- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-30
- Bylos Nr.
- Ik-1109-624/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00285-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Arūnas Dirvonas, Gintaras Dzedulionis
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui R. J., jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui, atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atstovui Svajūnui Ratiukui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuotojo asmens Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. J. skunde teismui, kurį patikslino 2010-02-20, prašo: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) 2009-12-23 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažyma) 3 dalyje nurodyti visus 2008-04-01 traumos metu patirtus sužalojimus pagal TLK-10 kodus: S76.2, S86.1, G57.0, G57.2, G56.2. ir M54.2.; 2) Pažymos 4 dalies 3 punkte nurodyti: „po sveikatos sutrikdymo yra liekamieji sveikatos padariniai: dešinės šlaunies nervo neuropatija, dešinės šlaunies sėdimojo nervo neuropatija, kairės rankos alkūninio nervo neuropatija, stuburo ostechondrozė, kaklinės stuburo dalies protrūzija, cervikalgija, kaklinės stuburo dalies ostechondrozė, dešinės kojos blauzdos raumenų išvarža“; 3) panaikinti Pažymos 4 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį nauja redakcija: „netinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II, III skiltis; susirgo tarnybos metu dėl priežasčių, susijusių su vidaus tarnyba; 4) įpareigoti CMEK išduoti Specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimą bei siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo lygio įvertinimui dėl ligos (suluošinimo) įgytos tarnybos metu. Nurodo, kad 2008-09-19 Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininko įsakymu 2008-08-20 buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. 4 p. pagrindu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-10-20 sprendimu pripažino, kad 2008-04-01 jo sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo, patirtos traumos atsiradimo aplinkybės sietinos su kompensacijos mokėjimu ir įpareigojo išduoti jam siuntimą į CMEK dėl sužalojimo masto nustatymo. Klaipėdos AVPK, vadovaudamasis minėtu teismo sprendimu, išdavė siuntimą į CMEK dėl sveikatos sutrikdymo mąsto laipsnio nustatymo. Jam 2009-12-04 buvo atlikta ekspertizė ir Pažymoje pateikta išvada, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2008-04-01, ir pareigūno sveikatos padarinių, pasireiškusių sveikatos sutrikdymu, ryšys. Pagrindas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-10-20 sprendimas. Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2008-04-01, priskiriamas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui. Po sveikatos sutrikdymo yra liekamieji sveikatos padariniai: dešinio šlaunies nervo neuropatija. Netinkamas vidaus tarnybai pagal II skiltį, tinkamas vidaus tarnybai pagal III skiltį. Sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Su tokia išvada nesutinka. Nurodo, kad 2006-10-05 tarnybos metu jis patyrė dešinės kojos šlaunies raumens traumą. Klaipėdos AVPK išdavė siuntimą į CMEK dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo. CMEK 2007-02-15 Pažymoje diagnozavo dešinės šlaunies gracijos raumens dalinį plyšimą ir padarė išvadą, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2006-10-05, ir pareigūno sveikatos padarinių, pasireiškusių sveikatos sutrikdymų, ryšys, pagrindas 2007-01-22 tarnybinio patikrinimo išvada, trauma, kuri įvyko 2006-10-05, priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui, po sveikatos sutrikdymo likęs skausmingumas dešinės šlaunies srityje, tinkamas tolimesnei tarnybai, atleisti nuo fizinio pasiruošimo pratybų ir normatyvų laikymo pusė metų. UAB „Viloja“ sveikatos centro Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – ir GKK) 2007-03-26 sprendimu jis buvo nukreiptas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Klaipėdos I teritorinį skyrių darbingumo lygiui nustatyti dėl dešinės kojos m.gracilis raumens plyšimo, potrauminio neurito (S79.9, S74.9). NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius 2007-03-30 Darbingumo lygio pažymoje nurodė, kad jis yra iš dalies darbingas, bei nustatė 50 proc. darbingumo lygį dėl priežasties: liga (suluošinimas) įgyta tarnybos ar mokymo metu. Būtent dėl 2006-10-05 tarnybos metu patirtos traumos jis neteko dalies darbingumo. Vadovaujantis minėta pažyma, jam 2007-04-12 vėl buvo išduotas siuntimas į CMEK dėl tinkamumo tolimesnei tarnybai pagal I skiltį nustatymo. CMEK apskundus darbingumo lygio vertinimo akto pagrįstumą, 2007-05-03 sprendimu jis buvo panaikintas. CMEK atliko jo sveikatos ekspertizę dėl tinkamumo tolimesnei tarnybai ir 2007-09-14 pažymoje nurodė, kad diagnozė yra T93.5, E04.2, J44, J34.2, J37.0, M42, Z73.1, bei padarė išvadą, jog jis netinkamas vidaus tarnybai pagal 1 skiltį. Tinkamas vidaus tarnybai pagal II-III skiltis. Rekomendavo atleisti nuo fizinio parengimo pratybų 6 mėn. Pakartotinė ekspertizė galima po pusės metų. Pžymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto 16 str. 4 d. nustatyta, jog esant centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų, vidaus reikalų įstaigos vadovas turi teisę perkelti pareigūną į kitas lygiavertes pareigas, kurias pareigūnas gali eiti pagal savo sveikatos būklę toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje. Mano, kad vadovaujantis CMEK 2007-09-14 pažyma ir paminėta teisės norma, jis negalėjo dirbti Konvojaus būrio vyriausiuoju postiniu, jam turėjo būti pasiūlytos pareigos, atitinkančios jo sveikatos būklę. Tačiau tai atlikta nebuvo, todėl jo sveikatos būklė po 2006-10-05 traumos metu patirtų sužalojimų galėjo turėti įtakos 2008-04-01 patirtai traumai, kai jis, vykdydamas tarnybines pareigas, tarnybinėse patalpose nukrito nuo laiptų. Tarnybinių patikrinimų metu buvo nustatyta, kad įvyko nelaimingas atsitikimas tarnyboje. Klaipėdos AVPK išdavė jam siuntimą į CMEK dėl tinkamumo tolimesnei tarnybai. CMEK 2008-07-16 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė diagnozę – M60.1, G57.2, G56.2, M42.1, E04.2, J44, E66.9, J34.2, J37.0 ir padarė išvadą, kad jis netinkamas vidaus tarnybai pagal II skiltį. Tinkamas vidaus tarnybai pagal III skiltį. Traumuotas nelaimingo atsitikimo dėl tarnybos metu. CMEK, priimdama šį sprendimą, nesivadovavo tuo, kad jau nuo 2007-09-14 jis negalėjo pagal sveikatos būklę dirbti Klaipėdos AVPK Konvojaus būrio vyriausiuoju postiniu. Mano, kad 2006-10-05 traumos metu patirti sužalojimai ir dėl jų atsiradę kiti sveikatos pakitimai galimai turėjo įtakos 2008-04-01 patirtai traumai. Šie sužalojimai ir sveikatos pakitimai yra sunkūs, sukėlę darbingumo lygio sumažėjimą. Taip pat nurodo, kad 2008-05-15 tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo siūloma dėl tarnybos metu patirto susižalojimo kompensacijos jam nemokėti, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-10-20 sprendimu pakeitė minėtos išvados dalį, kuria buvo pripažinta, kad jis patyrė nelaimingą atsitikimą tarnyboje, ir nurodė, kad jo sveikata buvo sutrikdyta tarnyboje dėl tarnybinių pareigų atlikimo bei įpareigojo Klaipėdos miesto vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti siuntimą į CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Jis CMEK pateikė sveikatos centro UAB „Viloja“ ambulatorinę kortelę, užpildė klausimyną, kuriame nurodė, kad nuo 2008-09-09 jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, jis iš dalies darbingas dėl ligos arba būklės. Tačiau, atliekant ekspertizę, CMEK šitos aplinkybės nevertinto, nors Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.6 p. reglamentuojama, kad pagrindiniai ekspertizės uždaviniai yra nustatyti (įvertinti) poreikį pareigūną ar kursantą nukreipti darbingumo ar neįgalumo lygiui nustatyti. Minėtas jo darbingumo lygis buvo nustatytas dėl sveikatos sutrikimų, patirtų 2008-04-01 traumos metu, t. y. dėl tarnybos metu įgytų ligų, suluošinimo.
