- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 1A-711-380-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-03139-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- R. Z., N. B., R. B.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas, Zigmantas Benetis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Z. ir N. B. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str. bauda 38 MGL (4940 Lt), N. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str. bauda 34 MGL (4420 Lt). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmę nuteistiesiems R. Z. ir R. B. įskaitytas sulaikyme būtas laikas – dvi dienos nuo 2010-08-26 iki 2010-08-28 prilygintos 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 str. 4 d. nuteistojo R. Z. nušalinimas nuo pareigų paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Z. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, ir dėl to valstybė patyrė didelės žalos, t.y. R. Z., būdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos Sargybų būrio vyresniuoju specialistu, netinkamai atliko tarnybines pareigas, pažeidė VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos Sargybų būrio Pagėgių rinktinės vado 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3-1145 patvirtinto vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 20 punkto reikalavimą, t.y. siekiant užtikrinti tinkamą užkardos funkcionavimą, organizuoti pasienio sargybų tarnybą ir jos vykdymo kontrolę, 23 punkto reikalavimą, t.y. vykdyti pasienio teisinio režimo kontrolę priskirtoje užkardos veikimo teritorijoje ir vykdant užduotį pagal savo kompetenciją priimti sprendimus. R. Z. nesilaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006-10-06 vado įsakymu Nr. 4-706 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 28 punkto reikalavimo – duomenis tarnybiniame žiniaraštyje įrašyti iki nurodyto laiko intervalo pradžios, 59.1 punkto reikalavimo – vykdant tarnybinę užduotį, pasienio sargybos pareigūnai privalo vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, bei būti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis, 62.9 punkte nurodyto – draudimo turėti su savimi ir naudotis tarnybos metu ryšio priemonėmis, neįrašytomis tarnybiniame žiniaraštyje, 71 punkto ir 71.1 punkto reikalavimo būnant sargybos vyresniuoju nedelsiant imtis priemonių neteisėtiems veiksmams nutraukti, pažeidėjams sulaikyti ir pranešti užkardos pamainos vyresniajam arba užkardos budėtojui apie pastebėtus neteisėto valstybės sienos kirtimo pėdsakus (požymius), nesilaikė sargybos „Stebėjimo postas“ reikalavimų, numatytų minėtų nuostatų 181 p. – 182 p. nustatyti aptikto objekto aptikimo laiką, objekto pavadinimą, aptikimo vietą, aptikto objekto judėjimo parametrus, išėjimo už stebėjimo sektoriaus ribas, valstybės sienos kirtimo nenustatytoje vietoje laiką ir koordinates bei būnant sargybos vyresniuoju pranešti duomenis apie objektą, jei objektas juda į kitą savo arba kitos užkardos stebėjimo posto stebėjimo sektorių (zoną), šiai pasienio sargybai, bei nesilaikė VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos vado 2009-02-02 instrukcijos sargyboms 7 punkto reikalavimo – tarnybos žiniaraščio II ar IV dalyje įrašyti visus sargybos pastebėjimus, t.y. 2010-08-26, 8.30 val., iš Vileikių užkardos išvykdamas vykdyti pasienio sargybą, R. Z., būdamas sargybos vyresniuoju bei atsakingu už tarnybos žiniaraščių pildymą ir privalėdamas į tarnybos žiniaraštį įrašyti pasieniečių turimas ryšio priemones, turėjo savo mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“ 5310, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neįrašė 2010-08-25 pasienio sargybos tarnybiniame žiniaraštyje Nr. 22RN-1655RN skirtoje grafoje ,,Skiriamos tarnybos priemonės“, taip pat neįrašė pasieniečių N. B. ,,Samsung“, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Nokia RM-217, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. V. ,,Samsung“, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų asmeninių mobiliojo ryšio telefonų duomenų bei netinkamai organizavo pasienio sargybų tarnybą ir jos vykdymo kontrolę, netinkamai vykdė pasienio teisinio režimo kontrolę priskirtoje užkardos veikimo teritorijoje, t.y. 2010-08-26, laikotarpiui nuo 8.30 val. iki 21.30 val., būdamas paskirtas vykdyti pasienio sargybas ,,patrulis, stebėjimo postas“, 9.56 val., atvykęs tarnybiniu automobiliu ,,Mitsubichi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos Sargybų būrio pasieniečiu N. B. į pasienio sargybos vietą, kvadratą 31L8, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį