Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. K., gimusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Dėl aptariamo administracinio nusižengimo Pareiškėjai buvo paskirta administracinė nuobauda – 295 Eur dydžio bauda.

II. Skundo argumentai

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo išvados

R. K. skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimus, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. Teismas pažymi, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje išvardyti veiksmai yra alternatyvūs ir tam, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį, užtenka nustatyti bent vieną iš išvardytų požymių. ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nėra būtinas padarinių atsiradimas, todėl administracinei atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš išvardytų veiksmų padarymo, nepriklausomai ar dėl to kilo kokių nors padarinių (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-228-493/2023).

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjai administracinė nuobauda – 295 Eur dydžio bauda – buvo paskirta už tai, kad ji, 2025 m. lapkričio 5 d. 21.20 val. būdama Bendrovės vadove, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2025 m. birželio 16 d.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pareiškėja už Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2024 m. nepateikimą nubausta teisėtai ir pagrįstai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde nurodo, kad ji nepateikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) už 2024 m. dėl to, nes nežinojo ir nesuprato, kad deklaracijas reikia teikti net ir tada, kai Bendrovė nevydo jokios ekonominės veiklos. Teismas pažymi, kad ANK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Taigi, asmens manymas, kad nedaro administracinio nusižengimo, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos. Byloje nustatyta, kad R. K., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2024 m. pateikė tik 2025 m. gruodžio 4 d., t. y. praėjus įstatyme nustatytam terminui (nagrinėjamu atveju iki 2025 m. birželio 15 d.). Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių R. K. negalėjo pateikti metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) už 2024 m. laiku. Tai, kad, kaip pati pareiškėja nurodo, kad nežinojo, jog reikia pateikti minėtą deklaraciją, rodo pačios kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nerūpestingumą. Be to, pažymėtina, kad Pareiškėja, būdama Bendrovės vadovė, turi žinoti ir vadovautis MAĮ, kuris nurodo, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (MAĮ 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktais). Be to, mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui (MAĮ 66 ir 73 straipsniai). Teismas atkreipia dėmesį, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad R. K. analogišką administracinį nusižengimą padarė ne pirmą kartą (2024 m. lapkričio 15 d. (ROIK: (duomenys neskelbtini)), taigi kaip Bendrovės vadovė turėjo žinoti, kad Deklaraciją turėjo pateikti net ir nevykdant jokios ekonominės veiklos. Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad Bendrovė 2024 m. neturėjo jokių pajamų, todėl pavėluotas Metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) pateikimas jokio nuostolio valstybei nepadarė ir jokių neigiamų padarinių dėl to neatsirado, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, administracinei atsakomybei kilti pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį pakanka nustatyti deklaracijos nepateikimo ar pavėluoto pateikimo faktą ir nereikia nustatyti padarinių atsiradimo fakto, kadangi šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali.

Taigi teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Skundu Pareiškėja taip pat prašo sumažinti Nutarimu jai paskirtą administracinę nuobaudą – 295 Eur dydžio baudą, t. y. sankcijoje nustatytam vidurkiui lygią baudą.

ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

R. K. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Teismas pažymi, kad nors ir pavėluotai, tačiau R. K. dar iki skundžiamo nutarimo priėmimo, t. y. 2025 m. gruodžio 4 d., pateikė Deklaraciją. Taigi nustatytas pažeidimas yra pašalintas ir tai turi reikšmės dėl administracinės nuobaudos individualizavimo. Be to, dėl šios priežasties pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 187 straipsnio 2 dalyje, įrodytas šioje byloje, yra mažesnio pavojingumo laipsnio negu rūšinis šio administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnis.

Skundžiamu nutarimu buvo konstatuota, kad nėra R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y., kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Kita vertus, Pareiškėja skunde nurodo, kad ji pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą, jį padarė dėl nepakankamo supratimo apie pareigą teikti deklaracijas, kai Bendrovė nevykdo jokios ekonominės veiklos. Pareiškėja pasižadėjo daugiau tokio pobūdžio administracinių nusižengimų nedaryti, nes nuo šiol visais klausimais ji kreipiasi į apskaitininkę. Taigi Pareiškėja iš esmės neneigia administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pripažįsta R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad ji prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad Pareiškėja per paskutinius penkerius metus keturis kartus traukta administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir vieną kartą bausta administracine tvarka už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirtos baudos sumokėtos, administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą. Taigi negalima daryti neabejotinos išvados, kad Pareiškėja visą laiką itin preciziškai laikėsi visuotinai priimtų elgesio taisyklių.

Teismas, atsižvelgdamas į R. K. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes (nesukėlė didesnių neigiamų padarinių), jos atsakomybę lengvinančią (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir sunkinančią aplinkybę (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), asmenybę (ne kartą traukta administracinėn), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mažina skundžiamu nutarimu paskirtą baudą iki 230 Eur, t. y. iki artimos sankcijoje nustatytos minimalios baudos. Skirti dar mažesnę baudą sankcijos ribose nėra pagrindo dėl anksčiau aptartų aplinkybių. Teismo vertinimu, 230 Eur dydžio bauda yra teisinga ir proporcinga Pareiškėjos padarytam administraciniam nusižengimui ir jos asmenybei, nevaržo jos teisių labiau nei būtina ANK 22 straipsnyje nustatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Institucijos Nutarimas atitinkamai keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

R. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)):

1) pripažinti R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkė prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

2) paskirti R. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą 230 (dviejų šimtų trisdešimt eurų) Eur dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeista.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.