- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- I-3173-643/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Universal auto“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Universal auto“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,Universal auto“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kurį patikslino (b. l. 10–13), prašydama panaikinti:
1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MKG) 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. S-74 (7-50/2018), kuriuo patvirtinta papildomai priskaičiuoti 4 776,94 Eur delspinigių ir 1 560 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) bauda;
2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. sprendimą Nr. 69-3, kuriuo patvirtinta Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių AVMI) 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. (44.1)-FR0682-414 dalis dėl papildomai priskaičiuotų 4 776,94 Eur delspinigių ir 1 560 Eur PVM baudos;
3) Šiaulių AVMI 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. (44.1)-FR0682-414 dalį dėl papildomai priskaičiuotų 4 776,94 Eur delspinigių ir 1 560 Eur PVM baudos.
Skunde nurodo, kad pareiškėjai papildomai priskaičiuoti PVM delspinigiai ir PVM bauda todėl, kad ji neįvykdė Šiaulių AVMI reikalavimų, išdėstytų 2016 m. rugpjūčio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje FR1042. Teigia, jog jei būtų gavusi šią pažymą ir ją įvykdžiusi, PVM bauda ir PVM delspinigiai nebūtų skaičiuojami.
Pabrėžia, kad Šiaulių AVMI 2017 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-391 iš dalies klaidingai nurodoma, kad bendrovei išsiųsta operatyvaus patikrinimo pažyma (FR1042), kadangi vien registruoto laiško išsiuntimas nei įrodo, nei garantuoja, kad adresatas jį yra gavęs. Teigia, kad pareiškėja Šiaulių AVMI išsiųsto laiško negavo.
Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 36 straipsnio 1 punktą, mokesčio mokėtojas turi teisę gauti nemokamą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms įvykdyti, tačiau šiuo atveju dėl didelio mokesčio administratoriaus neatsargumo (nes operatyvinio patikrinimo pažyma išsiųsta tik registruotu laišku, nors prieš tai bendravimas vyko tik el. paštu), mokesčių mokėtojas, negavęs informacijos, negalėjo tinkamai įvykdyti savo mokestines prievoles ir įgyvendinti savo teises, t. y. gauti nemokamą informaciją, asmeniškai ar per tarpininką dalyvauti mokestiniame patikrinime, ištaisyti savo klaidas.
Nurodo, kad pareiškėja į mokesčių administratorių kreipėsi raštu ir 2017 m. rugsėjo 25 d. gavo 2016 m. rugpjūčio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymą. Šis faktas patvirtina, kad pareiškėja šios pažymos anksčiau tikrai nebuvo gavusi. Skunde nurodo ir tai, kad centrinio mokesčių administratoriaus 2018 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 69-3 gavo tik 2018 m. vasario 12 d., todėl kategoriškai nesutinka su centrinio administratoriaus padaryta išvada, kad pareiškėja yra kalta dėl padaryto pažeidimo ir nėra pagrindo atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių ir PVM baudos.
Teigia, kad MGK suklydo vertindama faktą, jog Šiaulių AVMI darbuotoja Dalia Repšienė siuntė du elektroninius laiškus bendrovės buhalterei L. S. su prašymais informuoti, ar bendrovė įvykdys 2016 m. rugpjūčio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje išdėstytus reikalavimus. MGK neįvertino, kad negavus šios pažymos, neįmanoma jos įvykdyti. Jei pažymą minėta darbuotoja būtų atsiuntusi, pareiškėja ją būtų įvykdžiusi, kadangi tą padarė tuomet, kai gavo pažymą.
