Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V.“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V.“ ieškinį atsakovei P. W. P. Sp. z. o. o. dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.1. Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (CPK 782 straipsnis) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).

4.2. Nuo 2015 m. sausio 10 d. yra taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas). Reglamentas taikomas teismo procesams, kurie pradėti 2015 m. sausio 10 d. ar vėliau, taip pat autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos 2015 m. sausio 10 d. arba vėliau (66 straipsnis). Reglamentas numato galimybę susitarimu pasirinkti, kurios valstybės teismuose nagrinėti kilusius ginčus (25 straipsnis). Tokiu atveju taikomas susitarime numatytas teismingumas, nebent jis prieštarautų išimtiniam teismingumui, nurodytam Reglamento 24 straipsnyje.

4.3. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas Reglamento 2 skirsnio 7 straipsnis, nes neteisėtai gautų pinigų grąžinimo vieta yra Lietuvos Respublika. Tačiau 2006 m. (duomenys neskelbtini) d. šalys pasirašė Sutartį, kurioje sutarė, kad kilus ginčui, diskutuotini klausimai ir nesutarimai, kurie gali kilti tarp šalių vykdant šią sutartį ir kurie negali būti išspręsti taikiai, bus perduoti galutiniam sprendimui civilinio proceso tvarka bendros kompetencijos teismui, kompetentingas teismas yra teismas, kurio jurisdikcijos teritorijoje yra pardavėjo buveinė ir sprendžiant ginčytinus klausimus, taikoma Lenkijos teisė. Pasirašydamos Sutartį šalys buvo susitarusios ne tik dėl jų sutartiniams santykiams taikytinos teisės, bet ir dėl teismingumo. Bylos duomenimis ieškovei laiku neatsiskaičius su atsakovu, 2009 m. gruodžio 15 d. atsakovė perleido reikalavimo teises likusiam įsiskolinimui naujajam kreditoriui. 2009 m. gruodžio 17 d. naujasis kreditorius informavo ieškovę dėl įvykusios cesijos. Naujasis kreditorius perėmė visas pradinio kreditoriaus teises. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pasirašydama su atsakovu Sutartį sutiko, kad visi ginčai bus sprendžiami pagal pardavėjo (atsakovės) buveinės adresą, t. y. pagal Lenkijos jurisdikciją. Reglamento 25 straipsnio 5 dalis nurodo, kad susitarimas dėl jurisdikcijos, kuris yra sutarties dalis, laikomas nuo kitų sutarties sąlygų nepriklausomu susitarimu. Susitarimo dėl jurisdikcijos galiojimas negali būti ginčijamas remiantis vien tuo, kad sutartis pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl jurisdikcijos, šios nuostatos lieka galioti ir po sutarčių nutraukimo.

4.4. Reglamento 4 straipsnio 1 punkte nustatyta bendroji jurisdikcijos taisyklė – asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, t. y. valstybės narės, kurioje registruota atsakovo buveinė, teisme (Lenkijos teismas). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir argumentus, ieškinys, remiantis CPK 782 straipsniu, paliktinas nenagrinėtu. Ieškovei išaiškintina teisė kreiptis į Lenkijos teismą.

4.5. CPK 94 straipsnio 1 d. įtvirtinta, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė kreipėsi į teismą pažeisdama teismingumo taisykles, todėl iš jos atsakovei priteistinos 470 Eur turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija nustatyto Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85). Kadangi byla baigta nepriimant teismo sprendimo, ieškovei grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis, t. y. 94 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagri?stai remiasi Sutartimi, kurioje ginc?ai sprendz?iami pagal Lenkijos Respublikos teisę. Sutartis yra negaliojanti. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalimi, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius, kuris perima sutartyje aptartas ir iš perduoto reikalavimo atsirandančias ankstesnio kreditoriaus teises. Iš to darytina išvada, kad atsakovei 2009 m. gruodžio 15 d. sudarius cesiją su naujuoju kreditoriumi, ieškovės ir atsakovės Sutartis pasibaigė nuo cesijos pasirašymo momento, ir atsakovės argumentai taikyti Sutartį, kaip atsakovės teisę į reikalavimą yra nepagrįsta. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko interesų ir labiau suvaržyti jo prievolės, o naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų, tarp jų ir nustatančių iš šios sutarties kylančių ginčų teismingumą.

