Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas R. J. skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją 2009 m. gruodžio 23 d. pažymos Nr. 5054 3 dalyje nurodyti visus 2008 m. balandžio 1 d. traumos metu patirtus sužalojimus pagal TLK-10 kodus: S76.2, S86.1, G57.0, G57.2, G56.2. ir M54.2.; 2) Pažymos 4 dalies 3 punkte nurodyti: „po sveikatos sutrikdymo yra liekamieji sveikatos padariniai: dešinės šlaunies nervo neuropatija, dešinės šlaunies sėdimojo nervo neuropatija, kairės rankos alkūninio nervo neuropatija, stuburo ostechondrozė, kaklinės stuburo dalies protrūzija, cervikalgija, kaklinės stuburo dalies ostechondrozė, dešinės kojos blauzdos raumenų išvarža“; 3) panaikinti Pažymos 4 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį nauja redakcija: „netinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II, III skiltis; susirgo tarnybos metu dėl priežasčių, susijusių su vidaus tarnyba; 4) įpareigoti CMEK išduoti Specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimą bei siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo lygio įvertinimui dėl ligos (suluošinimo) įgytos tarnybos metu.

Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu 2008 m. rugpjūčio 20 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu pripažino, kad 2008 m. balandžio 1 d. jo sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo, patirtos traumos atsiradimo aplinkybės sietinos su kompensacijos mokėjimu ir įpareigojo išduoti jam siuntimą į CMEK dėl sužalojimo masto nustatymo. Klaipėdos apskrities VPK, vadovaudamasis minėtu teismo sprendimu, išdavė siuntimą į CMEK dėl sveikatos sutrikdymo mąsto laipsnio nustatymo. Jam 2009 m. gruodžio 4 d. buvo atlikta ekspertizė ir Pažymoje pateikta išvada, kurioje nurodyta: tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2008 m. balandžio 1 d., ir pareigūno sveikatos padarinių, pasireiškusių sveikatos sutrikdymu, yra ryšys, pagrindas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimas; sveikatos sutrikdymas priskiriamas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui; po sveikatos sutrikdymo yra liekamieji sveikatos padariniai: dešinio šlaunies nervo neuropatija; netinkamas vidaus tarnybai pagal II skiltį, tinkamas vidaus tarnybai pagal III skiltį; sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Pareiškėjas su tokia išvada nesutiko. Pažymėjo, kad 2006 m. spalio 5 d. tarnybos metu jis patyrė dešinės kojos šlaunies raumens traumą. Klaipėdos AVPK išdavė siuntimą į CMEK dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo. CMEK 2007 m. vasario 15 d. pažymoje diagnozavo dešinės šlaunies gracijos raumens dalinį plyšimą ir padarė išvadą, kad: yra fizinio veiksnio, įvykusio 2006 m. spalio 5 d., ir pareigūno sveikatos padarinių, pasireiškusių sveikatos sutrikdymų, ryšys, pagrindas 2007 m. sausio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvada; trauma, kuri įvyko 2006 m. spalio 5 d., priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui; po sveikatos sutrikdymo likęs skausmingumas dešinės šlaunies srityje; tinkamas tolimesnei tarnybai; atleisti nuo fizinio pasiruošimo pratybų ir normatyvų laikymo pusė metų. Pažymėjo, kad UAB „Viloja“ sveikatos centro Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – ir GKK) 2007 m. kovo 26 d. sprendimu jis buvo nukreiptas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Klaipėdos I teritorinį skyrių darbingumo lygiui nustatyti dėl dešinės kojos m.gracilis raumens plyšimo, potrauminio neurito (S79.9, S74.9). NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius 2007 m. kovo 30 d. Darbingumo lygio pažymoje nurodė, kad jis yra iš dalies darbingas, bei nustatė 50 proc. darbingumo lygį dėl priežasties: liga (suluošinimas) įgyta tarnybos ar mokymo metu. Akcentavo, kad būtent dėl 2006 m. spalio 5 d. tarnybos metu patirtos traumos jis neteko dalies darbingumo. Nurodė, kad vadovaujantis minėta pažyma, jam 2007 m. balandžio 12 d. vėl buvo išduotas siuntimas į CMEK dėl tinkamumo tolimesnei tarnybai pagal I skiltį nustatymo. CMEK apskundus darbingumo lygio vertinimo akto pagrįstumą, 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu jis buvo panaikintas. CMEK atliko jo sveikatos ekspertizę dėl tinkamumo tolimesnei tarnybai ir 2007 m. rugsėjo 14 d. pažymoje nurodė, kad diagnozė yra T93.5, E04.2, J44, J34.2, J37.0, M42, Z73.1, bei padarė išvadą, jog jis netinkamas vidaus tarnybai pagal 1 skiltį, o tinkamas vidaus tarnybai pagal II-III skiltis, rekomendavo atleisti nuo fizinio parengimo pratybų 6 mėn., pakartotinė ekspertizė galima po pusės metų. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog esant centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų, vidaus reikalų įstaigos vadovas turi teisę perkelti pareigūną į kitas lygiavertes pareigas, kurias pareigūnas gali eiti pagal savo sveikatos būklę toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje. Mano, kad vadovaujantis CMEK 2007 m. rugsėjo 14 d. pažyma ir paminėta teisės norma, jis negalėjo dirbti Konvojaus būrio vyriausiuoju postiniu, jam turėjo būti pasiūlytos pareigos, atitinkančios jo sveikatos būklę. Tačiau tai atlikta nebuvo, todėl jo sveikatos būklė po 2006 m. spalio 5 d. traumos metu patirtų sužalojimų galėjo turėti įtakos 2008 m. balandžio 1 d. patirtai traumai, kai jis, vykdydamas tarnybines pareigas, tarnybinėse patalpose nukrito nuo laiptų. Tarnybinių patikrinimų metu buvo nustatyta, kad įvyko nelaimingas atsitikimas tarnyboje. Klaipėdos apskrities VPK išdavė jam siuntimą į CMEK dėl tinkamumo tolimesnei tarnybai. CMEK 2008 m. liepos 16 d. pažymoje Nr. 2868 nurodė diagnozę – M60.1, G57.2, G56.2, M42.1, E04.2, J44, E66.9, J34.2, J37.0 ir padarė išvadą, kad jis netinkamas vidaus tarnybai pagal II skiltį, o tinkamas vidaus tarnybai pagal III skiltį. Teigė, kad CMEK, priimdama šį sprendimą, nesivadovavo tuo, kad jau nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. jis negalėjo pagal sveikatos būklę dirbti Klaipėdos apskrities VPK Konvojaus būrio vyriausiuoju postiniu. Mano, kad 2006 m. spalio 5 d. traumos metu patirti sužalojimai ir dėl jų atsiradę kiti sveikatos pakitimai galimai turėjo įtakos 2008 m. balandžio 1 d. patirtai traumai. Šie sužalojimai ir sveikatos pakitimai yra sunkūs, sukėlę darbingumo lygio sumažėjimą. Taip pat nurodė, kad 2008 m. gegužės 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo siūloma dėl tarnybos metu patirto susižalojimo kompensacijos jam nemokėti, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu pakeitė minėtos išvados dalį, kuria buvo pripažinta, kad jis patyrė nelaimingą atsitikimą tarnyboje, ir nurodė, kad jo sveikata buvo sutrikdyta tarnyboje dėl tarnybinių pareigų atlikimo bei įpareigojo Klaipėdos miesto vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti siuntimą į CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Nurodė, kad CMEK pateikė sveikatos centro UAB „Viloja“ ambulatorinę kortelę, užpildė klausimyną, kuriame nurodė, kad nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, jis iš dalies darbingas dėl ligos arba būklės, tačiau, atliekant ekspertizę, CMEK šitos aplinkybės