B. su įtariamuoju P. K. derino automobilio „Toyota RAV-4“ pardavimo kainą. Susitarė, jog parduos už 2600 eurų, iš kurių 2000 eurų atliks bankinių pavedimą, o kitus pinigus paduos grynais įtariamajam P. K. (t. 2, b. l. 82-83).

2017-10-03 UAB „Diginet LT“ skelbimu, kurio ID A6209209, iš kurio nustatyta, jog parduodamas automobilis „Honda FR-V“, kurio techniniai duomenys panašūs į liudytojo V. B. įgytą automobilį. Skelbime nurodyta automobilio pardavimo kaina - 3400 eurų, telefonas pasiteirauti (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 84-85).

2019-01-03 VĮ „Regitra“ išrašu iš duomenų bazės, iš kurio nustatyta, kad V. B. vardu 2018-01-04 įregistruotas automobilis „Honda FR-V“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 86).

Liudytojos S. Š. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 metų sausio mėnesį, tai galėjo būti ir 2018-01-24, ji nuvyko į Tauragę su italu L. L. B., kuriam padėjo susikalbėti perkant automobilį. Vienoje iš naudotų automobilių pardavimo aikštelių jis pamatė „Kia Sportage“ ir nusprendė jį nusipirkti. Pasiderėjus dėl automobilio kainos, pardavėjas nuleido iki 11 000 eurų, atspausdino PVM sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyta minėta suma. L. L. B. norėjo mokėti už automobilį „Kia Sportage“ visą sumą pavedimu, tačiau kaip užstatą, kad automobilis „Kia Sportage“ nebus parduotas kitiems, jis automobilio pardavėjui paliko apie 1000 eurų grynaisiais pinigais. Pietaujant L. La B. naudodamasis nešiojamuosu kompiuteriu padarė mokėjimo pavedimą iš savo sąskaitos automobilio „Kia Sportage“ pardavėjui. Vėliau paskambino automobilio „Kia Sportage“ pardavėjas, kuris pasakė, kad pinigai jau gauti ir vėl grįžo į automobilių pardavimų aikštelę. Pati liko laukti prie automobilio „Kia Sportage“, o L. L. B. užėjo į biurą pasiimti raktelių ir dokumentų. Nežino, ar L. L. B. atsiėmė iš automobilio pardavėjo 1000 eurų užstatą. Negali paaiškinti, kodėl 2018-01-24 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra L. L. B. parašo. Šiuo metu turi 2018-01-24 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) skenuotą kopiją. Po pokalbio su Tauragės PK pareigūnu, paminėtos sąskaitos faktūros kopiją 2018 metų gegužės mėnesį atsiuntė L. L. B. Kelis metus naudojasi dviem telefonų numeriais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi L. L. B. Liudytoja S. Š.išklausiusi pateiktą pokalbį ID 513 patvirtino, kad vyko tarp jos ir automobilio „Kia Sportage“ pardavėjo, kurio pavardės ir vardo nežino. Pokalbis vyko apie dalies sumos už automobilį „Kia Sportage“, t. y. 4900 eurų, sumokėjimo grynaisiais pinigais, nes taip norėjo automobilio savininkas. Pokalbio metu pasakė „Ar galėtumėm 4900 tada šita grynais?“, nes to prašė L. L. B., kuris ir liepė pasakyti automobilio pardavėjui šią sumą. Iš L. L. B. žodžių žino, kad jis grynuosius 4900 Eur automobilio „Kia Sportage“ pardavėjui, sumokėjo kai po pietų grįžo į automobilio pardavėjo biurą atsiimti automobilio dokumentų (t. 2, b. l. 93-96).

2018-06-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio nustatyta, kad liudytoja S. Š. atpažino P. K., kaip asmenį, iš kurio L. L. B. įsigijo automobilį „Kia Sportage“. Asmens nuotrauka pažymėta trečiu numeriu. Iš viso pateiktos penkios nuotraukos atpažinimui. Taip pat fotolentele, iš kurios nustatyta kaip liudytoja S. Š. atpažįsta P. K. (t. 2, b. l. 98-101).

2018-01-24 PVM sąskaita faktūra, serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad 2018-01-24 L. L. B. iš UAB „Reiva“ įsigijo baltos spalvos automobilį „Kia Sportage“, 2016 metų, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), už 11 000 eurų. Automobilį pardavė P. K.. Dokumentas patvirtintas antspaudu (t. 2, b. l. 102).

2018-06-01 apžiūros protokolu, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėti AB „Luminor Bank“ pateiktų sąskaitų išrašai ir nustatyta, jog 2018-01-25 L. L. B. į UAB „Reiva“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko bankinį pavedimą 11 000 eurų sumai, nurodyta mokėjimo paskirtis – „Kia Sprtage (duomenys neskelbtini)“ (t. 7, b. l. 73-79).

2018-06-01 AB „Luminor Bank“ pateiktais UAB „Reivos“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais, iš kurių nustatyta, kad 2018-01-25 L. L. B. atliko 11 000 eurų mokėjimą į UAB „Reiva“ sąskaitą (t. 2, b. l. 103).

2018-04-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo išrašu, iš kurio nustatyta, kad 2018-01-24 9.15 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino S. Š. P. K. (pokalbio ID Nr. 513). Pokalbio metu patvirtinta galutinė 11 000 eurų automobilio kaina, S. Š. klausia, ar galima dalį pinigų pervesti pavedimu. Įtariamasis P. K. nurodo pervesti 11 000 eurų. Taip pat S. Š. paklausė, ar galima grynais mokėti 4900 eurų (t. 2, b. l. 104-105).

2017-10-03 UAB „Diginet LT“ skelbimu, kurio ID A6478625, nurodytas baltos spalvos automobilis „Kia Sportage“, kurio techniniai duomenys panašūs Italijos piliečio L. L. B. įgytą automobilį. Nurodoma, kad automobilis be defektų. Skelbime nurodyta automobilio pardavimo kaina - 18 900 eurų. Telefonas pasiteirauti (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 106-107).

