Klaipėdos apygardos teismo nutarimas, ATP-307-174/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2015-06-15
Bylos Nr.: ATP-307-174/2015
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Violeta Miliuvienė

Kategorijos

79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
50.19pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-307-174/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03208-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 50.19. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOPS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarimo, kuriuo V. J. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁴ str. 1 d. ir 214¹⁶ str. 1 d. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant pažeidimų įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugpjūčio 19 d. V. J. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama notarė, 2014 m. kovo 12 d. 10.35 val. pagal pareiškėjos R. D. vardą, pavardę, gimimo metus (nuo–iki) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke atliko užklausą ir gavo tuo pačiu vardu ir pavarde esančių asmenų sąrašą. 2014 m. kovo 12 d. 13.52 val. notarė V. J. M. pagal pareiškėjos asmens kodą atliko užklausą Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke ir surinko duomenis apie visą pareiškėjai nuosavybės teisę priklausantį turtą. 2014 m. kovo 12 d. 13.52 val. notarė V. J. M., nurodydama pareiškėjos asmens kodą ir tikslą „Pagal advokatūros įstatymą“, surinko pareiškėjos asmens duomenis iš Gyventojų registro. Gyventojų registro tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos 2014-06-25 raštu Nr. (29)9R-1419 Inspekcijai nurodė, kad pagal 2006-07-26 Asmens duomenų teikimo sutartį Nr. 29-grt-s-783 notarei teikiami šie duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, deklaruota gyvenamoji vieta ir deklaravimo data, šeiminė padėtis ir jos pasikeitimo data, duomenys apie vaikus – vardas, pavardė, gimimo data, asmens dokumento duomenys – tipas, numeris, išdavimo ir galiojimo data, asmenvardžiai dokumente, dokumentą išdavusi įstaiga, veido atvaizdas.

Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 3 ir 5 straipsnių nuostatas.

ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis.

LR notariato įstatymo 51 str. 1 d. numatyta, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai.

Kadangi pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad notarė V. J. M. būtų turėjusi bent vieną ADTAĮ 5 str. 1 d. numatytą asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų pareiškėjos asmens duomenims rinkti 2014 m. kovo 12 d. iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir Gyventojų registro ir pareiškėjai 2014 m. balandžio 22 d. suteikė neteisingą informaciją apie jos asmens duomenų tvarkymo tikslą, tuo ji pažeidė ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p. bei ADTAĮ 23 str. 1 d. 2 p. ir 25 str. nuostatas. Tokie V. J. M. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 214¹⁴ str. 1 d. ir 214¹⁶ str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. nutarimu V. J. M. pagal ATPK 214¹⁴ str. 1 d. ir 214¹⁶ str. 1 d. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant jos veiksmuose pažeidimų įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu byloje pripažinta nukentėjusiąja R. D. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-106-659/2015 ir priimti naują nutarimą – pripažinti V. J. M. kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 214¹⁴ str. 1 d. ir 214¹⁶ str. 1 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudą – baudą. Nurodo, jog bylą nagrinėjusio teismo skundžiamas nutarimas nebuvo paskelbtas, bylą išnagrinėjo šališkas teismas, pati byla išspręsta neteisingai, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagristu ir turi būti panaikintas.

Dėl skundžiamo nutarimo nepaskelbimo

ATPK 288 str. 1 d. nustatyta, jog nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą.

Šioje byloje iš anksto bylą nagrinėjančio teismo nutarimu byloje priimtas sprendimas turėjo būti paskelbtas 2015-03-12 13.00 val., tačiau to nebuvo padaryta.

2015-03-12 12.45 val. jai atvykus į Klaipėdos miesto apylinkės teismą išklausyti sprendimo, skelbimų lentoje buvo nurodyta, jog sprendimas bus skelbiamas 306 salėje. Kadangi šios salės durys buvo užrakintos ir nebuvo nei teisėjos V. Balčiūnienės, nei sekretorės, nei kitų asmenų, palaukusi prie salės iki 13.00 val. ir nesulaukusi teismo sprendimo paskelbimo, ji nuėjo į teisėjos sekretorės kabinetą. Sekretorė pasikvietė į kabinetą ir pasakė, kad teisėja nusprendė bylą nutraukti nesant notarės kaltės, taip pat pasakė, jog teismo sprendimo negali duoti, nes jo negali atspausdinti, kadangi „užlūžo“ kompiuteris, todėl liepė ateiti 2015-03-13 ryte pasiimti sprendimo. Aiškinantis situaciją dėl to, kad nustatytu laiku nebuvo paskelbtas procesinis teismo sprendimas, kitą dieną jai buvo paaiškinta, jog paskelbimas įvyko laiku, tačiau niekas neatvyko. Dėl abiejų teismo posėdžių protokolų pateikė pastabas, tačiau šios nebuvo priimtos ir teisėja nurodė galimybę jas pateikti kartu su apeliaciniu skundu.