pastatė galu į Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir vykdydamas tarnybą kartu su N. B., apie 12 val. pastebėjęs prie Rusijos Federacijos teritorijos kranto plaukiančius du asmenis su motorine valtimi, nefiksavo šio aptikto objekto aptikimo laiko, aptikimo vietos, judėjimo parametrų ir neįrašė šių duomenų į tarnybinį žiniaraštį, nutraukė šio objekto stebėjimą ir apie pastebėtą objektą neinformavo šalia esančių sargybų bei neinformavo užkardos budėtojo, t.y. privalėdamas nepertraukiamai stebėti valstybės sieną ir užtikrinti jos apsaugą, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, nutraukė valstybės sienos stebėjimą ir sudarė sąlygas įvykdyti nusikalstamą veiką - kontrabandą, dėl to R. Z. ir N. B. saugomame pasienio ruože, esančiame (duomenys neskelbtini), 2010-08-26, apie 12.20 val., Nemuno upe, Rusijos Federacijos teritorijos krante, į minėtą valtį buvo pakrauta 19 kartoninių dėžių su 9 500 pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis ir 2 kartoninės dėžės su 1000 pakelių cigarečių ,,Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius - 68 694 Lt, tai yra viršija 250 MGL sumą, sudarančią 32 500 Lt, kurias ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys minėta valtimi perplaukdami Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Rusijos Federacijos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir šias akcizais apmokestinamas prekes perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, kurie 15 dėžių su 7 500 pakelių cigarečių automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno į Lietuvos teritorijos gilumą, kol automobilis po persekiojimo su 15 dėžių cigarečių buvo sulaikyti VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnų, o likusios 6 dėžės su cigaretėmis rastos įvykio vietoje. Tokiais aplaidžiais veiksmais atlikdamas tarnybines pareigas R. Z. sumenkino valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos autoritetą bei pažemino pareigūno vardą, padėjo formuotis aplinkinių nuomonei apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų bejėgiškumą bei nebaudžiamumo toleravimą, tuo diskreditavo Valstybės sienos apsaugos tarnybą kaip valstybės instituciją, o valstybė tokiais veiksmais, sumenkinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno vardą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą, patyrė didelę neturtinę žalą bei dėl nesumokėtų - 62 919 Lt muito, akcizo ir PVM mokesčių, patyrė didelę turtinę žalą.
N. B. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, ir dėl to valstybė patyrė didelės žalos, t.y. N. B., būdamas VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos Sargybų būrio pasieniečiu, netinkamai atliko tarnybines pareigas ir pažeidė VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos Sargybų būrio Pagėgių rinktinės vado 2008 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 3-651 patvirtinto pasieniečio pareigybės aprašymo numatytų šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų 8.1 punkto reikalavimą - siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą, vykdyti valstybės sienos apsaugą priskirtoje rinktinės veikimo teritorijoje, 8.2 punkto reikalavimą – siekiant tinkamai užtikrinti pasienio teisinį režimą, vykdyti pasienio teisinio režimo kontrolę priskirtoje užkardos veikimo teritorijoje, 8.4 punktą - siekiant užtikrinti teisėtvarką, sulaikyti asmenis, transporto priemones, gabenamus krovinius ir kitas materialines vertybes, pažeidusius valstybės sieną ar pasienio teisinį režimą, 8.5 punktą - vykdant užduotį pagal savo kompetenciją priimti sprendimus. N. B. nesilaikė VSAT prie LR VRM 2006-10-06 vado įsakymu Nr. 4-706 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 59.1 punkto reikalavimo - vykdant tarnybinę užduotį pasienio sargybos pareigūnai privalo vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, bei būti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padarius asmenis, 62.9 punkte nurodyto draudimo turėti su savimi ir naudotis tarnybos metu ryšio priemonėmis, neįrašytomis tarnybiniame žiniaraštyje, 122.2 punkto - užkardyti neteisėtus valstybės sienos kirtimus, nesilaikė sargybos „Stebėjimo postas“ reikalavimų, numatytų minėtų nuostatų 181 punkto - nustatyti aptikto objekto aptikimo laiką, objekto pavadinimą, aptikimo vietą, aptikto objekto judėjimo parametrus, išėjimo už stebėjimo sektoriaus ribas, valstybės sienos kirtimo nenustatytoje vietoje laiką ir koordinates, tai yra, 2010-08-26, 8.30 val., iš Vileikių užkardos išvykdamas vykdyti