5.3. Jurisdikcija deliktų bylose pagal Reglamento 7 straipsnio 2 dalį turi būti aiškinama tik pagal šį reglamentą. Pagal Reglamentą deliktai yra neteisėti veiksmai, dėl kurių atsakovas turi atlyginti žalą ir kurie nėra susiję su sutartimi, kaip apibrėžta Reglamento 7 straipsnio l dalyje. Specialioji jurisdikcija apima ir pirminio veiksmo vietą, ir vietą, kurioje atsirado arba netrukus atsiras nuostoliai. Kai veiksmai atliekami per atstumą, šalis gali pareikšti ieškinį arba delikto atlikimo vietoje, arba nuostolių atsiradimo vietoje.

5.4. Ieškovė du kartus sumokėjo atsakovei už prekes pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, dėl ko laikytina, kad atsakovė be pagrindo įgijo iš ieškovės lėšas ir privalo jas grąžinti ieškovei. Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti šią bylą, nes neteisėtai gautų pinigų mokėjimai yra vykdytini ieškovės buveinės adresu (Lietuvoje). Atsižvelgiant į žalos nustatymo vietą, atsakovė turi grąžinti neteisėtai įgytą sumą į prievolės įvykdymo vietą ir žalos atsiradimo vietą, o atitinkamas nacionalinis teismas Lietuvoje turi jurisdikciją nagrinėti bylą vadovaujantis jurisdikcijos nustatymo taisyklėmis bei užtikrinant teisingą ir greitą teismo procesą nukentėjusiajai šaliai.

6.1. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, Lietuvos Respublikos rezidentė, pareiškė ieškinį atsakovei, Lenkijos Respublikos rezidentei dėl nepagrįsto praturtėjimo, kuris, ieškovės teigimu, įvyko jai du kartus apmokėjus tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros už ieškovei parduotas prekes apmokėjimo. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja tarptautinis elementas, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar turi jurisdikciją nagrinėjamam ginčui.

6.2. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, teismingumo klausimui spręsti šiuo atveju nuo 2015 m. sausio 10 d. yra taikomas Reglamentas.

6.3. Nagrinėjamoje byloje šalys buvo sudariusios susitarimą tiek dėl jų ginčams taikytinos teisės, tiek ir dėl teismingumo. To, kad tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, atsakovė neginčija, taip pat neginčija, jog Sutarties 11 paragrafas reglamentuoja teismingumo klausimą, o Sutarties 12 paragrafas reglamentuoja taikytinos teisės klausimą.

6.4. Nesutiktina su ieškove, kad Sutartis yra negaliojanti, nes cesija nedaro šalių sutarties negaliojančia, o pakeičia prievolės šalį. Taigi vietoje atsakovės, į sutartį įstojo naujasis kreditorius, kuris perėmė visas atsakovės teises ir pareigas pagal Sutartį. Tačiau pareikštu ieškiniu ieškovė reiškia atsakovei ne kokius nors su minėta sutartimi nesusijusius reikalavimus, tačiau būtent iš šios Sutarties kylančius reikalavimus, nes ieškinyje yra analizuojami šalis sieję sutartiniai teisiniai santykiai, dalyje dėl ieškovės pareigos tinkamai atsiskaityti su atsakove (ne)įvykdymo. Ieškovės minimos sąskaitos ir jos pareiga pagal jas atsiskaityti kildinami išimtinai iš šalis siejusios Sutarties, tad neabejotina, kad ieškovė Lietuvos teismui pareiškė ieškinį, kuris yra grindžiamas tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatomis. Tą, nors ir netiesiogiai (nes ieškovė nuo pat proceso pradžios nieko neminėjo apie šalis siejusią sutartį ir jos teismui nepateikė), pripažįsta ir pati ieškovė, nurodydama, kad ją su atsakove siejo prekybiniai santykiai, ieškinyje yra analizuojamos Sutarties pagrindu atsakovės ieškovei išrašytos sąskaitos.

