Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui J. Š., jo atstovei advokatės padėjėjai Linai Breskuvienei, atsakovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato įgaliotam atstovui Mindaugui CHmeliauskui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. A. ir A. Š. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį tretysis suinteresuotas asmuo neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, be to, buvo gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (b. l. 74, 77).

Tretysis suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimo į pareiškėjo J. Š. skundą nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjui jau skirta bauda, todėl mano, kad dar kartą bausti netikslinga (žr. teismo posėdžio protokolą).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2011-09-02 sprendimo Nr. 10-95-IL-173 „Dėl leidimo laikyti ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėto Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – leidimų laikyti ir nešioti ginklus panaikinimo sąlygos ir tvarka.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad 2011-07-12 G. A. kreipėsi su skundu į Širvintų RPK, kuriame nurodė, kad 2011-07-04 apie 16 val. ji išgirdo 8 šūvius ir pamatė, kad kaimynas J. Š. šaudo iš šautuvo (b. l. 31). Platesni jos paaiškinimai surašyti apklausiant tyrėjui A. G., kuriuose nurodyta, kad šaudoma buvo žemyn, į ūkio pastatą (b. l. 32). A. Š. paaiškinime, kuriuos priėmė tyrėjas P. K. nurodyta, kad jis girdėjo kaip netoliese gyvenantis kaimynas J. Š. ar jo kieme kažkas šaudo. Po to J. Š. atėjo ir pasakė, kad būtent jis šaudė į viršų. Nurodė, kad pasakė J. Š., jog dėl tokios jo veikos gali kilti problemų (b. l. 33). J. Š. paaiškinime, kurį priėmė tyrėjas P. K., nurodyta, kad J. Š. pripažino, kad jis 2011-07-04, švęsdamas savo vardadienį, išėjo į balkoną ir kelis kartus iššovė į viršų ne koviniais, o garsiniais šoviniais, kuriuos buvo pirkęs Vilniuje „Volforos“ parduotuvėje (b. l. 34). Iš 2011-07-14 Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 95N-1004811-11 matyti, kad J. Š. už tai, kad 2011-07-04 16 val. savo kieme iš medžioklinio ginklo BRNO (duomenys neskelbtini) iššovė aštuonis kartus į viršų ir tokiais veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimą, buvo nubaustas pagal ATPK 176 str. 1 d. 250 Lt dydžio bauda (b. l. 35). Iš UAB „Volfora“ pažymos, išduotos 2011-08-17 matyti, kad UAB „Volfora“ ginklų parduotuvė, esanti Vilniuje(duomenys neskelbtini), garsiniais šoviniais visiems medžiokliniams ginklams neprekiauja ir niekad neprekiavo (b. l. 62). Iš Širvintų rajono apylinkės prokuratūros 2011-08-03 Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad J. Š. atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d. požymius ( b. l. 57). Iš pareiškėjo teismo posėdyje pateiktos UAB „Volforos“ 2011-11-23 pažymos matyti, kad UAB „Volfora“ iki 2007 metų prekiavo pirotechniniais šoviniais ir J. Š. 2006-05-31 įsigijo 12x70 kal. 300 vnt. Šovinių (tame tarpe galėjo būti ir pirotechninių (b. l. 79).

Kaip minėta, pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Sprendimu, prašo jį panaikinti, manydamas, kad jo atžvilgiu buvo neteisingai pritaikytas įstatymas, paskirta sankcija aiškiai per didelė ir nuobauda neadekvati padarytam pažeidimui, be to, jau yra nubaustas administracine tvarka – bauda.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei kiti su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai.

Įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (1 str. 2 d.). Pagal 2 str. 19 d., ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų apyvarta yra ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų gamyba, taisymas, pardavimas, perdavimas, įgijimas, dovanojimas, laikymas, saugojimas, gabenimas, nešiojimasis, naudojimas, paėmimas, realizavimas, sunaikinimas, eksportas (išvežimas iš Lietuvos Respublikos), importas (įvežimas į Lietuvos Respubliką), taip pat kiti šio įstatymo reglamentuojami veiksmai. Įstatymo 2 str. 31 d. nustatyta, kad leidimas nešiotis ginklus yra dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus. Pagal Įstatymo 40 str., leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami: 1) ginklą turinčio asmens prašymu; 2) mirus leidimą turėjusiam asmeniui; 3) likvidavus leidimą turėjusį juridinį asmenį; 4) panaikinus licenziją ar rašytinį sutikimą verstis veikla, susijusia su ginklų apyvartą, ar pasibaigus licenzijos galiojimo laikui; 5) atsiradus šio įstatymo 17 str. 1 d. 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 str. 2 d., išskyrus 18 str. 2 d. 8 p., numatytoms sąlygoms; 6) kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai; 7) kai fizinis asmuo dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praranda savo ginklą; 8) kai leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklą buvo įgytas pateikus sąmoningai klaidingą informaciją ar suklastotus dokumentus; 9) kai asmuo, turintis leidimą nešiotis ar laikyti ginklą, akivaizdžiai neleidžia arba sudaro kliūtis kontroliuojančiųjų institucijų darbuotojams atlikti patikrinimą; 10) kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą panaikinimas įsigalioja iš karto po sprendimo jį panaikinti priėmimo, nors ir ginčijamas. Sprendimą panaikinti leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus arba sprendimą nepratęsti leidimo galiojimo priima leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas.

Nurodytų teisės normų sisteminė analizė teisėjų kolegijai suponuoja, kad Įstatymo 40 str. 1 d. yra imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą, jei yra nustatomas kuris nors iš paminėtų Įstatymo 40 str. 1 d. 1-10 p. išvardytų atvejų.

ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Taigi, objektyviai ir visapusiškai ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, nustačiusi, kad yra įsiteisėjęs Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimą pagal ATPK 176 str. 1 d., t. y. neteisėtas šaudymas iš ginklo gyvenamosiose vietovėse bei šaudymui neskirtose vietose, taip pat šaudymui skirtose vietose pažeidžiant nustatytą tvarką, ir kuriuo jis nubaustas 250 Lt bauda be ginklo konfiskavimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo teismo posėdyje pateikta versija, kad jis šaudė pirotechniniais šoviniais ir pateikta pažyma, kad galėjo įsigyti ir pirotechninių šovinių, yra nepagrįsta jokiais prejudicinę reikšmę turinčiais įrodymais. Pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo nustatytos tvarkos pažeidimas, nustatytas ATPK 176¹ str., todėl taikyti šio pažeidimo sukeliamas pasekmes teismas neturi teisinio pagrindo – pagal tokį pažeidimą pareiškėjas baustas nebuvo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo neteisėtas šaudymas iš ginklo gyvenamojoje vietovėje kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o tai atitinka Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad buvo tirtas anoniminis skundas, kad bendruomenė pranešė nerašiusi skundo, kolegijos nuomone, nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšmingos vertinant priimto sprendimo teisėtumą. Skundas, nustatant administracinę atsakomybę, buvo pasirašytas trečiojo suinteresuoto asmens G. A., skundas pasitvirtino, pareiškėjas nubaustas administracine tvarka, nutarimas įsiteisėjęs, todėl, teisėjų kolegija mano, kad vėlesni veiksmai dėl ikiteisminio tyrimo dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 str. 1 d., neturėjo įtakos skundžiamo sprendimo priėmimui.

Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001-04-12 nutarime, aiškindamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad „Pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...> Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos“. 2001-10-02 nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina.

Todėl, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pabrėžia, kad, kaip minėta, Įstatymo 1 str. yra įtvirtintas visuotinai svarbus tikslas – žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumas ginklų apyvartos srityje. Taigi, daro išvadą, kad skundžiamame sprendime taikyta sankcija – leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimas yra proporcinga priemonė ir atitinka Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. ir 40 str. 1 d. 10 p. reikalavimus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, procedūrinių pažeidimų nepadarė, veikė pagal įstatymų nustatytą kompetenciją, todėl pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, nurodytais motyvais ir kitais motyvais naikinti skundžiamą sprendimą nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo J. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.