Akivaizdu, jog teismo sprendimas byloje nebuvo paskelbtas 2015-03-12 13.00 val., nes 306 salėje, kurioje turėjo būti skelbiamas sprendimas, iki 13.00 val. ir po šio laiko nieko nebuvo, nes ji buvo užrakinta, o tuo metu teisėjos sekretorė buvo savo kabinete, kuriame priiminėjo asmenis ir su jais bendravo, taip pat sekretorė pati nurodė, jog sprendimo išduoti negali. Susidaro tokia situacija, kai sprendimas nėra paskelbtas, o jo nepaskelbus sekretorė iš anksto pasako sprendimo rezultatą, nors tai turi padaryti teisėjas. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, jog byloje nepaskelbus nutarimo, jis neturi jokios galios, todėl pripažintina, jog byloje nėra priimta jokio nutarimo, todėl apeliacinės instancijos teismas turi teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti apylinkės teismui.

Dėl teisėjos ir jos sekretorės šališkumo byloje

Šią bylą išnagrinėjo šališkas teismas, tas pats pasakytina ir apie teisėjos sekretorę.

ATPK 282 str. 1 d. nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą organas (pareigūnas) gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą. Rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) administracinių teisės pažeidimų bylas pradeda nagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos gavimo dienos. Teisėjas turi taip pasirengti nagrinėti bylą, kad ji būtų išnagrinėta paprastai per vieną teismo posėdį.

Šiuo atveju bylos nagrinėjamas buvo vilkinamas ypatingai ilgai, teisėja nesiėmė jokių priemonių išnagrinėti bylą operatyviai, kelis kartus atidėjo teismo posėdžius nesant jokio teisinio pagrindo, galiausiai paskyrė byloje nutarimo paskelbimo ir priėmimo datą – paskutinę senaties suėjimo dieną, prieš tai atsisakydama tenkinti nukentėjusiosios prašymą dėl senaties termino pratęsimo.

Teisėjos nusistatymą prieš nukentėjusiąją patvirtina teismo posėdžio metu neleistinų epitetų jos atžvilgiu vartojimas ir aiškus palankumo rodymas asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, bei liudytojai L. G. (tuo galima įsitikinti paklausius 2015-03-09 teismo posėdžio garso įrašą, be to, tai matyti iš teikiamų pastabų), taip pat nutarimo nepaskelbimas ir tyčinis nukentėjusiosios klaidinimas, jog nutarimas bus paskelbtas, nukentėjusios teiktų pastabų dėl abiejų teismo posėdžių protokolų nepriėmimas.

Teisėjai pareikštas nušalinimas neperduotas spręsti teismo pirmininkui, taip pat nenagrinėtas prašymas dėl teisėjos sekretorės nušalinimo. Sekretorė nekompetentingai fiksavo posėdžių eigą, t. y. surašė protokolus.

Nurodytos aplinkybės rodo, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, taip pat teismo protokolą rašė ir kitus jai nebūdingus veiksmus atliko taip pat šališka teisėjos sekretorė.

Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti apylinkės teismui.

Dėl ATPK 214¹⁴ str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Nėra teisinga ir teisiškai nepagrįsta apylinkės teismo išvada, jog V. J. M., patikrindama nukentėjusiosios duomenis, nepažeidė ADAĮ 5 str. 1 d. 3 p. įtvirtinto asmens duomenų tvarkymo teisėtumo kriterijaus, nes privalėjo patikrinti galimo sandorio teisėtumą ir veikė vadovaudamasi ADAĮ 5 str. 1 d. 5 p. kriterijumi.

Byloje nėra ginčijamas faktas, kad V. J. M. bei jos darbuotoja turėjo teisę pagal sutarčių nuostatas bei įstatymus gauti iš Gyventojų registro bei Nekilnojamojo turto registro duomenis apie asmenis, tačiau tik tuomet, kai tai yra susiję su jų tiesioginių funkcijų vykdymu arba jei yra gautas asmens sutikimas atlikti tokių duomenų peržiūrą. Taip pat byloje nėra ginčo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku notaro darbuotoja buvo kelis kartus prisijungusi prie Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro, tačiau ginčas yra dėl to, ar ši informacija peržiūrėta teisėtai.