Liudytojos H. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018-02-17 kartu su vyru A. K. atvyko į Tauragę, apžiūrėjo baltos spalvos automobilį „Toyota Corolla Verso“, 2009 m. pagaminimo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį susirado interneto svetainėje www.autoplius.lt. Su pardavėju sutarė automobilio pardavimo kainą – 5600 eurų. Už nurodytą automobilį 2018-02-17 sumokėjo 1100 eurų grynais ir, kiek pamena, 2018-02-19 padarė 4500 eurų pavedimą iš „Nordea“ banko į UAB „Reiva“ sąskaitą. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 4500 eurų suma neatitinka sumokėtos sumos už automobilį, kadangi iš viso už automobilį sumokėjo 5600 eurų. Aikštelėje prie įmonės „Regitra“, Tauragėje pardavėjas už perkamą automobilį „Toyota Corolla Verso“ pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyta 5600 eurų suma. Paskui šis paklausė, kaip mokės už automobilį, grynais. Pasakė, kad su savimi turi 1100 eurų. Tada pardavėjas prie jų suplėšė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyta 5600 eurų suma ir pasakė, kad išrašys naują. Be to pardavėjas paprašė duoti 1100 eurų, ir nurodė, kad likusią 4500 eurų sumą galės sumokėti pavedimu. Ten ir padavė pardavėjui pinigus, t. y. 1100 eurų, tačiau šis neišdavė tai patvirtinančio dokumento. Susitarė, kad 4500 eurų pavedimą jie atliks sekančią dieną. Tada visi nuvyko į UAB „Reiva“, kur vyriškis atnešė išrašytą naują PVM sąskaitą faktūrą 4500 eurų sumai. Automobilis „Toyota Corolla Verso“ įsigijimo metu buvo tinkamas naudoti, į jį investuoti pinigų nereikėjo. Prieš įsigyjant automobilį su pardavėju nebendravo. Dėl jo pirkimo sąlygų su pardavėju telefonu bendravo sutuoktinis A. K., kurio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). 2018-02-17 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „sumokėjau“ pasirašė pati (t.2, b.l. 115-117).

2018-04-07 VĮ „Regitra“ Tauragės filialo duomenimis (t. 3, b. l. 28), 2018-02-17 H. K. pateiktu prašymu VĮ „Regitra“ įregistruoti automobilį „Toyota Corolla Verso“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 119), prancūzišku automobilio registracijos liudijimu (t. 2, b. l. 120), bei 2018-02-17 PVM sąskaita faktūra, serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad 2018-02-17 H. K. iš UAB „Reiva“ įsigijo automobilį „Toyota Corolla Verso“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), už 4500 eurų. Eilutėje „Prekę perdavė“ pasirašė M. B., eilutėje „Prekę priėmė“ pasirašė H. K.. Dokumentas patvirtintas UAB „Reiva“ antspaudu (t. 2, b. l. 121).

2018-06-01 apžiūros protokolu, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėti AB „Luminor Bank“ pateiktų sąskaitų išrašai ir nustatyta, jog 2018-02-19 H. K. į UAB „Reiva“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko bankinį pavedimą 4500 sumai, nurodydama mokėjimo paskirtyje: „pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)“ (t.7, b. l. 73-79).

2018-06-01 AB „Luminor Bank“ pateiktu UAB „Reiva“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, iš kurio nustatyta, jog H. K. 2018-02-19 13.48 val. pervedė 4500 eurų sumą į UAB „Reiva“ sąskaitą (t. 2, b. l. 122).

2018-04-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo išrašu, iš kurio nustatyta, kad 2018-02-17 11:15 val. skambino A. K. P. K., pokalbis Nr. 616. Pokalbio metu A. K. su įtariamuoju P. K. derino automobilio „Toyota Corolla Verso“ pardavimo kainą. Susitarė, jog parduos už 5600 eurų (t. 2, b. l. 123).

2017-10-03 UAB „Diginet LT“ skelbimu, ID A6730241, iš kurio nustatyta, kad nurodytas baltos spalvos 2009 m. pagaminimo automobilis „Toyota Corolla Verso“. Techniniai duomenys panašūs į liudytojos H. K. įsigytą automobilį. Nurodyta, kad automobilis be defektų. Skelbime nurodyta automobilio pardavimo kaina - 5900 eurų (t. 2, b. l. 124-125).

2018-04-05 VĮ „Regitra“ išrašu iš duomenų bazės, iš kurio nustatyta, jog H. K. vardu 2018-02-17 įregistruotas automobilis „Toyota Corolla Verso“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 126).

Liudytojo K. D. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. vasario mėn. interneto puslapyje www.autoplius.lt rado parduodamą automobilį „Mazda 5“ Tauragėje. Kaina, kiek pamena, buvo nurodyta 3400 eurų. 2018-12-17 atvyko į Tauragę, automobilių pardavimo aikštelėje apžiūrėjo automobilį, nuvyko į autoservisą jo patikrinti, kur buvo nustatyti keli defektai – buvo paaiškinta, kad reikia pakeisti atraminius guolius ir vairuotojo pusės priekinių durelių elektros instaliaciją. Todėl nusprendė prašyti sumažinti kainą ir, grįžęs į aikštelę, pardavėjui pasakė, kad už automobilį „Mazda 5“ sumokėtų 2900 eurų. Po to pardavėjas kažkam paskambino ir po pokalbio sutiko parduoti už 2900 eurų. Ofise pardavėjas užpildė pirkimo-pardavimo dokumentus. Padavė 2900 eurų grynais. Kai pardavėjas padavė užpildytus dokumentus, pamatė, kad įrašyta pardavimo suma yra 1600 eurų. Paklausė, kodėl įrašė žymiai mažesnę sumą, atsakė, kad jį apgavo Prancūzijoje įrašydami netinkamą kainą, todėl didesnės sumos jis užrašyti negali. Pardavėjo nepažinojo, jį matė pirmą kartą (t. 2, b. l. 135-136).