pasienio sargybą, N. B., nedeklaravo savo asmeninių mobiliojo ryšio telefonų ,,Samsung“, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Nokia RM-217, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos, kaip sargybos vyresnysis R. Z. privalėjo įrašyti į tarnybos žiniaraštį Nr. 22RN-1655RN skirtoje grafoje ,,Skiriamos tarnybos priemonės“, netinkamai vykdė pasienio teisinio režimo kontrolę priskirtoje užkardos veikimo teritorijoje, t.y. 2010-08-26 laikotarpiui, nuo 8.30 val. iki 21.30 val., būdamas paskirtas vykdyti pasienio sargybas „patrulis, stebėjimo postas“, 9.56 val. atvykęs tarnybiniu automobiliu ,,Mitsubichi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos Sargybų būrio vyresniuoju specialistu R. Z. į pasienio sargybos vietą, kvadratą 31L8, esantį (duomenys neskelbtini), R. Z. automobilį pastačius galu į Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ir vykdydamas tarnybą kartu su R. Z., apie 12 val. pastebėjęs prie Rusijos Federacijos teritorijos kranto plaukiančius du asmenis su motorine valtimi, nefiksavo šio aptikto objekto, neinformavo užkardos budėtojo, t.y. privalėdamas nepertraukiamai stebėti valstybės sieną ir užtikrinti jos apsaugą, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje nutraukė valstybės sienos stebėjimą ir sudarė sąlygas įvykdyti nusikalstamą veiką - kontrabandą, dėl to N. B. ir R. Z. saugomame pasienio ruože, esančiame (duomenys neskelbtini), 2010-08-26, apie 12.20 val., Nemuno upe, Rusijos Federacijos teritorijos krante, į minėtą valtį buvo pakrauta 19 kartoninių dėžių su 9 500 pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis ir 2 kartoninės dėžės su 1000 pakelių cigarečių ,,Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius - 68 694 Lt, t.y. viršija 250 MGL, sudarančią 32 500 Lt, kurias ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys minėta valtimi perplaukdami Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir šias akcizais apmokestinamas prekes perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, kurie 15 dėžių su 7 500 pakelių cigarečių automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno į Lietuvos teritorijos gilumą, kol automobilis po persekiojimo su 15 dėžių cigarečių buvo sulaikyti VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnų, o likusios 6 dėžės su cigaretėmis rastos įvykio vietoje. Tokiais aplaidžiais veiksmais atlikdamas tarnybines pareigas, N. B. sumenkino valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – autoritetą bei pažemino pareigūno vardą, padėjo formuotis aplinkinių nuomonei apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų bejėgiškumą bei nebaudžiamumo toleravimą, tuo diskreditavo Valstybės sienos apsaugos tarnybą kaip valstybės instituciją, o valstybė tokiais veiksmais sumenkinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno vardą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą, patyrė didelę neturtinę žalą bei dėl nesumokėtų – 62 919 Lt muito, akcizo ir PVM mokesčių, patyrė didelę turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-06-07 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, jį išteisinti, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pripažįsta, kad 2010-08-26 vykdydamas pasienio tarnybą padarė tarnybos veiklą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus, t.y. laiku neįrašė turėtas mobiliojo ryšio priemones, neįprastai prie upės pastatė tarnybinį automobilį, nepranešė apie įtartiną objektą – valtį, tačiau nenumatė pavojingų tokios veiklos padarinių. Todėl jo veikoje nėra BK 229 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių: kaltės – nusikalstamo nerūpestingumo pagal BK 16 str. 3 d. nurodytos šios kaltės rūšies požymius bei priežastinio ryšio tarp jo veikos ir kilusių padarinių. Teigia, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pagal savo sveikatos būklę R. Z. negalėjo būti paskirtas vykdyti patruliavimo funkcijas pasienio ruože, nes patruliavimo funkcijas gali atlikti tik pareigūnas, kurio fizinis pasirengimas atitinka pirmojo lygio reikalavimus. Be to, skundžiamas teismo nuosprendis priimtas nesilaikant BPK 44 str. 5 d. nuostatos, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas bei nešališkas teismas, nes aprašomoji dalis, kurioje aprašytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, iš esmės perrašytos nuo prokuroro kaltinamojo akto. Vadinasi, bylą nagrinėjęs teisėjas pats savarankiškai nuosprendžio nesurašė, o tai yra BPK 302 str. pažeidimas. Tai sudaro pagrindą manyti, kad byla išnagrinėta šališko teismo.
