Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio kuriuo N. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos) ir 178 straipsnio 2 dalyje (šešios nusikalstamos veikos). Už nusikalstamas veikas N. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės 1 (vieneriems) metams, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į N. A. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. vasario 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, 1 (vieną) kardomojo kalinimo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

N. A. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžius įsiteisėjus panaikintina. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl padarytos turtinės žalos tenkinti ir iš N. A. turtinei žalai atlyginti priteista: G. J. naudai 194,68 Eur; Ž. K. naudai 112 Eur; B. L. naudai 220 Eur; V. O. (V. O.) naudai 78,80 Eur; A. P. naudai 127 Eur; I. P. naudai 210 Eur; A. Š. (A. Š.) naudai 115,70 Eur; MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 200 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

8. Taip pat N. A. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į automobilį, o būtent, 2023 m. sausio 28 d., nuo 00.00 val. iki 08.40 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė A. A. priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Eur vertės kairės pusės priekinių durų lango stiklą ir tyčia įsibrovęs į automobilio saloną iš vidaus pasikėsino pagrobti A. Š. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (automobilyje nieko vertingo nerado), taip įsibrovęs į automobilį pasikėsino pagrobti nukentėjusiam A. Š. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais N. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje.

9. Taip pat N. A. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į automobilį, o būtent, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 28 d., 20.00 val., iki 2023 m. sausio 29 d., 09.50 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 80 Eur vertės kairės pusės priekinių durų lango stiklą ir tyčia įsibrovęs į minėto automobilio saloną iš daiktadėžės pagrobė V. O. (V. O.) priklausančius 70 Eur ir 2 pakelius cigarečių „Winston“, kurių vieno pakelio vertė 4,40 Eur, taip įsibrovęs į automobilį pagrobė nukentėjusiam V. O. priklausantį 78,80 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais N. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

10. Iš nuteistojo N. A. apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo prašoma sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apelianto teigimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas, nevisiškai atsižvelgęs į jo nuoširdų prisipažinimą, skyrė didesnę nei bausmės vidurkis bausmę, nors įvertinęs BK 178 straipsnio 2 dalies pakeitimus bei į nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi negalėjo skirti didesnės laisvės atėmimo bausmės nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas vidurkis.

11. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Valento Gritės atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma atmesti nuteistojo N. A. apeliacinį skundą ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir skirdamas bausmę įvertino nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ir jo asmenybę. Nors A. A. pripažino kaltę, tačiau nekeičia savo gyvenimo būdo, toliau daro tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas neišnykus teistumui, dėl to jo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti jam paskirtos bausmės, o skundžiamas nuosprendis laikytinas teisėtu, motyvuotu ir pagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

13. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis N. A. neneigia jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir neginčija savo kaltės, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos) ir 178 straipsnio 2 dalyje (šešios nusikalstamos veikos). Apeliaciniame skunde nesant kitų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina, vertindama nuteistajam paskirtos bausmės teisingumą bei pagrįstumą.

14. Skundžiamu nuosprendžiu N. A. pripažintas kaltu dėl to, kad įsibrovęs į automobilį pagrobė svetimą turtą (šešios nusikalstamos veikos) bei įsibrovęs į automobilį pasikėsino pagrobti svetimą turtą (trys nusikalstamos veikos).

15. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus apie pasikeitusią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją, pažymėtina, kad BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šio straipsnio sankcijoje buvo numatytos baudos, arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija). Pažymėtina, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kurio 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

17. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022, 2K-7-38-1073/2023). Vadinasi, teismas, skirdamas bausmę, privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės nuteistajam skyrimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, pakankamai išsamiai išanalizavo bausmių nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes. N. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė šešias baigtas ir pasikėsino padaryti tris nusikalstamas veikas, kurios, vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatomis, priskirtinos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamos veikos padarytos būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šią išvadą patvirtina byloje esantys Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (toliau ir – ĮKNR) duomenys (4 t., b. l. 87–96). Atkreipiant dėmesį į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, pabrėžtina, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne tik tinkamai nustatė egzistuojant nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir, priešingai nei argumentuojama apeliaciniame skunde, atsižvelgė į ją skirdamas bausmes (past. – skirtos ženkliai mažesnės nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmės), dėl to nėra pagrindo nuteistojo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų vertinti pakartotinai ir dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį.

19. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka jo nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

20. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę nuteistajam N. A. buvo vertinami ir jo asmenybę apibūdinantys duomenys. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad N. A. yra nevedęs, neturintis vaikų, nuolatinės gyvenimo vietos bei nuolatinio pragyvenimo šaltinio. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančiame SODROS registre nėra duomenų, kad nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2022–2023 metais, būtų saistytas darbinių santykių. Kaip jau buvo minėta, iš ĮKNR duomenų matyti, kad N. A. nusikalstamas veikas padarė būdamas ne kartą teistas, be kita ko, ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei (4 t., b. l. 87–96). Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus matyti, kad N. A. du kartus baustas administracine tvarka, o informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (4 t., b. l. 84–86).

21. Pažymėtina, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, nustatė ir įvertino teisingai. Apylinkės teismas, įvertinęs anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Pabrėžtina, kad skundžiamu nuosprendžiu už visas N. A. inkriminuotas nusikalstamas veikas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, buvo paskirtos žymiai mažesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmės, t. y. laisvės atėmimas vieneriems metams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 50 straipsnio 2 dalies nuostatas terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių (past. – apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo nulio iki ketverių metų), o pagal BK 22 straipsnio 3 dalį asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir BK straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu. Atkreipiant dėmesį į apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo jam skirti didesnės bausmės nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, pažymėtina, kad minėtosios BK 61 straipsnio 1–2 dalies nuostatos, susijusios su atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių vertinimu ir bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio, taikytinos nustatant bausmės už konkrečią nusikalstamą veiką dydį, o ne subendrintos bausmės atžvilgiu.

23. Kaip jau buvo minėta, N. A. ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikalstamos veikos, dėl kurių apeliantas pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, negali būti laikomos atsitiktinėmis, nes yra nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava, dėl to, teisėjų kolegijos, vertinimu laisvės atėmimo bausmės vieneriems metams laikytinos tinkamai individualizuotomis, proporcingos nuteistojo asmenybės bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam N. A. paskirtų bausmių už nusikalstamas veikas. Juo labiau, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu nuosprendžiu neteisingai paskiriama bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.).

24. Atsižvelgiant į tai, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.

25. Apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, nuteistajam N. A. paskirtas bausmes tinkamai subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu (palankesniu apeliantui) ir paskyrė jam subendrintą laisvės atėmimo bausmę trejiems metams šešiems mėnesiams. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla N. A. atžvilgiu išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl to nuteistajam paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu.

26. BK 75 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo tokį sprendimą motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl bausmės vykdymo atidėjimo (ne)taikymo nuteistojo N. A. atžvilgiu, dėl to apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai įvertinti nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo ir teisingumo klausimą, pasisako dėl šio instituto (ne)taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.

27. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu N. A. pripažintas kaltu padaręs šešis apysunkius ir pasikėsinęs padaryti tris apysunkius nusikaltimus, paskiriant jam galutinę laisvės atėmimo bausmę 2 metams 4 mėnesiams. Nors paskirtos bausmės dydis ir padarytų nusikalstamų veikų kategorijos atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.

28. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

29. Nuteistajam N. A. anksčiau paskirtos bausmės, tarp kurių ir terminuotas laisvės atėmimas, nepaveikė jo taip, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia spręsti, kad nuteistasis yra linkęs keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįstą gyvenimo būdą, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

30. Pažymėtina tai, kad visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį. Tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip pat yra neatsiejama bausmės dalis, o teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo N. A. apeliacinį skundą konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu jam teisėtai paskirtos tinkamai individualizuotos ir proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybei bausmės, kurios tinkamai subendrintos, todėl neprieštarauja teisingumo principui. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo, suponuojančio išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti švelninama, todėl nuteistojo N. A. apeliacinis skundą atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo N. A. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.