nevertinto, nors Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.6 punktas reglamentuojama, kad pagrindiniai ekspertizės uždaviniai yra nustatyti (įvertinti) poreikį pareigūną ar kursantą nukreipti darbingumo ar neįgalumo lygiui nustatyti. Pažymėjo, kad minėtas jo darbingumo lygis buvo nustatytas dėl sveikatos sutrikimų, patirtų 2008 m. balandžio 1 d. traumos metu, t. y. dėl tarnybos metu įgytų ligų, suluošinimo. Taip pat nurodė, kad Pažymoje ligų skiltyje nurodyti ne visi 2008 m. balandžio 1 d. tarnybos metu patirti sužalojimai pagal TLK-10 kodus, kaip tai nurodyta CMEK pateiktoje sveikatos centro UAB „Viloja“ asmens ambulatorinėje kortelėje. Nurodė, kad taip pat buvo pateikti medicininiai dokumentai, kuriuose nurodyta kaklinės stuburo dalies slankstelio protrūzija, spaudžianti nugaros smegenų maišą, cervikalgija, kaklinės stuburo dalies ostechondrozė bei pažymėta, kad tai trauminės kilmės sužalojimai, patirti 2008 m. balandžio 1 d. traumos metu. Akcentavo, kad 2008 m. balandžio 1 d. traumos metu patirtų sveikatos sužalojimų ir dėl jų atsiradusių kitų sveikatos sutrikimų įvardijimas užtikrintų socialinę garantiją draudimo išmokai, numatytai Lietuvos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarime Nr. 530. Pareiškėjas nesutiko su CMEK sprendimu dėl jo tinkamumo tolimesnei tarnybai vidaus reikalų sistemoje. Manė, kad CMEK, atlikdama ekspertizę, privalėjo vadovautis Aprašo 10.1 punktu, pagal kurį pareigūnai ekspertizei siunčiami kai dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai likusių sveikatos sutrikimų negali atlikti pareigų ir tai patvirtina GKK išvada, ar yra kitų objektyvių duomenų, kad pareigūnai negalės tęsti vidaus tarnybos. Nurodė, kad jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumas dėl diagnozuotų ligų pagal TLK-10 kodus: M42.1, G54.2, G57.2, G57.0, G56.2, t. y sužalojimų, patirtų 2008 m. balandžio 1 d. traumos metu ir dėl jos atsiradusių sveikatos sutrikimų. NDNT išduotose pažymose nurodyta priežastis dėl ligos ar būklės neatspindi šių ligų, suluošinimų atsiradimo aplinkybių. Minėtų dokumentų pagrindu CMEK turėjo Pažymos 4 punkte konstatuoti, kad jis netinkamas vidaus tarnybai dėl sveikatos sutrikdymo ir darbingumo netekta dėl priežasčių, susijusių su tarnyba. Pažymėjo, kad NDNT objektyviai ir teisingai galėtų nustatyti jo darbingumo lygį, reikalinga, kad CMEK jam išduotų medicininės ekspertizės ligos liudijimą ir siuntimą į NDNT, neįgalumo lygio įvertinimui dėl ligos (suluošinimo), įgytos tarnybos metu. Pažymėjo, kad jo sveikatos būklė buvo vertinama pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado (toliau – ir Sąvadas) II skilties reikalavimus ir nustatyta, kad tinkamas tolimesnei tarnybai pagal Sąvado III skilties reikalavimus. Pagal Sąvado III skiltį tinkamumas tarnybai yra individualus. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmenims teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Taigi, vertinant asmens tinkamumą tarnybai, prioritetas turi būti teikiamas asmens sveikatos apsaugai. Galutinė išvada dėl asmens tinkamumo tarnybai galima tik itin atidžiai įvertinus asmens galimybę eiti konkrečias pareigas vidaus reikalų sistemoje, nedarant žalos tiriamojo sveikatos būklei. Pareiškėjo manymu, ginčo atveju tai nebuvo padaryta. Akcentavo, kad būtent nuo CMEK išvados priklauso kompensacijos dydis. Todėl CMEK, netinkamai nustačiusi jo 2008 m. balandžio 1 d. traumos metu patirtą sveikatos sužalojimo sunkumo mąstą, pažeidė jo teisę į kompensaciją, kuri atitiktų traumos metu patirtus sužalojimus.