Nuteistasis N. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-06-07 nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad teismas nuosprendyje konstatuodamas netinkamą pareigų atlikimą, tik deklaratyviai išvardino vertybes, kurios buvo pažeistos jo veiksmais, tačiau neįvertino, nesukonkretino ir nepagrindė jokių aplinkybių, kaip valstybės tarnybos pareigų neatlikimas padarė didelę žalą valstybės interesams ar kitiems asmenims ir ar buvo priežastinis ryšys tarp valstybės tarnybos pareigų neatlikimo ir pasekmių, neįvertino žalos dydžio. Pripažino, kad netinkamai atliko tarnybines pareigas ir tuo pačiu padarė tarnybinį nusižengimą. Apie asmeninius mobiliojo ryšio telefonus pranešė vyresniajam R. Z. ir manė, kad jis juos įrašys į žiniaraštį, matė valtį ir žvejojančius asmenis, tačiau nesiėmė jokių priemonių, nes pilnai pasitikėjo sargybos vyresniuoju R. Z.. Teigia, kad pats netinkamas tarnybinių pareigų neatlikimas nesudarė sąlygų kontrabandos gabenimui. Nesutinka su tuo, kad savo veiksmais sumenkino valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – autoritetą bei pažemino pareigūno vardą, padėjo formuotis aplinkinių nuomonei apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų bejėgiškumą bei nebaudžiamumo toleravimą, nes sienos pažeidėjai buvo pagauti, buvo sulaikytas kontrabandinis krovinys. Gavus informaciją apie galimą kontrabandos gabenimą buvo ypač gerai organizuota sulaikymo operacija, todėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos autoritetas nebuvo sumenkintas, todėl ir negalėjo susiformuoti aplinkinių nuomonė apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų bejėgiškumą bei nebaudžiamumo toleravimą, nes nė vienas iš kontrabandą gabenusių asmenų nežinojo, kad jis netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, net jeigu ir R. Z. buvo susitaręs su kontrabandą gabenusiais asmenimis, tai po šio sulaikymo, jie galėjo susidaryti tik vieną nuomonę, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba dirba puikiai, o tartis yra beprasmiška. Be to, teorinis muito, akcizo ir PVM mokesčių paskaičiavimas negali būti laikomas žala, nes kontrabandos krovinys į Lietuvos rinką nepateko, todėl negalima laikyti, kad yra padaryta žala. Pats kontrabandos gabenimas per sieną žalos nepadarė. Kita vertus, kontrabandos gabenimas per sieną, t.y. kontrabandininkų veiksmai ir jo tarnybinių pareigų neatlikimas visiškai nesusieti, t.y. tarp jų nėra priežastinio ryšio, nes nesudarė sąlygų kontrabandai gabenti. Teigia, kad nors netinkamai atliko tarnybos pareigas, tačiau pavojingi padariniai – didelė žala nekilo ir nesant priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kontrabandos gabenimo, mano, kad nusikaltimo numatyto BK 229 str. nepadarė, o padarė tarnybinį nusižengimą.
Nuteistieji R. Z. ir N. B. bei jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.
Prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistojo R. Z. apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog R. Z. išvykdamas vykdyti pasienio sargybą, turėjo savo mobiliojo ryšio telefoną, kurio neįrašė pasienio sargybos tarnybiniame žiniaraštyje, taip pat neįrašė pasieniečių N. B., T. V., turėtų asmeninių mobiliojo ryšio telefonų duomenų. Be to, 9.56 val., atvykęs tarnybiniu automobiliu, kartu su N. B. į pasienio sargybos vietą, automobilį pastatė galu į Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Vykdydamas tarnybą kartu su N. B., apie 12 val. pastebėjęs prie Rusijos Federacijos teritorijos kranto plaukiančius du asmenis su motorine valtimi, nefiksavo šio aptikto objekto aptikimo laiko, aptikimo vietos, judėjimo parametrų ir neįrašė šių duomenų į tarnybinį žiniaraštį, nutraukė šio objekto stebėjimą ir apie pastebėtą objektą neinformavo šalia esančių sargybų bei neinformavo užkardos budėtojo.