6.5. ESTT pripažįsta jurisdikcijos susitarimo perėmimą tuo atveju, kai perimamos teisės ir pareigos iš sutarties (žr. ESTT 1984 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Partenreederei ms. T. R. ir E. R. prieš NV Haven & V. N. ir NV G. H., bylos Nr. 71/83; 2000 m. lapkričio 9 d. sprendimo byloje C. M. GmbH prieš H. BV ir kt., bylos Nr. C-387/98, 22-27 p.). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad susitarimo dėl jurisdikcijos galiojimas nesietinas su sutarties, kurioje jis įtvirtintas, galiojimu, yra visiškai teisinga.

6.7. Šiuo atveju ieškovė byloje ketina įrodinėti savo mokėjimų pagal Sutarties nuostatas tinkamą įvykdymą ir atsakovės priešpriešinius neteisėtus veiksmus, kuriuos, ieškovės nuomone, sukėlė tai, jog ji nepagrįstai praturtėjo dėl to, kad ieškovė du kartus apmokėjo tas pačias sąskaitas. Kadangi visos ieškinyje nurodytos sąskaitos buvo išrašytos išimtinai tik Sutarties pagrindu ir tik Sutarties pagrindu galima teisingai įvertinti ir atsakyti į klausimus, kiek ir kam ieškovė turėjo sumokėti bei kaip ji tai padarė. Į šiuos klausimus atsietai nuo Sutarties atsakyti neįmanoma, todėl nėra jokios abejonės, kad šalis siejo ir šioje klausimo dalyje tebesieja sutartiniai teisiniai santykiai, kildinami iš Sutarties.

6.8. Sutarties aiškinimui taikant Lenkijos Respublikos teisę, kurios nacionaliniai Lietuvos teismai nežino, būtent ieškovė stengiasi pagerinti savo padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, pagrįstumo ir teisėtumo.

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Nagrinėdamas bylą su tarptautiniu elementu teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Teismo pareigą savo iniciatyva spręsti tarptautinio teismingumo klausimą lemia CPK 782 straipsnio nuostatos. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikštą ieškinį, sukelia atitinkamus procesinius teisinius padarinius: nustatęs, kad pagal taikytinas teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas); jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).

11. Ieškovės atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagri?stai remiasi Sutartimi, nes ji negalioja; taip pat neteisingai įvertino faktines aplinkybes, nes ginčas kilo iš atsiradusio delikto, todėl būtina atsižvelgti į Reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą normą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

12. Pirma, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pagal šioje bylos stadijoje esančius duomenis negalima daryti išvados, kad Sutartis yra negaliojanti. Ieškovė savo poziciją dėl Sutarties negaliojimo grindžia tuo, kad atsakovei 2009 m. gruodžio 15 d. sudarius cesiją su naujuoju kreditoriumi, ieškovės ir atsakovės Sutartis pasibaigė nuo cesijos pasirašymo momento. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Kaip pagrįstai atkreipiamas dėmesys ir atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą, cesija nedaro šalių sutarties negaliojančia, o pakeičia prievolės šalį. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad apie cesiją naujasis kreditorius informavo ieškovę 2009 m. gruodžio 17 d., o UAB „Š. I.“ įvykdė už ieškovę likusį skolinį įsipareigojimą atsakovei 2014 m., t. y. po reikalavimo teisės perleidimo naujajam kreditoriui. Taip pat pažymėtina, kad pagal Reglamento 25 straipsnio 5 dalį susitarimas dėl jurisdikcijos, kuris yra sutarties dalis, laikomas nuo kitų sutarties sąlygų nepriklausomu susitarimu. Susitarimo dėl jurisdikcijos galiojimas negali būti ginčijamas remiantis vien tuo, kad sutartis negalioja. Taigi ieškovės argumentai dėl Sutarties negaliojimo jurisdikcijos klausimo kontekste atmestini kaip nepagrįsti.