Šalies argumentai

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateiktu skundu ginčija CMEK 2009 m. gruodžio 23 d. priimtą ekspertinį sprendimą ir prašo įpareigoti atsakovą jį pakeisti, nurodant pažymoje Nr. 5054 visus, jo teigimu, su 2008 m. balandžio 1 d. patirta trauma susijusius sveikatos sutrikimus pagal TLK-10 kodus, po sveikatos sutrikdymo esančius liekamuosius sveikatos padarinius, nurodyti, kad jis yra netinkamas tolimesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II, III skiltis ir susirgo tarnybos metu dėl priežasčių, susijusių su vidaus tarnyba, įpareigoti CMEK išduoti Specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimą bei siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo lygio įvertinimui dėl ligos (suluošinimo) įgytos tarnybos metu. Teismas, aptaręs teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą, konstatavo, kad pagal sukuriamas teisines pasekmes CMEK priimtas sprendimas laikytinas individualiu teisės aktu, nes nuo šio ekspertinio sprendimo priklauso pareiškėjui R. J. išmokamos kompensacijos ir draudimo išmokos dydis. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, sprendė, kad atsakovo CMEK 2009 m. gruodžio 23 d. ekspertinis sprendimas dėl pareiškėjo R. J., kuris įformintas pažyma Nr. 5054, yra neteisėtas, kadangi jį priimat buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, jis taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio turinio reikalavimų, kuriuos taip pat turi atitikti ir tokio pobūdžio individualus teisės aktas. Nurodė, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymą Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje reglamentuoja Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 1130, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atliekamos specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką – Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299. Teismas įvertino šiuose aktuose įtvirtintą bylai aktualų reglamentavimą ir pažymėjo, kad iš pareiškėjo R. J. CMEK ekspertizės medicininio tikrinimo akto ir atsakovo atstovo paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad medicininės ekspertizės atlikimo metu gydytojai ekspertai medicininio tikrinimo akte, kaip to iš esmės reikalauja Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 50 ir 64 punktai, neįrašė R. J. paaiškinimų (nusiskundimų) dėl 2008 m. balandžio 1 d. patirtų sužalojimų ir dėl to likusių sveikatos pakitimų (pareiškėjas teigė, kad 2008 m. balandžio 1 d. traumos metu patyrė sužalojimus, kurie pagal TLK-10 žymimi S 76.2, S 86.1, G 57.0, G 57.2, G 56.2, M 54.2, dėl šios traumos taip pat liko jo nurodomi sveikatos padariniai), neatskyrė 2008 m. balandžio 1 d. patirtų sužalojimų ir dėl to likusių sveikatos padarinių nuo sveikatos sutrikimų, susijusių su ankstesnių ligų paūmėjimais, atkryčiais ir t.t., kurie sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo neįtakoja, nei gydytojų ekspertų išvadose, nei ekspertinio sprendimo priėmimo metu nebuvo nurodyti motyvai pareiškėjo R. J. nurodytus sutrikimus nepriskirti prie 2008 m. balandžio 1 d. patirtų sužalojimų. Kadangi dėl šių aplinkybių nebuvo pasisakyta nei ekspertizės atlikimo metu (gydytojų ekspertų išvadose), nei ekspertinio sprendimo priėmimo metu, anot teismo, šie trūkumai negali būti pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, atitinkamai – CMEK ekspertinis sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. CMEK privalo iš naujo įvertinti pareiškėjo R. J. sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą dėl 2008 m. balandžio 1 d. patirtos traumos pagal Klaipėdos apskrities 2009 m. lapkričio 30 d. išduotą siuntimą atlikti specializuotą medicininę ekspertizę Nr. 30-SE-193. Kartu teismas pažymėjo, kad pareiškėjo R. J. reikalavimai ekspertiniame sprendime nurodyti, kad jis yra netinkamas tolimesnei vidaus tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II, III skiltis ir susirgo tarnybos metu dėl priežasčių, susijusių su vidaus tarnyba, įpareigoti CMEK išduoti Specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimą bei siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo lygio įvertinimui dėl ligos (suluošinimo) įgytos tarnybos metu, yra nepagrįsti: pareiškėjas nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. yra atleistas iš vidaus tarnybos, todėl ekspertiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl jo tinkamumo tolimesnei vidaus tarnybai, taip pat nėra pagrindo išduoti rekomendaciją pasiųsti jį į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; Specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimas (medicininės apskaitos forma Nr. 048-/av) rašomas pareigūnams, kurie pagal CMEK ekspertinį sprendimą pripažinti netinkamais vidaus tarnybai pagal visas Sąvado skiltis (Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 52.4 ir 59 p.), tuo tarpu CMEK 2008 m. liepos 16 d. surašytoje pažymoje Nr. 2868, kuri nėra panaikinta, pateikta išvada, kad pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai pagal II skiltį, tačiau tinkamas vidaus tarnybai pagal III skiltį.