R. Z. apeliaciniame skunde tai pripažįsta ir neginčija, kad jis vykdydamas tarnybą padarė tarnybos veiklą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, tačiau teigia, jog nenumatė pavojingų savo veikos padarinių ir jo veikoje nėra BK 229 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių: kaltės, pasireiškusios nusikalstamu nerūpestingumu ir priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių.
Žemesnės instancijos teismas
Be to apeliaciniame skunde R. Z. teigia, kad netinkamai surašytas nuosprendis, nes iš esmės buvo perrašytas kaltinamasis aktas, todėl mano, jog byla išnagrinėta šališko teismo. Nors surašant skundžiamą nuosprendį buvo netinkamai išdėstyti kai kurių liudytojų parodymai, bet tokie pažeidimai nėra esminiai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje surašyti liudytojo Ž. L. parodymai, kurie buvo paskelbti ir kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t. 143-144), nors šis liudytojas teisiamajame posėdyje buvo apklaustas (3 t. b. l. 32). Liudytojas V. D. buvo apklaustas teisiamajame posėdyje (3 t. b. l. 31), tačiau jo parodymai nuosprendyje surašyti tie, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 162-165). Liudytojas T. V. teisiamajame posėdyje davė parodymus (3 t. b. l. 15), tačiau nuosprendyje surašyti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 170-171). Liudytojas R. U. teisme nebuvo apklaustas, jo buvo paskelbti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, nors nebuvo tam įstatyme numatyto pagrindo (3 t. b. l. 16). Šiuos pažeidimus apeliacinės instancijos teismas ištaisė, apklausė minėtus liudytojus, kurių parodymai iš esmės nesiskyrė nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, buvo neobjektyvus ir šališkas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Pažymima, kad teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik tada, kai nustatomos aplinkybės liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą palankų vienai kuriai nors proceso šaliai ar tendencingą proceso organizavimą. Tokių duomenų, kurie patvirtintų teismo šališkumą apeliantas nepateikė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklausti liudytojai Ž. L., R. U., V. D., T. V..
Liudytojas R. U. parodė, kad dirba Operatyvinės veiklos skyriuje. Buvo gauta operatyvinė informacija, kad bus gabenamas kontrabandinis krovinys ir į šią veiką įsivėlę pareigūnai. Buvo pasiruošta sulaikymo operacijai. Pareigūnai buvo išdėstyti tam tikruose taškuose. Jis su Ž. L. stebėjo aplinką saloje su vandens motociklu. Praėjus šiek tiek laiko, pastebėjo plaukiojančią valtį Nemuno viduryje, arčiau Rusijos Federacijos pusės. Valtis plaukė žemyn upe, link Rusnės, po to apsisuko ir už posūkio, dingo iš akiračio. Vėliau T. M. pranešė, kad pastebėjo, kaip į valtį yra kraunamos dėžės. Jis su Ž. L. nematė kur valtis buvo prikrauta cigarečių. Netrukus vėl pamatė tą valtį. Ji paplaukusi žemyn upe link Rusnės, statmenai pasuko į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą. Kai valtis vėl dingo iš akiračio, jie su tarnybiniu vandens motociklu nuvyko į įvykio vietą. Pastebėjo, kaip minėta valtis atsitraukia nuo Lietuvos Respublikos teritorijos kranto. Valtyje buvo trys asmenys, kurių sulaikyti nepavyko, o sulaikė tik valtį. Nuteistieji pagal jų užimtą stovėjimo vietą privalėjo matyti valtį, nes buvo labai geras matomumas. Kiek jam žinoma, pareigūnai neneigė matę plaukiojančią valtį. Tačiau nežino, ar galėjo matyti kaip buvo kraunamos cigaretės, nors kaip valtis plaukiojo upe, turėjo matyti. Neprisimena, ar dėžės buvo sukrautos virš valties bortų. Pagal žiniaraštį buvo numatyta, kad nuteistieji ten turėjo stovėti ir stebėti aplinką, upę, pranešinėti apie pastebėtus asmenis. Pareigūnai turėjo pranešinėti radijo ryšiu budėtojui, jei pamato kokį asmenį, automobilį ar kokią vandens transporto priemonę. Jie privalėjo pranešti apie pastebėtą bet kokį judėjimą iš Rusijos Federacijos pusės budėtojui, fiksuoti tai žurnale, nes jų pareigos tuo metu buvo saugoti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kaip ir visų pasieniečių.