13. Antra, Reglamento 7 straipsnio 2 dalyje (pagal kurią asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose) reglamentuojama specialioji, tačiau ne išimtinė (kuri reglamentuojama Reglamento 24 straipsnyje) jurisdikcija. Vadovaujantis Reglamento 25 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jeigu šalys yra susitarusios dėl konkrečios jurisdikcijos, kai tai neprieštarauja atitinkamam teisiniam reglamentavimui, turi būti vadovaujamasi šalių susitarimu.

14. Nagrinėjamu atveju bylos šalys buvo sudariusios aiškų susitarimą dėl jų ginčams taikytinos teisės (Lenkijos teisės) ir teismingumo pagal atsakovės buveinės vietą (Lenkijoje). Tai patvirtina Sutarties 11 ir 12 paragrafai. Vadovaujantis Sutarties 11 paragrafu, kuris reglamentuoja teismingumo klausima?, visi ginc?ai, diskutuotini klausimai ir nesutarimai, kurie gali kilti tarp s?aliu? vykdant Sutarti? ir kurie negali bu?ti is?spre?sti taikiai, bus perduoti galutiniam sprendimui civilinio proceso tvarka bendros kompetencijos teismui; kompetentingas teismas yra teismas, kurio jurisdikcijos teritorijoje yra pardave?jo (atsakovės) buveine?; sprendz?iant ginc?ytinus klausimus, taikoma Lenkijos teise?. Sutarties 12 paragrafe, kuris reglamentuoja taikytinos teise?s klausima?, numatyta, kad Sutartis bus ais?kinama pagal Lenkijos i?statymus; šioje sutartyje neaptartais klausimais taikomos Lenkijos civilinio kodekso nuostatos. Taigi tokios Sutarties nuostatos suponuoja tai, kad s?aliu? susitarimu tarp ju? kylantys ginc?ai turi bu?ti sprendz?iami pagal Lenkijos teise? Lenkijos teisme, kurio jurisdikcijos teritorijoje yra atsakovės buveine?. Ieškovė, pasirašydama su atsakove Sutartį sutiko, kad visi ginc?ai, diskutuotini klausimai ir nesutarimai, kurie gali kilti tarp s?aliu? vykdant Sutarti? ir kurie negali bu?ti is?spre?sti taikiai, bus sprendžiami pagal atsakovės buveinės adresą, t. y. Lenkijos jurisdikcijoje.

15. Nors ieškovė nurodo, kad ginčas kilo iš delikto, nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės atsiliepimo argumentais, jog ieškovė byloje ketina įrodinėti savo mokėjimų pagal Sutarties nuostatas tinkamą įvykdymą ir atsakovės priešpriešinius neteisėtus veiksmus, kuriuos, ieškovės nuomone, sukėlė tai, jog ji nepagrįstai praturtėjo dėl to, kad ieškovė du kartus apmokėjo tas pačias sąskaitas. Kadangi, atsakovės teigimu, ieškinyje nurodytos sąskaitos buvo išrašytos Sutarties pagrindu, siekiant teisingai įvertinti ir atsakyti į klausimus, kiek ir kam ieškovė turėjo sumokėti bei kaip ji tai padarė, analizuotini ir šalių sutartiniai santykiai.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, dėl to plačiau jų nekartoja.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. (duomenys neskelbtini)d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

18. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė Reglamento nuostatas ir padarė teisingas išvadas dėl jurisdikcijos, bei priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atskirasis skundas netenkinamas ir paliekama galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinas atsakovės patirtų 400 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atlyginimas. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtina PVM sa?skaita – faktu?ra Nr. 27/2023 ir šios sąskaitos apmoke?jimo pavedimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V.“ atsakovei Lenkijos įmonei P. W. P. Sp. z. o. o. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.