- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- 2S-387-613/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Viarmi Statyba“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Litspringas”
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Viarmi Statyba“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Viarmi Statyba“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Litspringas” dėl 38 715,55 Eur skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Viarmi Statyba“ kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl 38 715,55 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Litspringas”. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti skolininkės turto – nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, taip pat piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkei bei esančių pas trečiuosius asmenis, areštą 38 715,55 Eur sumai. Nurodė, jog prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti, nes, atsižvelgiant į skolininkės elgesį bei finansines galimybes, yra vėluojama atsiskaityti su kreditore pagal sutarties sąlygas, nesilaikoma prisiimtų įsipareigojimų, skolininkės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų pareiškime nurodytam reikalavimui patenkinti gali nepakakti, kreditorei kaip juridiniam asmeniui skolos suma yra labai didelė, todėl yra reali grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutarė išieškoti iš skolininkės UAB “Litspringas” 38 715,55 Eur prievolei įvykdyti, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 14 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei UAB „Viarmi Statyba“. Taip pat Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi kreditorės prašymu skolininkei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininkės turto areštas 38 715,55 Eur sumai.Teisme 2017 m. lapkričio 20 d. gautas skolininkės atskirasis skundas, kuriuo skolininkė prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį, nes kreditorės argumentai ir nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu buvo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, yra visiškai nepagrįstos ir neatitinkančios tikrovės. Nurodė, kad skolininkės įstatinis kapitalas siekia 2 000 000 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. skolininkė pasiekė 169 293 Eur grynojo pelno, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto už 2 116 784,12 Eur, todėl dėl vien šių aplinkybių yra akivaizdu, jog skolininkė finansiškai yra pajėgi patenkinti 38 715,55 Eur kreditorės reikalavimą, ir tokia suma skolininkei nėra itin reikšminga, dėl kurios galėtų pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas ar net tapti neįmanomu. Pažymėjo, jog skolininkė šio kreditorės reikalavimo nepripažįsta, nes jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl jo skolininkė pateikė prieštaravimus teismui, be to, skolininkė 2017 m. lapkričio 13 d. yra pareiškusi pretenziją kreditorei dėl 50 257,40 Eur delspinigių apmokėjimo. Dėl šių dviejų priežasčių skolininkė šių sumų kreditorei neapmoka, ir kreditorės argumentai, kad skolininkės elgesys bei finansinės galimybės kelia abejonių ar skolininkė yra pajėgi patenkinti šį reikalavimą yra visiškai nepagrįstos. Galiausiai, net jei kreditorės reikalavimas būtų patenkintas, jis nepadarytų jokios grėsmės teismo sprendimo vykdymui, sprendimo vykdymas netaptų sudėtingesnis ar neįmanomas, nes skolininkės įmonės finansinė padėtis yra gera, įmonė turi daug nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir nepripažįsta kreditorės reikalavimo dėl visai kitų priežasčių nei nurodė kreditorė, šio reikalavimo patenkinimas nepadarytų jokios grėsmės skolininkės finansinei būklei.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi skolininkės UAB „Litspringas” atskirąjį skundą ir prašymą dėl laikinųjų priemonių panaikinimo tenkino, panaikino Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi skolininkės UAB „Litspringas”, juridinio asmens kodas 304419657, atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – 38 715,55 Eur sumos kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą, o jo nesant ar esant nepakankamai, skolininko sąskaitose esančių piniginių lėšų, neviršijant 38 715,55 Eur sumos, areštą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymui su kreditoriumi UAB „Viarmi Statyba“, juridinio asmens kodas 302861993; kreditorės UAB „Viarmi Statyba“ prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo skolininko UAB „Litspringas” atžvilgiu atmetė. Teismas sprendė, kad priimant skundžiamą nutartį, nebuvo žinomos kai kurios bylos aplinkybės, kurios paaiškėjo tik skolininkei pateikus atskirąjį skundą, ir tai įtakojo būtent tokio turinio skundžiamos nutarties priėmimą. Teismas, konstatavo, kad pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, jog 38 715,55 Eur kreditorės reikalavimo įmonė nebūtų pajėgi padengti, skolininkės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad skolininkės įmonės turtinė padėtis yra gera, ji yra stabiliai veikianti ir moki įmonė, kuri iš savo veiklos gauna pastovias pajamas, todėl kreditorės pareiškimo reikalavimų suma skolininkei negali būti laikoma didele. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, skolininkės atžvilgiu nėra iškelta ir nagrinėjama jokių kitų bylų. Todėl sprendė, kad nėra jokio pagrįsto pagrindo abejoti skolininkės finansine padėtimi ir sugebėjimu vykdyti teismo sprendimus, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant tam objektyvaus pagrindo, nepagrįstai varžytų skolininkės teises ir teisėtus interesus, būtų pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Kreditorė UAB „Viarmi Statyba“ teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai vertino skolininkės pateiktus įrodymus, nesigilino į skolininkės atskirajame skunde nurodytus argumentus, todėl priėmė visiškai nepagrįstą Nutartį.Skolininkė neįrodė, jog jos finansinė padėtis yra gera, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų nepagrįstas skolininkės turto suvaržymas.Skolininkės pateiktos 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos (toliau — Ataskaita) 15 grafoje grynasis pelnas (nuostoliai) nurodyta suma įrašyta skliausteliuose, t. y. (169 293), o pagal Ataskaitos apačioje pateiktą pastabą (Biologinis turto tikrosios vertės pokyčio eilutėje tikrosios vertės sumažėjimas rodomas skliaustuose arba su minuso ženklu. Sąnaudos, t. y. grynąjį pelną mažinanti suma, įrašoma skliaustuose arba su minuso ženklu, todėl nurodyta suma reiškia ne grynąjį pelną, o skolininkės per ataskaitinį laikotarpį turimą nuostolį. Taigi, skolininkas melagingai atskirajame skunde nurodė, jog 169 293 Eur yra jos grynasis pelnas, kadangi iš tikrųjų tai yra jos nuostolis.Ataskaitoje yra akivaizdžiai padidintos papildomos veiklai vykdyti skirtos administracinės išlaidos, kurios sudaro net 96 proc. visų per laikotarpį uždirbtų pajamų.Skolininkė nepateikė balanso, todėl nėra galimybės patikrinti, iš kokių lėšų įsigytas ilgalaikis turtas, kas sudaro įmonės trumpalaikį turtą, bei koks yra įmonės kapitalas, kas įrodo, jog ji vengia įrodyti tikrąją finansinę padėtį, kuri, tikėtina, yra prasta.Teismas neatsižvelgė, jog nuo VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kurio sudarymo data yra 2017 m. kovo 23 d., praėjo daugiau nei 8 mėnesiai, kas sąlygoja, jog nurodyti duomenys galėjo pakisti ir šiuo metu neatitikti tikrovės.CPK 198 straipsnio 2 dalis numato, jog „ <...> Jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas įstatymu nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas“. Šiuo atveju, skolininkas pateikė jos teigimu įrodymus dėl turto įsigijimo, tačiau iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų neaišku, kas buvo įsigyta, kadangi šalia nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų skolininkė nepateikė jų vertimo.Skolininkė UAB „Litspringas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti tiek ieškinio prima facie pagrįstumą, tiek įsitikinti egzistuojant grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.Teismų praktikoje taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ši prezumpcija nėra absoliuti ir per se nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė.UAB „Litspringas“ finansiškai yra pajėgus patenkinti 38 715,55 Eur reikalavimą ir tokia suma UAB „Litspringas“ nėra itin reikšminga finansiškai, dėl kurios galėtų būti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas ar net tapti neįmanomu. UAB „Litspringas“ yra sumokėjusi UAB „Viarmi Statyba“ sumų už 154 498,01 Eur, kas yra patvirtinta UAB „Viarmi Statyba“ pateiktuose dokumentuose. Todėl visiškai nepagrįsti UAB „Viarmi Statyba“ samprotavimai apie tai, jog UAB „Litspringas“ yra neva nepajėgi patenkinti UAB „Viarmi Statyba“ reikalavimų, dėl ko būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.UAB „Litspringas“ yra neseniai įkurta įmonė stambiam gamybiniam verslo projektui realizuoti, kuri šiuo metu į gamybinę veiklą investuoja daug tiek akcininkų, tiek bankų lėšų, kad galėtų vykdyti veiklą, kurią realiai pradėjo vykdyti tik baigus statybos darbus, dėl kurių yra kilęs ginčas tarp UAB „Viarmi Statyba” ir UAB „Litspringas”, todėl visiškai normalu, jog šiuo metu UAB „Litspringas“ veikla negali būti pelninga. UAB „Litspringas“ pradėta veikla vyksta pagal akcininkams ir bankams pateiktą veiklos planą ir UAB „Litspringas” nėra gavęs jokių pretenzijų dėl nesavalaikio atsiskaitymo iš kitų kreditorių.UAB „Viarmi Statyba“ argumentai, jog UAB „Litspringas“ elgesys bei finansinės galimybės kelia abejonių ar UAB „Litspringas“ yra pajėgus patenkinti šį reikalavimą yra visiškai nepagrįstos, kadangi pati UAB „Viarmi Statyba“ nepateisinamai ilgą laiką vėlavo įvykdyti prievoles UAB „Litspringas“ atžvilgiu ir UAB „Litspringas“ pareiškė pretenziją