2018-04-07 VĮ „Regitra“ Tauragės filialo duomenimis (t. 3, b. l. 28), 2018-02-21 K. D. prašymu VĮ „Regitra“ įregistruoti automobilį „Mazda 5“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 137), prancūzišku automobilio registracijos liudijimu (t. 2, b. l. 138), bei 2018-02-17 PVM sąskaita faktūra, serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad 2018-02-17 K. D. iš UAB „Reiva“ įsigijo automobilį „Mazda 5“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), už 1600 eurų. Eilutėje „Prekę perdavė“ pasirašė M. B., eilutėje „Prekę priėmė“ pasirašė K. D.. Dokumentas patvirtintas UAB „Reiva“ antspaudu (t. 2, b. l. 139).

2018-02-17 UAB „Reiva“ kasos pajamų orderiu, serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad K. D. už automobilį automobilį „Mazda 5“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) sumokėjo grynais 1600 eurų. Dokumentas pasirašytas M. B. ir K. D. (t. 2, b. l. 140).

2018-04-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo išrašu, iš kurio nustatyta, kad 2018-02-17 11:37 val. įtariamajam P. K. skambino (pokalbio Nr. 623) UAB „Reiva“ darbuotojas M. B.. Pokalbio metu M. B. P. K. pranešė, kad grįžo dėl automobilio „Mazda“ už kainą - 2900 eurų. P. K. sutiko su kaina (t. 2, b. l. 141).

2017-10-03 UAB „Diginet LT“ skelbimu, skelbimo ID A6604127, kuriame nurodytas automobilis „Mazda 5“, kurio techniniai duomenys panašūs į liudytojo K. D. įsigytą automobilį. Skelbime nurodyta automobilio pardavimo kaina - 3400 eurų (t.2, b. l. 142-143).

2018-04-05 VĮ „Regitra“ išrašu iš duomenų bazės, iš kurio nustatyta, jog K. D. vardu 2018-02-21 įregistruotas automobilis „Mazda 5“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 144).

Liudytojo D. K. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2010 ar 2011 m., tikslios datos neprisimena, iki 2018-06-30 dirbo UAB „Reiva“ vadybininku. Darbo funkcijos buvo susijusios su automobilių pirkimu ir pardavimu. Vykdavo įmonės direktoriaus P. K. nurodymu į Prancūziją apžiūrėti ir nupirkti jo išrinktų automobilių. Jeigu reikėdavo, Prancūzijoje atlikdavo remonto darbus. Būdavo situacijų, kad jeigu automobilį pirkdavo iš privataus asmens, už automobilį atsiskaitydavo grynais, o jei automobiliai perkami iš įmonės - būdavo atliekamas bankinis pavedimas. Pats neatliko bankinių pavedimų. Dokumentus išrašydavo įmonės vardu. Lietuvoje parduodavo automobilius iš aikštelės, esančios Dariaus ir Girėno g. 134, Tauragėje, išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, jeigu atsiskaitydavo grynais. Jo vardu niekas sąskaitų neišrašydavo. Įmonėje gaudavo 380 eurų atlyginimą ir dar komandiruotpinigių, pinigus išmokėdavo grynais. Paskutiniais mėnesiais atlyginimas buvo iki 420 eurų. P. nustatinėdavo parduodamų automobilių kainas. P. sudarydavo sąrašą, už kiek galima automobilį parduoti. Nuo nurodytos kainos už parduodamą automobilį buvo galima nuleisti 200-300 eurų. Jeigu pirkėjui kaina netikdavo, tuomet leisdavo derėtis su pačiu P., kadangi šis nuolat būdavo įmonėje. Taip pat paskambindavo paderinti kainą telefonu. Sąskaitas išrašydavo P. nurodymu. Jis pasakydavo pardavimo kainą, o jis išrašydavo pinigų priėmimo kvitą ir viskas. Kiek realiai pinigų paimdavo P., negali pasakyti. Įmonėje turėjo teisę dėti skelbimus apie parduodamus automobilius. Pardavimo kainą įrašydavo pagal P. nurodymą. Telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi labai seniai. Taip pat įmonėje naudojosi įmonės telefonu, kurio numeris: (duomenys neskelbtini). Visi įmonės darbuotojai turėjo teisę naudotis darbiniu telefonu. Perklausęs pateiktą pokalbį ID1245, kuris vyko 2018-03-04 12:31 val. tarp D. K. ir P. K., D. K. parodė, kad pokalbyje kalbama apie automobilio „VW Caravelle“ pardavimą. Perklausęs pokalbį, atpažino P. K. balsą, dėl savo balso nebuvo tikras, tačiau prisimena šio automobilio pardavimą, nes pats varė automobilį išmuitinti. Parodyta 2018-03-05 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad automobilis „VW Caravelle“ parduotas už 12 000 eurų Rusijos piliečiui. Nežino, kodėl sąskaitoje nurodyta tokia suma. Kiek sakė, tiek rašė. Kaip pokalbyje buvo nurodyta, automobilis parduodamas buvo, už 13950 eurų, ir iš tos sumos nuleista 50 eurų. Neatsimena, kas iš to ruso paėmė pinigus (t. 2, b. l. 147-150).

2018-03-05 PVM sąskaita faktūra, serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad 2018-03-05 Rusijos pilietis A. K. iš UAB „Reiva“ įsigijo automobilį „Volkswagen Caravelle“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), už 12 000 eurų. Eilutėje „Prekę perdavė“ pasirašė D. K., eilutėje „Prekę priėmė“ pasirašė A. K.. Dokumentas patvirtintas UAB „Reiva“ antspaudu (t. 2, b. l. 152).

2018-03-05 UAB „Reiva“ kasos pajamų orderiu, serija IPK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad A. K. už automobilį „Volkswagen Caravelle“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini) sumokėjo grynais 12 000 eurų. Dokumentas pasirašytas D. K. ir A. K. (t. 2, b. l. 153).

2018-04-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, iš kurio nustatyta, kad 2018-03-04 12:31 val. įtariamajam P. K. skambino (pokalbio Nr. 1245) UAB „Reiva“ darbuotojas D. K.. Pokalbio metu D. K. su P. K. kalba apie automobilio „VW Caravelle“ kainą. P. K. sako, kad parduoda už 13950 eurų, D. K. atsako, kad „rusas“ nori, kad būtų nuleista 50 eurų, P. K. sutinka nuleisti 50 eurų (t. 2, b. l. 156).

