Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, nesusituokusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), Kaune, teista Kauno apylinkės teismo 2016-02-04 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., 302 str. 1 d. Galutinė bausmė – 6 MGL (225,96 Eur) bauda (nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka),

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. (trys veikos), 300 str. 1 d. (keturios veikos), 302 str. 1 d. (trys veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2015-07-23 susitiko su V. B. ir, siūlydama tariamą darbą, nes realiai to padaryti neketino ir neturėjo galimybės, suklaidindama V. B. ir jai žadėdama darbą, išgavo ir perėmė apgaule V. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, tokiu būdu neteisėtai, panaudodama apgaulę, įgijo V. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat išgavusi banko AB SEB sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), į kurį žadėjo pervesti tariamą atlyginimą už darbą, laikotarpiu nuo 2015-07-23 iki 2015-07-29 prisistatydama V. B., neturėdama teisėto pagrindo, panaudojo jos vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašinėjo V. B. parašu ir savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

1) 2015-07-23 „PayPost“ kioske, esančiame K. Baršausko g. 66A, Kaune, sudarė V. B. vardu paskolos sutartį su UAB „4Finance“ ir gavo 700 Eur paskolos lėšas grynaisiais, tuo suklastodama paskolos sutartį, užvaldydama svetimą turtą ir padarydama 700 Eur turtinę žalą UAB „4Finance“;

2) be to, 2015-07-24 „PayPost“ kioske, esančiame Veiverių g. 150B, Kaune, sudarė V. B. vardu paskolos sutartį su UAB „4Finance“ ir gavo 300 Eur paskolos lėšas grynaisiais, tuo suklastodama paskolos sutartį, užvaldydama svetimą turtą ir padarydama 300 Eur turtinę žalą UAB „4Finance“;

3) be to, 2015-07-24 prekybos centre „Maxima“, esančiame Šarkuvos g. 1A, Kaune, sudarė V. B. vardu paskolos sutartį su UAB „IPF Digital Lietuva“ (tuo metu UAB „MCB Finance“), suklastodama paskolos sutartį, ir gavo 600 Eur paskolos lėšas į V. B. banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini). Netrukus po to 2015-07-24 AB SEB banko Aleksoto skyriuje, esančiame Veiverių g. 150, Kaune, prisistatydama V. B., neturėdama teisėto pagrindo, panaudojo turėtą V. B. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo V. B. parašą banko mokėjimo dokumentuose bei paėmė banko skyriuje iš V. B. banko sąskaitos 590 Eur grynaisiais, tuo padarydama 600 Eur turtinę žalą UAB „IPF Digital Lietuva“.

Kaltinamoji S. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamas veikas visiškai ir parodė, kad parašė nukentėjusiajai per Facebook, pasiūlė darbą. Susitiko, pasiėmė jos asmens dokumentą ir padarė visus nusikaltimus. Nukentėjusioji patikėjo, kad gali pasiūlyti darbą. Kaltinamoji pasakė, kad jos draugė ieško darbuotojos, bet tokios draugės nebuvo. Taip sakė norėdama įgyti nukentėjusiosios tapatybės kortelę. UAB „4Finance“ sutartį sudarė prie Molo. Darbuotoja nelabai žiūrėjo, kad nuotrauka ne ta. Darbuotoja padarė dokumento kopiją. Pasirašė sutartį B. vardu, nes turėjo jos asmens tapatybės kortelę. Gavo 700 Eur paskolą. Išleido visus pinigus savo ir vaiko reikmėms. Šiai bendrovei pinigai negrąžinti. Yra sumokėjusi tik 300 Eur kitai bendrovei. Antrą kartą ėjo paskolą imti Aleksote su nukentėjusiosios dokumentu. Nepamena, kokį adresą nurodė. Trečią kartą Maximos informacinėje kasoje išdavė paskolą. Visur netikrino jos dokumento. Galėjo suteikti 600 Eur paskolą. Pasirašė dokumentus nukentėjusiosios vardu. 700 Eur ir 300 Eur buvo išmokėti grynais, o 600 Eur pervesti į nukentėjusiosios sąskaitą. Sakė nukentėjusiajai, kad reikės pervesti algą, tai ji jai atsiuntė sąskaitą. Pinigus paėmė iš sąskaitos. SEB banke su asmens dokumentu atidavė pinigus. Nuėmė 590 Eur, nes dar buvo mokestis, juos irgi išleido. Dokumentą nukentėjusiajai grąžino ne pati, per taksistą. Jai paskambino V. mama ir liepė arba grąžinti pinigus, arba kreipsis į policiją, todėl bendrovei atidavė 300 Eur. Ji pati gyvena iš pašalpos už vaiką. Dėl kreditų sutinka, turi juos grąžinti. D. B. ieškinio prieštarauja, nes kai ją sutiko, ji ją visaip išvadino ir trenkė jai per veidą, per didelė suma. Ji sutiktų kompensuoti už vaistus, nes matė nukentėjusiąją kelis kartus, bet jai neatrodė, kad ji nervinosi. Po įvykio buvo susitikusi su nukentėjusiąją, kuri klausė, kada bus grąžinti pinigai. Turtinę žalą pripažįsta, bet neturinės ne. 30 Eur gali sumokėti.

