Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Diana Vercinskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą dėl skolininko V. S. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuotiems asmenims J. S., antstolei Redai Vizgaudienei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė R. Vizgaudienė vykdo Palangos miesto apylinkės teismo 2011-05-05 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-355-588/2011 dėl 275,25 EUR (950,39 Lt) skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. S.. Vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas V. S. yra sudaręs santuoką su J. S.. Duomenų apie skolininko galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis byloje nėra. 2016-11-02 turto arešto aktu antstolė R. Vizgaudienė areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė - skolininko sutuoktinės J. S. gaunamą darbo užmokestį iš S. K. įmonės (duomenys neskelbtini).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, tai yra tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. Todėl, siekiant nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nustatytinas prievolės pobūdis ir jos atsiradimo pagrindas. Minėta aplinkybė lemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą.

Pažymėtina, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). CK 3.88 str. 1 d. nustatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Pažymėtina, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Suinteresuotas asmuo V. S. prašydamas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir nustatyti, kad jo dalis bendrame turte yra 1/3, o jo sutuoktinės J. S. 2/3, nurodė, kad ji šiuo metu vienintelė šeimoje gauna pajamas, skirtas šeimos būtinosioms išlaidoms, mokesčių mokėjimui. Taip pat nurodo, kad didesnę jai tenkančią turto dalį būtina nustatyti siekiant apsaugoti ne tik jos, bet ir pilnamečio sūnaus, kuriam šiuo metu yra reikalinga finansinė parama, interesus. Teismo vertinimu, skolininko teiginiai, kad jo sutuoktinės pajamos yra skirtos būtiniesiems šeimos poreikiams tenkinti ir iš jų negali būti vykdomas išieškojimas vertintini kritiškai, kaip siekis išsaugoti kuo didesnę turto dalį iš kurios nebūtų galimas išieškojimas. Nustačius, kad skolininko ir jo sutuoktinės santuoka nėra nutraukta ir santuokoje įgytas turtas nepadalintas, suinteresuoto asmens V. S. nurodyti teiginiai apie jų pilnamečio sūnaus interesų pažeidimą yra nepakankami, kad būtų galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nukrypimas nuo lygių dalių principo yra būtinas. Pažymėtina, kad vertinant, kokia apimtimi gali būti teisėtu pagrindu nukrypta nuo lygių dalių principo, būtina atsižvelgti į vykdymo proceso tikslus ir suderinti visų priešingą suinteresuotumą vykdymo procese turinčių asmenų pozicijas. Skolininko V. S. nurodytas prašymas dėl 1/3 skolininko turto dalies nustatymo bendrame sutuoktinių turte nesiderina su vykdymo proceso principais ir tikslu – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam bei realiam teismų ir kitų institucijų bei pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nustatyti didesnę skolininko sutuoktinės turto dalį bendrame sutuoktinių turte nėra teisinio pagrindo, nes tuomet būtų paneigti vykdymo proceso tikslai ir tai nesiderintų su išieškotojo interesų užtikrinimu.

Teismas, tenkindamas pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą, nenustatinėja išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio, kurios bus išskaičiuojamos iš skolininko V. S. sutuoktinės J. S. darbo užmokesčio, kadangi antstolis, teikdamas patvarkymą J. S. darbovietei, privalės nurodyti skaičiavimo tvarką, reglamentuojamą CPK 736 str. nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 3.110 str., CPK 290-292 str., 667 str., teismas

nutaria:

pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, kurį jai moka darbdavys S. K. įmonė (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.