2017-10-03 UAB „Diginet LT“ skelbimu, skelbimo ID A6691969, kuriame nurodytas automobilis „VW Caravelle“ ir jo techniniai duomenys panašūs į Rusijos piliečio įgytą automobilį. Automobilio „VW Caravelle“ pardavimo kaina - 14 900 eurų (t. 2, b. l. 157-158).

Liudytojo M. B. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „Reiva“ vadybininku nuo 2010 m. rugsėjo mėn., užsiima įmonei priklausančių automobilių pirkimu-pardavimu, parduodamų automobilių remontu. Be to būna, kad važiuoja į komandiruotes į Prancūziją, kur apžiūri P. K.išrinktus automobilius, jeigu yra nedidelių gedimų, juos ten pataiso. Dauguma atsiskaitymų už automobilius, perkamų iš vadinamųjų „garažų“, vyksta per banką. Kartais, kuomet pavieniai asmenys nebrangiai parduoda, pvz. iki 1000 eurų automobilių, juos nuperka grynais iš įmonės lėšų. Vykstant į komandiruotę, įmonė duoda iki 10 000 eurų išlaidoms, skirtoms automobilių remontui, apgyvendinimui, automobiliams iš pavienių asmenų įsigyti. Grįžus į Lietuvą, įmonei pateikia įsigijimo kvitus. Įmonėje parduodamų naudotų automobilių kainas nustato jos vadovas. Įmonėje paprastai nuo parduodamo automobilio galima nuleisti apie 200-300 eurų. Jeigu pirkėjas nori daugiau nusiderėti, tuomet nukreipia pas įmonės vadovą. Būna, kad PVM sąskaitas faktūras išrašo pats. Jeigu kainą suderina pats vadovas su pirkėju, o jis yra ofise, jis nurodo išrašyti sąskaitą ir kasos pajamų orderį, jei atsiskaito grynais pinigais. Jis pats nurodo, kokią pardavimo kainą reikia įrašyti. Nesant įmonės vadovui, gali paimti pinigus už parduotus automobilius. Patys, nesant vadovui, išrašo sąskaitas tokioms sumoms, už kokias realiai automobilius parduoda. Šiuos pinigus atiduoda vadovui arba jo žmonai I. K.. Įmonės vadovas nustato, kokia galutinė automobilių pardavimo kaina. Kai kuriose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodoma, jog automobilis parduodamas su tam tikrais gedimais: variklio, važiuoklės, kėbulo ir pan. Būna kartais, jog perkant automobilį iš Prancūzijos, dokumentuose būna nurodyta, jog automobilis su tam tikru gedimu. Todėl parduodami šį automobilį Lietuvoje, nurodo gedimus, siekdami apsisaugoti nuo nepagrįstų pirkėjų pretenzijų. Parodyta 2017-12-27 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad parduodamas automobilis „Toyota Rav4“ už 7000 eurų su variklio gedimu. Paaiškino, kad šiame automobilyje buvo nustatytas variklio tarpinės gedimas. Jis nepastebimas važinėjant trumpus atstumus, tačiau važiuojant ilgą atstumą, jis gali išryškėti. Neprisimena, ar įmonei perkant šį automobilį dokumentuose buvo įvardintas gedimas, ar ne. Pirkėjai apie visus žinomus gedimus informuojami. Pirkėjas sąskaitoje pasirašytinai susipažįsta dėl automobilio trūkumais. Perklausęs pateiktą pokalbį ID 623, vykusį 2018-02-17 11:37 val. tarp P. K. ir jo, M. B., pastarasis parodė, kad pokalbyje kalbama apie automobilio „Mazda“ pardavimą, atpažįsta savo ir P. balsus. Iš pokalbio turinio suprato, jog buvo kalba apie parduodamą automobilį, dėl kurio kainos greičiausiai P. su pirkėju jau buvo taręsis, nes pokalbio metu minėjo kainą - 2900 eurų. Taip pat tyrėja parodė 2018-02-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad automobilis „Mazda 5“ parduodamas už 1600 eurų. Jeigu buvo nurodyta parduoti už 2900 eurų, ta jis taip ir padarė. Sąskaitoje nurodytą pinigų sumą nustatyti galėjo tik P. K.. Kodėl šis nustatė tokią kainą, negali atsakyti. Darbuotojai daro taip, kaip nurodo vadovas. Savo iniciatyva tikrai nenurodo tokių kainų, kurios neatitiktų paimtos pinigų sumos už automobilį (t. 2, b. l. 161-164).

Liudytojos D. P. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB „Lidaura“ padalinio vadovė. Ši įmonė teikia buhalterines paslaugas. Nuo 2009-09-01 UAB „Reiva“ su UAB „Lidaura“ turi sudariusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartį ir pastaroji tvarko UAB „Reiva“ buhalterinę apskaitą. Įmonės direktorių P. K. pažįsta kaip įmonės vadovą. Jai UAB „Reiva“ dokumentus atveža į namus. Pati tiesiogiai su įmonės klientais - automobilių pirkėjais, nebendrauja, neišrašo jiems PVM sąskaitų faktūrų, neima iš jų pinigų. Nežino, kas konkrečiai išrašo PVM sąskaitas faktūras, bet pagal dokumentus gali spręsti, kad PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus išrašo įmonės direktorius ir vadybininkai. Ji gauna jau pasirašytus dokumentus. Pati grynų pinigų, gautų už parduotus automobilius, nemato. Mano, kad jie yra laikomi įmonės kasoje, o paskui įnešami į banko sąskaitą. Tai padaro P. K. arba jo žmona I. K.. Jie dviese turi teisę įnešti pinigus į banką. Irma įmonėje taip pat dirba vadybininke. P. K. ir I. K. yra vieninteliai įmonės akcininkai, abu turi po 50 procentų akcijų. Įmonės dokumentus jai dažniausiai atveža kartą per mėnesį. Sąskaitų neapmoka, nebent paprašo, tai padaro P. K. ar I. K.. Sumoka privalomus mokėti mokesčius „Sodrai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat atlyginimą sau, nuomos mokestį „Iksferai“, telefonų paslaugas. Iš dokumentų sprendžia, kad automobilius įmonėje pardavinėja visi vadybininkai ir įmonės vadovas, išskyrus I. K.. Jos darbas, kiek žino, susijęs su grynų pinigų įnešimu į banką, kasdienių sąskaitų apmokėjimu. Taip pat įmonės vadybininkai vyksta į komandiruotes Prancūzijoje. Dažniausiai ir ilgiausiam laikui važinėja įmonės direktorius P. K., trumpesniam laikui, t. y. iki savaitės trukmės, važiuoja D. K., M. B. ir T. K.. Vadybininkai, išvykdami į komandiruotę, gauna komandiruotpinigius, t. y. apie 27,5 eurų už dieną. Kas Prancūzijoje perka automobilius, nežino. Už automobilius, nupirktus Prancūzijoje, pagrinde yra atsiskaitoma bankiniais pavedimais, jeigu perka automobilius iš ES tiekėjų. Būna, kad perka ir iš fizinių asmenų. Įmonės veikla yra pelninga. Kasmet mokamas pelno mokestis, avansinis pelno mokestis, sumoka didelį PVM mokestį. Jai nežinoma, jog įmonei UAB „Reiva“, parduodant automobilius, kai kuriose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodoma mažesne automobilio pardavimo kaina, negu realiai pirkėjai sumoka pinigų (t. 2, b. l. 168-171).