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė yra visiškai įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiosios V. B. parodymais, kad 2015 m liepos mėnesį, dienos neprisimena, galėjo būti 22 d., gavo buvusios klasiokės S. S. pasiūlymą per socialinį tinklalapį Facebook įsidarbinti pas jos pažįstamą soliariume. Ji susidomėjo pasiūlymu, nes norėjo dirbti ir užsidirbti. Įsidarbinimui reikėjo asmens dokumentų, juos padavė S. tą pačią dieną apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune. Paduotų dokumentų prašinėjo kasdien apie savaitę, tačiau vis girdėdavo tuos pačius pasiteisinimus, jog neturi laiko ir yra išvykusi. S. ji pasitikėjo, nes jos buvo klasiokės. Maždaug 2015-07-29 apie 17.00 val. kaip ir kasdien ji vėl pareikalavo telefonu darbdavės, kad ji jai grąžintų dokumentus, ji jai pasakė kad prie „Maximos“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, jos laukia taksi automobilis, kurio vairuotojas jai paduos dokumentus. Ji iš karto nuėjo, surado taksi automobilį, kurio vairuotojas jai grąžino dokumentus ir nuvažiavo. 2015-07-30 pašto dėžutėje rado pranešimą iš SEB banko, jog ji yra paėmusi kreditą. Dėl to kreipėsi į policiją. Internete sužinojo visą informaciją apie savo vardu paimtus kreditus. 2015-09-04 paštu gavo pranešimą (priminimą) iš įmonės UAB „IPF Digital Lietuva“, jog vėluoja sumokėti kreditą, paimtą jų įmonėje. Kreditų negrąžino, nors ir gaudavo laiškus dėl raginimo vykdyti prievoles. Dėl šio įvykio patyrė apie 30 Eur turtinę žalą, nes teko keisti asmens tapatybės kortelę, taip pat dėl šio įvykio patyrė neturtinę (moralinę) žalą, ją vertina 3000 Eur, po šio įvykio ją kankino nemiga, pablogėjo sveikata, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos į medikus nesikreipė, bijo išeiti iš namų viena, nes mano, kad S. arba jos pažįstami jos prašomi gali kerštauti, dėl to kad ji kreipėsi į policiją, patyrė nuolatinę baimę dėl lėšų praradimo, nes jai pradėjo skambinti iš skolų išieškojimo įmonių dėl tariamų skolų. Teisiamojo posėdžio metu atsisakė nuo dalies ieškinio – prašė priteisti tik turtinę 30 Eur žalą (b. l. 106-108, 109-110, 111-112).

