Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant atsakovo atstovei B. J., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei adv. Ingridai Krolienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. G. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos manymu, atsakovas, nepagrįstai nutraukė tyrimą dalyje dėl L. G. atlikto pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo, kaip nepriklausantį Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencijai. Inspekcija tyrimo metu nustatė, kad jog pareiškėjos asmens duomenys buvo renkami neteisėtai L. G. prašymu ir šie asmens duomenys neteisėtai L. G. išviešinti. Pareiškėjos nuomone, L. G. atliktas neteisėtas jos asmens duomenų tvarkymas negali būti pateisintas ADADTAĮ 1 str. 4 d. nustatytu asmeninių poreikių teikimu ir eliminuoti neteisėtai asmens duomenis tvarkančiojo atsakomybę. Kad Inspekcijai pagal kompetenciją priklauso atlikti tyrimą dėl L. G. atlikto pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo patvirtina tai, jog Inspekcija, tiek iki 2014-08-25 sprendimo dėl pareiškėjos skundo priėmimo, tiek teismui panaikinus minėto sprendimo dalį ir įpareigojus Inspekciją atnaujinti tyrimą, vykdė tyrimą ir rinko duomenis kiek tai susiję su L. G. atliktu pareiškėjos asmens duomenų neteisėtu tvarkymu. Tuo atveju, jei Inspekcijai pagal kompetenciją nepriklausytų vykdyti tokio pobūdžio tyrimo, ši paprasčiausiai tokio tyrimo nebūtų atlikusi. Paaiškina, kad Inspekcija priimdama 2014-08-25 sprendimą Nr. 3R-3R-335 (2.13.-1) ir 2 punktu ir nusprendusi pareiškėjos skundą dalyje, dėl pareiškėjos asmens duomenų, surinktų 2014-03-12 notarės V. J. M. iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro teikimo L. G., atmesti, nenustačius tokio pareiškėjos asmens duomenų teikimo fakto, tyrimo dėl L. G. atlikto pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo) nenutraukė kaip nepriklausančio Inspekcijos kompetencijai. Tyrimo atlikimas ir nutraukimas kitu pagrindu, reiškė, jog Inspekcija pagrįstai ir pagal savo kompetenciją vykdė tyrimą dėl L. G. atlikto pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo, todėl dėl šio tyrimo turėjo priimti sprendimą.

Klaipėdos apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-307-174/2015 nustatyta, kad notarė ir L. G. neturėjo sutikimo rinkti informaciją apie jos pareiškėjos turtą, duomenų apie tai, kad informacija apie pareiškėjos turtą buvo rinkta notariniams veiksmams atlikti nėra. R. D. ir L. G. nebuvo pažįstamos. L. G. versija apie tai, jog R. D. buvo jos prašiusi pardavinėti turtą, yra tik siekis pateisinti tiek savo, tiek notarų kontoros darbuotojų veiksmus, siekiant neteisėtai rinkti informaciją apie kito asmens privatų gyvenimą. L. G. informaciją apie R. D. rinko asmeniniais tikslais. Duomenys buvo renkami pagal pareiškėjos asmens kodą, o ne pagal konkretų turtą. Nutarime nustatyti faktai reiškia, kad L. G. pareiškėjos R. D. duomenis tvarkė neteisėtai – asmeniniais tikslais.

R. G. visą laiką laikėsi pozicijos, jog ji duomenų prašė veikdama kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė ir siekdama teikti tarpininkavimo paslaugas pareiškėjai, taigi remiantis vien jos paaiškinimais akivaizdu, jog nėra pagrindo taikyti minėto įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes L. G. asmens duomenis turėjo tvarkyti ne savo asmeniniams poreikiams tenkinti, bet tai buvo susiję su jos verslu. Pareiškėjos asmens duomenys L. G. buvo gauti klasta ir apgaule, todėl tai tik dar kartą patvirtina faktą, jog nebuvo teisėto pagrindo tvarkyti pareiškėjos asmens duomenis turint teisėtą asmeninį poreikį.