Pareiškėjas R. J. apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimu, prašo jį panaikinti skundžiamoje dalyje ir išdėstyti nauja redakcija : panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2009 m. gruodžio mėn. 23 d. ekspertinį sprendimą (2009 m. gruodžio 23 d. CMEK pažymą Nr. 5054) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjo R. J. sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą dėl 2008 m. balandžio 1 d. patirtos traumos pagal Klaipėdos apskrities VPK 2009 m. lapkričio 30 d. išduotą siuntimą atlikti specializuotą medicininę ekspertizę Nr. 30-SE-193; 2) įpareigoti CMEK medicininės ekspertizės metu įvertinti jo tinkamumą ar netinkamumą tolimesnei tarnybai pagal Sąvado skiltis; 3) įpareigoti CMEK išduoti Specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimą (medicininės apskaitos forma Nr. 048-/av); 4) įpareigoti CMEK išduoti siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo lygio įvertinimui dėl ligos (suluošinimo), įgytos tarnybos metu.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo netenkinti jo reikalavimai. Pareiškėjas išdėsto faktines aplinkybes, nurodytas skunde, adresuotame pirmosios instancijos teismui, ir pažymi, kad 2008 m. liepos 16 d. CMEK, priimdama ekspertinį sprendimą, vertino tik jo sveikatos būklės tinkamumą eiti Klaipėdos miesto VPK VP VTT konvojaus būrio vyriausiojo postinio pareigas pagal Sąvado II skiltį. Teigia, kad ginčyti 2008 m. liepos 16 d. CMEK ekspertinį sprendimą jam nebuvo pagrindo, nes sprendimo priėmimo metu dar nebuvo išspręstas jo ir Klaipėdos miesto VPK ginčas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme dėl Klaipėdos miesto VPK 2008 m. gegužės 15 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-71 teisėtumo ir pagrįstumo, ir 2008 m. liepos 16 d. CMEK ekspertinis sprendimas nesukėlė jam teisinių pasekmių teisėtiems interesams. Pažymi, kad nors CMEK veiklos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1996 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 500 (galiojo iki 2008 m. rugpjūčio 9 d.) nebuvo numatyta pareigūnų siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tvarka, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 13 d. pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. 1-693 bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtinto Nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 87 punkto nuostatus, galima teigti, kad sprendimą dėl pareigūno siuntimo į NDNT, CMEK priima tik tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Nurodo, kad 2008 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto VPK įsakymu nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. yra atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai). Pažymi, kad 2008 m. rugsėjo 1 d. UAB „Viloja“ Sveikatos centro GKK Nr. 494 išduotas nukreipimas į NDNT neįgalumo lygiui nustatyti. 2008 m. rugsėjo 9 d. NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius nustatė darbingumo lygį (50 procentų, iš dalies darbingas, dėl ligos arba būklės), t. y. jo darbingumo lygis nustatytas dėl sveikatos sutrikimų, patirtų 2008 m. balandžio 1 d. traumos metu, t.y. dėl tarnybos metu įgytų ligų, suluošinimo. Vadovaudamasis Statuto 40 straipsnio 3 dalies punktu, teigia, jog nuo CMEK priimto ekspertinio sprendimo priklauso išmokamos kompensacijos dydis bei kitos socialinės garantijos. Pažymi, kad CMEK 2009 m. gruodžio 23 d. Pažymos Nr. 5054 4 punktas ir atsakovo atsiliepimo nuostatai de fakto panaikino 2008 m. liepos 16 d. CMEK ekspertinį sprendimą, nes pagal specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. lV-299, 75 punktą CMEK atlikusi ekspertizę ir nustačiusi, kad tiriamasis negali eiti pareigų pagal tam tikrą Sąvado skiltį, šis ekspertinis sprendimas negali būti keičiamas pakartotinių ekspertizių metu, išskyrus atvejus, kai buvo atliktos medicininės manipuliacijos, įrodančios sveikatos pagerėjimą, arba kai buvo pateikti papildomi sveikatos būklės pagerėjimą arba pablogėjimą įrodantys medicininiai dokumentai. Pareiškėjas nurodo Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas ir teigia, kad teisė pasirinkti pareigūnų pensijos rūšį priklauso nuo pareigūno valios ir negali būti ginčijama. Neįvertinus šių aplinkybių, anot pareiškėjo, sveikatos sužalojimo sunkumo mastas nebus teisingas ir tai apribos teisėtus lūkesčius į kompensacijos dydį ir pensijos rūšį, atitinkančius 2008 m. balandžio 1 d. traumos metu patirtus sužalojimus ir jų pasėkoje atsiradusius kitus sveikatos sutrikimus bei kitas socialines garantijas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras su pareiškėjo R. J. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįsta, o Vilniaus apygardos administracinis teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą dalyje dėl pripažinimo nepagrįstais dalies pareiškėjo R. J. skundo reikalavimus palikti nepakeistą.

Nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu dėl CMEK 2009 m. gruodžio 23 d. pažymos Nr. 5054 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo vertinti pareiškėjo R. J. sveikatos sutrikdymo sunkumo mąstą, todėl dėl šios sprendimo dalies pateikė apeliacinį skundą. Tačiau Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas kitoje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris neturi būti panaikintas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas dalį pareiškėjo R. J. reikalavimų, šioje dalyje visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo šalių pateiktus įrodymus ir argumentus bei faktines bylos aplinkybes, todėl šioje dalyje tinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas. Pareiškėjas naujų įrodymų bei argumentų, kurie nebuvo išnagrinėti ar kurių Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvertino, nepateikė, savo apeliaciniame skunde jis tik iš esmės pakartojo savo argumentus, nurodytus skunde. Pažymi, kad pareiškėjas R. J. neskiria specializuotosios medicininės ekspertizės (toliau - ekspertizė) dėl pareigūnų tinkamumo tolesnei vidaus tarnybai CMEK atlikimo nuo ekspertizės dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo CMEK atlikimo, neteisingai taiko teisės aktų, kurie reglamentuoja nurodytų dvejų ekspertizių atlikimą, reikalavimus, neskiria šių ekspertizių atlikimo ypatumų, neskiria po šių ekspertizių atlikimo priimamų ekspertinių sprendimų, bando bet kokiu būdu, nepaisant to, kad yra gavęs kompensaciją už apysunkį sveiktos sutrikdymą, nepelnytai gauti padidintą kompensaciją, nes mano, kad patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, neteisingai taiko Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. lV-299, 75 punktą ,Jeigu atlikusi ekspertizę CMEK nustato, kad tiriamasis negali eiti pareigą pagal tam tikrą Sąvado skiltį, tai šis ekspertinis sprendimas negali būti keičiamas pakartotinių ekspertizių metu, išskyrus atvejus, kai buvo atliktos medicininės manipuliacijos, įrodančios sveikatos pagerėjimą arba kai buvo pateikti papildomi sveikatos būklės pagerėjimą arba pablogėjimą įrodantys medicininiai dokumentai, neteisingai taiko Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, nes turėdamas teisę gauti ir gaudamas pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, visais būdais bando pritempti turimas medicinines išvadas bei nepagrįstai bando pakeisti CMEK priimtus ekspertinius sprendimus tam, kad nepagrįstai išreikalauti sau padidintą netekto darbingumo pensiją.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą dalyje dėl pareiškėjo R. J. skundo patenkinimo dėl CMEK 2009 m. gruodžio 23 d. ekspertinio sprendimo, įforminto 2009 m. gruodžio 23 d. pažyma Nr. 5054, panaikinimo ir įpareigojimo CMEK iš naujo įvertinti pareiškėjo R. J. sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą dėl 2008 m. balandžio 1 d. patirtos traumos pagal Klaipėdos apskrities VPK 2009 m. lapkričio 30 d. išduotą siuntimą atlikti specializuotą medicininę ekspertizę Nr. 30-SE-193, ir šioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą. Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą prašo palikti nepakeistą.