Byloje nustatyta, jog jokio notarinio veiksmo atlikimui nukentėjusioji nesirengė, tokio veiksmo niekada neplanavo, niekada nebuvo nei žodžiu, nei raštu pavedusi jokiems asmens jos vardu veikti notarų biure ir kitur siekiant gauti duomenų apie ją, taip pat nėra ir nebuvo išdavusi jokių sutikimų dėl duomenų tvarkymo.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, akivaizdu, jog L. G. turėjo kitokį tikslą gauti visiškai visus duomenis apie nukentėjusiąją, todėl prisidengdama būsimu notariniu sandoriu, nežinant notarui, šiuos duomenis gavo per du kartus ir jais pasinaudojo, t. y. kitą dieną po duomenų gavimo atvyko į vienu iš nukentėjusios turimo turto adresų – grožio saloną ir čia rinko informaciją apie nukentėjusiąją ir savo sutuoktinį. Aplinkybė, kad nukentėjusioji ir L. G. nėra nei draugės, nei pažįstamos, matyti akivaizdžiai tiek iš pačios L. G. elgesio iki ir po duomenų gavimo, tiek iš nukentėjusiosios nuoseklios pozicijos, liudytojų paaiškinimų. Vertintina ir tai, jog L. G. prašydama duomenų nepateikė nei nukentėjusios sutikimo tokius duomenis gauti, nei rašytinės sutarties, kurios pagrindu būtų galima atskleisti atstovavimo faktą ir taip gauti duomenis, tokia aplinkybė reiškia, jog L. G. apskritai neturėjo teisės nei veikti kito asmens vardu, nei tokių duomenų prašyti, nei jų gauti.

Nėra teisinga ir teisiškai nepagrįsta apylinkės teismo išvada, jog V. J. M. nėra duomenų valdytoja, o yra gavėja, todėl šiuo atveju negali būti taikoma ADTAĮ 5 str. 1 d. 3 p. nuostata.

Pagal ADTAĮ 2 str. 7 d. duomenų valdytojas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris vienas arba drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones. Jeigu duomenų tvarkymo tikslus nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, duomenų valdytojas ir (arba) jo skyrimo tvarka gali būti nustatyti tuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose.

ADTAĮ 53 str. numato, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. ATPK 214¹⁴ str. 1 d. pažeidimo subjektas nekonkretizuotas, tačiau pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančias ATPK nuostatas juridinio asmens atsakomybė nėra numatyta, todėl pagal ATPK 214¹⁴ str. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik fizinis asmuo – juridinio asmens vadovas arba darbuotojas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-11-21 administracinėje byloje Nr. N261-1111/2012 pažymėjo, kad už ADTAĮ pažeidimą atsakomybėn gali būti traukiami ir kiti asmenys (ne tik duomenų tvarkytojas ar valdytojas), tačiau toks atsakomybės taikymas turi būti pagrįstas. Kiekvienu atveju būtina įrodyti, kad toks asmuo pažeidė konkrečią elgesio taisyklę bei kad jis privalėjo, t. y. buvo teisiškai įpareigotas, jos laikytis.

Žemesnės instancijos teismas

V. J. M. bei jos darbuotoja vykdydamos duomenų tvarkymą buvo teisiškai įpareigotos laikytis ADTAĮ nuostatų ir jas vykdyti, todėl šių taisyklių nesilaikymas tiesiogiai pažeidžia ir ADTAĮ nuostatas, o ir konstatuotina, kad V. J. M. savo veiksmais pažeidė ADTAĮ 5 str. 1 d. 1 p. nustatytus asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus, todėl yra atsakinga ir už ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p. reikalavimo nesilaikymą.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, konstatuotina, jog V. J. M. pažeidė ADTAĮ 5 str. 1 d. 1 p. ir 5 p. reikalavimus ir neužtikrino, jog asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai (ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p.), todėl pagrįstai turi būti pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁴ str. 1 d.