Liudytojos I. K. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „Reiva“ vadybininke, taip pat yra 50 proc. įmonės akcijų savininkė. Jos sutuoktinis P. K. yra įmonės direktorius. Jai žinoma, jog šiame ikiteisminiame tyrime jis yra pripažintas įtariamuoju. Išaiškinta teisė, kad gali neduoti parodymus apie savo šeimos narį, arba atsisakyti atsakyti į kai kuriuos pateikiamus klausimus. Šia teise pasinaudoja, nes ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl UAB „Reiva“, kuri susijusi su sutuoktiniu (t. 2, b. l. 187-188).

Liudytojo T. K. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „Reiva“ prekybos agentu. Jo tėvas P. K. yra įmonės direktorius. Žino, kad šiame ikiteisminiame tyrime jis yra pripažintas įtariamuoju. Išaiškinta teisė, kad gali neduoti parodymus apie savo šeimos narį, arba atsisakyti atsakyti į kai kuriuos pateikiamus klausimus. Atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 192-193).

2018-02-02 policijos pareigūno, L. V. tarnybiniu pranešimu, iš kurio nustatyta, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-64576-17, buvo nustatyta, jog UAB „Reiva“ parduodamus automobilius į internetinę svetainę www.autoplius.lt patalpino skelbimus iš 5 skirtingų IP adresų. Atlikus šių IP adresų priklausomybę laikotarpyje nuo 2017-07-09 iki 2018-01-09 nustatyta, kad šie IP adresai priklauso: 1. IP adresas (duomenys neskelbtini): UAB „Iksfera“, į. k. 179886676, adresu Dariaus ir Girėno g. 134, tačiau šioje įmonėje yra įrengti 4 potinkliai. Būtent šiuo adresu UAB „Reiva“ laiko savo parduodamus automobilius bei nuomojasi patalpas įmonės ofisui; 2. IP adresas (duomenys neskelbtini): T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „Reiva“; 3. IP adresas (duomenys neskelbtini): M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „Reiva“; 4. IP adresas (duomenys neskelbtini): Paryžius (Prancūzija); 5. IP adresas (duomenys neskelbtini): S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 136-138).

2018-03-15 kratos protokolu, iš kurio nustatyta, kad 2018-03-15 buvo atlikta krata UAB „Reiva“ administracinėse patalpose, esančiose Dariaus ir Girėno g. 134, Tauragėje, priklausančiose UAB „Iksfera“, į. k. 179886676. Kratos metu administracinėse patalpose buvo rasta ir paimta UAB „Reiva“ segtuvai ir aplankai su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais už 2017 m., automobilių įsigijimo bei pardavimo dokumentai už 2018 m., užrašų knygutė su rankraštiniais įrašais, kompiuteris, 2 mobilaus ryšio telefonai (t. 6, b. l. 17-21).

2018-05-31 apžiūros protokolu, iš kurio nustatyta, kad buvo apžiūrėti UAB „Reiva“ dokumentai, išimti administracinėse patalpose, esančiose Dariaus ir Girėno g. 134, Tauragėje. Apžiūros metu nustatyta, kad kratos metu buvo rasti ir paimti UAB „Reiva“ automobilių pirkimo dokumentai, AB „Luminor Bank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, žiniaraščiai, pardavimų žurnalai, duomenys apie parduotus automobilius, pardavimo dokumentai, išlaidų žurnalai, UAB „Reiva“ pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad UAB „Reiva“ nuo 2006-04-12 įregistruota į PVM mokėtojų registrą. Įmonei suteiktas PVM mokėtojo kodas: (duomenys neskelbtini). Taip pat rastas ir paimtas Juridinių asmenų registro sudarytas Registravimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad UAB „Reiva“ yra įregistruota 2006 m. kovo 22 d., pasirašė direktorė - I. K. (t. 6, b. l. 32-38).

2018-04-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, iš kurio nustatyta, kad kontroliuojant P. K. pokalbius buvo užfiksuoti jo pokalbiai nuo 2017-12-22 iki 2018-03-10 su automobilių pirkėjais dėl automobilių techninės būklės, ridos, jų pardavimo kainų, sutartos galutinės kainos ir atsiskaitymų (t. 6, b. l. 87-107).