Taip pat nurodo, kad Pažymoje ligų skiltyje nurodyti ne visi 2008-04-01 tarnybos metu patirti sužalojimai pagal TLK-10 kodus. CMEK pateiktoje sveikatos centro UAB „Viloja“ asmens ambulatorinėje kortelėje buvo nurodyta, kad 2008-04-01 traumos metu pareiškėjas patyrė: dešinės šlaunies raumenų m. Semimembranosus ir m. Semitentinonus plyšimas, dešinės blauzdos raumenų išvarža, gastrocnemius caput nedidelis išilginis plyšimas, dš. šlaunies kojos nervų pažeidimai neuropathia n. ischiadicus et n. fer moral is neuropathia n. ulnar is sin yra indikacijos n. Ischiadicum dekompresija, o tai atitinka diagnozes pagal TLK-10 kodus: S76.2 – pritraukiamųjų šlaunies raumenų ir jų sausgyslių sužalojimas; S86.1 – kitų blauzdos užpakalinės grupės raumenų ir sausgyslių trauma; G57.0 – sėdimojo nervo (n. ischiadicus) pažeidimas; G57.2 – šlaunies nervo (n. femoral is pažeidimas ir G56.2 – alkūninio nervo (n. ulnaris pažeidimas (kairiojo akūninio nervo neuropatija). Taip pat buvo pateikti ir medicininiai dokumentai, kuriuose nurodyta kaklinės stuburo dalies slankstelio protrūzija, spaudžianti nugaros smegenų maišą, cervikalgija, kaklinės stuburo dalies ostechondrozė bei pažymėta kad tai trauminės kilmės sužalojimai, patirti 2008-04-01 traumos metu. Teigia, kad 2008-04-01 traumos metu patirtų sveikatos sužalojimų ir dėl jų atsiradusių kitų sveikatos sutrikimų įvardijimas užtikrintų socialinę garantiją draudimo išmokai, numatytai Lietuvos Vyriausybės 1991-12-05 nutarime Nr. 530. Nesutinka su CMEK sprendimu dėl jo tinkamumo tolimesnei tarnybai vidaus reikalų sistemoje. Mano, kad CMEK, atlikdama ekspertizę, privalėjo vadovautis Aprašo 10.1 p., pagal kurį pareigūnai ekspertizei siunčiami kai dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai likusių sveikatos sutrikimų negali atlikti pareigų ir tai patvirtina GKK išvada, ar yra kitų objektyvių duomenų, kad pareigūnai negalės tęsti vidaus tarnybos. Pareiškėjui buvo nustatytas 50 proc. darbingumas dėl diagnozuotų ligų pagal TLK- 10 kodus: M42.1, G54.2, G57.2, G57.0, G56.2, t. y sužalojimų, patirtų 2008-04-01 traumos metu ir dėl jos atsiradusių sveikatos sutrikimų. NDNT išduotose pažymose nurodyta priežastis dėl ligos ar būklės neatspindi šių ligų, suluošinimų atsiradimo aplinkybių. Minėtų dokumentų pagrindu CMEK turėjo Pažymos 4 p. konstatuoti, kad jis netinkamas vidaus tarnybai dėl sveikatos sutrikdymo ir darbingumo netekta dėl priežasčių, susijusių su tarnyba. Pažymėjo, kad NDNT objektyviai ir teisingai galėtų nustatyti jo darbingumo lygį, reikalinga, kad CMEK jam išduotų medicininės ekspertizės ligos liudijimą ir siuntimą į NDNT, neįgalumo lygio įvertinimui dėl ligos (suluošinimo), įgytos tarnybos metu. Pareiškėjo sveikatos būklė buvo vertinama pagal Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministro 2003-10-21 įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado (toliau – ir Sąvadas) II skilties reikalavimus ir nustatyta, kad tinkamas tolimesnei tarnybai pagal Sąvado III skilties reikalavimus. Pagal Sąvado III skiltį, tinkamumas tarnybai yra individualus. Konstitucija garantuoja asmenims teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Taigi, vertinant asmens tinkamumą tarnybai, prioritetas turi būti teikiamas asmens sveikatos apsaugai. Galutinė išvada dėl asmens tinkamumo tarnybai galima tik itin atidžiai įvertinus asmens galimybę eiti konkrečias pareigas vidaus reikalų sistemoje, nedarant žalos tiriamojo sveikatos būklei. Ginčo atveju tai nebuvo padaryta. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. 3 p., pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, atliekant tarnybines pareigas, kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, netekusiems 45-55 proc. darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo, išmokama 36 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Pagal Statuto 40 str. 3 d. 5 p., pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju išmokama 18 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Būtent nuo CMEK išvados priklauso kompensacijos dydis. Todėl CMEK, netinkamai nustačiusi jo 2008-04-01 traumos metu patirtą sveikatos sužalojimo sunkumo mąstą, pažeidė jo teisę į kompensaciją, kuri atitiktų traumos metu patirtus sužalojimus (b. l. 3-8, 40-41).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, kadangi atsakovas stengiasi suklaidinti teismą, sumenkinti patirtus sužalojimus kitų sveikatos sutrikimų atsiradimo priežastis. CMEK 2009-12-23 priėmė ekspertinį sprendimą (2009-12-23 CMEK pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nustatyta diagnozė - užpakalinės dalies dešinės šlaunies ir blauzdos raumenų plyšimas (TLK-10 kodas S86.1) ir neuropatija (TLK-10 kodas G57.2), t. y. 2008-04-01 traumos metu patirti sveikatos sužalojimai. Šis sprendimas grindžiamas 2008-07-16 ekspertiniu sprendimu (2008-07-16 CMEK pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios diagnozių skiltyje nenurodytas užpakalinės dalies dešinės šlaunies ir blauzdos raumenų plyšimas pagal TLK-10 kodą S86.1. Ligų kodų ir ligų aprašymų diagnozių klasifikatoriuje užpakalinės šlaunies dalies raumens plyšimas pagal TLK-10 žymimas kodu S76.3 - šlaunies užpakalinės grupės raumenų ir jų sausgyslių sužalojimas; dešinės kojos blauzdos raumenų plyšimas, blauzdos raumenų išvarža pagal TLK-10 kodus žymima S86.1 - kitų blauzdos užpakalinės grupės raumenų ir sausgyslių trauma. Tai patvirtina 2009-09-18 UAB „VILOJA“ Sveikatos centro išduotas išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad nuo 2008-04-01 dėl darbo metu patirtos traumos jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo tęsiamas ir uždarytas 2008-07-04, galutinės diagnozės pažymėtos - dešinės šlaunies ir blauzdos užpakalinės raumenų grupės raumenų ir sausgyslių trauma S86.1, S76.3, šlaunies nervo pažeidimas G57.2. Nors medicininiuose dokumentuose ir diagnozuoti 2008-04-01 traumos metu patirti sužalojimai, tačiau 2009-12-23 CMEK pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas tik blauzdos raumenų plyšimas (TLK-10 kodas S86.1) ir dešinės kojos šlaunies nervo potrauminė neuropatija (TLK-10 kodas G57.2). Dešinės kojos šlaunies raumens plyšimas bei alkūninio nervo neuropatija neminimi. Nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytu teiginiu, kad diagnozė pagal G 56.2 (neuropatija n. ulnaris sin., remisija, be funkcijos sutrikimų) nėra 2008-04-01 patirtos traumos padarinys. 