Liudytojas Ž. L. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį rengė operaciją, nes turėjo informacijos, apie gabenamą kontrabandą, bet tikslios vietos nežinojo. Žinojo, kad vienas pareigūnas R. Z. yra su tuo susijęs, kad jis leidžia gabenti kontrabandą. Visai netoli tos vietos, kur sargybą vykdė R. Z. ir N. B., pamatė plaukiančią valtį. Jis matė per žiūronus, kad valtyje plaukia du asmenys. Vienas pareigūnas buvęs visai netoli nuteistųjų, pranešė, kad į valtį krauna dėžes. Vėliau R. U. pasakė, kad valtis prikrauta dėžių, kurioje buvo trys asmenys plaukė į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą. Jie bandė sulaikyti asmenis, gabenusius kontrabandą, panaudojo tarnybinį ginklą, bet šie pabėgo įšokę į vandenį. Artėjant prie valties, pamatė dideliu greičiu nuvažiuojantį automobilį, kurį vėliau sulaikė su dėžėmis pilnomis kontrabandinių cigarečių. Ant kranto, kur buvo priplaukusi valtis, rado dėžių su cigaretėmis. Nuteistieji, jo manymu, turėjo matyti tą valtį.
Liudytojas V. D. parodė, kad 2010 metų pradžioje į užkardą atvykęs operatyvinio skyriaus viršininkas M. N. pasakė, kad turi operatyvinės informacijos apie pareigūną R. Z., kad šis gali bendradarbiauti su asmenimis gabenančiais kontrabandinius krovinius. Iki tol jokių konkrečių įrodymų ar rimtų įtarimų neturėjo, tačiau apie R. Z. jo nuomonė nebuvo gera, nors šis, pagal užimamas pareigas, buvo trečias žmogus užkardoje. Pagrindinės R. Z. funkcijos buvo užtikrinti valstybės sienos apsaugą, rinkti informaciją valstybės sieną sargyboje, analizuoti įvairius požymius, dėl ko būtų galima kuo efektyviau vykdyti sienos apsaugą. Tačiau iš nuteistojo jokių pasiūlymų ar rekomendacijų negaudavo, reikėdavo versti atlikt tam tikrus darbus. N. B. nesenai buvo pradėjęs dirbti, įtarimų nekėlė. Po M. N. apsilankymo pradėjo atidžiau stebėti R. Z.. Kadangi užkardos vadu dirba jau 16 metų, todėl yra įgijęs nemažai patirties, pažįsta pasieniečius, žino, kaip jie gyvena, kaip jie turėtų elgtis. Tai ne pirmas kartas kai iš užkardos pasienietis yra pašalinamas už netinkamus veiksmus. Vienas iš tokių požymių yra pareigūno gyvenimas ne pagal pajamas. Tai buvo labai pastebima, nes R. Z. įsigyjo antrą automobilį, antrą butą. Įtarimus sukeldavo ir tai, kad po pamainos pravažiavus pasienio ruožus, kur būdavo sargybos, iš tam tikrų požymių būdavo matyti ar tame ruože kas lankėsi, nors nuteistasis apie jokius įtartinus požymius ar pastebėjimus nepranešdavo. Todėl įtarimai didėjo, kol atvykęs M. N. pranešė, kad bus vykdoma operacija R. Z. atžvilgiu. Visą tą operaciją organizavo M. N., jis pats nedalyvavo nei sulaikyme, nei kontrabandos sulaikyme. Apie 12.00 val. gavo iš operatyvinio skyriaus viršininko M. N. nurodymą, kad reikia vykti į tam tikrą pasienio ruožą. Pamatė priešais atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį „Paesat“, kurį pavyko sustabdyti, tik pareigūnams paklojus priverstinio stabdymo priemones. Priverstinai sustabdyto automobilio viduje rado sukrautas cigarečių dėžes, vairuotojo ten nebebuvo. Gavo pranešimą, kad kelyje link Rusnės yra sulaikytas dar vienas automobilis su 4-5 piliečiais, kurie kaip tik važiavo nuo tos vietos kur buvo sulaikytas kontrabandinis krovinys ant Nemuno kranto. Vėliau M. N. telefonu pranešė, kad toje vietoje, kur į sargybą buvo paskirtas R. Z. ir N. B., šie yra sulaikyti ir prašė, kaip užkardos