Dėl ATPK 214¹⁶ str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Nėra teisinga apylinkės teismo išvada, jog pagal L. G. prašymą surinkti duomenys niekam nebuvo atskleisti. Kaip anksčiau minėta, L. G. neturėjo tikslo užsakyti ir gauti nukentėjusiosios asmens duomenis bei juos panaudoti notariniam sandoriui, nes ji veikė kitu tikslu, be to, notariniam sandoriui nebuvo rengtasi ir jis nebuvo sudarytas. Antra, tuo atveju, jei asmens duomenys nebūtų buvę atskleisti, tuomet L. G. nebūtų kitą dieną atvykusi į grožio saloną rinkti informacijos apie savo sutuoktinį ir nukentėjusiąją. Trečia, duomenų atskleidimo faktą patvirtino pati notarė E. G.. Šios aplinkybės rodo, jog duomenys buvo atskleisti.

Dėl duomenų rinkimo

R. D. nurodo, kad į jos prašymą dėl duomenų rinkimo tikslo ir jų panaudojimo notaras raštu atsakė, jog duomenys buvo renkami notarinio sandorio sudarymui, o kokio notaras atskleisti negalįs. Byloje nėra ginčo, jog jokio notarinio veiksmo notaras neatliko, taip pat jokio notarinio veiksmo atlikti nebuvo planuota, nes nukentėjusioji tokio veiksmo neprašė ir apie jį nežinojo, o pirmą kartą sužinojo, gavusi notaro atsakymą į paklausimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas V. J. M. suformuotas teisingai, ji turėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Kaip anksčiau minėta, V. J. M. tvarkė duomenis neturėdama nė vieno ADTAĮ 5 str. 1 d. kriterijų, tačiau suteikė nukentėjusiajai neteisingą informaciją apie jos asmens duomenų tvarkymo tikslą ir pažeidė ADTAĮ 25 str. nuostatas ir tai yra akivaizdu.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, konstatuotina, jog V. J. M. pažeidė ADTAĮ 23 str. 1 d. 2 p. ir 25 str. reikalavimus ir suteikė nukentėjusiajai neteisingą informaciją apie jos asmens duomenų tvarkymo tikslą, tuo pažeidė jos teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, todėl pagrįstai turi būti pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁶ str. 1 d.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. J. M. prašo R. D. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-12 nutarimą. Nurodo, kad nei jai, nei jos atstovui nėra žinomos faktinės aplinkybės, kurios leistų patvirtinti, jog skundžiamas nutarimas nebuvo paskelbtas, kad bylą nagrinėjusi teisėja, byloje dalyvavusi posėdžių sekretorė buvo nekompetentingos ir (ar) šališkos bylos nagrinėjimo metu. Administracinio teisės pažeidimo teisena jai nutraukta ne dėl to, jog suėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai, todėl teisiškai nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, jog byla buvo vilkinama ir nagrinėjama neoperatyviai. Bylos nagrinėjimo rezultatai niekaip nesusiję su bylos nagrinėjimo trukme. Byla buvo sudėtinga, ilgai vyko tyrimas, pati apeliantė reiškė prašymus į bylą kviesti liudytojus, pati atliko teisinius veiksmus (skundė institucijos veiksmus, reikalavo papildyti kaltinimą), dėl ko bylos išnagrinėti per itin trumpą laiką nebuvo jokių objektyvių galimybių. Apeliantės abejonės teismo sudėties nešališkumu niekuo nepagrįstos, reiškiamos nepagrįstos abejonės tik patvirtina, jog apeliantė teismo šališkumą sieja ne su objektyviais šališkumo faktais, bet jai nepalankiu teismo procesiniu sprendimu apskritai, teismo išvadomis, tačiau tai, kad priimtas apeliantei nepalankus sprendimas, a priori nereiškia teismo nešališkumo pažeidimo, apeliantė savo procesinę teisę nesutikti su priimtu procesiniu sprendimu įgyvendina pasinaudodama apeliacijos teise, todėl instancine tvarka patikrinus ginčijamą nutarimą ir bus įgyvendintos apeliantės teisės nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis priimant nutarimą.

Nesutinka su apeliantės pozicija, kad byloje, 2015 m. kovo 9, 12 d. teismo posėdžio protokoluose, yra netinkami fiksuotos faktinės bylos aplinkybės, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė, byla išnagrinėta netinkamai, netinkamai įvertinti įrodymai arba tai lėmė kitokius materialinės ar procesinės teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui.