2008-04-01 traumos metu patirtus sužalojimus diagnozavo VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės traumatologas bei neurologo konsultacijos metu jam buvo diagnozuota kairės rankos potrauminė alkūninio nervo neuropatija, kuri pagal TLK-10 kodą žymima G65.2. Alkūninio nervo pažeidimas patvirtintas ir 2008-07-08 VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Periferinių nervų klinikoje konsultacijos metu, o atlikus ENMG tyrimą, 2008-09-25 nustatyti n. ulnaris sin demielinizacijos požymiai su nežymia denervacija. Aprašo 63 p. nurodoma, kad priimant ekspertinį sprendimą gydytojas ekspertas privalo nurodyti nustatytas diagnozes pagal TLK-10 kodus, sveikatos problemas atitinkančius sąvado punktus, o tai 2009-12-23 ekspertiniame sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta. Ginčijamame sprendime išvardytos ligų diagnozės ir liekamieji sveikatos padariniai neatspindi tikrų 2008-04-01 traumos metu patirtų sveikatos sužalojimų ir dėl to atsiradusių kitų sveikatos sutrikimų. Prie atsiliepimo pateikta tik dalis medicininių dokumentų, kurie įrodo 2008-04-01 traumos metu patirtus sužalojimus ir dėl to atsiradusius kitus sveikatos sutrikdymus, kuriais remiantis 2009-12-23 priimtas ekspertinis sprendimas. Dalies medicininių dokumentų kopijų CMEK nepateikė, nors jie buvo pateikti CMEK, tačiau priimant ekspertinį sprendimą šie dokumentai ir juose įvardytos diagnozės nevertintos ir ginčijamame sprendime neįvardintos. CMEK 2008-04-01 traumos metu patirtus sužalojimus ir dėl to atsiradusius kitus sveikatos pažeidimus vertino tik pagal 2008-07-16 atliktą jo apžiūrą bei pateiktus medicininius dokumentus. Kokiu pagrindu medicininiuose dokumentuose nustatyti sveikatos sutrikimai dėl 2008-04-01 patirtos traumos nevertinti, 2009-12-23 MTA Nr. (duomenys neskelbtini) nepažymėta, atsiliepime apie tai nenurodyta. 2008-07-14 CMEK, įvertinusi surinktus ir pateiktus medicininius dokumentus (MTA Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaudamasi Sąvadu nusprendė, kad jis netinkamas vidaus tarnybai pagal II skiltį, tinkamas vidaus tarnybai pagal III skiltį. Tačiau CMEK 2009-12-23 priimdama ekspertinį sprendimą dėl jo tinkamumo tolimesnei tarnybai, sprendžia pagal Sąvado II skiltį, nors Aprašo 74 p. tai draudžia. Taip pat paaiškino, kad CMEK, priimdama ekspertinį sprendimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad jis jau atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 str. l d. 4 p. ir vertinant dėl tolimesnio tinkamumo tarnybai turėjo remtis Aprašo 53 p., kurio taikymą nulemia 2009-12-23 MTA Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2008-04-01 patirtos traumos nustatyti sužalojimai: užpakalinės dalies dešinės Šlaunies ir blauzdos raumenų plyšimas, neuropatija n. femoralis post traumatica, sėdimojo nervo (n.ischiadicus) pažeidimas, alkūninio nervo (n. ulnaris pažeidimas (kairiojo akūninio nervo neuropatija), cervikalgija, cervikopatija, cervikobrachialgija, C6-C7 disko mediolateralinė protrūzija spaudžianti nugaros smegenų maišą, kurie CMEK nebuvo įvertinti. Atsakovas atsiliepime nenurodo, kokiais teisės aktais remiantis CMEK gali taikyti išimtis ir nesilaikyti Apraše įvardytos ekspertizės atlikimo tvarkos. Priimtame ekspertiniame sprendime (2008-07-16 CMEK pažyma Nr.(duomenys neskelbtini)), nurodyti Sąvado 16.2 papunktis, 34.2 ir 37.2 papunkčiai, turėję įtakos jo tinkamumo tolimesnei tarnybai sumažėjimą, iš kurių matyti, kad jo tinkamumą tolimesnei tarnybai nulėmė traumų metu patirti sveikatos sužalojimai. Tačiau 2008-07-16 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) diagnozių skiltyje nenurodytas 2008-04-01 traumos metu patirtas sužalojimas: užpakalinės dalies dešinės šlaunies ir blauzdos raumenų plyšimas ir šis pažeidimas nevertintas pagal sąvado punktus. Taip pat nevertinta potrauminė dešinės kojos šlaunies neuropatija, nes esant trauminiams nervo pažeidimams taikomi Sąvado 15 punkto atitinkami papunkčiai. Taip pat nesutinka su sprendimo 4 d. 2 p., kad sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2008-04-01, priskiriamas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui. 2008-04-01 patirta trauma įtakota 2006-10-05 traumos metu patirtų sužalojimų ir dėl to atsiradusių kitų sveikatos sutrikimų. 2008-04-01 traumos metu patyrė ne vieną sveikatos sužalojimą ir dėl šių patirtų sužalojimų tapo nedarbingu. Tai rodo, kad patirti sužalojimai sunkūs, sukėlę žymius sveikatos sutrikimus. Paaiškino, kad 2006-10-05 patirtos traumos metu plyšo dešinės kojos gracijos raumuo, kuris randasi dešinės kojos šlaunies užpakalinės dalies viršutinėje dalyje, o 2008-04-01 patirtos traumos metu plyšo dešinės kojos šlaunies raumuo, dešinės kojos blauzdos raumuo, kurie randasi dešinės kojos užpakalinėje dalyje kaip ir gracijos raumuo. Vertinant, ar 2008-04-01 traumai turėjo įtakos 2006-10-05 traumos metu patirtas sužalojimas ir jo sukeltos pasekmės sveikatai, būtina atsižvelgti į aplinkybes, kurios įtakojo 2008-04-01 traumą. Po 2006-10-05 traumos metų patirtų sužalojimų medicininiuose dokumentuose pažymėtas šlubavimas dešine koja, dešinės kojos silpnumas, dešinės kojos skausmingumas, funkcinis nepakankamumas. Medicininiuose dokumentuose, tarnybinio patikrinimo išvadose nurodyta, kad jis, lipdamas laiptais, pajuto skausmą dešinėje kojoje, dėl ko nukrito nuo laiptų. Būtent dėl 2006-10-05 traumos metu patirtų sužalojimų ir dėl jų atsiradusių sveikatos sutrikimų jis 2008-04-01 patyrė traumą, o dėl 2006-10-05 tarnybos metu patirtos traumos neteko dalies darbingumo. Įsakymo dėl atleidimo iš tarnybos neginčijo. Jam buvo siūlomos patrulio pareigos, tačiau tokio darbo jis dirbti negalėjo, nes tai susiję su patruliavimu. CMEK 2008-07-16 sprendimo neginčijo, kadangi buvo ginčijama tarnybinio patikrinimo išvada. CMEK, nustatydama patirtų sužalojimų sunkumo laipsnį, privalo įvertinti ir tinkamumą tolimesnei tarnybai. Ginčydamas sprendimą siekia, kad būtų užtikrintos jo ne kaip pareigūno socialinės garantijos. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba remiasi CMEK pažymomis, o jose nurodyta, kad jis tinkamas tarnybai pagal III skiltį. Taip pat tai susiję ir su kompensacijos dydžiu. Jeigu būtų nustatyta, kad jis netinkamas tarnybai ir neįgalumas būtų nustatytas dėl tarnybos metu patirtos traumos, jam būtų perskaičiuotas kompensacijos dydis pagal Statuto 40 str. Šiuo metu nustatyta, kad jo darbingumas yra 50 proc., tačiau ne dėl tarnybos metu patirtos traumos.