vado, atvykti. Su sulaikytaisiais į užkardą išvyko pavaduotojas su SPB pareigūnais. Nuvykus į kaimą, kur sargybą vykdė R. Z. su N. B., pastebėjo, jog tarnybinis automobilis stovėjo galu į Nemuno upę, kuria eina valstybės siena. Tai atrodė keista, nes pagrindinė funkcija yra stebėti valstybės sieną, o tarnybinis automobilis stovėjo galu į stebimą objektą. Tuo metu M. N. tarnybiniame automobilyje kalbėjosi su R. Z., o kitas operatyvinis darbuotojas kalbėjosi su N. B.. Grįžus į užkardą, su R. Z. kalbėjosi operatyvinio skyriaus viršininkas M. N.. Po to R. Z. parašė prašymą išeiti savo noru iš darbo. Tuo metu šiam jokie oficialūs kaltinimai nebuvo pareikšti, o vėliau atvykęs R. Z. pareiškė, kad prašymo atleisti iš darbo savo noru atsisako. Pagal nustatytą tvarką ir pagal sienos kontrolės nuostatus, kurie yra patvirtinti tarnybos vado, visos ryšio priemonės, nesvarbu ar tarnybinės, ar asmeninio naudojimo, turi būti įrašomos į tarnybos žiniaraštį. Tuo metu ryšio priemonės žiniaraštyje įrašytos nebuvo, o atvažiavus iš nuteistųjų buvo paimtos asmeninės ryšio priemonės. Mobilus telefonas turi būti įrašytas žiniaraštyje, jei ryšio priemonės neįrašytos, tada yra sienos kontrolės nuostatų pažeidimas ir už tai gresia drausminė atsakomybė. Paprastai laikomasi tokios tvarkos, kad su seniau dirbančiu pasieniečiu kartu dirba naujai pradėjęs dirbti pasienietis, siekiant sumažinti galimybę nusižengti, vykdyti neteisėtus veiksmus, nes naujas žmogus šiek tiek varžo. R. Z. tuo metu buvo pamainos vyresnysis, todėl šiam buvo keliami aukštesni reikalavimai. Pamainos vyresnysis atsako už visas tos pamainos sargybas, ne tik už tą sargybą, kuriai jis tiesiogiai vadovauja. Buvo atsakingas ne tik už šį ekipažą, buvo atsakingas už visas sargybas, kurios buvo tą dieną nuo 8.30 val. iki 21.00-22.00 val. Sargybos vyresnysis prižiūri, kad į sargybos žiniaraštį būtų įrašytos asmeninės ryšio priemonės, kurias pasiima. Kadangi sargybos vyresnysis tuo pačiu yra ir pamainos vyresnysis, tai turėjo padaryti R. Z.. Jis ne tik turėjo tai padaryti, bet turėjo ir kontroliuoti, kad kiti sargybų vyresnieji tai būtų atlikę. Vadovaujantis sienos kontrolės nuostatais yra privaloma fiksuoti bet kokius objektus patekusius į stebėjimo lauką, stebėti judėjimo kryptį, jei įmanoma jų greitį, kada objektas įplaukia į stebėjimo sektorių, kada iš jo pasišalina ir apie tai informuoti sargybas link kurių juda. Kas valandą visą informaciją privalo perduoti užkardos budėtojui. Yra susiklosčiusi ilgalaikė praktika, kad pastebėjus kažkokį objektą, sargyba apie tai informuoja užkardos budėtoją. Vertindamas N. B. veiksmus, negali teigti, kad šis tyčia taip veikė, nes matyt pasidavė, R. Z. nurodymams, tačiau privalėjo tam prieštarauti, nes turėjo radijo ryšio priemonę ir galėjo viską pranešti. Toks sienos stebėjimas sudaro visas prielaidas ir galimybes vykdyti nusikalstamą veiką. Pagal Vidaus reikalų ministro įsakymą „Dėl pareigūnų fizinių, praktinių gebėjimų“ iš tų trijų lygių, R. Z. atitiko 2 lygį. Mano, kad R. Z. fizinė sveikata leido tarnybiniame automobilyje stebėti aplinką. Pagal R. Z. pareigybės aprašymą, turėjo stebėti, analizuot, rinkti informaciją apie ruožą, apie situaciją ruože. Todėl mano, kad yra panašios darbo sąlygos, ar žmogus vienas važiuodamas automobiliu rinks informaciją, ar kartu su savo kolega, būdamas sargyboje stebės ir rinks informaciją.