Liudytojos L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-07-30 apie 21.00 val. grįžo namo iš darbo ir pamatė, jog jos dukra V. B. verkia. Ji jos paklausė, kas nutiko. Ji jai atsakė, kad jos vardu yra paimtas kreditas, ji buvo nuvažiavusi į AB SEB banką, nes gavo pranešimą iš banko apie suteiktą kreditą. Ji paklausė, kas galėjo paimti kreditą jos vardu. Dukra nurodė S. S., kuriai buvo davusi savo asmens tapatybės kortelę dėl įdarbinimo, taip pat padiktavusi savo banko sąskaitos numerį. Su S. dukra nurodė, kad buvo susitikusi vieną kartą, kai perdavė dokumentus. Ji V. paprašė telefono numerių, kuriais bendravo. Gavo tris telefono numerius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Vienu iš numerių naudojosi S., ją atpažino iš balso, nes ji buvo dukros V. klasiokė. 2015-08-09 apie 18.00 val. pas jas į namus atėjo S. S. ir E. Ž., V. namuose tuo metu nebuvo, atėjusiosios norėjo susitaikyti, žadėjo grąžinti pinigus. Ji nesileido su jomis į kalbas. Jos išėjo. 2015-08-12 apie 18.00 val. vėl į namus atėjo S., šį kartą jau viena, ji atnešė kvitą Nr.012868 ir padavė jai kaip įrodymą (b. l. 120-121).

2015-07-01 – 2015-07-30 SEB banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad UAB „MCB Finance“ į V. B. banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) pervedė 600 Eur (b. l. 14).

2015-07-24 UAB „MCB Finance“ raštu V. B., iš kurio matyti, kad ji pasiėmė 600 Eur paskolą (b. l. 8-13, 61-66).

„PayPost“ kvitu, iš kurio matyti, kad UAB „4Finance“ pervedė 300 Eur (b. l. 16, 17).

Fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad telefonais vyko susirašinėjimas apie įsidarbinimą soliariume, apie tai, jog reikia asmens tapatybės dokumento (b. l. 21-26).

2015-09-11 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo perklausyti garso įrašai, esantys V. B. telefone „Nokia“, kuriose užfiksuoti pokalbiai apie paimtus kreditus (b. l. 28-31).

Susirašinėjimų tarp V. B. ir S. S. iš Facebook kopijomis, iš kurių matyti, kad jos tarpusavyje tarėsi dėl įdarbinimo, V. B. prašė grąžinti jai dokumentą (b. l. 33-48).

UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB „MCB Finance“) pateikta informacija ir dokumentais, iš kurių matyti, kad 2015-07-24 V. B. vardu, pateikiant jos asmens tapatybės kortelę Nr. 12425582, prekybos centre „Maxima“, Šarkuvos g. 1a, Kaune, pateikta paraiška kreditui gauti ir sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr.1934079, pagal kurią šiam asmeniui suteikta 600 Eur paskola į atsiskaitomąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini). UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB „MCB Finance“) patyrė 600 Eur turtinę žalą (b. l. 50-57).

UAB „4Finance“ pateikta informacija ir dokumentais, iš kurių matyti, kad 2015-07-24 V. B. vardu, pateikiant jos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), AB „PayPost“ kioske Veiverių g. 150B, Kaune, pateikta paraiška kreditui gauti ir sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 664371001, pagal kurią šiam asmeniui išmokėta 300 Eur paskola grynaisiais. 2015-07-23 V. B. vardu, pateikiant jos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), AB „PayPost“ kioske K. Baršausko g. 66A, Kaune, pateikta paraiška kreditui gauti ir sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9757732001, pagal kurią šiam asmeniui išmokėta 700 Eur paskola grynaisiais (b. l. 71-81).

AB „SEB“ banko 2015-09-04 informacija, kad 2015-07-24 V. B. vardu AB „SEB“ banko Aleksoto skyriuje, esančiame Veiverių g. 150, Kaune, atlikta 590 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo operacija. Banko pateiktas kasos išlaidų orderis patvirtina 2015-07-24 590 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą. Pateiktas atliktos grynųjų pinigų išmokėjo operacijos vaizdo įrašas, kuris apžiūrėtas apžiūros protokolu (b. 91-103 l.).

2015-07-10 – 2015-08-10 SEB banko sąskaitos išrašu, 2015-09-04 AB SEB banko informacija, nurodymu išmokėti grynuosius pinigus, iš kurių matyti, kad V. B. buvo išmokėta 590 Eur (b. l. 92, 94, 103).