Klaipėdos apygardos teismas pagal liudytojų parodymus nustatė, kad pareiškėja nebuvo pažįstama su L. G. ir jos, kuri verčiasi nekilnojamojo turto prekyba, neprašė pardavinėti pareiškėjos nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, bei kad L. G. pareiškėjos asmens duomenis iš Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro gavo asmeniniams poreikiams (asmeniniais tikslais), nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, todėl Inspekcija, atlikusi atnaujintą tyrimą dėl pareiškėjos skundo dalies ir remdamasi šiuo teismo nutarimu, padarė pagrįstą išvadą, kad ADTAĮ L. G. 2014-03-12 atliktam pareiškėjos asmens duomenų tvarkymui (rinkimui) netaikomas.

Motyvuojamoji dalis

ADTAĮ 1 straipsnio 4 dalis numato, kad šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Tokią pačią nuostatą įtvirtina ir 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau - Direktyva). Pagal teismų formuojamą praktiką išvada dėl fizinio asmens duomenų tvarkymo savo asmeniniais poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti gali būti konstatuojama, net jei tvarkymas gali būti susijęs ir su kitų asmenų privačiu gyvenimu. Tais atvejais, kai fizinis asmuo tvarko asmens duomenis asmeniniams poreikiams tenkinti, Inspekcija, laikydamasi nuoseklios praktikos, nevertina, ar toks asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas ar ne, nes tai nėra ADTAĮ, kurio vykdymo priežiūrą ir kontrolę atlieka Inspekcija, reguliavimo dalykas. ADTAĮ nėra išskirtas/reglamentuotas „neteisėtas asmens duomenų tvarkymas asmeniniais tikslais“ nuo „teisėto asmens duomenų tvarkymo asmeniniais tikslais“ - jeigu yra nustatoma, kad asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik savo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, ADTAĮ abiem atvejais yra netaikomas.

Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, tiek Klaipėdos apygardos teismas nenustatė aplinkybių, įrodančių, kad pareiškėjos asmens duomenys buvo renkami poreikiams, susijusiems su verslu ar profesija tenkinti, priešingai, visos aplinkybės rodo, kad L. G. pareiškėjos asmens duomenis iš Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro gavo asmeniniams poreikiams (asmeniniais tikslais), nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o tokiu atveju ADTAĮ nėra taikomas.

Trečiasis asmuo L. G. atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jos veiksmai neturėtų būti laikomi asmens duomenų tvarkymo pažeidimu. Pagal ADTAĮ 2 str. 6 d. ji nėra duomenų valdytojo įgaliotas asmuo turintis įgalinimus tvarkyti duomenis, todėl negali nei būti laikoma duomenų tvarkytoja, nei tvarkyti duomenis ir atitinkamai atsakyti už tinkama ar netinkama duomenų tvarkymą, o Inspekcijai nėra paskirta jos veiksmų priežiūra. Duomenys apie nekilnojamąjį turtą ir asmens deklaruotą gyvenamąją vietą yra vieši, todėl jų gavimas negali būti laikomas neteisėtu. Paaiškino, kad duomenų apie pareiškėją rinkti neketino, o tik užsakė, kad duomenis iš anksto surinktų notarė, kad būtų galima kuo operatyviau sudaryti sandorį dėl butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pardavimo. Pareiškėja nepagrįstai sureikšmina Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarime nurodytas aplinkybes apie L. G. veiksmus renkant ir gaunant įrodymus. Administracinių teisės pažeidimų protokolas, kurio teisėtumą tikrino teismas buvo surašytas notarei už galimai neteisėtą duomenų rinkimą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas nepaisydamas bylos nagrinėjimo ribų, jas peržengė ir konstatavo net aplinkybes, kad notarė ne tik rinko, bet ir perdavė asmens duomenis.