Pareiškėja nesutinka su MGK padarytomis išvadomis, kadangi bendrovė 2016 m. balandžio 5 d. pataisė PVM deklaracijas už 2013 metus, t. y. permoka atsirado tik 2016 m. balandžio mėnesį, o ne 2013 metais, todėl taisymo metu buvo 22 593,77 Eur permoka. Tvirtina, kad mokėtinas PVM susidarydavo ne kiekvieną mėnesį ir ne didesnis kaip apie 2 000 Eur ir tik 2016 metais. Atkreipia dėmesį, kad bendrovė, iš UAB ,,ECAA Europe“ 2017 m. lapkričio mėnesį gavusi sąskaitą ištaisė deklaracijas už 2013 metus, minimas 2016 m. rugpjūčio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje, todėl gavo 15 290 Eur permoką. Anksčiau to padaryti negalėjo, kadangi vyko UAB ,,ECAA Europe“ mokestinis ginčas už periodą, kuris iš dalies sutapo su bendrovės mokestinio ginčo periodu. Be to, bendrovė 2016 m. balandžio 30 d. PVM deklaracijų už 2013 m. taisymo metu turėjo 22 593,77 Eur dydžio PVM permoką, o 2017 m. rugsėjo 30 d. mokestinio patikrinimo metu turėjo 19 872,45 Eur dydžio PVM permoką. Taip pat turėjo nuo 4 842,60 Eur iki 371,61 Eur dydžio PVM permokas įvairiais mėnesiais ir už taisymo laikotarpį 2013 m., todėl tai sudarė pagrindą atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių.
Pareiškėja, remdamasi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtintų Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių 7 dalies 1, 2, 3 punktais bei 8 dalies 1 punktu, teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog mokestis, nuo kurio papildomai priskaičiuotos ginčo delspinigiai ir bauda, sumokėtas, tai yra pagrindas panaikinti bendrovei papildomai priskaičiuotas 4 776,94 Eur palūkanas ir 1 560 Eur baudą.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–31).
Nurodo, kad Šiaulių AVMI atliko pareiškėjos PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei surašė 2017 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo aktą Nr. (41.2) FR0680-391 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiuota 53 883 Lt (15 605,60 Eur) PVM.
Pareiškėja vietos mokesčių administratoriui pateikė 2017 m. spalio 6 d. rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Išnagrinėjusi Patikrinimo aktą, su juo susijusią medžiagą bei pateiktas mokesčių mokėtojo (pareiškėjos) pastabas dėl patikrinimo akto, Šiaulių AVMI 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. (44.1)-FR0682-414 patvirtino Patikrinimo aktą ir jame apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą, apskaičiavo 4 776,94 Eur PVM delspinigių bei skyrė 1 560 Eur PVM baudą.
Šalies argumentai
Mokesčių mokėtojas, iš dalies nesutikdamas su Šiaulių AVMI sprendimu, pateikė 2017 m. lapkričio 22 d. skundą dėl apskaičiuotų delspinigių ir skirtos baudos centriniam mokesčių administratoriui. VMI, išnagrinėjusi minėtą skundą, 2018 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 69-3 patvirtino apskųstą vietos mokesčių administratoriaus sprendimo dalį.
Išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. vasario 26 d. skundą dėl VMI sprendimo, MGK 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. S-74 (7-50/2018) patvirtino centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą ir nusprendė neatleisti mokesčių mokėtojo nuo 4 776,94 Eur PVM delspinigių ir nuo 1 560 Eur PVM baudos mokėjimo.
Nurodo, kad vietos mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėja, neturėdama tiekėjo – UAB „ECAA Europe“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kuriose būtų išskirtas pardavimo PVM, įtraukė į PVM atskaitą už 2013 m. kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėn. 53 883 Lt, iš jų: už kovo mėn. – 16 777 Lt, už gegužės mėn. – 29 458 Lt, už liepos mėn. – 2 441 Lt, už rugpjūčio mėn. – 3 419 Lt, už lapkričio mėn. – 1 788 Lt. Taigi, pareiškėja sumažino mokėtinas PVM sumas. Pareiškėja nurodytus pažeidimus pripažino ir nepateikė jokių įrodymų, jog dėl šių pažeidimų nėra jos kaltės. Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Šiaulių AVMI patikrinimo metu mokesčių mokėtojui papildomai apskaičiavo 15 605,60 Eur PVM. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl apskaičiuotos mokesčio sumos nėra, ginčas kilęs tik dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudos mokėjimo.
Nagrinėjamu atveju savo kaltės nebuvimą pareiškėja iš esmės grindžia argumentais dėl jai tariamai neįteiktos (negautos) 2016 m. rugpjūčio 5 d. operatyvaus patikrinimo Nr. (41.2)FR1042-5650 pažymos. Nurodo, kad, jei ji būtų gavusi minėtą pažymą, joje nurodytus reikalavimus iki 2016 m. rugsėjo 2 d. pateikti patikslintas PVM deklaracijas būtų įvykdžiusi. VMI, remdamasi MAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo pareiga mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikantis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, teigia, kad netinkamas operatyvaus patikrinimo pažymos siuntimas niekaip negalėtų pateisinti pareiškėjos netinkamo pareigų vykdymo.