Pateiktame atsiliepime atsakovas CMEK su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad vidaus tarnybos sistemoje CMEK, kaip atsakovo struktūrinis padalinys, teikia vidaus tarnybos sistemos pareigūnams specializuotosios medicininės ekspertizės paslaugą, vertinant pareigūnų tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai bei nustatant pareigūnų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį. Ekspertizės dėl pareigūnų tinkamumo tolesnei vidaus tarnybai ir Ekspertizės dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo CMEK atlikimą imperatyviai reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), Sąvadas, Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymu Nr. V-533/AI-189 (toliau – ir Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklės), Sveikatos sistemos įstatymas, CMEK veiklos taisyklės, patvirtintos Vidaus reikalų ministerijos 1996-05-30 įsakymu Nr. 500 (toliau – CMEK veiklos taisyklės), kurios nors nustatyta tvarka nebuvo paskelbtos, tačiau pagal jį priėmusį subjektą, akto pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas pripažintinas vidaus administravimo aktu Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme, todėl faktas, jog jis nebuvo viešai paskelbtas, esminės reikšmės šio akto galiojimui neturi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-330/2009), taip pat Aprašas, Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) bei Vidaus lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašas (toliau – ir Sąrašas), patvirtinti Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130. Vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymas Nr. IV-138 „Dėl nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių patvirtinimo ir vidaus reikalų ministro 2000-08-22 įsakymo Nr. 366 1.2 punkto pripažinimo netekusiu galios“, priimtas įgyvendinant Statuto 40 str. 5 d. nuostatas. Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas (šiuo metu Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas), 2007-01-22 atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo patirtos traumos, surašė tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatavo, kad 2006-10-15 apie 15 val. pareiškėjas, dirbdamas pagal iš anksto patvirtintą grafiką, t. y. tarnybos metu, ir vykdydamas Klaipėdos AVPK viršininko 2006-09-27 įsakymą Nr. 30-V-325 „Dėl pakartotino fizinio pasiruošimo įskaitų priėmimo“, patyrė dešinės kojos traumą, t. y. pripažino, kad pareiškėjas susižalojo dėl tarnybos. Pareiškėjui buvo nustatyta diagnozė: dešinės šlaunies gracijos raumens dalinis plyšimas (TLK-10 kodas S79.9). Pareiškėjui 2007-01-29 išduotas siuntimas į CMEK dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo. CMEK, vadovaudamasi nurodytų teisės aktų reikalavimais, įvertinusi surinktus ir pateiktus medicininius dokumentus (medicininio tikrinimo aktas (toliau – MTA) Nr. 478), patikrinusi nustatytų gydytojų specialistų pareiškėjo sveikatą, atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo išvadą, ir susipažinusi su 2006-12-05 M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 2606/06 (03), 2007-02-15 priėmė ekspertinį sprendimą (2007-02-15 CMEK pažyma), kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2006-10-05, ir pareigūno sveikatos padarinių pasireiškusių sveikatos sutrikdymu ryšys, pagrindas – tarnybinio patikrinimo išvada 2007-01-22. Trauma, kuri įvyko 2006-10-05, priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Po sveikatos sutrikdymo likęs skausmingumas dešinės šlaunies srityje. Tinkamas tolimesnei tarnybai. Atleisti nuo fizinio pasiruošimo pratybų ir normatyvų laikymo pusei metų. Pareiškėjas, nesutikęs su šiuo CMEK ekspertiniu sprendimu, 2007-03-14 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti 2007-02-15 CMEK pažymos 2 p. ir jo patirtą traumą priskirti prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo, pakeisti 2007-02-15 CMEK pažymos 3 p. ir įpareigoti CMEK šį punktą išdėstyti taip: „dešinės kojos šlaunies raumens dalinis plyšimas sukėlė anatominius ir kojos funkcijų pakitimus, atitinkančius apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymą“. Teismas, 2007-06-11 išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą pareiškėjo skundą atmesti. Pareiškėjas šio sprendimo apeliacine tvarka neskundė ir šis sprendimas 2007-06-26 įsiteisėjo. Pareiškėjui 2007-04-12 buvo išduotas antras siuntimas į CMEK dėl tinkamumo tolimesnei tarnybai eiti Konvojaus būrio vyriausiojo postinio pareigas pagal Sąvado I skiltį. Šiame siuntime papildomai buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi invalidumą. CMEK, įvertinusi surinktus ir pateiktus medicininius dokumentus, patikrinusi nustatytų gydytojų specialistų pareiškėjo sveikatą, vadovaudamasi Sąvado 16.3, 20.3, 24.4, 34.2 ir 36.3 p., 2007-09-14 priėmė ekspertinį sprendimą (2007-09-14 CMEK pažyma), kad pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai pagal I skiltį, tinkamas vidaus tarnybai pagal II-III skiltis; rekomendavo atleisti nuo fizinio parengimo pratybų 6 mėn., pakartotinė ekspertizė galima po pusės metu. Su šiuo ekspertiniu sprendimu pareiškėjas pasirašytinai buvo susipažindintas 2007-09-14. Pareiškėjui buvo nustatytos pagrindinės bei gretutinės ligos ir sveikatos problemos pagal TLK-10 kodus: T93.5 (būklė po dešinės kojos m. gracilis plyšimo. Zudecko sindromas), E04.2 (difuzinė-mazginė 1° struma, eutireozė), J44 (lėtinis obstrukcinis bronchitas remisijoje Po), J34.2 (nosies pertvaros iškrypimas). J37.0 (lėtinis faringolaringitas), M42 (juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė. Si slankstelio liumbalizacija, remisija be funkcijų sutrikimo), Z73.1 (asmenybės bruožų akcentavimas). Atsižvelgiant į tai, kad CMEK, priimdama ekspertinius sprendimus, privalo vertinti individualiai kiekvieno tiriamojo sveikatos būklę dėl jo tinkamumo ar netinkamumo vidaus tarnybai, ir kiekvienam tiriamajam privalo priimti individualų ekspertinį sprendimą, kad Sąvado 16.3, 20.3, 34.2 ir 36.3 p. nurodyta, jog pareigūno tinkamumas pagal Sąvado I skiltį turi būti vertinamas individualiai, o Sąvado 24.4 p. nurodyta, kad pareigūnas yra tinkamas pagal Sąvado I skiltį, todėl CMEK, individualiai įvertindama pareiškėjo sveikatos būklę ir jam nustatytas įvairias diagnozes, priėmė ekspertinį sprendimą, kad pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai pagal I skiltį, tinkamas vidaus tarnybai pagal II-III skiltis; rekomendavo atleisti nuo fizinio parengimo pratybų 6 mėn., pakartotinė ekspertizė galima po pusės metų. Pažymėjo, kad atliekant antrąją ekspertizę, paaiškėjo, kad dėl 2006-10-05 patirtos traumos pareiškėjas 2007-03-29 kreipėsi į NDNT Klaipėdos I teritorinį skyrių, jam 2007-03-30 buvo išduota Darbingumo lygio pažyma ir nustatytas darbingumo lygis – 50 proc., netekto darbingumo – 50 proc. Tačiau CMEK nesutiko su NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus padaryta išvada, ją užginčijo ir 2007-05-03 NDNT priėmė sprendimą dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo teisėtumo, kuriame nusprendė panaikinti NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2007-03-29 sprendimą nuo jo priėmimo dienos, kaip negaliojantį. Atkreipia dėmesį, kad šis CMEK ekspertinis sprendimas grindžiamas ir pareiškėjo stacionaraus ištyrimo medicininiais dokumentais, pagal kuriuos nusiskundimai, susiję su pablogėjusia sveikata dėl lėtinių stuburo ir nervų, nervų šaknelių ligų, nesusiję su 2006-10-05 patirta trauma. Šio ekspertinio sprendimo pareiškėjas neskundė. Pareiškėjui 2008-07-10 buvo išduotas trečias siuntimas į CMEK dėl tinkamumo tolimesnei tarnybai pagal Sąvado II skiltį. CMEK, įvertinusi surinktus ir pateiktus medicininius dokumentus (MTA Nr. (duomenys neskelbtini)), patikrinusi nustatytų gydytojų specialistų pareiškėjo sveikatą, vadovaudamasi Sąvado 16.2, 34.2 ir 37.2 p., 2008-07-14 priėmė ekspertinį sprendimą, kad pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai pagal II skiltį, tinkamas vidaus tarnybai pagal III skiltį; traumuotas nelaimingo atsitikimo dėl tarnybos metu. Su šiuo ekspertiniu sprendimu pareiškėjas pasirašytinai susipažindintas 2008-07-14. Pareiškėjui buvo nustatytos pagrindinės bei gretutinės ligos ir sveikatos problemos pagal TLK-10 kodus: M60.1 (intersticinis miozitas), G.57.2 (neuropatija n. femoralis post traumatica), G56.2 (neuropatija n. ulnaris sin., remisija, be funkcijos sutrikimų), M42.1 (juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė, spondiloartrozė, L4-L5 disko protuzija, kanalo stenozė, lėtinė liumboišialgija, remisija), E04.2 (difuzinė-mazginė 