2015-09-23 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėtas CD diskas. Matyti, kad 15:16:17:65 val., data 2015-07-24, į patalpą įeina mergina su mažamečiu vaiku. Mergina atsisėda ant kėdės priešais banko darbuotoją. Mergina rankose laiko raudonos spalvos piniginę, iš kurios kažką išima, ją pateikia banko darbuotojai, piniginę pasideda ant stalo. Darbuotoja paima merginos pateiktą daiktą (galimai asmens tapatybės kortelę) ir padeda ant kompiuterio klaviatūros, atlikinėja veiksmus kompiuterio pagalba. 15:17:26:41 val. banko darbuotoja merginai paduoda popieriaus lapus, ant kurių mergina tušinuku kažką rašo. 15:19:08:40 val. darbuotoja pasisukdama į savo dešinę pusę kažką paima į rankas (galimai pinigų kupiūras), perima iš vienos rankos į kitą (galimai skaičiuoja pinigų kupiūras). 15:19:24:57 val. banko darbuotoja paduoda merginai lapą, ant kurio ji rašėsi, galimai asmens tapatybės kortelę, kurią ji pateikė, bei galimai pinigų kupiūras. 15:19:27:44 val. mergina paima visus banko darbuotojos pateiktus daiktus, atsistoja, paima nuo stalo piniginę ir išeina (b. l. 96-97, 98-100).

Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama tikslu pasisavinti turtą, t. y. tikslas negrįžtamai paversti gautą turtą savo nuosavybe. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir taip „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. BK 182 str. sudėtis yra materiali: baudžiamoji atsakomybė kaip už baigtinį nusikaltimą pagal BK 182 str. atsiranda tik pasisavinus apgaule gautus pinigus. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi, nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaule įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

BK 300 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 str. dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų.

Pagal BK 302 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šį nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Bet kurio iš šių veiksmų atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo būti susijęs su kitais veiksmais.

Nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji iš nukentėjusiosios reikalauti ir paimti jos asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą - asmens tapatybės kortelę neturėjo jokio teisėto pagrindo. Kaip parodė nukentėjusioji V. B., kaltinamoji žadėjo jai darbą ir tuo pagrindu pareikalavo pateikti asmens dokumentą, banko sąskaitos numerį. Tuo tarpu pati kaltinamoji parodė, kad realiai jokios galimybės įdarbinti nebuvo, ji visą istoriją sugalvojo, kad gauti nukentėjusiosios asmens dokumentą bei banko sąskaitos numerį tam, kad šiais duomenimis pasinaudojant būtų galima paimti kreditą. Kaip parodė kaltinamoji, po to, kai nukentėjusioji jai perdavė savo dokumentą, ji pristatė save nukentėjusiosios vardu bei atitinkamai pateikė nukentėjusiosios dokumentą, patvirtinantį jos tapatybę (asmens tapatybės kortelę), tokiu būdu veikdama nukentėjusiosios vardu, paėmė kreditus iš kreditų bendrovių, taip pat paėmė grynus pinigus banke ir gautus pinigus pasisavino. Kaip nustatyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, UAB „4Finance“ pateikta informacija ir dokumentais, 2015-07-23 „PayPost“ kioske, esančiame K. Baršausko g. 66A, Kaune, o 2015-07-24 „PayPost“ kioske, esančiame Veiverių g. 150B, Kaune, kaltinamajai panaudojus V. B. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pateiktos paraiškos kreditui gauti ir jos vardu buvo sudarytos atitinkamai paskolos sutartys Nr. 9757732001 ir Nr. 664371001 su UAB „4Finance“ bei paimta 700 Eur ir 300 Eur paskolos grynaisiais. Tuo pačiu metu buvo suklastotos šios paskolos sutartys, nes kaltinamoji jose pasirašė nukentėjusiosios vardu imituodama jos parašą. Taip kaltinamoji veikdama apgaule UAB „4Finance“ įgalioto asmens atžvilgiu, nes pristatė save kaip nukentėjusiąją, kas iš esmės nulėmė kredito bendrovės apsisprendimą dėl kredito suteikimo bei išmokėjimo, užvaldė nukentėjusiosios vardu suteikus paskolas išmokėtus pinigus. Tokios įrodymai nustatytos aplinkybės yra pakankama konstatuoti kaltinamąją sukčiavus abiem nurodytais atvejais.