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje netinkamai taikė materialinės teisės normas, t. y. neteisingai įvertino ir Aprašo ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių ir Vidaus sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130, nuostatas. Atsižvelgęs į šiuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas bei vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A146-1026/2009, A143-319/2010 ir A146-431/2010 pateiktais išaiškinimais, kad CMEK, remdamasi Aprašo nuostatomis savo ekspertinėse sprendimuose pateikia ekspertinius atsakymus į klausimus, kurie Aprašo nuostatas suformuluoti siuntime, kad CMEK, priimdama ekspertinį sprendimą dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, privalo vadovautis Taisyklių 7, 8 ir 9 punktais, tai yra nustatant sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą CMEK privalo vadovautis gautais įvykio tarnyboje tyrimo dokumentais, analizuoti medicininius dokumentus, atlikti nustatytus tyrimus, o prireikus – analizuoti ir kitus dokumentus, kad CMEK privalo priimti ekspertinį sprendimą pagal Taisyklių 10.1-10.3 punktus, įvertindama konkretų sveikatos sutrikdymą ir būtent su jo susijusius dokumentus, atsakovas pažymi, kad 2009 m. lapkričio 30 d. pareiškėjui R. J. Klaipėdos apskrities VPK personalo skyriaus išduotame siuntime Nr. 30-SE-193 buvo nurodyta, kad pareiškėjas siunčiamas į CMEK dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo dėl pareiškėjo R. J. 2008 m. balandžio 1 d. patirtos traumos (pagrindas įsiteisėjęs 2008 m. spalio 20 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas) (Sąvado II skiltis), todėl CMEK ir priėmė ekspertinį sprendimą, atsakydami į šį siuntime nurodytą konkretų klausimą. Tačiau kadangi CMEK, priimant ekspertinius sprendimus dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, privalo pateikti atsakymus vadovaudamasi ne tik siuntimu, bet ir Taisyklių 10 punktu, o kadangi Taisyklių 10.3 papunktis nustato, kad CMEK privalo įvertinti po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai, CMEK 2009 m. gruodžio 23 d. pažymoje Nr. 5054 (3 punkte – liekamieji sveikatos padariniai: dešinės šlaunies nervo neuropatija, ir 4 punkte dėl tinkamumo vidaus tarnybai) ir pateikė atsakymus į šiuos klausimus. Pažymėjo, kad CMEK nustatė pareiškėjui R. J. diagnozes, susijusias būtent su 2008 m. balandžio 1 d. trauma. Šis CMEK ekspertinis sprendimas buvo grindžiamas turima medicinine dokumentacija, kuri susijusi su minėta patirta trauma, o ne su kitomis pareiškėjo R. J. turimomis lėtinėmis stuburo ir nervų, nervų šaknelių ligomis. Akcentuoja, kad duomenų ar skundų dėl TLK-10 kodų S76.2 (pritraukiamųjų šlaunies raumenų ir jų sausgyslių sužalojimas), G. 57.0 (sėdimojo nervo (n.ischiadicus) pažeidimas), M 54.2 (cervikalgija), iš pareiškėjo R. J. nei vienos ekspertizės atlikimo metu pateikta nebuvo. Anot atsakovo, pareiškėjas ekspertizės atlikimo metu dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo dėl 2008 m. balandžio 1 d. patirtos traumos pateikė tokius nusiskundimus: tirpsta ranka, dešinė šlaunis (chirurgo apžiūra) ir dešinės šlaunies skausmai, kairės rankos (dilbio skausmai nuo alkūnės sąnario), pirštų tirpimai (neurogolo apžiūra), tačiau apžiūros metu didelių sveikatos pakitimų pastebėta nebuvo. Buvo pažymėta, kad nors eina apsunkintai, šlubuodamas, tačiau stebint judesius apsirengiant ir nusirengiant, pėdos judesių amplitudė neribota, kojų ir rankų raumenų hiportrofjių šiuo metu nėra, raumenų tonusas geras, kojų ir rankų apimtys vienodos. Taip pat buvo vertinami ir minėtas teismo sprendimas, ir medicininiai duomenys iš UAB „Viloja“ Sveikatos centro bei iš visų buvusių MTA Nr. 478/2007, Nr. 1297/3618/2007, Nr. 