Dėl ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalies taikymo

V. J. M. nurodo, jog ji, kaip notarė, gaunanti duomenis, reikalingus Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, nėra viešųjų registrų duomenų valdytoja. Kadangi nėra duomenų valdytoja, tai negali ir pažeisti ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nes čia nurodytas pareigas gali pažeisti duomenų valdytojai.

R. D. asmens duomenys buvo tvarkomi, vadovaujantis ADTAĮ 5 str. 1 d. 5 p. nustatytu kriterijumi, įgyvendinant notaro funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, todėl neturi teisinio pagrindo protokole nurodytos aplinkybės, jog tvarkyti R. D. duomenims buvo būtinas ADTAĮ 5 str. 1 d. 3 p. nurodytas kriterijus, šis kriterijus jai nėra taikytinas, nes jis taikomas duomenų valdytojui, o ji yra ne viešųjų registrų duomenų valdytoja, o tik duomenų gavėja. Todėl teismo išvada, jog šiuo atveju notarui, įgyvendinančiam notaro funkcijas, negali būti taikoma ADTAĮ 5 str. 1 d. 3 p. nuostata, yra teisėta ir pagrįsta.

2014 m. kovo 12 d. iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro gauti asmens duomenys toliau nebuvo tvarkomi, jie buvo surinkti tik tam, kad būtų įvertintas planuojamo atlikti notarinio veiksmo teisėtumas ir pagrįstumas. Ruošiantis notariniam veiksmui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 51 str. 1 d., buvo atliktas valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančių viešų duomenų patikrinimas, turintis esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai, nors vėliau pats notarinis veiksmas nebuvo atliktas, tačiau duomenų patikrinimas viešuosiuose registruose neprieštarauja ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p., taip pat atitinka asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų, numatytą ADTAĮ 5 str. 1 d. 5 p.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog apeliantės asmens duomenys buvo tvarkomi vadovaujantis ADTAĮ 5 str. 1 d. 5 p. nustatytu kriterijumi, t. y. teisėtai ir pagrįstai. Institucija, surašiusi administracinio teismo pažeidimo protokolą, nutarimo neginčija, sutinka su tokiomis teismo išvadomis.

Dėl ATPK 214¹⁶ straipsnio 1 dalies taikymo

ATPK 214¹⁶ str. taip pat nukreipia į ADTAĮ normas. Šiuo atveju ATPK 214¹⁶ str. pažeidimas siejamas su ADTAĮ 23 str. 1 d. 2 p. ir 25 str. pažeidimu, o nurodytose teisės normose yra reglamentuojama duomenų subjekto teisė susipažinti su savo asmens duomenimis ir tai, kaip jie yra tvarkomi. R. D. teisė susipažinti su informacija, kokie jos asmens duomenys buvo tvarkomi ir kokiu tikslu jie buvo tvarkomi, nebuvo pažeista. Neginčijamai nustatyta, jog R. D. kreipusis į duomenų valdytoją, ji gavo informaciją, jog juos duomenys buvo tvarkomi, gavusi šią informaciją R. D. kreipėsi į ją ir jai buvo paaiškinta, kokiu tikslu buvo tvarkomi jos duomenys, t. y. buvo rengiamasi notariniam veiksmui ir dėl to buvo būtina patikrinti jos duomenis, kad būtų įvertintas planuojamo atlikti notarinio veiksmo teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat nurodyta, jog gauti jos asmens duomenys nebuvo paviešinti ar pateikti kitiems duomenų gavėjams. Taigi R. D. gavo visą informaciją, kurią gauti jai teisę nustato ADTAĮ 23 str. 1 d. 2 p. ir 25 str. Konstatavus, jog R. D. duomenys buvo tvarkomi teisėtu pagrindu, R. D. gauta informacija apie jos asmens duomenų tvarkymą yra teisinga ir nepažeidžia jos teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

V. J. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji, būdama notarė, 2014-03-12 10.35 val. pagal pareiškėjos – R. D. vardą, pavardę, gimimo metus (nuo–iki) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke atliko užklausą ir gavo tuo pačiu vardu ir pavarde esančių asmenų sąrašą. 2014-03-12 13.52 val. notarė V. J. M. pagal pareiškėjos asmens kodą atliko užklausą Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke ir surinko duomenis apie visą pareiškėjai nuosavybės teisę priklausantį turtą. 2014-03-12 13.52 val. notarė V. J. M. nurodydama pareiškėjos asmens kodą ir tikslą „Pagal advokatūros įstatymą“ surinko pareiškėjos asmens duomenis iš Gyventojų registro. Gyventojų registro tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos 2014-06-25 raštu Nr. (29)9R-1419 Inspekcijai nurodė, kad pagal 2006-07-26 Asmens duomenų teikimo sutartį Nr. 29-grt-s-783 notarei teikiami šie duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, deklaruota gyvenamoji vieta ir deklaravimo data, šeiminė padėtis ir jos pasikeitimo data, duomenys apie vaikus – vardas, pavardė, gimimo data, asmens dokumento duomenys – tipas, numeris, išdavimo ir galiojimo data, asmenvardžiai dokumente, dokumentą išdavusi įstaiga, veido atvaizdas.

Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 3 ir 5 straipsnių nuostatas.

ADTAĮ 5 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis.

Notariato įstatymo 51 str. 1 d. numatyta, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai.

Kadangi pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad notarė V. J. M. būtų turėjusi bent vieną ADTAĮ 5 str. 1 d. numatytą asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų pareiškėjos asmens duomenims rinkti 2014-03-12 iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir Gyventojų registro, ir pareiškėjai 2014-04-22 suteikė neteisingą informaciją apie jos asmens duomenų tvarkymo tikslą, tuo ji kaltinama pažeidusi ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p. bei ADTAĮ 23 str. 1 d. 2 p. ir 25 str. ir padariusi teisės pažeidimus, numatytus ATPK 214¹⁴ str. 1 d. ir 214¹⁶ str. 1 d.

ATPK 214¹⁴ str. 1 d. numatyta, kad asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą užtraukia baudą nuo 144 iki 289 eurų, o ATPK 214¹⁶ str. 1 d. numato atsakomybę už duomenų subjekto teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, pažeidimą. Šios teisės normos yra banketinės. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto šioje dispozicijoje, todėl su asmens duomenų apsauga susijusių reikalavimų reikia ieškoti kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos apsaugos duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 str. 3 d. numato, kad šis įstatymas taikomas asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenis savo veikloje tvarko duomenų valdytojas, įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos teritorijoje; kai asmens duomenis tvarko duomenų valdytojas, įsteigtas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai pagal tarptautinę viešąją teisę (įskaitant diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas), ir kai asmens duomenis tvarko duomenų valdytojas, kuris yra įsteigtas ir veikia valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė, bet naudoja Lietuvos Respublikoje esančias asmens duomenų tvarkymo priemones.

Byloje nustatyta, kad notarė V. J. M. turi sudariusi sutartis su VĮ Registrų centru bei Gyventojų registro tarnyba dėl asmens duomenų teikimo. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vertinimu, notarė V. J. M. pažeidė ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p., numatantį, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai, nes duomenys buvo renkami nesant ADTAĮ 5 str. 1 d. nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. nustatyti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai. Asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, jeigu jis yra pagrįstas bent vienu iš ADTAĮ 5 str. 1 ar 2 dalyje įtvirtintų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų. Šio straipsnio pirmoji dalis numato, jog asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą; sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog draudžiama tvarkyti ypatingus asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai: duomenų subjektas duoda sutikimą; toks tvarkymas yra būtinas darbo ar valstybės tarnybos tikslais duomenų valdytojo teisėms ir prievolėms darbo teisės srityje įgyvendinti įstatymų nustatytais atvejais; reikia apsaugoti duomenų subjekto arba kito asmens esminius interesus, kai duomenų subjektas nepajėgia duoti sutikimo dėl fizinės negalios arba yra neveiksnus; asmens duomenis tvarko savo veikloje fondas, asociacija ar kita ne pelno organizacija politiniais, filosofiniais, religiniais ar su profesinėmis sąjungomis susijusiais tikslais, jei tvarkomi asmens duomenys yra susiję tik su šios organizacijos nariais arba su asmenimis, kurie nuolat kitaip dalyvauja jos veikloje dėl šios organizacijos siekiamų tikslų. Šie asmens duomenys negali būti teikiami trečiajam asmeniui be duomenų subjekto sutikimo; duomenų subjektas asmens duomenis paskelbė viešai; įstatymų nustatytais atvejais būtina užkirsti kelią nusikalstamoms ar kitoms neteisėtoms veikoms arba būtina jas tirti; jie yra reikalingi bylai nagrinėti teisme; įstatymai įpareigoja duomenų valdytoją tvarkyti tokius duomenis.

Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime yra konstatavęs, jog Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos normos gina asmens teisę į privatumą. Ši teisė apima privatų, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra aiškiai apibrėžta, kas yra laikytina privačia informacija. Privati informacija – tai tokia informacija, kuri savo turiniu yra daugiau ar mažiau, bet neatsiejamai susijusi su privačiu asmens gyvenimu.

Privati informacija – tai tokia informacija, kuri savo turiniu yra daugiau ar mažiau, bet neatsiejamai susijusi su privačiu asmens gyvenimu, o tai, vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, yra individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais žmonėmis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas, teistumas ir kt. Nustatant, ar konkreti informacija yra privati, vertintinas jos santykis su asmens privačiu gyvenimu, o tokios informacijos apsaugos tikslas – apsaugoti ją nuo nepageidaujamo kitų asmenų dėmesio, minimalizuoti galimybę šiai informacijai būti atskleistai kitiems asmenims.

ADTAĮ tikslas yra ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (ADTAĮ 1 str.). ADTAĮ 2 str. 1 d. asmens duomenis apibrėžia kaip bet kurią informaciją, susijusią su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Taigi, nustatant, ar asmuo pažeidė ADTĮ nuostatas, privalu išsiaiškinti, ar buvo pažeistas konkretaus žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. J. M. (jos darbuotoja) ar L. G. būtų turėjusios R. D. sutikimą rinkti apie ją (jos turimą turtą) informaciją. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad R. D. būtų buvusi pažįstama su L. G. ir prašiusi jos pardavinėti savo nekilnojamąjį turtą. Priešingai – byloje kaip liudytojai apklausti L. Š., E. G., B. D. bei nukentėjusioji R. D. patvirtino, kad jos nebuvo pažįstamos. Konstatuotina, kad L. G. versija apie tai, jog R. D. buvo jos prašiusi pardavinėti turtą, yra tik siekis pateisinti tiek savo, tiek notarinės kontoros darbuotojų veiksmus, siekiant neteisėtai rinkti informaciją apie kito asmens privatų gyvenimą. Kaip matyti iš liudytojo E. G. parodymų, jo sutuoktinė L. G. informaciją apie R. D. rinko asmeniniais tikslais.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenys apie R. D. buvo renkami pagal jos asmens kodą, o ne pagal konkretų turtą. Jei L. G. būtų pažinojusi R. D., jai nebūtų reikėję klausinėti liudytojos L. Š. apie nukentėjusiosios šeiminę padėtį, kelti konfliktinę situaciją poliklinikoje ir pan. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad notarė V. J. M. būtų ruošusi tvirtinti kokį nors sandorį su R. D.. Todėl jos teiginiai, kad duomenų apie R. D. rinkimas buvo reikalingas notariniams veiksmams atlikti, siekiant užtikrinti sudaromų sandorių teisėtumą bei tikrumą, laikytini tik gynybos versija.

Byloje esantis L. G. prašymas (t. 1, b. l. 45) nėra registruotas notarinėje kontoroje. Šiame prašyme nurodyta užsakyti duomenis apie namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) notarų biuro užklausos (t. 1, b. l. 13), duomenys buvo renkami ne pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą, bet pagal R. D. asmens kodą (t. 1, b. l. 23–24), be to, buvo surinkti duomenys apie visą jos turimą nekilnojamąjį turtą, o ne tik apie butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Visos šios aplinkybės paneigia V. J. M. versiją, jog buvo ruošiamasi sandorio, susijusio su R. D., sudarymui, o duomenys apie jos privatų gyvenimą renkami teisėtai.

ADTAĮ 53 str. numato, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. ATPK 214¹⁴ str. 1 d. pažeidimo subjektas nekonkretizuotas, tačiau pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančias ATPK nuostatas juridinio asmens atsakomybė nėra numatyta, todėl pagal ATPK 214¹⁴ str. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik fizinis asmuo – juridinio asmens vadovas arba darbuotojas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-11-21 administracinėje byloje Nr. N261-1111/2012 pažymėjo, kad už ADTAĮ pažeidimą atsakomybėn gali būti traukiami ir kiti asmenys (ne tik duomenų tvarkytojas ar valdytojas), tačiau toks atsakomybės taikymas turi būti pagrįstas. Kiekvienu atveju būtina įrodyti, kad toks asmuo pažeidė konkrečią elgesio taisyklę ir kad jis privalėjo, t. y. buvo teisiškai įpareigotas, jos laikytis.