2018-10-22 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/12-2-3-11267 ir 2018-11-07 specialisto paaiškinimų protokolu, kuriame patikslinta duota išvada (t. 8, b. l. 124-126), iš kurių nustatyta, jog atlikus UAB „Reiva“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, įvertinus ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą nurodoma, kad UAB „Reiva“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, nes jei UAB „Reiva“ laikotarpiu nuo 2017-04-21 iki 2018-03-05 15 atvejų neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 28600 Eur grynųjų pinigų gavimo iš piliečių už automobilius, tai sumažino 28600 Eur dokumentinį kasos likutį ir tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatos, t. y. 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Dėl UAB „Reiva“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2017-04-21 iki 2018-03-15 negalima iš dalies nustatyti UAB „Reiva“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat nustatyta, kad UAB „Reiva“ už tiriamąjį laikotarpį pateikė mokesčių administratoriui duomenis apie pajamas, pelną, turtą, neatitinkančius tikrovės. Jei UAB „Reiva“ laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2018-03-05 gavo 28600 Eur piniginių lėšų (įplaukų) už automobilių pardavimą fiziniams asmenims, tai buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 28600 Eur piniginių lėšų (įplaukų) gavimo ūkinių operacijų už automobilių pardavimą fiziniams asmenims. UAB „Reiva“ 2017 m. balandžio, gegužės, birželio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, 2018 m. sausio, vasario mėnesius PVM deklaracijose, kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra neįrašė šiose deklaracijose iš viso 22066,11 Eur PVM apmokestinamų sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža (PVM deklaracijų 16 eilutėje), 4633,89 Eur 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 4633,89 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje). Tokiu būdu UAB „Reiva“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. lX-751:- 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks”; - 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, t. y. mokesčių administratoriui pateiktose 2017 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, 2018 m. sausio, vasario mėnesius PVM deklaracijose nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 4634 Eur mokėtino į biudžetą PVM, todėl valstybės biudžetui padarė 4634 Eur (2017 m. 04-12 mėn. – 3280 Eur, 2018 m. 01-02 mėn. – 1354 Eur) nuostolį. UAB „Reiva“ 2017 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) kurią pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, tai: 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nedeklaravo 15620 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų; 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 15620 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno; 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo 15620 Eur apmokestinamojo pelno sumos; 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma” 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 2343 Eur pelno mokesčio ir iki 2018-06-15 nesumokėjo 2343 Eur (16446 x 15%) pelno mokesčio. Taip pat, UAB „Reiva“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 53 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Reiva“ laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2018-03-15 nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 6977 Eur mokesčių, iš jų: PVM – 4634 Eur, pelno mokesčio – 2343 Eur ir padarė nuostolį valstybės biudžetui: 2017 m. – 5623 Eur (3280 Eur PVM, 2343 Eur pelno mokesčio), 2018 m. – 1354 Eur PVM. Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“, t. y.: UAB „Reiva“ mokesčių administratoriui iki 2019 m. birželio 15 dienos turi pateikti Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2018 metus, t. y. 2018 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2018 m. (forma (duomenys neskelbtini) turi deklaruoti už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-03-05 gautas 8346 Eur (9700 Eur – 1354 Eur PVM) pajamas bei nuo gautų 8346 Eur pajamų turi sumokėti į valstybės biudžetą 1252 Eur (8346 Eur x 15 %) pelno mokesčio sumą (t. 7, b. l. 170-180, 181-191).

2018-12-28 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu, iš kurio nustatyta, kad UAB „Reiva“ 2018-12-14 patikslino PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2018-02-28, iš viso 4634 eurų sumai, bei pateikė Metinę pelno deklaraciją už 2017 m., mokėtina suma - 2343 eurų. 2018-12-14 UAB „Reiva“ pervedė į VMI prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 7345 eurų sumą, įmokos kodu 1001. Iš šios įmokos buvo padengtos patikslintos PVM ir metinio pelno už 2017 m. prievolės (t. 8, b. l. 141).