2868/2008 (tarp jų ir duomenys susiję su pirma trauma, diagnozė – dešinės šlaunies gracijos raumens dalinis plyšimas (TLK-10 kodas S79.9). Pažymi, kad MTA Nr. 5054 buvo įrašyta pastaba, jog pareiškėjui R. J. suformuluota diagnozė pagal 2008 m. liepos 16 d. apžiūros duomenis ir pateiktą medicininę dokumentaciją. Kadangi nurodytoje dokumentuose pareiškėjo R. J. pirma trauma buvo įvertinta (pagal medicininius dokumentus buvo nustatyta, kad jokio ryšio su antrąja trauma nėra), kitos jo ligos ir sveiktos problemos taip pat buvo įvertintos, dėl jo turimų bendrų sveikatos sutrikimų ir ligų pateikti ekspertiniai sprendimai, kurių jis neskundė, todėl CMEK, atsižvelgdama į nurodytus teisės aktų reikalavimus, turimą medicininę medžiagą, laikydamasi Aprašo 50 ir 64 punktų reikalavimų ir pateikė ekspertines išvadas bei ekspertinį sprendimą dėl nustatytų diagnozių, susijusių tik su pareiškėjo R. J. 2008 m. balandžio 1 d. patirta trauma. Pabrėžia, kad CMEK pažymoje Nr. 5054 privalėjo nurodyti tik tuos TLK-10 kodus, kurie susiję su 2008 m. balandžio 1 d. patirta trauma, ir neturėjo perrašyti TLK-10 kodų, kurie buvo nurodyti 2008 m. liepos 16 d. CMEK pažymoje Nr. 2868 (tarp jų – ir TLK-10 G. 56.2), nes pastarojoje pažymoje be TLK-10 kodų, susijusių su nurodyta patirta trauma, nurodyti ir bendri pareiškėjo R. J. susirgimai, kurie susiję su jo lėtinėmis stuburo ir kitomis ligomis, kurie nėra šios traumos padariniai ir kurie nulėmė jo netinkamumą vidaus tarnybai pagal Sąvado II skiltį, bet netrukdo tarnauti pagal Sąvado III skiltį. Teigia, kad pareiškėjui nustatytos diagnozės G56.2 (neuropatija n. ulnaris sin., remisija, be funkcijos sutrikimų) nėra 2008 m. balandžio 1 d. patirtos traumos padarinys, nes pirmas įrašas dėl šios ligos pagal CMEK pateiktus medicininius dokumentus atsiranda tik 2008 m. gegužės 15 d., todėl, anot atsakovo, galima teigti, kad atsižvelgiant į pareiškėjo R. J. turimas lėtines stuburo ir kitas ligas, ši liga taip pat gali būti susijusi su nurodytomis ligomis, o ne su nurodyta trauma. Atkreipia dėmesį, kad 2008 m. gegužės 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-71 konstatuota, jog VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės 2008 m. gegužės 13 d. pažymoje apie traumos sunkumą (Nr. 1.30-200) nurodyta, kad šios traumos diagnozė yra dešinės šlaunies sumušimas; trauma nepriskiriama prie sunkių. Be to, anot atsakovo, iš pareiškėjo pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad viena iš jo sveikatos pablogėjimo priežasčių yra ta, kad po patirtos pirmos traumos jis atsisakė operacinio gydymo, t. y. nesilaikė jam skirto gydymo reikalavimų. Taigi, anot atsakovo, CMEK teisės aktų nustatyta tvarka teisingai ir pagrįstai įvertino 2008 m. balandžio 1 d. pareiškėjo patirtos traumos sunkumo mąstą, po traumos likusius padarinius. Mano, kad CMEK neturi ekspertizės dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo mąsto nustatymo atlikimo metu vertinti ankstesnes ligas ar sveikatos problemas, dėl kurių jau pasisakė ankščiau, arba vertinti po traumos atsiradusias ligas ar sveikatos problemas, kurios susijos su bendromis lėtinėmis pareiškėjo turimomis ligomis ar sveikatos problemomis, ypač atkreipiant dėmesį, kad kuo toliau, tuo daugiau pareiškėjas nurodo naujų ligų ir sveikatos problemų, kurios pagal savo pobūdį ir mechanizmą neturi nieko bendro su jo 2008 m. balandžio 1 d. patirta trauma ir negali būti šios traumos padariniais.