Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-03 · Civilinė byla Nr. 2S-2-603/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-03
Bylos Nr.
2S-2-603/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-09104-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Lipnickienė
Ieškovas
A. Č.
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2-603/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09104-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 99.4.; 103.4; 121.6.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė A. Č. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2005 m. birželio 20 d. sutartį su atsakovu AB „Lesto“ nuo jos sudarymo momento, grąžinti šios sutarties pagrindu atsakovui sumokėtas lėšas ieškovei, anuliuoti ieškovės skolą antstolio A. A. kontorai ir kitas išieškojimo išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas ,,anuliuoti mano skolą antstolio A. A. kontorai ir kt. skolos išieškojimo išlaidas“ nelaikytinas tinkamu reikalavimu. Iš tokio ieškovės reikalavimo padarė prielaidą, kad ieškovė siekia panaikinti antstolio veiksmus, tačiau iš ieškinio turinio neaišku, kokioje vykdomojoje byloje atliekami minėti antstolio veiksmai, kokio vykdomojo dokumento pagrindu jie atliekami ir kokiu pagrindu siekiama juos panaikinti. Todėl ieškovė teismas nurodė tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad sandoris pripažįstamas negaliojančiu pagal CK 1.90 str., jei neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį, todėl ieškovė ieškinyje turėtų konkrečiai nurodyti, dėl kokių 2005 m. birželio 20 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų ji suklydo sudarydama šią sutartį. Pažymėjo, kad teismas turi teisę tik iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl įpareigojo ieškovę sumokėti 71 Lt žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinantį mokėjimo kvitą. Taip pat įpareigojo pateikti papildomą ieškinio ir jo priedų egzempliorių, skirtus atsakovui.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė A. Č. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teigia, kad ieškinyje savo reikalavimus išdėstė pakankamai aiškiai. Sutarties dėl elektros energijos tiekimo ieškovė neturėjusi teisės pasirašyti, kadangi disponuodama ½ bendrosios dalinės nuosavybės dalimi, ji negali būti laikoma sutarties šalimi, kadangi sutartį pasirašė nežinant namo bendrasavininkiui. Teigia, kad 630 Lt pašalpa yra visos ieškovės šeimos mėnesio pajamos, santaupų ieškovė neturinti, iš nurodytų pajamų ieškovės sūnus D. Č. sumoka 300-400 Lt už bendrabučio nuomą, likusių pinigų neužtenka maitinimuisi, todėl tenka skolintis maistui ir kitiems būtiniausiems poreikiams. Teigia, kad teismas, reikalaudamas sumokėti 71 Lt dydžio žyminį mokestį, užkerta ieškovei kelią pasinaudoti Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teise.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (CPK 5 str. 1 d.). Nors įstatymas ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), o ieškinio pagrindu – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių: tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 138 str.).

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apylinkės teismas terminą ieškinio trūkumams pašalinti nustatė pagrįstai, kadangi nėra visiškai aiškūs pareikšto ieškinio dalykas bei pagrindas. Iš ieškovės prašymo anuliuoti jos skolą antstolio A. A. kontorai ir kitas skolos išieškojimo išlaidas bei prie ieškinio pridėtų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kaip šis reikalavimas susijęs su ieškovės prašymu pripažinti negaliojančia 2005 m. birželio 20 d. sutartį. Galėtų būti daroma prielaida, kad šios sutarties pagrindu priteisus skolą iš ieškovės atsakovui (b. l. 10), buvo pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai, tačiau į bylą nepateikti tai patvirtinantys duomenys, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės nustatyti, ar minėtas reikalavimas yra prašymas tokiu būdu taikyti restituciją. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę paaiškinti, kokioje vykdomojoje byloje atliekami antstolio veiksmai ir kokiu pagrindu siekiama juos panaikinti. Nors apeliantė teigia, kad ji neturi teisinio išsilavinimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, toks išsilavinimas pateikiant paaiškinimus ir įrodymus apie vykdomus išieškojimus nėra būtinas.

Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Šiame straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis, trečia suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007, kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo įpareigoti ieškovės konkrečiai nurodyti, dėl kokių sutarties sąlygų ji suklydo sudarydama šią sutartį, kadangi šias aplinkybes galėjo išsiaiškinti parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje, tačiau kadangi ieškinys pareikštas su kitais esminiais trūkumais, šioje dalyje naikinti nutarties nėra teisinio pagrindo, kadangi nurodžius esminius sandorio elementus, dėl kurių buvo suklysta, būtų užtikrintas proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas, kadangi atsakovas, gavęs ieškinį, žinotų, kokia apimtimi ginti savo interesus.

Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, motyvuotu ir pagrįstu asmens prašymu, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nenumato galimybės visiškai atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal byloje esančius duomenis įpareigojo ieškovę sumokėti 71 Lt dydžio žyminį mokestį. Ieškovė, prašydama atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, rėmėsi pažyma apie pajamas (b. l. 11), iš kurios matyti, kad ieškovės mėnesio pajamos – 630 Lt. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad tai ne tik jos, bet visos šeimos mėnesio pajamos, tačiau į bylą nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovės sūnus D. Č. sumoka 300-400 Lt už bendrabučio nuomą iš ieškovės lėšų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas sumokėti 71 Lt dydžio žyminį mokestį esant duomenims, kad ieškovės mėnesio pajamos – 630 Lt, nepažeidė ieškovės teisėtų interesų bei protingumo principo, kadangi nurodyta suma yra mažesnė už visą mokėtiną žyminį mokestį. Be to, apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad ieškovė turi teisę prašyti teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 straipsnis).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, todėl konstatuoja, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei A. Č. terminą iki 2012 m. sausio 25 d. pašalinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartyje nurodytus trūkumus ir pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėja Loreta Lipnickienė