Iš visumos byloje surinktų įrodymų analizės įrodyta, jog kaltinamasis juridinis asmuo UAB „Reiva“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis P. K., būdamas UAB „Reiva“ direktoriumi, veikdamas per UAB „Reiva“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Lidaura“ atsakingą darbuotoją D. P., kuri nesuvokė jo nusikalstamų veikų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2017-04-21 iki 2018-03-05 apskaitos registruose neužregistravo, neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 15 atvejų – iš viso 28 600 eurų grynųjų pinigų gavimo iš piliečių už automobilius bei sumažino 28 600 eurų dokumentinį kasos likutį ir dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2017-04-21 iki 2018-03-15 negalima iš dalies nustatyti UAB „Reiva“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Todėl P. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Be to, jis per UAB „Reiva“ apskaitos paslaugas teikiančią UAB „Lidaura“, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, kurių suma viršija 100 MGL, laikotarpiu nuo 2017-04-21 iki 2018-03-05 apskaitos registruose neužregistravo 28 600 eurų grynųjų pinigų gavimo iš asmenų už parduotus automobilius, bei įrašė į PVM, Pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis, bei elektroniniu būdu jas pateikė Valstybiniai mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tokiu būdu P. K. laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2018-03-15 nesumokėjo į valstybės biudžetą viso 6977 eurų mokesčių, todėl P. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis juridinis asmuo UAB „Reiva“, atstovaujamas direktoriaus P. K., kuris veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Lidaura“ atsakingą darbuotoją D. P., laikotarpiu nuo 2017-04-21 iki 2018-03-05 apskaitos registruose neužregistravo, neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 15 atvejų – iš viso 28 600 eurų grynųjų pinigų gavimo iš piliečių už automobilius bei sumažino 28 600 eurų dokumentinį kasos likutį ir dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2017-04-21 iki 2018-03-15 negalima iš dalies nustatyti UAB „Reiva“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Todėl UAB „Reiva“ veika kvalifikuotina pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį. Be to kaltinamasis juridinis asmuo UAB „Reiva“, atstovaujamas direktoriaus P. K., kuris veikdamas per apskaitos paslaugas teikiančią UAB „Lidaura“, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, laikotarpiu nuo 2017-04-21 iki 2018-03-05 apskaitos registruose neužregistravo 28 600 eurų grynųjų pinigų gavimo iš asmenų už parduotus automobilius, bei įrašė į PVM, Pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis, bei elektroniniu būdu jas pateikė Valstybiniai mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tokiu būdu UAB „Reiva“ laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2018-03-15 nesumokėjo į valstybės biudžetą viso 6977 eurų mokesčių. Todėl kaltinamojo juridinio asmens UAB „Reiva“ padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo juridinio asmens UAB „Reiva“ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismo posėdžio metu juridinio asmens UAB „Reiva“ įgaliotas atstovas advokatas G. D. prašė teismo atleisti kaltinamą juridinį asmenį UAB „Reiva“ nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą P. K. dukterėčiai L. K.-B. Laiduotoja teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, Klaipėdoje, vadovauja 6 asmenų kolektyvui, administracine tvarka 19 metų nebausta, studijuoja (duomenys neskelbtini), valstybės finansuojamoje vietoje, dieniniame skyriuje, su P. K. ir jo sutuoktine susitinka kiekvieną savaitgalį, tarp jų yra artimas ryšys, todėl mano, kad ji darys teigiamą įtaką per įmonės vadovą ir UAB „Reiva“ daugiau nedarys nusikalstamos veikos. Kaip matyti L. K.-B. yra dirbanti, tačiau iš darbovietės nepateikė charakteristikos, taip pat nepateikė charakterizuojančių duomenų iš mokymosi įstaigos bei gyvenamosios vietos. Taigi byloje nėra duomenų apie asmenines L. K.-B. savybes. Be to laiduotoja nepateikė pažymų apie jos teistumą ir baustumą. Todėl teismas negali spręsti, jog L. K.-B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir pagal savo asmenines savybes turės pakankamai įtakos juridinio asmens UAB „Reiva“ veiklai. L. K.-B. teismo posėdžio metu teigė, kad artimai bendrauja su įmonės UAB „Reiva“ akcininkais, jų vaikais ir per vadovą darys teigiamą įtaką įmonei. Tačiau ji pripažino, jog nežinojo, kad anksčiau akcininkas P. K. buvo kaltinamas analogiškų nusikalstamų veikų padarymu. Todėl, manytina, jog L. K.-B. nepažįsta pakankamai gerai UAB „Reiva“ akcininkų ir jų šeimos narių, nėra gerai susipažinusi su įmone. Darytina išvada, kad L. K.-B. paaiškinimai, jog ji artimai bendrauja su įmonės akcininkais, nėra pakankamas pagrindas manyti, jog ji galės teigiamai įtakoti įmonės, juridinio asmens veiklą, jog ši nebedarytų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Be to L. K.-B. gyvena ir dirba Klaipėdoje, todėl manytina, kad jos įtaka ir priežiūra nebus užtektina įmonės UAB „Reiva“ atžvilgiu. Teismo posėdžio metu ir 2019-05-27 prašyme L. K.-B. nurodė, kad žino, kuo yra kaltinama UAB „Reiva“, tačiau neišreiškė savo požiūrio į UAB „Reiva“ padarytas nusikalstamas veikas, jų pavojingumą. Taip pat ji nenurodė, kokių priemonių imsis ir kaip veiks juridinį asmenį UAB „Reiva“, kad šis nebenusikalstų. Teismo posėdžio metu pateiktame prašyme nurodė, kad turi vadovavimo patirties, galės bendrovei teikti reikalingą socialinę, moralinę, verslo konsultacinę pagalbą, tačiau plačiau neaiškino, kokių priemonių imsis, kad kontroliuoti įmonės veiklą. Be L. K.-B. ir UAB „Reiva“ įgalioto atstovo advokato G. D. paaiškinimų byloje nėra kitokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog L. K.-B. yra autoritetas juridiniam asmeniui UAB „Reiva“ ir gali jam daryti teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, nebuvo pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių L. K.-B. asmenybę laikyti ta, kuri gali daryti įtaką juridinio asmens UAB „Reiva“ veiklai, jog ši daugiau nebenusikalstų ir kuri yra verta teismo pasitikėjimo.

Pažymėtina, kad 2009-04-22 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi UAB „Reiva“ direktorius P. K. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl to, kad būdamas UAB „Reiva“ direktoriumi apgaulingai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, neįtraukė į apskaitą dalies pajamų, gautų už parduotus automobilius, taip pat, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, į deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie gautas pajamas ir pateikė jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, padarymą. Tuomet juridiniam asmeniui UAB „Reiva“ įtarimai nebuvo pateikti, tačiau nusikalstamos veikos buvo padarytos tos pačios įmonės naudai. UAB „Reiva“ direktoriaus pareigas ir toliau eina P. K., kuris dar kartą padarė analogiškas nusikalstamas veikas. Todėl teismas turi pagrindą abejoti dėl to ar UAB „Reiva“ laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kai įmonei vadovauja tas pats direktorius P. K.. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad nėra visų sąlygų kaltinamą juridinį asmenį UAB „Reiva“ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas sprendžia, jog Baudžiamajame įstatyme numatyti tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamam juridiniam asmeniui UAB „Reiva“ bausmę už įvykdytas nusikalstamas veikas.