Atitinkamai kitu atveju, kaip nustatyta iš UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB „MCB Finance“) pateiktos informacijos ir pateiktų dokumentų, kaltinamoji 2015-07-24 pateikė V. B. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Maxima“, Šarkuvos g. 1a, Kaune, bei kreipėsi su paraiška kreditui gauti ir sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.1934079, pagal kurią V. B. vardu jai buvo suteikta 600 Eur paskola į atsiskaitomąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini). Iš AB „SEB“ banko 2015-09-04 pateiktos informacijos nustatyta, kad kaltinamoji 2015-07-24 V. B. vardu AB „SEB“ banko Aleksoto skyriuje, esančiame Veiverių g. 150, Kaune, iš jos sąskaitos paėmė 590 Eur grynaisiais atlikus pinigų išmokėjimo operacija. Banko pateiktas kasos išlaidų orderis, taip pat ir vaizdo įrašas, patvirtina šį grynųjų pinigų išmokėjimą. Kaip matyti, šiuo atveju kaltinamoji ne tik pasinaudojo nukentėjusiosios asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu bei suklastojo šios paskolos sutartį, kai joje pasirašė nukentėjusiosios vardu imituodama jos parašą bei tokiu būdu sukčiavo tam, kad apgaule įgytų nukentėjusiosios vardu suteikus paskolą išmokėtus pinigus, bet ir neteisėtai panaudojo nukentėjusiosios asmens dokumentą bei veikė nukentėjusiosios vardu AB „SEB“ banko Aleksoto skyriuje, kur išgrynino ir faktiškai užvaldė šiuo atveju nukentėjusiosios vardu suteikto kredito visą sumą. Byloje ištirti kaltinamosios, nukentėjusiosios parodymai bei surinkti rašytiniai įrodymai šiuo atveju neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji ir šiuo atveju veikė apgaule „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB „MCB Finance“) įgalioto asmens atžvilgiu, nes pristatė save kaip nukentėjusiąją ir tai iš esmės nulėmė kredito bendrovės apsisprendimą dėl kredito suteikimo bei išmokėjimo, kas yra pakankama konstatuoti ją sukčiavus.

Tokiu būdu ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad visais kaltinime nurodytais atvejais paskolos dokumentuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, jos sutartį pasirašė ir paskolą gavo neva tai pati nukentėjusioji. Šiais įrodymais nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji, kuri suprato, kad nukentėjusiajai melavo apie tariamą įdarbinimą, kad paimti jos asmens dokumentą bei banko sąskaitos duomenis tam, kad vėliau jos vardu gauti paskolą, rodo, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes tiek suvokė savo veikos neteisėtumą bei pavojingumą, tiek ir numatė dėl tokios veikos kilsiančius padarinius bei jų norėjo ir atkakliai siekė, nes suprato, jog nukentėjusiosios dokumentas bus įgytas ir panaudotas neteisėtai tam, kad apgaule jos vardu užvaldyti kredito bendrovėms priklausančius pinigus, kai jie bus išmokėti (perduoti) jai pagal nukentėjusiosios vardu su kredito bendrovėmis sudarytas, o tuo pačiu tai reiškia ir suklastotas paskolos sutartis.

Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas kaltinamąją pripažinti kalta pagal BK 182 str. 1 d. (trys sukčiavimai gaunant kreditus 2015-07-23 bei 2015-07-24 „PayPost“ kioskuose ir 2015-07-24 prekybos centre „Maxima“), 300 str. 1 d. (trys veikos suklastojant paskolos dokumentus ir viena veika suklastojant banko mokėjimo dokumentus) ir 302 str. 1 d. (trys veikos panaudojant nukentėjusiosios asmens dokumentą) ir paskirti už šias nusikalstamas veikas bausmes.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji visiškai prisipažino padariusi visas nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo kaltinama, nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajai bausmes (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Kaltinamoji S. S. padarė septynis nesunkius ir tris apysunkius nusikaltimus, visus nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia, būdama neteista. Nors jos atžvilgiu yra priimtas vienas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau jis yra iki dabar neįsiteisėjęs, šiuo metu kaltinamoji niekur nedirba, viena augina vaiką, iš dalies yra atlyginusi nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajai už padarytas nusikalstamas, numatytas BK 182 str. 1 d., skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - laisvės apribojimas. Bausmės (laisvės apribojimo) dydis nustatytinas artimas šios bausmės dydžio vidurkiui.