dėl 50 257,40 Eur delspinigių (dėl neįvykdytos rangos sutarties) apmokėjimo. Todėl iš esmės dėl šių dviejų priešpriešinių reikalavimų vyksta ginčas Plungės rajono apylinkės teisme.Finansinės atskaitomybės prievolės yra įgyvendinamos kartą į metus, net ir šios dienos nekilnojamojo turto registro išrašas būtų tapatus 2017 m. kovo 23 d. išrašui, todėl UAB „Viarmi Statyba“ argumentas, kad pateiktas išrašas neatitinka tikrovės, kad duomenys galėjo kisti, yra nepagrįstas. Be to, kartu su UAB „Litspringas“ atskiruoju skundu buvo pateiktas ilgalaikio turto sąrašas pagal apskaitos grupes, kuris buvo sudarytas 2017 m. lapkričio 16 d., taigi UAB „Viarmi Statyba“ samprotavimai, jog UAB „Litspringas“ pateikta informacija yra nebeaktuali, yra visiškai nepragrįsti.PVM sąskaitų faktūrų esminė informacija yra prekių įsigijimo kainos, o ši informacija yra akivaizdžiai suprantama, todėl nėra prasmės išversti šiuos dokumentus į lietuvių kalbą, kadangi aplinkybė kokia konkreti prekė buvo nusipirkta yra visiškai nereikšminga ir nedaro jokios įtakos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.Net jei UAB „Viarmi Statyba“ reikalavimas būtų patenkintas, šis reikalavimas nepadarytų jokios grėsmės teismo sprendimo vykdymui, t. y. teismo sprendimo vykdymas netaptų sudėtingesnis ar neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Litspringas“ įmonės finansinė padėtis yra gera, ši įmonė turi daug nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, nepripažįsta UAB „Viarmi Statyba“ reikalavimo dėl visai kitų priežasčių nei nurodė UAB „Viarmi Statyba“, šio reikalavimo patenkinimas nepadarytų jokios grėsmės UAB „Litspringas“ finansinei būklei, todėl 2017 m. lapkričio 23 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos teisėtai ir pagrįstai, o UAB „Viarmi Statyba“ atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, kuria panaikintos skolininkei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir antra, ieškovas turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Nesant bent vienos iš šių sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. pagal kreditorės UAB „Viarmi Statyba“ pareiškimą nutarė išduoti teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės UAB „Litspringas” 38 715,55 Eur prievolei įvykdyti, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 14 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi kreditorės prašymu skolininkei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininkės turto areštas 38 715,55 Eur sumai.Skolininkė UAB „Litspringas” pateikė atskirąjį skundą, kuriuo skolininkė prašė panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį, motyvuodama tuo, kad jos finansinė būklė yra gera ir nėra jokios grėsmės galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, jog kreditorės reikalavimo nepripažįsta ir yra pareiškusi pretenziją 50 257,40 Eur sumai.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino skolininkei taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Sprendė, kad pagal pateiktus skolininkės dokumentus nėra jokio pagrindo abejoti skolininkės finansine padėtimi ir gebėjimu vykdyti teismo sprendimus, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant tam objektyvaus pagrindo, nepagrįstai varžytų skolininkės teises ir teisėtus interesus, būtų pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai. Kreditorė pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia iš esmės vienu argumentu, jog skolininkė neįrodė, kad jos finansinė padėtis yra gera, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino skolininkės pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai panaikino skolininkės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas savo formuojamoje praktikoje yra konstatavęs, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.Nors nei kreditorė atskirajame skunde, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodo motyvų dėl kreditorės reikalavimų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino pareiškimo reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad kreditorei palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kreditorės byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad pareikšti reikalavimai yra prima facie pagrįsti, kadangi kreditorė aiškiai suformulavo pareiškimo faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuos grindžia pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.Antroji būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi šios nutarties 14 punkte nurodytas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).Kreditorė, prašydama pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog, atsižvelgiant į skolininkės elgesį bei finansines galimybes, yra vėluojama su kreditore atsiskaityti pagal sutarties sąlygas, nesilaikoma prisiimtų įsipareigojimų, skolininkės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų pareiškime nurodytam reikalavimui patenkinti gali nepakakti, kreditorei kaip juridiniam asmeniui skolos suma yra labai didelė, todėl yra reali grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, dėl to laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti.Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką preziumuojama, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Ši prezumpcija nėra absoliuti, tačiau pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškinio reikalavimus) ir taip paneigti minėtą prezumpciją tenka šaliai, kuri yra suinteresuota laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015).Kreditorė atskirajame skunde nurodo, jog skolininkės neįrodė, kad jos finansinė padėtis yra gera, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas skolininkės turto suvaržymas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus skolininkės įrodymus apie skolininkės turimą ilgalaikį turtą, nekilnojamąjį turtą, pelną (nuostolius) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., sprendė, kad skolininkės turtinė padėtis yra gera. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkė teismui nepateikė pakankamai duomenų apie savo turtinę padėtį. Nors skolininkė pateikė pelno (nuostolių) ataskaitą, ilgalaikio turto sąrašą, VĮ Registrų centro išrašą apie turimą nekilnojamąjį turtą, tačiau atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog per klaidą buvo nurodyta, kad skolininkė pasiekė 169 293,00 Eur grynąjį pelną, iš tikrųjų tai yra įmonės nuostoliai, kad skolininkė yra sudariusi refinansavimo sutartis su banku, o duomenų apie įsipareigojimus kreditoriams, lėšas banko sąskaitose ir pan., gaunamus užsakymus ir kitus duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie dabartinę įmonės finansinę būklę bei jos veiklos perspektyvas, nepateikė. Skolininkė nepateikė balanso, iš kurio būtų galima nustatyti tikrąją įmonės turtinę padėtį, t. y. ar įmonė turi savo kapitalo, ar visas skolininkės turtas įgytas iš skolintų lėšų, kokie yra kreditoriai įsipareigojimai, nepateikė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad dabartinė skolininkės finansinė padėtis nekelia jokių abejonių dėl jos galimybių įvykdyti teismo sprendimą, jei šis būtų palankus kreditorei.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant tam objektyvaus pagrindo, nepagrįstai varžytų skolininkės teises ir teisėtus interesus, būtų pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog skolininkė neįrodė, jog jos turtinė padėtis nekelia jokių abejonių dėl jos galimybių įvykdyti teismo sprendimą, jie šis būtų palankus kreditorei, ir kad yra pagrindas palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis, kuria taikytas skolininkės turtui areštas, pasisakytina dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ar jų taikymas nepažeidžia skolininkės teisių ir interesų nesuteikiant kreditorei nepagrįsto prioriteto. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-525/2011).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių, kurios atžvilgiu tokios priemonės taikomos, tačiau vien tai nesudaro pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamas proporcingumo principas ir laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos. Antra, teismų praktikoje, taikant turto areštą, paprastai pirmenybė teikiama kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštui, o tik šio turto nesant ar nepakankant visai reikalavimo sumai užtikrinti, areštuojamos atsakovo piniginės lėšos. Trečia, taikant laikinąsias apsaugos priemones, tikslinga iš areštuojamų lėšų leisti atsiskaityti tik su ieškovu, valstybės ir VSDFV biudžetais bei darbuotojais (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-470/2010). Nagrinėjamu atveju Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą – visų pirmą areštuotas kilnojamasis ir nekilojamasis turtas, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos pareikšto reikalavimo ribose. Be to, skolininkei leista atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymui su kreditore. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu, daro išvadą, kad taikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis nepažeidžiamas proporcingumo principas ir jų taikymas nesuteikia kreditorei nepagrįsto prioriteto. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje abiejų šalių pateiktus argumentus bei įrodymus dėl šios nutarties 14 punkte nurodytų sąlygų (ne)egzistavimo, todėl nepagrįstai panaikino skolininkės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, esant visoms būtinoms sąlygoms tokias priemones taikyti. Dėl to skundžiama teismo nutartis naikinama ir paliekama galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis.Atkreiptinas skolininkės dėmesys, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 148 straipsnis, 149 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.