1° struma, eutireozė), J 44 (lėtinis obstrukcinis bronchitas remisijoje Po), E66.9 (nutukimas 1°), J34.2 (nosies pertvaros iškrypimas), J37.0 (lėtinis faringolaringitas). CMEK, individualiai įvertindama pareiškėjo sveikatos būklę, nustatytas jam įvairias diagnozes, jo turimas lėtines stuburo ligas, jo 2008-04-01 tarnybos metu dėl nelaimingo atsitikimo gautą antrą traumą (užpakalinės dalies dešinės šlaunies ir blauzdos raumenų plyšimas, neuropatija n. femoralis post traumatica), atliktus medicininius tyrimus, atsižvelgdama į Klaipėdos AVPK 2008-05-06 tarnybinio patikrinimo išvadą ir į 2008-05-15 tarnybinio patikrinimo išvadą, priėmė ekspertinį sprendimą, kad pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai pagal II skiltį, tinkamas vidaus tarnybai pagal III skiltį; traumuotas nelaimingo atsitikimo dėl tarnybos metu. CMEK neturėjo teisinio pagrindo nustatyti pareiškėjui sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį dėl 2008-04-01 patirtos traumos, nes nurodytose tarnybinėse išvadose buvo konstatuota, kad pareiškėjas minėtą traumą patyrė nelaimingo atsitikimo metu, kad šis nelaimingas atsitikimas, nors ir susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, vertinamas kaip draudiminis įvykis, kad nelaimingas atsitikimas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika jo gyvybei ir sveikatai, todėl pagrindo mokėti kompensaciją nėra. Taigi, nebuvo pagrindo siųsti pareiškėją į CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Nors dėl šios 2008-04-01 patirtos traumos pareiškėjui nebuvo nustatytas sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis, tačiau pati trauma, jos sunkumas, jos padariniai pareiškėjo sveikatai su turimomis sveikatos problemomis ir lėtinėmis stuburo ligomis, sprendžiant jo tinkamumo eiti minėtas pareigas pagal Sąvado II skiltį, buvo įvertinti. CMEK priėmė ekspertinį sprendimą, kad po šios patirtos traumos, įvertinant ir turimas kitas ligas ir sveikatos problemas, jis yra tinkamas pagal Sąvado III skiltį (gali atlikti kabinetines funkcijas), bet yra netinkamas pagal Sąvado II skiltį. Antra (2008-01-04) trauma nėra susijusi su pirma (2006-10-15) trauma, nes pirmu atveju (2006-10-15) kalba eina apie dešinės šlaunies gracijos raumens dalinį plyšimą (TLK-10 kodas S79.9), o antru atveju (2008-01-04) – apie užpakalinės dalies dešinės šlaunies ir blauzdos raumenų plyšimą (TLK-10 kodas S86.1). Be to, iš pareiškėjo išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad viena iš jo sveikatos pablogėjimo priežasčių yra ta, kad po patirtos pirmos traumos (2006-10-15) jis atsisakė operacinio gydymo, t. y. nesilaikė jam skirto gydymo reikalavimų. Šio ekspertinio sprendimo pareiškėjas neskundė. Taip pat nurodė, kad pareiškėjui 2009-11-30 buvo išduotas ketvirtas siuntimą į CMEK dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo. Siuntime papildomai buvo nurodyta, kad siuntimas išduotas remiantis įsiteisėjusiu 2008-10-20 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu. CMEK, vadovaudamasi nurodytų teisės aktų reikalavimais, įvertinusi surinktus ir pateiktus medicininius dokumentus (MTA Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), patikrinusi nustatytų gydytojų specialistų pareiškėjo sveikatą, atsižvelgdama į Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą bei į LVAT 2009-11-02 nutartį, priėmė ekspertinį sprendimą – Pažymą, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2008-04-01, ir pareigūno sveikatos padarinių pasireiškusių sveikatos sutrikdymu ryšys, pagrindas – Kauno apygardos administracinio teismo 2008-10-20 sprendimas, administracinė byla Nr. I-513-243/2008. Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2008-04-01, priskiriamas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui. Po sveikatos sutrikdymo yra liekamieji padariniai: dešinės šlaunies nervo neuropatija. Netinkamas vidaus tarnybai pagal II skiltį, tinkamas vidaus tarnybai pagal III skiltį. Sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Pareiškėjui buvo nustatyta diagnozė: užpakalinės dalies dešinės šlaunies ir blauzdos raumenų plyšimas (TLK-10 kodas S86.1) ir neuropatija n. femoralis post traumatica (TLK-10 kodas G.57.2 ). Taikomas Sąrašo 2.3 p., nes pareiškėjo 2008-04-01 patirta trauma pagal pobūdį priskiriama vidutiniškam suluošinimui, sukėlė jam funkcinių sutrikimų, 21 dieną ir ilgiau trunkantį nedarbingumą. Tačiau ši trauma nėra kliūtis eiti jam pareigas pagal Sąvado III skiltį, ir nelėmė visiško pareiškėjo netinkamumo pagal visas tris Sąvado skiltis. Šis CMEK ekspertinis sprendimas grindžiamas MTA Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), turima medicinine dokumentacija apie pareiškėjo sveikatos būklę, 2008-04-01 patyrus traumą. Pažymi, kad CMEK Pažymoje privalo nurodyti tik tuos TLK-10 kodus, kurie susiję su 2008-04-01 patirta trauma, ir neprivalo perrašyti TLK-10 kodus, kurie buvo nurodyti 2008-07-16 CMEK pažymoje, nes joje be TLK-10 kodų, susijusių su nurodyta patirta trauma, nurodyti ir bendri pareiškėjo susirgimai, kurie susiję su jo lėtinėmis stuburo ir kitomis ligomis, kurie nėra šios traumos padariniai ir kurie nulėmė jo netinkamumo vidaus tarnybai pagal Sąvado II skiltį, bet netrukdo tarnauti pagal Sąvado III skiltį. Pareiškėjui nustatytos diagnozės G56.2 (neuropatija n. ulnaris sin., remisija, be funkcijos sutrikimų) nėra 2008-04-01 patirtos traumos padarinys, nes pirmas įrašas dėl šios ligos, pagal CMEK pateiktus medicininius dokumentus, buvo padarytas tik 2008-05-15, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo turimas lėtines stuburo ir kitas ligas, ši liga taip pat gali būti susijusi su nurodytomis ligomis, o ne su nurodyta trauma. Be to, 2008-05-15 tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės 2008-05-13 pažymoje apie traumos (2008-04-01) sunkumą (Nr. 1.30-200) nurodyta, kad šios traumos diagnozė yra dešinės šlaunies sumušimas; trauma nepriskiriama prie sunkių. Taip pat pažymėjo, kad LVAT administracinėje byloje Nr. A-143-319-10 pasisakė, kad CMEK, remdamasi Aprašo nuostatomis savo ekspertiniuose sprendimuose pateikia ekspertinius atsakymus į klausimus, kurie pagal Aprašo nuostatas suformuluoti siuntime. Kadangi 2009-11-30 pareiškėjui išduotame ketvirtame siuntime nurodyta, kad pareiškėjas siunčiamas į CMEK dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo mąsto nustatymo, todėl būtent tokia išvada ir pateikta Pažymoje. CMEK, priimdama ekspertinius sprendimus dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo, privalo pateikti atsakymus vadovaudamasi ne tik siuntimu, bet ir Taisyklių 10 p. Pagal Taisyklių 10.3 p., CMEK privalo įvertinti po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai, todėl Pažymoje ir yra pateikti atsakymai į šiuos klausimus. Aprašo 77 p., Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 87 p. reglamentuojama, kad pareigūną darbingumo lygiui nustatyti į NDNT siunčia GKK, kai gydančiam gydytojui pateikiama atitinkama CMEK rekomendacija. Šiuo atveju, pareiškėjui 50 proc. darbingumo ir 50 proc. netekto darbingumo lygiai nustatyti nesant atitinkamoms CMEK rekomendacijoms dėl bendrų lėtinių susirgimų, susijusių su stuburo ir kitomis ligomis. CMEK, remdamasi turima medicinine medžiaga, nei 2008-07-16, nei 2009-12-23 neturėjo nei teisinio pagrindo, nei klinikinio pagrindimo siųsti pareiškėją į NDNT. Aprašo 51 p. nustatyta, kad pareigūnai pripažįstami netinkami vidaus tarnybai dėl priežasčių, susijusių su vidaus tarnyba, tik tais atvejais, kai jų netinkamumo vidaus tarnybai dėl sveikatos būklės pagrindą sudaro ligos, sveikatos problemos ir jų padariniai, dėl kurių buvo atliktas sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymas arba jie teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti susirgę profesine liga. Tokiu atveju CMEK ekspertinis sprendimas formuluojamas vadovaujantis Aprašo 73.3 p. Nesant šių aplinkybių, nustatoma, kad netinkamais vidaus tarnybai dėl sveikatos būklės pareigūnai tapo dėl priežasčių nesusijusių su vidaus tarnyba. CMEK ekspertinis sprendimas formuluojamas vadovaujantis Aprašo 73.4 p. Pagal Aprašo 59 p., pareigūnams, kurie pagal CMEK ekspertinį sprendimą pripažinti netinkamais vidaus tarnybai pagal visas Sąvado skiltis, rašomi ligos liudijimai, kitiems tiriamiesiems – pažymos. Mano, kad pagrindo priskirti pareiškėjo traumą prie sunkaus laipsnio sveikatos sutrikdymo ir dėl to pripažinti pareiškėją netinkamu vidaus tarnybai pagal visas tris Sąvado skiltis nėra. Taip pat nėra ir teisinio pagrindo surašyti jam ligos liudijimą dėl netinkamumo vidaus tarnybai bei pakeisti Pažymą (b. l. 48-54).