Už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., skirtinos sankcijose numatytos savo rūšimi švelniausios bausmės – baudos.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.

Paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas).

Motyvuojamoji dalis

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo (b. l. 115, 180-181). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pareiškė, jog atsisako reikalavimo priteisti neturtinę žalą, todėl ji prašo priteisti 30 Eur turtinę žalą (b. l. 196).

UAB „4Finance“ pareiškė 745,38 Eur civilinį ieškinį (b. l. 86-87).

UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB „MCB Finance“) pareiškė 1114,61 Eur civilinį ieškinį (b. l. 59-60).

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius.

BPK 109 str., nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 str. yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (2008-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Nukentėjusioji savo ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad nauja asmens tapatybės kortelė jai kainavo 30 Eur.

Pati kaltinamoji pripažįsta, jog nukentėjusiajai padarė 30 Eur turtinę žalą, todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios reikalavimas priteisti 30 Eur turtinę žalą yra pagrįstas –nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti patenkintas.

BPK 107 str. numatyta, kad kai gaunamas pareiškimas, jog nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Kadangi teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pareiškė, jog atsisako ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, konstatuotina, kad yra nustatytas pagrindas procesą dėl civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nutraukti.

UAB „4Finance“ 745,38 Eur civilinį ieškinį grindė tuo, kad V. B. suteikė 700 Eur dydžio paskolą, palūkanos sudaro 45,38 Eur.

UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB „MCB Finance“) ieškinį grindė tuo, kad V. B. suteikė 600 Eur paskolą, pagal paskolos sutarties 5.1 p. priskaičiavo 448,47 Eur palūkanų, 13,57 Eur palūkanų už piniginių prievolių termino praleidimą.

Pagal CK 6.870 str. 1 d. paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui gautą sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.874 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. S. padarytais nusikaltimais gavo konkrečią turtinę naudą – pinigus, tai yra apgaule per du kartus iš UAB „4Finance“ gavo iš viso 1000 Eur, tai yra vienu atveju 300 Eur, kuriuos yra jau grąžinusi, ir kitu atveju 700 Eur, kurie negrąžinti iki dabar o iš UAB „IPF Digital Lietuva“ – 600 Eur. Tai parodo, kad nusikalstamu būdu, o tai reiškia aiškiai neteisėtai buvo sudarytos tiek šios paskolos sutartys, tiek ir pagal jas kaltinamajai išmokėti pinigai, kurie yra šių nusikalstamų veikų rezultatas, ir dėl to negali būti sutapatinami su teisėtai sudarytos civilinės sutarties dalyku. Todėl dėl padarytų nusikaltimų (kaltinamosios suklastotų sutarčių bei apgaule įgytų pinigų) bendrovių patirta turtinė žala yra lygi nusikaltimų padarymo metu kaltinamajai išmokėtų pinigų sumoms. Kadangi nusikaltimai ir jų padarymo metu suklastotos paskolos sutartys nesukuria ir negali sukurti tarp tokiose sutartyse nurodytų šalių teisėto civilinio santykio, tai ir pareiga pagal tokias sutartis vienai šaliai mokėti palūkanas negali kilti, o kitai šaliai atitinkamai negali atsirasti teisė reikalauti tokias palūkanas mokėti. Todėl nagrinėjamu atveju civilinių ieškovų prašomos priteisti palūkanos pagal suklastotas paskolos sutartis šiuo atveju negali būti priteistos. Todėl teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad UAB „4finance“ ir UAB „IPF Digital Lietuva“ civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir įrodyti tik iš dalies, todėl ir tenkintini iš dalies, priteisiant UAB „4Finance“ iš kaltinamosios S. S. 700 Eur, o UAB „IPF Digital Lietuva“ priteisiant iš kaltinamosios S. S. 600 Eur. Kitoje dalyje šių civilinių ieškovų ieškiniai atmestini.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Byloje buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-03-09 pažyma Nr. NTP-7-2804 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Eugenijus Senovaitis teikia antrinę teisinę pagalbą V. B. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui yra 86,85 Eur.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamu atveju teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistosios. Kaip numatyta BPK 55 str. 4 d., įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje. Taigi, kaip matyti, nukentėjusiajam asmeniui yra numatyta teisė gauti antrinę teisinę pagalbą, šiuo atveju, pasinaudoti advokato paslaugomis, bet nėra numatytas būtinas atstovo dalyvavimas. Be to, kaltinamoji niekur nedirba, viena augina mažametį vaiką, kaip ji teigė, gyvena tik iš pašalpų. Todėl teismas sprendžia, kad atsižvelgus į nuteistosios turtinę padėtį bei į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, pagrindo iš jos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiosios atstovavimą teisme nėra.

