- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- e2-18983-863/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. F.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. F. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 376,40 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. gegužės 12 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis.
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo siunčiami ieškinyje bei teismo žinomais adresais ir įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, procesinius dokumentus siunčiant jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir laikant juos įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas atsakovui paliktas 2020 m. birželio 2 d. procesiniai dokumentai atsakovui laikytini įteiktais 2020 m. liepos 3 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas A. F., būdamas neblaivus, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėto eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1741-1055/2019, 2019 m. gegužės 16 priimtu baudžiamuoju įsakymu pripažintas atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo vairuotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ieškovės bendrovėje, draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė atlygino įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdama 376,40 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmoka buvo išmokėta už (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobiliui padarytą žalą – G. J. S.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens, ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis dėl 376,40 Eur išmokos išieškojimo, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei jos reikalaujamą žalos atlyginimą nėra (CPK 178 straipsnis).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus (1 punktas) arba pasišalino iš įvykio vietos (4 punktas). Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau –Taisyklės), 59 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo), jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (59.1 punktas) arba pasišalino iš įvykio vietos (59.4 punktas). Aplinkybės, jog už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas atsakovas nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 punktas). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Ieškovas ragino atsakovą atlyginti patirtą žalą, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, išmokėtos draudimo išmokos dydžio neginčijo, todėl laikytina, kad ieškovė turi teisę išsiieškoti iš atsakovo išmokėtą draudimo išmoką. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 376,40 Eur žalos atlyginimas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (376,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėto žyminio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 376,40 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 40 euro centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (376,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.