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad vertinant pareiškėjo sužalojimo laipsnį, vadovavosi tuo metu pateiktais Klaipėdos ligoninės ir šeimos gydytojo pirminiais duomenimis ir pirmine diagnoze bei pareiškėjo apžiūra. Kitų – vėlesnių – susirgimų nevertino. Pareiškėjo sužalojimas buvo įvertintas kaip apysunkis sužalojimas. Pareiškėjas į CMEK buvo atsiųstas su 2 diagnozėm, todėl jos ir buvo vertintos, kitų diagnozių nebuvo nurodyta, todėl tai, kas buvo nustatyta vėliau – nebuvo vertinama. Oficiali diagnozė buvo nurodyta - dešinės šlaunies sumušimas, ir jis negalėjo išsivystyti į kažkokių kitų ligų patologiją. Kitos ligos nebuvo nurodytos pateiktuose pirminiuose dokumentuose. Kaip nurodė teismas, buvo įvertintas sužalojimo sunkumo laipsnis, todėl pakartotinai klausimas dėl pareiškėjo tinkamumo tarnybai nebuvo sprendžiamas. Yra nustatyta atsakymo komisariatui pateikimo forma, kurios laikėsi. Taip pat paaiškino, kad jei pareigūnas netinkamas tarnybai, CMEK rašo rekomendaciją šeimos gydytojui, jei bent pagal vieną skiltį tinkamas – tokia rekomendacija nėra rašoma. Kai pareigūnas netenka pareigūno statuso, jam galioja bendra tvarka kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Dėl kiekvieno pareigūno tinkamumo tarnybai yra sprendžiama individualiai ir vertina aplinkybių visumą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVPK atsiliepimo į pareiškėjo R. J. skundą nepateikė.
Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjo, jo ir atsakovo atstovo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo R. J. traumos, kurio metu nustatyta, jog vyriausiasis postinis R. J. 2008-04-01, apie 13.00 val., Klaipėdos miesto VPK tarnybinėse patalpose, tarnybos metu, vykdydamas Klaipėdos miesto VPK VP Viešosios tvarkos tarnybos konvojaus būrio specialisto L. U. nurodymą areštinėje laikomus asmenis konvojuoti į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, lipdamas laiptais į areštinę griuvo ir susižalojo dešinę koją. Tarnybinio patikrinimo 2008-05-15 išvadoje Nr. 30-IS-71 konstatuota, jog R. J. patirta trauma priskirtina nelaimingiems atsitikimams tarnyboje ir vertintina kaip draudiminis įvykis, todėl pasiūlyta kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos valdybą, o kompensacijos dėl tarnybos metu patirto sužalojimo nemokėti (b. l. 29-32). Laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2007-07-04 R. J. sirgo (b. l. 59), o 2008-07-10 Klaipėdos m. VPK išdavė siuntimą Nr. 46 CMEK, kuriuo prašė patikrinti pareiškėjo R. J. sveikatos būklę dėl tinkamumo viešosios policijos konvojaus būrio vyriausiojo pareigoms eiti (II skiltis) (b. l. 155-156). Atlikusi pareiškėjo R. J. medicininį tikrinimą, CMEK 2008-07-16 išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytos ligos ir sveikatos sutrikimai pagal TLK-10 kodus – M 60.1, G 57.2, G56.2, M 42.1, E 04.2, J 44, E 66.9, J 34.2, J 37.0, išvada – netinkamas tarnybai pagal II skiltį, tinkamas tarnybai pagal III skiltį, traumuotas nelaimingo atsitikimo dėl tarnybos metu (Klaipėdos m. VPK 2008-05-15 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-71 (b. l. 11). Gavęs CMEK 2008-07-16 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. VPK 2008-07-16 pasiūlė pareiškėjui R. J. užimti kitas pareigas (R. J. tarnybos bylos Nr. 1290 II dalies l. 38). Pareiškėjui R. J. atsisakius užimti siūlyme nurodytas pareigas, 2008-08-19 įsakymu Nr. 30-TE-205 jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai) (R. J. tarnybos bylos Nr. 1290 II dalies l. 39-40). Pareiškėjui R. J. apskundus Klaipėdos m. VPK Tarnybinio patikrinimo 2008-05-15 išvadą Nr. 30-IS-71, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-10-20 sprendimu pakeitė 2008-05-15 Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-71 dalį, kuria pripažinta, kad R. J. patyrė nelaimingą atsitikimą tarnyboje, nurodant, kad pareiškėjo R. J. sveikata buvo sutrikdyta tarnyboje dėl tarnybinių pareigų atlikimo, taip pat įpareigojo atsakovą Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti pareiškėjui R. J. siuntimą į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 71-75), šis sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009-11-02 nutartimi nutraukus apeliacinį procesą (b. l. 66-70). Vykdydamas teismo sprendimą, Klaipėdos AVPK 2009-11-30 išdavė siuntimą atlikti specializuotą medicininę ekspertizę CMEK buvusiam pareigūnui R. J. (b. l. 62). Siuntime nurodytas specializuotos medicininės ekspertizės uždavinys – nustatyti pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą, ekspertizės pagrindas – dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, taip pat nurodyta, kad siuntimas išduotas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu. Atlikusi ekspertizę, CMEK 2009-12-23 priėmė ekspertinį sprendimą ir surašė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo R. J., kurios 3 p. nurodyti nustatytų ligų ir sveikatos problemų pavadinimų kodai, nurodyti TLK-10 – S 86.1, G 57.2, 4 p. – ekspertinis sprendimas, kuriuo, vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimo 2004-09-02 Nr. 1130 Taisyklėmis ir Sąrašo nuostatomis, CMEK išvada: 1. Yra fizinio veiksnio, įvykusio 2008-04-01 ir pareigūno sveikatos padarinių, pasireiškusių sveikatos sutrikdymu, ryšys. Pagrindas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 208-10-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-513-243/2008; 2. Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2008-04-01, priskiriamas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui; 3. Po sveikatos sutrikdymo yra liekamieji sveikatos padariniai: deš. šlaunies nervo neuropatija; netinkamas vidaus tarnybai pagal II skiltį, tinkamas tarnybai pagal III skiltį. Sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (b. l. 58).