S. S. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina (b. l. 150-152). Byloje esantys daiktai – „PayPost“ kvitas, AB SEB banko pateiktas vaizdo įrašas kompiuterinėje laikmenoje, garso įrašas kompiuterinėje laikmenoje, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p., b. l. 16, 95).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d. (trys nusikaltimai), BK 300 str. 1 d. (keturi nusikaltimai) ir BK 302 str. 1 d. (trys nusikaltimai) ir nuteisti ją:

pagal BK 182 str. 1 d. (2015-07-23 veika) – laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

pagal BK 300 str. 1 d. (2015-07-23 veika) – bauda 4 (keturių) MGL, tai yra 150,64 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 64 ct);

pagal BK 302 str. 1 d. (2015-07-23 veika) – bauda 6 (šešių) MGL, tai yra 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 centų);

pagal BK 182 str. 1 d. (2015-07-24 veika prieš UAB „4Finance“) – laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

pagal BK 300 str. 1 d. (2015-07-24 veika prieš UAB „4Finance“) – bauda 4 (keturių) MGL, tai yra 150,64 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 64 ct);

pagal BK 302 str. 1 d. (2015-07-24 veika prieš UAB „4Finance“) – bauda 6 (šešių) MGL, tai yra 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 centų);

pagal BK 182 str. 1 d. (2015-07-24 veika prieš UAB„IPF Digital Lietuva“) – laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

pagal BK 300 str. 1 d. (2015-07-24 veika prieš UAB„IPF Digital Lietuva“) – bauda 4 (keturių) MGL, tai yra 150,64 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 64 ct);

pagal BK 300 str. 1 d. (2015-07-24 veika pasirašant dokumentus banke) – bauda 4 (keturių) MGL, tai yra 150,64 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 64 ct);

pagal BK 302 str. 1 d. (2015-07-24 veika prieš UAB„IPF Digital Lietuva“) – paskirti 6 (šešių) MGL, tai yra 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 centų) baudą.

Paskirtąsias bausmes pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. (2015-07-23 veikos), esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Paskirtąsias bausmes pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. (2015-07-24 veikos prieš UAB „4Finance“), ), esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Paskirtąsias bausmes pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. (2015-07-24 veikos prieš UAB„IPF Digital Lietuva“ bei pasirašant dokumentus banke), ), esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 3 d., visas šias apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir paskirti S. S. galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. skirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiosios V. B. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti patenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš kaltinamosios S. S. 30 Eur (trisdešimt eurų), o procesą dėl jos civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti nutraukti.

Civilinio ieškovo UAB „4Finance“ (į.k. 301881644) civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti šios bendrovės naudai iš S. S. 700 Eur (septynis šimtus eurų) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo UAB „IPF Digital Lietuva“ (į.k. 300622891) civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti šios bendrovės naudai iš S. S. 600 Eur (šešis šimtus eurų) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų nukentėjusiajai suteikiant antrinę teisinę pagalbą, iš S. S. nepriteisti.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius daiktinius įrodymus – „PayPost“ kvitą, AB SEB banko pateiktą vaizdo įrašą kompiuterinėje laikmenoje, garso įrašą kompiuterinėje laikmenoje (b.l. 27, 95), palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.