Atkreipia dėmesį, kad operatyvaus patikrinimo pažymą Šiaulių AVMI pareiškėjai išsiuntė registruotu laišku, t. y. vienu iš MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų. AB „Lietuvos paštas“ 2017 m. spalio 9 d. el. paštu vietos mokesčių administratorių informavo, jog pažyma registruota pašto siunta Nr. RN280675340LT išsiųsta UAB „Universal auto“ ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. įteikta šios bendrovės buhalterei L. S.. Siekdama paneigti šią aplinkybę, pareiškėja nurodo tik prielaidomis paremtus teiginius, jog minėta siunta galimai buvo įteikta kitam asmeniui.
Pažymi ir tai, jog Šiaulių AVMI specialistė Dalia Repšienė (surašiusi tiek operatyvaus patikrinimo pažymą, tiek Patikrinimo aktą) 2016 m. rugsėjo 6 d. ir 2016 m. rugsėjo 7 d. UAB „Universal auto“ buhalterei L. S. išsiuntė du el. laiškus, prašydama buhalterės informuoti, ar bendrovė, vykdydama 2016 m. rugpjūčio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje išdėstytą pasiūlymą, pateiks mokesčių administratoriui patikslintas PVM deklaracijas už 2013 m. kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėn. bei deklaruos atitinkamai sumažintas mokėtinas PVM sumas. Tai reiškia, kad pareiškėjai buvo žinoma apie jos atžvilgiu surašytą operatyvaus patikrinimo pažymą ir joje nurodytus pasiūlymus pateikti patikslintas PVM deklaracijas, tačiau mokesčių mokėtojas jokių veiksmų nesiėmė. Mokesčių administratoriui yra pavestas uždavinys padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas, tačiau jis tai gali padaryti tik mokesčių mokėtojui bendradarbiaujant. Šiuo atveju pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, o į Šiaulių AVMI specialistės siųstus el. laiškus jokių atsakymų nepateikė. Atsakovės vertinimu, išdėstytos aplinkybės tik patvirtina pareiškėjos kaltę dėl padarytų pažeidimų. Šiuo atveju nebuvo nuo mokesčių mokėtojo valios nepriklausiusių bei nenumatytų aplinkybių, dėl kurių buvo pažeistos PVMĮ 64 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo priskaičiuotų delspinigių ir baudos.
Atsakydama į pareiškėjos teiginius, kad dėl padarytos klaidos taisydama PVM deklaracijas už 2013 metus ji neturėjo naudos ir nepasinaudojo turima permoka; kad PVM permokas turėjo tiek 2016 m. balandžio 30 d., teikdama patikslintas deklaracijas už 2013 metus, tiek 2017 m. rugsėjo 30 d. mokestinio patikrinimo metu, pažymi, kad patikslintose PVM deklaracijose už 2013 m. kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėn. susidariusi grąžintina PVM suma (dėl nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukto 53 883 Lt PVM) buvo panaudota mokesčių nepriemokoms padengti, t. y. PVM, gyventojų pajamų mokesčio bei dalis sumos Patikrinimo akte apskaičiuotai 15 605,60 Eur PVM sumai padengti.
Teigia, kad žala valstybės biudžetui atsirado dėl to, jog pareiškėja deklaravo ne visą mokėtiną PVM sumą, o nepagrįstai padidinta apskaičiuota grąžintina iš biudžeto PVM suma buvo padengtos pareiškėjos mokesčių nepriemokos. Be to, iš byloje esančios delspinigių ataskaitos matyti, kad skaičiuodamas ginčo delspinigius, vietos mokesčių administratorius įvertino pareiškėjos turėtas permokas. Taigi, bendro pobūdžio teiginys / aiškinimas, kad egzistuojanti permoka, esant mokestinei nepriemokai, eliminuoja žalos atsiradimo aplinkybę, nesuderinamas su teisių ir pareigų vienovės principu.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teigia, jog Šiaulių AVMI, VMI ir MGK tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias mokestines prievoles, objektyviai bei visapusiškai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
Prie administracinės bylos prijungti MGK bylos Nr. 7-50/2018 du tomai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių AVMI, atlikusi bendrovės operatyvų patikrinimą, 2016 m. rugpjūčio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje (41.2)FR1042-5650 (toliau – OP pažyma) (MGK byla, 1 t., b. l. 23–25) bendrovei pasiūlė iki 2016 m. rugsėjo 2 d. pateikti patikslintas PVM deklaracijas už 2013 m. kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėn. ir deklaruoti sumažintą pirkimo PVM, nes nustatė PVM apskaičiavimo ir deklaravimo neatitikimus.