Pareiškėjas pateiktu skundu ginčija CMEK 2009-12-23 priimtą ekspertinį sprendimą, prašo įpareigoti atsakovą jį pakeisti, nurodant pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) visus, jo teigimu, su 2008-04-01 patirta trauma susijusius sveikatos sutrikimus pagal TLK-10 kodus, po sveikatos sutrikdymo esančius liekamuosius sveikatos padarinius, nurodyti, kad jis yra netinkamas tolimesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II, III skiltis ir susirgo tarnybos metu dėl priežasčių, susijusių su vidaus tarnyba, įpareigoti CMEK išduoti Specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimą bei siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo lygio įvertinimui dėl ligos (suluošinimo) įgytos tarnybos metu.
2008-04-01 galiojusios redakcijos Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto LR vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu, 40 str. 3 d. (2006-07-19 įstatymo Nr. X-804 redakcija) numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vienų iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nustatomos šios kompensacijos: 1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Vidaus tarnybos statuto 40 str. 8 d. (2006-07-19 įstatymo Nr. X-804 redakcija) numato, pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu Vyriausybės nustatyta tvarka. Vidaus tarnybos statuto 49 str. 1 ir 3 d. (2006-07-19 įstatymo Nr. X-804 redakcija) numato, kad pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Pareigūnų ir kursantų sveikatos ir gyvybės draudimo, draudiminių įvykių pripažinimo tvarką, draudimo išmokų dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 1-1.1. p. numato, kad pagal šias apdraudžiami Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jiems pavaldžių padalinių, Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių) pareigūnai. Šių sąlygų 3-3.4. p. numato, kad draudiminiais pripažįstami šie įvykiai, atsitikę apdraustajam, kai jis vykdo tarnybines pareigas, vyksta į tarnybą (darbą) arba iš jos, taip pat ne tarnybos (darbo) laiku, jeigu teismo ar tardymo (ikiteisminio tyrimo) nustatyta, kad šie įvykiai susiję su tarnyba (darbu), per apdraustojo mokymo ir pratybų laiką, ir pakenkę apdraustojo sveikatai arba tapę jo mirties priežastimi: nelaimingas atsitikimas, pasikėsinimas į apdraustojo gyvybę ir (ar) sveikatą, taip pat kitas staigus įvykis, kai prieš apdraustojo valią jo kūną veikia fizinė jėga (cheminis, terminis, nuodingųjų dujų ar kitas fizinis poveikis); atsitiktinis ūminis apsinuodijimas maistu (taip pat užsikrėtimas per maistą infekcinėmis ligomis, nurodytomis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame ūminių infekcinių žarnyno ligų sąraše), vaistais, nuodingaisiais augalais, taip pat ūminis ar lėtinis apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis ir preparatais; neigiami padariniai dėl klaidingo diagnozavimo ar gydymo ir profilaktikos priemonių (tarp jų vaistų injekcijų) panaudojimo po draudiminių įvykių; svetimkūnio patekimas į kvėpavimo takus, anafilaksinis šokas, apdraustojo paskendimas ar sušalimas. Žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu nustato institucijos, kurioje apdraustasis tarnauja (tarnavo) arba eina (ėjo) pareigas, vadovo nustatyta tvarka sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas laikomas draudiminiu įvykiu, ir apskaičiuoja draudimo sumos dydį. Salygų 10 p. numato, kad draudimo suma, mokėtina apdraustajam dėl pakenkimo jo sveikatai, nustatoma pagal draudimo sumų, mokamų ryšium su draudiminiais įvykiais asmenims, apdraustiems valstybės lėšomis, pridedama lentelę (pridedama), vadovaujantis asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymėjimu. Kai apdraustajam sužaloti minkštieji audiniai, regos ar klausos organai, taip pat kai pagal nurodytą pažymėjimą negalima nustatyti sužalojimo padarinių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius turi teisę kreiptis į šių draudimo sąlygų 17 punkte nurodytas medicininės ekspertizės komisijas dėl medicininės ekspertizės atlikimo.
Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, galima teigti, kad pagal sukuriamas teisines pasekmes CMEK priimamas sprendimas laikytinas individualiu teisės aktu (ABTĮ 2 str. 14 d.), tokios praktikos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143 – 1899/2008, Nr. A-756-330/2009, Nr. A146-365/2009, Nr. A502-907/2009 ir kt.). Kadangi nuo šio ekspertinio sprendimo priklauso pareiškėjui R. J. išmokamos kompensacijos ir draudimo išmokos dydis, todėl, manydamas, kad jo teisės šiuo individualiu teisės aktu yra pažeidžiamos, pareiškėjas turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, yra pagrindas manyti, kad atsakovės CMEK 2009-12-23 ekspertinis sprendimas dėl pareiškėjo R. J., kuris įformintas CMEK 2009-12-23 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas, kadangi jį priimat buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, jis taip pat neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. turinio reikalavimų, kuriuos taip pat turi atitikti ir tokio pobūdžio individualus teisės aktas.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymą Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje reglamentuoja Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1130, kurios, be kita ko, numato: gali būti nustatomas šių trijų laipsnių pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumas: sunkaus, apysunkio ir lengvo (2 p.); pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis nustatomas vadovaujantis vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (3p.); sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustato vadovaudamasi įvykio tarnyboje tyrimo dokumentais, analizuodama medicininius dokumentus, atlikdama fizinės ir psichikos sveikatos būklės medicininį, psichologinį tyrimą, o prireikus – pagal kitus dokumentus (7 p.); centrinė medicinos ekspertizės komisija: nustato, ar yra medicinos mokslu pagrįstas padarinių pareigūno ar kursanto sveikatai ir pasireiškusio sveikatos sutrikdymu fizinio, cheminio, fizikinio, biologinio ar ergonominio veiksnio tarpusavio ryšys; nustato sunkų, apysunkį arba lengvą sveikatos sutrikdymo laipsnį, išskyrus tuos atvejus, kai sunkaus, apysunkio arba lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo nėra; įvertina po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno sveikatos būklės tinkamumą tolesnei tarnybai, o kursanto – profesiniam rengimui (10-10.3 p.); centrinė medicinos ekspertizės komisija pateikia išvadas pagal šių taisyklių 10.1–10.3 punktus pareigūną ar kursantą pasiuntusiai įstaigai ir pareigūnui ar kursantui.
Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR vidaus reikalų ministro 2008-08-05 įsakymu Nr. 1V-299 ir reglamentuojančio LR vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atliekamos specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką, II ir III skyriaus normos, reglamentuojančios ekspertizės uždavinius ir siuntimą ekspertizei, be kita ko, numato, kad: vienas iš ekspertizės uždavinių – nustatyti (įvertinti) pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą, dėl to likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu (4.5. p.); ekspertizei tiriamuosius siunčia vidaus reikalų statutinė įstaiga, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga ar VRM (5 p.); siuntime turi būti nurodyti tiriamųjų duomenys (vardas, pavardė, gimimo data, nuolatinė (deklaruotoji) gyvenamoji vieta), ekspertizės uždavinys (uždaviniai), vienas ar keli ekspertizės pagrindai, nurodyti aprašo 9–12 punktuose, ir Sąvado skiltis (6 p.); pareigūnai ekspertizei siunčiami dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu (10 p., 10.5 p.). Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo VIII skyrius, reglamentuojantis pareigūno, kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo ypatumus, numato kad: pareigūnų ar kursantų ekspertizė, nustatant sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą, dėl to likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai ar kursanto vidaus tarnybai (profesiniam rengimui), kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, atliekama ir ekspertiniai sprendimai priimami vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių ir Sąrašo nuostatomis (49 p.); kai atliekant pareigūnų ir kursantų ekspertizę, nustatant sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą, iš kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktuose medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sveikatos sutrikdymo trukmė neatitinka nustatomojo sveikatos sutrikdymo pobūdžio, mechanizmo ir (ar) laiko, sveikatos sutrikdymo sunkumo mastas nustatomas esančiais sveikatos sutrikdymo objektyviais duomenimis. Ankstesnių ligų paūmėjimai, atkryčiai, medicinos pagalbos teikimo trūkumai, rekonstrukcinės-plastinės, ortopedinės chirurgijos paslaugų teikimas pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo neįtakoja (50 p.); pareigūnai pripažįstami netinkami vidaus tarnybai dėl priežasčių, susijusių su vidaus tarnyba, tik tais atvejais, kai jų netinkamumo vidaus tarnybai dėl sveikatos būklės pagrindą sudaro ligos, sveikatos problemos ir jų padariniai, dėl kurių buvo atliktas sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymas arba jie teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti susirgę profesine liga. Tokiu atveju CMEK ekspertinis sprendimas formuluojamas vadovaujantis aprašo 73.3 punktu. Nesant šių aplinkybių, nustatoma, kad netinkamais vidaus tarnybai dėl sveikatos būklės pareigūnai tapo dėl priežasčių nesusijusių su vidaus tarnyba. Tokiu atveju CMEK ekspertinis sprendimas formuluojamas vadovaujantis aprašo 73.4 punktu (51 p.). Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo X skyrius, reglamentuojantis ekspertinės išvados ir ekspertinio sprendimo priėmimą, be kita ko, numato, kad: ekspertinius sprendimus CMEK priima kolegialiai CMEK posėdžio metu, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip trys gydytojai ekspertai (gydytojai specialistai). Ekspertiniai sprendimai yra individualūs kiekvienam tiriamajam (54 p.); ekspertiniai sprendimai įrašomi į medicininio tikrinimo aktą, pažymą, ligos liudijimą, ekspertizės posėdžių protokolų registravimo žurnalą ir į kitas CMEK veiklos apskaitos formas (55 p.); į medicininio tikrinimo aktą įrašomi atliktos ekspertizės duomenys ir įdedami visi dokumentai, į kuriuos buvo atsižvelgta pateikiant ekspertines išvadas bei priimant ekspertinius sprendimus. Jeigu ekspertizei atlikti naudoti dokumentai, kurie turi būti grąžinami užbaigus ekspertizę, medicininio tikrinimo akte saugomos padarytos šių dokumentų kopijos (57 p.); pareigūnams, kurie pagal CMEK ekspertinį sprendimą pripažinti netinkamais vidaus tarnybai pagal visas Sąvado skiltis, rašomi ligos liudijimai, kitiems tiriamiesiems – pažymos (59 p.); gydytojai ekspertai (gydytojai specialistai) tiriamųjų medicininio tikrinimo aktuose, tam skirtose vietose, įrašo tiriamųjų nusiskundimus, aprašo ligų ar sveikatos problemų kilmę, vystymąsi, objektyvaus ištyrimo duomenis. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, kitų tyrimų rezultatus, rašomos ekspertinės išvados. Gydytojo eksperto ekspertinę išvadą sudaro diagnozės, jas atitinkantys TLK-10 keturženkliai kodai ir ligas ar sveikatos problemas atitinkantys Sąvado punktai, skiltys, nuomonė, pastabos ir (ar) rekomendacijos dėl ekspertinio sprendimo. Po ekspertine išvada gydytojas ekspertas (gydytojas specialistas) užrašo datą, ją pasirašo ir patvirtina asmeniniu spaudu. Diagnozės formuluojamos nurodant pagrindinę ligą ar sveikatos problemą, jų stadiją, formą, esamas komplikacijas, organų (organizmo) funkcijos sutrikimo laipsnį ir (ar) fizinio trūkumo kompensacijos laipsnį, taip pat išvardijamos gretutinės sveikatos problemos (64 p.); ekspertiniai sprendimai priimami įvertinus ekspertines išvadas, Sąvade išdėstytus paaiškinimus ir atsižvelgus į šiame apraše išvardytų dokumentų turinį, vidaus tarnybos ypatybes (65 p.); ekspertinį sprendimą sudaro diagnozės, jas atitinkantys TLK-10 keturženkliai kodai, nustatytas ligas ar sveikatos problemas atitinkantys Sąvado punktai, skiltys, ekspertinės išvados dėl tiriamojo tinkamumo ar netinkamumo vidaus tarnybai ir psichologinė charakteristika (66 p.); rekomendaciją pasiųsti pareigūną į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie SADM CMEK priima vadovaudamasi nuostatomis, įtvirtintomis Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklėse (77 p.).
Kaip matyti iš pareiškėjo R. J. CMEK ekspertizės medicininio tikrinimo akto (b. l. 56-106) ir atsakovo atstovo paaiškinimo teismo posėdyje, medicininės ekspertizės atlikimo metu gydytojai ekspertai medicininio tikrinimo akte, kaip to iš esmės reikalauja Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 50 ir 64 p., neįrašė R. J. paaiškinimų (nusiskundimų) dėl 2008-04-01 patirtų sužalojimų ir dėl to likusių sveikatos pakitimų (pareiškėjas teigia, kad 2008-04-01 traumos metu patyrė sužalojimus, kurie pagal TLK-10 žymimi S 76.2, S 86.1, G 57.0, G 57.2, G 56.2, M 54.2, dėl šios traumos taip pat liko jo nurodomi sveikatos padariniai), neatskyrė 2008-04-01 patirtų sužalojimų ir dėl to likusių sveikatos padarinių nuo sveikatos sutrikimų, susijusių su ankstesnių ligų paūmėjimais, atkryčiais ir t.t., kurie sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo neįtakoja, nei gydytojų ekspertų išvadose, nei ekspertinio sprendimo priėmimo metu nebuvo nurodyti motyvai pareiškėjo R. J. nurodytus sutrikimus nepriskirti prie 2008-04-01 patirtų sužalojimų.
Kadangi dėl šių aplinkybių nebuvo pasisakyta nei ekspertizės atlikimo metu (gydytojų ekspertų išdavose), nei ekspertinio sprendimo priėmimo metu, šie trūkumai negali būti pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, atitinkamai – CMEK ekspertinis sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. CMEK privalo iš naujo įvertinti pareiškėjo R. J. sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą dėl 2008-04-01 patirtos traumos pagal Klaipėdos AVPK 2009-11-30 išduotą siuntimą atlikti specializuotą medicininę ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini).
Kartu teismas pažymi, kad pareiškėjo R. J. reikalavimai ekspertiniame sprendime nurodyti, kad jis yra netinkamas tolimesnei vidaus tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II, III skiltis ir susirgo tarnybos metu dėl priežasčių, susijusių su vidaus tarnyba, įpareigoti CMEK išduoti Specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimą bei siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo lygio įvertinimui dėl ligos (suluošinimo) įgytos tarnybos metu, yra nepagrįsti: pareiškėjas nuo 2008-08-20 yra atleistas iš vidaus tarnybos, todėl ekspertiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl jo tinkamumo tolimesnei vidaus tarnybai, taip pat nėra pagrindo išduoti rekomendaciją pasiųsti jį į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie SADM; Specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimas (medicininės apskaitos forma Nr. 048-/av) rašomas pareigūnams, kurie pagal CMEK ekspertinį sprendimą pripažinti netinkamais vidaus tarnybai pagal visas Sąvado skiltis (Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 52.4 ir 59 p.), tuo tarpu CMEK 2008-07-16 surašytoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nėra panaikinta, pateikta išvada, kad pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai pagal II skiltį, tačiau tinkamas vidaus tarnybai pagal III skiltį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo R. J. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2009 m. gruodžio mėn. 23 d. ekspertinį sprendimą, įformintą 2009 m. gruodžio mėn. 23 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjo R. J. sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą dėl 2008 m. balandžio 1 d. patirtos traumos pagal Klaipėdos apskrities VPK 2009-11-30 išduotą siuntimą atlikti specializuotą medicininę ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje pareiškėjo R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.