Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Marijai Karpaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui V. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017 m. spalio 25 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui V. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (b. l. 3–7).

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jam buvo įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – per atsakovo darbovietę (b. l. 38).

Išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje (b. l. 39) nurodė, kad prašomas išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus ir sudarys galimybę tenkinti vaiko poreikius. Sprendimas dėl vaiko išlaikymo dydžio priimtinas įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį ir nepilnamečio poreikius.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Marija Karpaitė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės prašoma priteisti suma atitiktų ir tenkintų vidutinius vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, jog ieškovė G. D. ir atsakovas V. Š. gyvendami kartu susilaukė dukros K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Ieškovė taip pat augina sūnų R. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 57). Ieškovė nurodo, kad įvertinus įprastus būtinus dukros poreikius, jai tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro 300,00 Eur (b. l. 4). Ieškovė dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos mėnesinės pajamos buvo 500,00 Eur (b. l. 11), tačiau pasikeitus darbovietei jos pajamos sumažėjo. Šiuo metu ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna apie 290,00 Eur (b. l. 56). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 12). Nepilnametė dukra K. Š. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje 5 klasėje, lanko fotografijos būrelį ir neformaliojo švietimo būrelį „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 13). Teismui patikrinus Sodros duomenis, nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 410,00 Eur (b. l. 16–18). Patikrinus Nekilnojamojo turto duomenis, nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 19).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo dukros K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 150,00 Eur.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią tėvų atsakomybę už šių sąlygų vaikams sudarymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalys asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė uždirba 290,00 Eur, o atsakovas – 410,00 Eur per mėnesį (b. l. 16–18, 56). Ieškovės teigimu, atsakovas yra jauno amžiaus, tad dirba ir užsidirba, gauna pajamas, kitų vaikų neturi. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikui pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius, nes byloje duomenų apie vaiko teisių pažeidimus ieškovės atžvilgiu neregistruota. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad vaikas yra ugdomas, lanko mokyklą, būrelius (b. l. 13). Ieškovė nurodė, kad su atsakovu faktiškai pradėjo gyventi atskirai nuo 2017 metų rugpjūčio mėn. ir nuo to laiko atsakovas neteikė dukrai išlaikymo. Duomenų, jog atsakovas rūpintųsi nepilnamečiu vaiku, byloje nėra. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje (b. l. 39) nurodė, kad prašomas išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus ir sudarys galimybę tenkinti vaiko poreikius. Teismui nekyla abejonių, jog ieškovė savo pareigas vaikui vykdo tinkamai. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, kad išlaikymas būtų priteistas po 150,00 Eur per mėnesį ir sutinka su bylinėjimosi išlaidomis.

Atsakovas dirba, yra jauno, darbingo amžiaus, teismas duomenų apie tai, kad jis turi sveikatos sutrikimų neturi. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas ieškovės reikalavimų neginčija. Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir privalo vykdyti šią tėvo pareigą – teikti savo vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaiko ateitį. Ieškovė nurodė, kad dukrai tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro 300,00 Eur per mėnesį ir pateikė vaiko poreikius detalizuojančią lentelę (b. l. 4). Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaiko amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje taip pat nėra nepagrįstai padidintos. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, ugdymui ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Natūralu, kad vaikui taip pat tenka ir išlaidų būstui, komunaliniams mokesčiams, dalis. Pažymėtina, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus.

Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu visa vaiko išlaikymo ir auginimo našta tenka vienai ieškovei, kuri nors ir yra dirbanti, tačiau jos turtinė padėtis yra sunki, o susirasti papildomą darbą, viena augindama du nepilnamečius vaikus, ji neturi galimybės. Akivaizdu, jog ieškovė viena nepajėgi patenkinti visus vaiko poreikius. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi atsakovas privalo teikti savo nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo laikomi pagrįstais ir tenkinami – iš atsakovo V. Š. priteisiamas išlaikymas K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. spalio 24 d.) iki jos pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą motina G. D., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2017 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (b. l. 24–26). Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. nepilnamečiui vaikui K. Š. priteistino išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 105,00 Eur išlaidas sumokėtas UAB „Teisės angelai“ už ieškinio parengimą.

Iš byloje pateikto 2017 m. spalio 18 d. kasos pajamų orderio matyti, kad ieškovė sumokėjo 50,00 Eur UAB „Teisės angelai“ (5,00 Eur komisinis mokestis) (b. l. 15) ir iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad 2017 m. gruodžio 22 d. ieškovė pervedė UAB „Teisės angelai“ 50,00 Eur (b. l. 58–59).

CPK 56 straipsnyje nurodyti asmenys, galintys būti atstovais teismuose.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose.

Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas, nuosekliai plėtodamas ir aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, į CPK 56 straipsnio nuostatas, griežtai apibrėžiančias reikalavimus atstovams, nepateikus teismui duomenų apie pavedimo sutarties, atitinkančios CPK 56 straipsnio nuostatas, buvimą, ieškovės prašymas priteisti 105,00 Eur bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkintas.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinos 9,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bei 54,00 Eur žyminis mokestis ((150*12)*0,03), nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista, iš viso 63,79 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. spalio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant vaiko motiną G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2017 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2342-454/2018 (buvęs Nr. 2-28172-454/2017) taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 63,79 Eur (šešiasdešimt tris eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.