Bendrovė patikslintų PVM deklaracijų nepateikė, todėl Šiaulių AVMI pagal 2017 m. liepos 7 d. pavedimą tikrinti Nr. (41.2) FR0773-1501 (MGK byla, 1 t., b. l. 35–36) atliko bendrovės mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir, nustačiusi, kad bendrovė, neturėdama tiekėjo – UAB ,,ECAA Europe“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kuriose būtų išskirtas pardavimo PVM, įtraukė į PVM ataskaitą už 2013 m. kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėn. iš viso 53 883 Lt, surašė 2017 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo aktą Nr. (41.2) FR0680-391 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiuota 53 883 Lt (15 605,60 Eur) PVM (MGK byla, 1 t., b. l. 31–34).
Pareiškėja 2017 m. spalio 6 d. Šiaulių AVMI pateikė rašytines pastabas dėl patikrinimo akto (MGK byla, 2 t., b. l. 45–46).
Šiaulių AVMI 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. (44.1)-FR0682-414 patvirtino Patikrinimo aktą ir jame apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą 15 605,60 Eur PVM sumą, apskaičiavo 4 776,94 Eur PVM delspinigių bei skyrė 1 560 Eur PVM baudą (MGK byla, 2 t., b. l. 48–50).
Pareiškėja, iš dalies nesutikdama su Šiaulių AVMI sprendimu, pateikė 2017 m. lapkričio 22 d. skundą dėl apskaičiuotų delspinigių ir skirtos baudos centriniam mokesčių administratoriui. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2018 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 69-3 patvirtino Šiaulių AVMI sprendimo dalį (MGK byla, 1 t., b. l. 8–9).
Nesutikdama su VMI sprendimu, pareiškėja MGK pateikė 2018 m. vasario 26 d. skundą (MGK byla, 1 t., b. l. 1–4). MGK, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. S-74 (7-50/2018) patvirtino centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą ir nusprendė neatleisti mokesčių mokėtojo nuo 4 776,94 Eur PVM delspinigių ir nuo 1 560 Eur PVM baudos mokėjimo (b. l. 15–21).
Pareiškėja, nesutikdama su priimtais Šiaulių AVMI, VMI ir MGK sprendimais, kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4, 10–13). Pažymėtina, kad pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti centriniam mokesčių administratoriui ir MGK pateiktuose skunduose.
Šioje byloje ginčo dėl pareiškėjai papildomai apskaičiuotos 15 605,60 Eur PVM sumos nėra, ginčas kilo tik dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudos mokėjimo. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju ji turėtų būti atleista tiek nuo delspinigių, tiek nuo paskirtos baudos mokėjimo. Savo poziciją argumentuoja tuo, jog mokestis, nuo kurio buvo paskaičiuoti delspinigiai ir bauda, jau sumokėtas, o prievolė laiku neįvykdyta nesant jos kaltės (pareiškėja įrodinėja laiku negavusi OP pažymos), o be to, mokestinio patikrinimo metu ji turėjo PVM permoką, kuria nepasinaudojo, todėl žala biudžetui nepadaryta.
Delspinigių ir baudų skyrimo bei atleidimo nuo jų klausimus inter alia reglamentuoja MAĮ 100 straipsnis. MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas (2 punktas), kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą (3 punktas). Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.
Pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies ir nuo paskirtos baudos mokėjimo, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo.
PVMĮ 64 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Nustatyta, kad pareiškėja, neturėdama tiekėjo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, už 2013 m. kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėn. į PVM atskaitą iš viso įtraukė 53 883 Lt, taip sumažindama mokėtinas PVM sumas. Pareiškėja nurodytus pažeidimus pripažino ir nepateikė jokių įrodymų, jog dėl šių pažeidimų nėra jos kaltės.
Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad įstatymų leidėjas atleidimą nuo delspinigių ir baudų mokėjimo sieja ne tik su mokesčių mokėtojo kaltės nebuvimu, bet ir su jo paties pareiga šią faktinę aplinkybę įrodyti. Priešingu atveju atleidimas nuo delspinigių ir baudų mokėjimo pagal minėtas MAĮ nuostatas nėra galimas. Įrodinėjimo našta, jei mokesčių mokėtojas siekia pasinaudoti šia atleidimo nuo minėtų poveikio priemonių galimybe, tenka būtent mokesčių mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-364/2011, 2012 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1635/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju savo kaltės nebuvimą pareiškėja iš esmės grindžia argumentais dėl jai neva neįteiktos (negautos) OP pažymos. Teigia, kad, jei ji būtų gavusi minėtą pažymą, joje nurodytus reikalavimus iki 2016 m. rugsėjo 2 d. pateikti patikslintas PVM deklaracijas būtų įvykdžiusi.
Pažymėtina, kad MAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog už tinkamą mokesčių sumokėjimą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas. Jis privalo žinoti (išsiaiškinti) savo su mokesčių mokėjimu susijusias pareigas, jas tinkamai vykdyti ir jis negali teisinti savo paties pareigų nevykdymo kitų asmenų nepakankamai atlikta jo veiklos kontrole (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-182-662/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-556/2017, 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1197-602/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pritartina atsakovės atsiliepime išdėstytai pozicijai, jog net ir laikant, jog operatyvaus patikrinimo pažyma buvo išsiųsta netinkamai, tai niekaip negalėtų pateisinti pačios pareiškėjos netinkamo pareigų vykdymo. Bendrovės teigimu, OP pažymą mokesčių administratorius turėjo išsiųsti bendrovės buhalterei el. paštu, kadangi įprastai su mokesčių administratoriaus darbuotojai bendrovės buhalterė susirašinėjo el. paštu. Teismas su tokia pareiškėjos pozicija neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, OP pažymą Šiaulių AVMI bendrovei išsiuntė vienu iš MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, t. y. registruotu laišku (MAĮ 164 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš AB ,,Lietuvos paštas“ duomenų matyti, kad OP pažyma, išsiųsta bendrovei registruota pašto siunta Nr. RN280675340LT, įteikta 2016 m. rugpjūčio 9 d. bendrovės buhalterei L. S. (MGK byla, 1 t., b. l. 18). Net ir laikant, kad registruotas laiškas su OP pažyma bendrovės buhalterei neįteikta (nors, kaip teisingai nurodė MGK sprendime, byloje esantys duomenys neleidžia daryti tokios išvados), iš pateiktų duomenų matyti, kad Šiaulių AVMI darbuotoja Dalia Repšienė (surašiusi tiek OP pažymą, tiek Patikrinimo aktą) 2016 m. rugsėjo 6 d. ir 2016 m. rugsėjo 7 d. bendrovės buhalterei išsiuntė du el. laiškus, prašydama jos informuoti, ar bendrovė, vykdydama OP pažymoje išdėstytą pasiūlymą, pateiks mokesčių administratoriui patikslintas deklaracijas už 2013 m. kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėn. ir deklaruos atitinkamai sumažintas mokėtinas PVM sumas (MGK byla, 1 t., b. l. 14–16). Pati pareiškėja skunde tvirtina, kad susirašinėjimas su mokesčių administratoriumi vyko el. paštu, vadinasi, gavus Šiaulių AVMI darbuotojos laiškus, bendrovei tapo žinoma apie jos atžvilgiu surašytą OP pažymą ir joje pateiktus pasiūlymus, tačiau ji jokių veiksmų nesiėmė. Į Šiaulių AVMI specialistės el. laiškus neatsakė. Kaip nurodo skunde pareiškėja, į mokesčių administratorių ji kreipėsi 2017 m. rugsėjo 25 d., tuomet ir gavo OP pažymą, kurią įvykdė. Tvirtinta, kad jeigu Šiaulių AVMI specialistė būtų atsiuntusi OP pažymą el. paštu, bendrovė būtų ją įvykdžiusi, nes tą padarė, kai ją gavo. Teismas šiuos pareiškėjos skundo teiginius vertina kritiškai, kadangi pareiškėja nepagrindė, kodėl ji, gavusi el. laiškus iš Šiaulių AVMI specialistės, nesiėmė jokių veiksmų ir tik 2017 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi dėl OP pažymos. Toks pareiškėjos neveikimas niekuo nepagrįstas, todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėja neįrodė savo nekaltumo dėl padarytų pažeidimų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog teismas sutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad mokesčių administratoriui yra pavestas uždavinys padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas (MAĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau jis tai gali padaryti tik mokesčių mokėtojui bendradarbiaujant (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-851/2011).
Vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu, mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies ir nuo paskirtos baudos mokėjimo, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Atkreiptinas dėmesys, jog MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarytų prielaidas taikyti šį atleidimo nuo baudos (ir delspinigių) pagrindą, be kita ko, nelaikomi mokesčių mokėtojo veiksmai ar neveikimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad aptariamas atleidimo nuo delspinigių ir baudos mokėjimo pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-941/2013, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1930/2013, 2014 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-947/2014 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, teismas pritaria atsakovei, jog nagrinėjamos bylos atveju nuo mokesčių mokėtojo valios nepriklausiusių bei nenumatytų aplinkybių, dėl kurių buvo pažeistos PVMĮ 64 straipsnio 1 dalies nuostatos, nebuvo.
Pareiškėja skunde nurodo ir tai, kad dėl padarytos klaidos taisant PVM deklaracijas už 2013 metus neturėjo naudos ir nepasinaudojo turima permoka. Nurodo, kad PVM permokas turėjo tiek 2016 m. balandžio 30 d., teikdama patikslintas deklaracijas už 2013 metus, tiek 2017 m. rugsėjo 30 d. mokestinio patikrinimo metu.
Pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies ir nuo paskirtos baudos mokėjimo, kai jo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui. Pažymėtina, jog mokestinė nepriemoka savaime paneigia aplinkybę, kad mokesčių mokėtojas savo veika nepadarė žalos biudžetui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-753/2011, 2011 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-796/2011 ir kt.). Taigi, laiku neįvykdžius pareigos sumokėti mokesčius, jau yra padaroma žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-505/2014).
Iš MGK bylos medžiagoje esančios delspinigių ataskaitos (MGK byla, 2 t., b. l. 11–12) matyti, kad mokesčių administratorius, skaičiuodamas ginčo delspinigius, į bendrovės turimas permokas atsižvelgė. Be to, bendrovė, savo skaičiavimų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie neteisingai apskaičiuotą ginčo delspinigių dydį, nepateikė (MAĮ 67 straipsnio 2 dalis). Kaip nurodyta VMI sprendime, bendrovės patikslintose PVM deklaracijose už 2013 m. kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėn. susidariusi grąžintina iš biudžeto PVM suma (dėl nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukto 53 883 Lt) buvo panaudota mokesčių nepriemokoms padengti, t. y. PVM, GPM bei dalis sumos pagal Patikrinimo aktą papildomai apskaičiuotai 15 605,60 Eur PVM sumai padengti. Taigi, šiuo atveju valstybės biudžetui atsirado žala dėl to, kad bendrovė deklaravo ne visą mokėtiną PVM sumą. Šiame kontekste dar kartą paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje A556-505/2014, kurioje teismas nurodė, kad bendro pobūdžio teiginys / aiškinimas, kad egzistuojanti permoka, esant mokestinei nepriemokai, eliminuoja žalos atsiradimo aplinkybę, nesuderinamas su teisių ir pareigų vienovės principu; nesant balanso atitinkami visuomeniniai santykiai išsiderina ir taip padaroma žala vienai iš visuomeninio santykio šalių arba šalims.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad bendrovė yra kalta dėl padaryto pažeidimo ir nėra pagrindo jos atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių ir skirtos baudos mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Taip pat nėra pagrindo ir MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu atleisti bendrovę nuo apskaičiuotų delspinigių ir skirtos baudos. Todėl darytina išvada, jog Šiaulių AVMI, VMI ir MGK tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias mokestines prievoles, objektyviai bei visapusiškai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, kuriuos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Universal auto“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.