Kadangi notarė V. J. M. turi sudariusi sutartis su VĮ Registrų centru bei Gyventojų registro tarnyba dėl asmens duomenų teikimo ir yra įsipareigojusi saugoti asmens duomenų paslaptį (t. 1, b. l. 25–32), R. D. teigimu, ji yra atsakinga už neteisėtą informacijos apie ją rinkimą.

ADTAĮ 2 str. 7 d. numatyta, kad duomenų valdytojas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris vienas arba drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones. Jeigu duomenų tvarkymo tikslus nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, duomenų valdytojas ir (arba) jo skyrimo tvarka gali būti nustatyti tuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose.

Taigi notarė V. J. M. yra tinkamas subjektas.

ATPK 214¹⁴ str. 1 d. sudėtis yra formalioji, nes straipsnyje nėra akcentuojama, kad atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei dėl ADTAĮ pažeidimo atsiranda neigiamos pasekmės. ADTAĮ 2 str. 4 d. nurodyta, kad duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Taigi bet koks neteisėtai atliktas šiame straipsnyje numatytas veiksmas turi būti traktuojamas kaip įstatymo pažeidimas, šiuo atveju V. J. M. (jos įstaigos darbuotoja) neteisėtai atliko informacijos apie fizinį asmenį rinkimą.

Nors V. J. M. teigia, kad apie R. D. surinkti duomenys nebuvo niekur panaudoti ir paviešinti, šias aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai.

Kaip liudytojas byloje apklaustas E. G. patvirtino, kad notarė V. J. M. pati jam paaiškino, kad jos kontoros administratorė duomenis apie R. D. perdavė L. G.. Tai buvo matyti ir iš notarės parodyto vaizdo kameros įrašo, t. y. kad L. G. į notarinę kontorą 2014-03-12 buvo atvykusi du kartus – iš ryto ir po pietų. Šios aplinkybės bei vėlesni jos veiksmai – atvykimas į jai, R. D., priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), paneigia L. G. parodymus apie tai, kad ji nesidomėjo duomenimis apie R. D. turimą nekilnojamąjį turtą ir tokius duomenis gavo.

ATPK 214¹⁶ str. 1 d. numatyta, kad duomenų subjekto teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

ADTAĮ 23 str. 1 d. 2 p. nustato, kad duomenų subjektas turi teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi, o to paties įstatymo 25 str. numato, kad duomenų subjektas, pateikęs duomenų valdytojui ar duomenų tvarkytojui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba teisės aktų nustatyta tvarka ar elektroninių ryšių priemonėmis, kurios leidžia tinkamai identifikuoti asmenį, patvirtinęs savo asmens tapatybę, turi teisę gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius 1 metus.

V. J. M., atsisakydama R. D. prašymu (t. 1, b. l. 14, 16, 18) pateikti informaciją apie jos duomenų tvarkymą (t. 1, b. l. 19), netinkamai taikė ADTAĮ nuostatas.

Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad V. J. M. pažeidė ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p. ir ADTAĮ 23 str. 1 d. 2 p. bei 25 str., tokiu būdu padarė pažeidimus, numatytus ATPK 214¹⁴ str. 1 d. ir 214¹⁶ str. 1 d., todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas.

Pasisakydamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos individualizavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 str. numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama, neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

ATPK 214¹⁴ str. 1 d. numatyta, kad asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų. ATPK 214¹⁶ str. 1 d. numatyta, kad duomenų subjekto teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Atsižvelgiant į nuobaudų skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 str. 2 d.), į tai, kad byloje nėra nustatyta V. J. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į tai, jog byloje nėra duomenų, jog ji anksčiau bausta administracine tvarka (patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, duomenų apie V. J. M. baustumą taip pat nėra), laikantis nuobaudos skyrimo taisyklių (ATPK 302 str., 24 str. 4 d.), V. J. M. skirtina minimali ATPK 214¹⁴ str. 1 d. ir 214¹⁶ str. 1 d. sankcijose numatyta administracinė nuobauda (ATPK 30 str., 30² str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą:

Virgiliją J. M. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK ATPK 214¹⁴ str. 1 d., ir paskirti jai 144 Eur baudą.

Virgiliją J. M. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK ATPK 214¹⁶ str. 1 d., ir paskirti jai 144 Eur baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti ir Virgilijai J. M. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 144 Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6030.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Violeta Miliuvienė