Dėl kaltinamojo P. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismo posėdžio metu kaltinamasis P. K. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant jo laiduotoja uošvienę J. J.. Teismas pažymi, kad 2009-04-22 P. K. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoju tuomet buvo paskirtas kaltinamojo uošvis H. J.. Tačiau, kaip matyti, uošvis neturėjo pakankamai įtakos teigiamai paveikti kaltinamąjį P. K., kad šis nebenusikalstų. Todėl yra pagrindo manyti, kad uošvienė J. J. taip pat neturės pakankamai įtakos teigiamai veikti kaltinamojo P. K. elgesį. Pažymėtina, kad laiduotoja J. J. nurodė, jog gyvena Šiauliuose. Taigi, ji gyvena toli nuo kaltinamojo P. K., todėl teismas abejoja ar dėl didelio atstumo, retų susitikimų J. J. galės tinkamai kontroliuoti žento elgesį. P. K. teigė, jog uošvienė yra jam didelis autoritetas, jis ją gerbia, atsižvelgia į jos nuomonę, tačiau nenurodė jos asmeninių savybių, kurios daro jam įtaką. Laiduotoja J. J. teismo posėdžio metu teigė, kad stengsis žentui rodyti gerą pavyzdį, tačiau nenurodė konkrečių būdų, kaip sieks pakeisti kaltinamojo elgesį. Pažymėtina, jog J. J. nepateikė savo charakteristikos iš gyvenamosios vietos, pažymų apie savo baustumą ir teistumą. Todėl teismas negali įvertinti ar J. J. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali teigiamai veikti kaltinamąjį P. K.. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas turi abejonių ar J. J. yra tinkamas asmuo būti laiduotoju, galintis teigiamai veikti kaltinamojo P. K. elgesį.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, jog kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Nustatyta, jog P. K. 2009-04-22 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl to, kad būdamas UAB „Reiva“ direktoriumi apgaulingai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, neįtraukė į apskaitą dalies pajamų, gautų už parduotus automobilius, taip pat siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, į deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie gautas pajamas ir pateikė jas valstybinei mokesčių inspekcijai. Ankstesnės nusikalstamos veikos, už kurias P. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, buvo nevienkartinio pobūdžio, truko gana ilgą laiką. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje P. K. vėl prašo taikyti laidavimą, kai jo veiksmai buvo tyčiniai, nevienkartinio pobūdžio, truko beveik metus laiko, t. y. nuo 2017-04-01 iki 2018-03-15 ir buvo daromi sąmoningai ir sistemingai. Teismo nuomone, P. K. kritiškai nevertino savo elgesio jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Darytina išvada, kad anksčiau P. K. atžvilgiu taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau dirbdamas toje pačioje įmonėje direktoriumi padarė analogiškas nusikalstamas veikas. Nustatytos aplinkybės rodo, kad teismui nėra pagrindo tikėti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nėra sąlygos, būtinos norint kaltinamąjį P. K. atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Manytina, kad nagrinėjamu atveju, atleidus P. K. nuo atsakomybės pagal laidavimą, tai neturės tinkamo auklėjimo poveikio, todėl teismas sprendžia, jog Baudžiamajame įstatyme numatyti tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam P. K. bausmę už įvykdytas nusikalstamas veikas.

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamiesiems bausmę, teismas laikosi baudžiamojo kodekso nuostatų ir atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininkų asmenybes, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas daro išvadą, jog kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos nusikalstamų veikų sutaptimi, visa ši nusikalstama veika susijusi ir nenutrūkstama, padaryta tuo pačiu metu.

Kaltinamasis P. K. padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. P. K. yra baustas administracine tvarka laikotarpiu nuo 2014-01-09 iki 2018-04-25, 4 kartus, paskirtos baudos sumokėtos (t. 8, b. l. 149-151), neteistas (buvo teistas 1999-04-06 Vokietijos Respublikoje, T. G. rajono teismo-girtumas transporto priemonėje, paskirta bauda; 2009-04-22 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas Tauragės rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir P. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) (t. 8, b. l. 152-167). P. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnis), jo atsakomybę sunkiančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis juridinis asmuo UAB „Reiva“ padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. UAB „Reiva“ neteista (t. 9, b. l. 38), administracine tvarka nebausta (t. 9, b. l. 37). Juridinio asmens UAB „Reiva“ atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad juridinis asmuo pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, atlygino valstybei dėl nesumokėtų mokesčių padarytą žalą (t. 7, b. l. 93-95, t. 8, b. l. 141) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), o atsakomybę sunkiančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamojo P. K. veikoje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis kaltę pripažįsta, gailisi. Teismo posėdžio metu jis kritiškai vertino savo elgesį, paaiškino, kaip šiuo metu organizuoja UAB „Reiva“ veiklą, kad nebūtų daromi teisės pažeidimai. Kaltinamasis P. K. kaltu prisipažino jau ikiteisminio tyrimo metu. Įvertinus šias aplinkybes P. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baustinas skiriant baudas, kurių dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3punkte nustatytas baudos vidurkis už apysunkį nusikaltimą. P. K. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį sudaro idealią sutaptį, todėl už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu. Subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam P. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 8, b. l. 8-10) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamasis juridinis asmuo UAB „Reiva“ teisiamas pirmą kartą, žalą valstybei visiškai atlygino, sumokėjo delspinigius, gailisi, todėl pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį baustinas skiriant baudas, kurių dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 47 straipsnio 4 dalyje nustatytas baudos vidurkis juridiniam asmeniui. UAB „Reiva“ padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, todėl už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotine, kompaktinis diskas su 2018-06-06 iš „Luminor Bank“ gautų sąskaitų išrašais ir kompaktinis diskas su jame esančiais telefoniniais pokalbiais, saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje; 2018-03-15 kratos metu išimti UAB „Reiva“ dokumentai (6 t., b. l. 32-35), 2018-03-29 UAB „Lidaura“ pateikti dokumentai (7 t., b. l. 119), 2018-09-09 UAB „Lidaura“ pateikti dokumentai (7 t., b. l. 146), kurie saugomi Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2019-04-05 kvitą B Nr. 064449 (10 t., b. l. 62), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „Reiva“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti 180 MGL (9000 Eur) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį ir paskirti 170 MGL ( 8500 Eur) dydžio baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę 180 MGL (9000 Eur) dydžio baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. K. paskirti galutinę bausmę – 120 MGL dydžio, t.y. 6000 (šešių tūkstančių) eurų baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą P. K., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Juridinį asmenį uždarąją akcinę bendrovę „Reiva“, įmonės kodas 300551565, pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti 270 MGL (13500 Eur) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį ir paskirti 250 MGL (12500 Eur) dydžio baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę 270 MGL (13500 Eur) dydžio baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir juridiniam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Reiva“ paskirti galutinę bausmę – 180 MGL dydžio, t.y. 9000 (devynių tūkstančių) eurų baudą.

Nustatyti, kad P. K. ir UAB „Reiva“ paskirtas baudas turi sumokėti per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 6801. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotine, kompaktinį diską su 2018-06-06 iš „Luminor Bank“ gautų sąskaitų išrašais ir kompaktinį diską su jame esančiais telefoniniais pokalbiais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2018-03-15 kratos metu išimtus UAB „Reiva“ dokumentus, 2018-03-29 UAB „Lidaura“ pateiktus dokumentus ir 2018-09-09 UAB „Lidaura“ pateiktus dokumentus, perduotus saugoti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, Gedimino g. 17, Tauragė, pagal 2019-04-05 kvitą B Nr. 064449, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „Reiva“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Elena Bartulienė