Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis atlikta pagal 2018 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš nuteistojo A. A. priteista R. V. 1450 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. A. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 2 d. 12.00-22.00 val. laikotarpyje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, išdaužęs dviejų langų stiklus, įsibrovė į patalpą – buitinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė R. V. priklausančius daiktus: nešiojamą kompiuterį „Lenovo B50-45“ 500 eurų vertės, žiūronus 50 eurų vertės, 30 eurų, automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo spynos raktelį su distancinio valdymo pulteliu bendros 300 eurų vertės, juvelyrinius dirbinius bei bižuteriją bendros 400 eurų vertės, 2 kg dešros bendros 10 eurų vertės, 1 kg dešrelių 5 eurų vertės, 0,5 kg lašinių bendros 5 eurų vertės, 5 kg jautienos mėsos bendros 30 eurų vertės, 3 kg lašišos bendros 50 eurų vertės, du triušius bendros 40 eurų vertės - iš viso pagrobė bendros 1420 eurų vertės turtą.

2. Kauno apylinkės teismas skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. A. anksčiau teistas 15 kartų, eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis. Taip pat teismas įvertino ir tai, jog anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšis savo tikslų nepasiekė, nes A. A. ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. A. nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis A. A. ir jo gynėjas advokatas G. Zavtrakovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. nesutinka tik su paskirta bausme, prašo paskirti švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam A. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalį padarymą, paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, kuris vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrintas su 2018 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi ir paskirta galutinė, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiems metams.

7.1. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7.2. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. A. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, ir skirdamas bausmę pakankamai išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. A. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

7.3. A. A. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų kategorijai. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato ne tik terminuoto laisvės atėmimo, bet ir alternatyvias švelnesnių rūšių bausmes, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tai ne pirma A. A. padaryta nusikalstama veika. Iki šios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo teistas 14 kartų. Nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Taip pat eilę kartų baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Be to, po šios nusikalstamos veikos padarymo nuteistojo A. A. atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pasikėsinęs įvykdyti vagystę. Visos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatus, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Kolegijos įsitikinimu, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, A. A. pagrįstai nebuvo skirta švelnesnė bausmės rūšis.

7.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors nuteistasis tikina, kad savo kaltę pripažįsta ir gailisi, tačiau tam, kad būtų pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vien gailesčio nepakanka, būtinas ir prisipažinimas padarius nusikaltimą, o ir gailestis turi būti ne deklaratyvus, o nuoširdus. Pažymima, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių; 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiuo atveju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje A. A. neigė įvykdęs vagystę, tvirtino, kad įvykio vietoje nėra buvęs. Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, kad jis pripažino savo kaltę ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio.

7.5. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. A. skyrė subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, ji nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

7.6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. A. be kita ko prašė taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Pažymima, kad BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, ji nebuvo baigta baudžiamuoju įsakymu, akivaizdu, kad BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų, taikyti apeliantui minėto straipsnio nuostatas, nagrinėjamoje byloje nėra.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir už ją paskyrė apeliantui teisingą bausmę, laikantis BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendį nuteistojo A. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.