Paaiškino, kad tarpininkaujant nekilnojamojo turto rinkoje duomenys užsakomi ne tam, kad juos rinkti, o tam, jog notaras parengtų sandorį, todėl notarė jai ne tik nepateikė, bet ir neturėjo pateikti kokių nors duomenų apie R. D. turtą. Pažymi, kad pareiškėją pažįsta, nes ji yra jos sutuoktinio darbuotoja, galimai vienintelė. R. D. per savo įmonę nuomoja L. G. ir jos sutuoktiniui priklausantį butą. Mano, kad pareiškėja ne siekia jos veiksmuose nenustatyti duomenų apsaugos pažeidimą, o galimai siekia išspręsti asmeninį nepasitenkinimą. Tai sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėja nesiekia apginti savo asmens duomenų.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant nurodydama, kad palaiko skundo reikalavimus ir prašo jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės Inspekcijos atstovė B. J. prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė adv. Ingrida Krolienė prašė skundą atmesti, rėmėsi argumentais, išdėstytais atsiliepime į skundą.

Skundas netenkintinas

Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Inspekcijos 2015-06-25 sprendimo Nr. 3R-234(2.13.-1.) dalies (1 punkto), kuria nuspręsta tyrimą dalyje dėl L. G. atlikto pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo nutraukti, kaip nepriklausantį Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencijai, teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat įpareigojimo atlikti veiksmus.

LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis, jis reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita. Įstatymas nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (ADTAĮ 1 str. 1, 2 d.). ADTAĮ 1 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad šis įstatymas taikomas asmens duomenų tvarkymui, kai: 1) asmens duomenis savo veikloje tvarko duomenų valdytojas, įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kai asmens duomenis tvarko Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės duomenų valdytojo filialas arba atstovybė, įsteigti ir veikiantys Lietuvos Respublikoje, jiems taikomos šio įstatymo nuostatos, skirtos duomenų valdytojui; 2) asmens duomenis tvarko duomenų valdytojas, įsteigtas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai pagal tarptautinę viešąją teisę (įskaitant diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas); 3) asmens duomenis tvarko duomenų valdytojas, kuris yra įsteigtas ir veikia valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė (toliau – trečioji valstybė), bet naudoja Lietuvos Respublikoje esančias asmens duomenų tvarkymo priemones, išskyrus atvejus, kai tokios priemonės naudojamos tik duomenims persiųsti tranzitu per Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teritoriją.

Pagal ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalį duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.

ADTAĮ 1 straipsnio 4 dalis numato, jog šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl atsakovo individualaus administracinio akto, priimto vadovaujantis ADTAĮ nuostatomis, kuriuo nuspręsta tyrimą dalyje dėl L. G. atlikto pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo nutraukti.

Pagal ADTAĮ 46 straipsnio 2 dalį skundo tyrimas nutraukiamas, jeigu tyrimo metu paaiškėja šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės arba kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. ADTAĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, jeigu skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencijai.

Byloje nustatyta, kad Pareiškėja Inspekcijai pateikė 2014-04-23 skundą dėl Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės V.J.M. 2014-03-12 neteisėtai rinktų jos asmens duomenų iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro tarnybos bei šių duomenų perdavimo kitam asmeniui (L. G.), taip pat dėl notarės veiksmų pareiškėjai nepateikus prašomos informacijos, kurį išnagrinėjusi Inspekcija priėmė 2014-08-25 sprendimą Nr.335(2.1.-1) (b.l. 7-10). Išnagrinėjęs Pareiškėjos skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-01-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-4929-790/2015 įpareigojo Inspekciją atnaujinti tyrimo dalį dėl Pareiškėjos 2014-04-23 skundo dalies dėl asmens duomenų, surinktų 2014-03-12 notarės V.J.M. iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro, teikimo L. G., nurodydamas išsiaiškinti su Pareiškėjos 2014-04-23 skundu susijusias papildomas aplinkybes (b.l. 43-48). Inspekcija atnaujino tyrimą, kurio metu surinko papildomus duomenis iš notarės V.J.M., jos kontoros darbuotojų, L. G., E. G., L. Š., B. D.. Taip pat tyrimo metu buvo gautas Pareiškėjos persiųstas Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-15 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.ATP-307-174/2015 (b.l. 29, 18-27). Minėtu nutarimu Klaipėdos apygardos teismui nustačius, kad L. G. Pareiškėjos asmens duomenis rinko asmeniniais tikslais, Inspekcija ginčijamu 2015­06-25 sprendimo Nr. 3R-234(2.13.-1.) 1 punktu padarė išvadą, kad ADTAĮ L. G. 2014-03-12 atliktam Pareiškėjos asmens duomenų tvarkymui (rinkimui) nėra taikomas, nes pagal ADTAĮ 1 straipsnio 4 dalį, ADTAĮ netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik savo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (b.l. 29-31).

Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas minėtame 2015-06-15 nutarime konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad R. D.. būtų buvusi pažįstama su L. G. ir prašiusi jos pardavinėti savo nekilnojamąjį turtą. Priešingai – byloje apklaustų liudytojų parodymais ir Pareiškėjos paaiškinimai, teismas nustatė, kad jos nebuvo pažįstamos. Teismas taip pat konstatavo, kad L. G. versija apie tai, jog R. D. buvo jos prašiusi pardavinėti turtą, yra tik siekis pateisinti tiek savo, tiek notarinės kontoros darbuotojų veiksmus, siekiant neteisėtai rinkti informaciją apie kito asmens privatų gyvenimą. Liudytojo E. G. parodymais, teismas, nustatė, kad jo sutuoktinė L. G. informaciją apie Pareiškėją rinko asmeniniais tikslais. Su tuo, jog jos asmens duomenis L. G. rinko asmeniniais tikslais, sutinka ir Pareiškėja, skunde nurodydama, jog ši jos duomenis tvarkė neteisėtai – asmeniniais tikslais.

Kaip jau buvo minėta ADTAĮ 1 straipsnio 4 dalis numato, kad šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Kadangi ADTAĮ nuostatomis, siekiama įgyvendinti 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB (toliau – Direktyva) (ADTAĮ priedas), ADTAĮ turinys turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Direktyvos 95/46/EB turinį ir jos aiškinimo praktiką. Iš esmės analogiškai ši nuostata dėl Direktyvos netaikymo yra įtvirtinta Direktyvos 95/46/EB 3 straipsnio 2 dalyje, kur be kita ko numatyta, kad Direktyva netaikoma tvarkant asmens duomenis, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas tik asmenine ar namų ūkio veikla.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) taip pat yra pažymėjęs, kad asmens duomenų tvarkymas patenka į Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antros įtraukos taikymo sritį, tik jei jį duomenų tvarkytojas atlieka išimtinai asmeninėje ar namų ūkio sferoje. Taigi, kiek tai susiję su fiziniais asmenimis, susirašinėjimas ar adresų užrašų saugojimas, vadovaujantis Direktyvos 95/46 12 konstatuojamąja dalimi, sudaro „tik asmeninę ar namų ūkio veiklą“, net jei netiesiogiai tai yra arba gali būti susiję su kitų asmenų privačiu gyvenimu (ESTT 2014-12-11 sprendimas byloje C-212/13).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl ADTAĮ netaikymo, teismas laikosi pozicijos, kad ADTAĮ netaikomas asmeniui, įsirengusiam stebėjimo kameras ant gyvenamojo namo ir vykdančiam vaizdo stebėjimą tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (LVAT 2010 m. spalio 29 d. nutartyje byloje Nr. N-62-2622/2010).

Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. Pareiškėjos asmens duomenis tvarkė (nagrinėjamu atveju rinko) asmeniniais tikslais. Minėtame Klaipėdos apygardos teismo nutarime nustatyta, jog L. G. versija apie tai, jog duomenys buvo renkami teikti turto pardavimo tarpininkavimo paslaugas Pareiškėjai (L. G. teigė, jog R. D. buvo jos prašiusi pardavinėti turtą), yra tik siekis pateisinti tiek savo, tiek notarinės kontoros darbuotojų veiksmus. Nustačiusi, kad fizinis asmuo (L. G.) tvarko asmens duomenis asmeniniams poreikiams tenkinti, Inspekcija, laikydamasi nuoseklios teismų praktikos, pagrįstai nevertino, ar toks asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas ar ne, nes tai nėra ADTAĮ, kurio vykdymo priežiūrą ir kontrolę atlieka Inspekcija, reguliavimo dalykas.

Nesutikdama su Inspekcijos nutarimu skunde Pareiškėja nurodo, jog tai, kad Inspekcija priimdama 2014-08-25 sprendimą tyrimo nenutraukė kaip nepriklausančio jos kompetencijai, Vilniaus administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-4929-790/2015 iš dalies tenkindamas pareiškėjos skundą, taip pat nenustatė, kad Inspekcija tyrimą privalo (privalėtų) nutraukti kaip nepriklausantį Inspekcijos kompetencijai, patvirtina, jog tyrimas dėl L. G. atlikto Pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo yra priskirtinas Inspekcijos kompetencijai. Su šiais Pareiškėjos argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad tam, jog inspekcija galėtų priimti vieną ar kitą sprendimą dėl pateikto skundo, ji turi atlikti visapusišką, išsamų tyrimą. Būtent tai Inspekciją atlikti 2015-01-05 sprendimu ir įpareigojo Vilniaus apygardos administracinis teismas, nurodydamas, jog atsakovas visiškai netyrė ir nevertino Pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, ir tik atlikęs teismo nurodytus tyrimo veiksmus (nustatant ar L. G. buvo atvykusi į pareiškėjai priklausančias patalpas, kaip jai buvo žinomas jų adresas; apklausus notarės biure dirbusius asmenis; nustačius ar Pareiškėja buvo atvykusi į notaro biurą, jos pokalbio su administratore turinį; išsiaiškinus aplinkybes dėl vaizdo įrašų darymo notaro biure), atsakovas galėjo spręsti dėl Pareiškėjos skundo dalies dėl jos asmens duomenų galimo perdavimo trečiajam suinteresuotam asmeniui. Pažymėtina, kad minėtame teismo sprendime buvo vertinamas Inspekcijos sprendimas dėl Pareiškėjos asmens duomenų perdavimo (nepardavimo) L. G. fakto. Vykdydama teismo sprendimą Inspekcija atliko tyrimą, rinko duomenis, aiškindamasi taip pat ir tai, kokiu tikslu buvo renkami Pareiškėjos asmens duomenys. Tik 2015-06-25 Klaipėdos apygardos teismui nustačius, kad L. G. pareiškėjos asmens duomenis rinko asmeniniais tikslais, Inspekcija sprendė, jog ADTAĮ L. G. atliktam pareiškėjos asmens duomenų tvarkymui (rinkimui) nėra taikomos.

Pareiškėja taip pat nurodo, jog Inspekcijai nutraukus tyrimą yra paneigiamas ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas įstatymo tikslas - ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 str. 4 d. nustatyta, kad privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, taip pat asmeninio susirašinėjimo paskelbimas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 3 d. nustatytą tvarką, taip pat įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Todėl, Inspekcijai nutraukus tyrimą, Pareiškėjas nėra užkertamas kelias savo teises ginti civilinio proceso tvarka.

Taigi, byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei aukščiau išdėstytų teisės aktų nuostatų pagrindu, darytina išvada, kad atsakovė laikėsi ADTAĮ nuostatų, ginčijamas sprendimas Nr. 3R-234(2.13.-1.) (sprendimo dalis) yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, sprendime nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindai, taigi jis yra teisėtas bei pagrįstas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.