Liudytojas T. V. parodė, kad stebėjimo poste buvo vienas, nes nuteistieji nuvažiavo į kitą vietą, maždaug už 10 km. Turėjo keistis kas 6 valandas, nuo 15 valandos turėjo būti su džipu, kartu su R. Z., o N. B. turėjo pasilikti stebėjimo poste. Paprastai, išvykstant į tarnybos vietą, pamainos vyresnysis arba sargybos vyresnysis įrašo į tarnybinį žiniaraštį turimus asmeninius telefonų numerius. Tada jokie numeriai nebuvo žiniaraštyje įrašyti. R. Z. tada buvo pamainos viršininkas, nuo kurio priklausė ar įrašyti telefoną į žiniaraštį, ar ne. Paprastai visi reikalauja, kad būtų įrašyti telefonų numeriai. Per radijo stotį išgirdo, kad tą dieną vyko sulaikymas, buvo atskridęs sraigtasparnis. Ten plaukiojo kateris, kuriuo buvo gabenama kontrabanda.
Šie parodymai patvirtina liudytojų parodymus, kurie buvo apklausti pirmosios instancijos teisme. Liudytojas T. M., parodė, kad apie 12 val. pastebėjo valtį, kurioje buvę du asmenys krovė į valtį dėžes (3 t., b. l. 13-14). Liudytojas V. P. parodė, kad nuvykus į R. Z. ir N. B. stebėjimo vietą, rado tarnybinį automobilį pastatytą galu į upę, pareigūnai sėdėjo automobilyje ir nieko nestebėjo, sakė, kad kontrabandininkų nematė, nors ten, kur jie stovėjo, matomumas buvo geras, galėjo viską matyti (3 t., b. l. 12-13). Liudytojai R. U., Ž. L., M. N. teigia, kad pagal užimtą stovėjimo vietą R. Z. ir N. B. turėjo matyti plaukiojančią valtį. Apygardos teisme liudytojas V. D. parodė, kad nuvykus į kaimą, kur pagal nurodytą vietą sargybą vykdė R. Z. su N. B., pamatė, kad tarnybinis automobilis stovėjo galu į Nemuno upę, kuria eina valstybės siena. Tai atrodė keistai, nes pagrindinė pareigūnų funkcija yra stebėti valstybės sieną, o šie sėdėjo nugara į stebimą objektą. Liudytojas M. N. parodė, kad įvairiose vietose prie Nemuno upės budėjo pareigūnai, kurie pranešinėjo apie kontrabandos gabenimą, o R. Z. ir N. B., kurių tiesioginė pareiga buvo stebėti Nemuno upę ir pranešti apie kiekvieną objektą, nieko nepranešė, nors valtis su kontrabanda praplaukė pro jų stebėjimo vietą. Nuvykę į vietą, kurioje sargybą privalėjo vykdyti R. Z. su N. B., rado automobilį, pastatytą galu į Nemuno upę, abu pasieniečiai sėdėjo automobilyje. Asmens kratos metu iš R. Z. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas, kurio jis prieš išvykdamas į tarnybą, kaip pamainos vyresnysis, nebuvo įrašęs į sargybos žiniaraštį (3 t., b. l. 11-12). R. Z. parodė, kad išvykdamas į užkardos teritoriją, turėjo užpildyti dokumentus, bet to nepadarė. Automobilį pastatė galu į Nemuno upę, todėl, kad būtų galima stebėti ir kelią ir stebėjimo bokštelį. Abu su N. B. pastebėjo Rusijos pusėje valtį, tačiau manė, kad ten žvejai. Niekam nepranešė apie valtį, nes nenorėjo be reikalo trukdyti (3 t., b. l. 9-10).
Visi liudytojai apklausti pirmosios instancijos teisme ir apygardos teisme patvirtino, kad 2010-08-26, R. Z. ir N. B. pasienio sargybos metu, buvo sudarytos sąlygos įvykdyti nusikalstamą veiką – kontrabandą. Įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 8-39), daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 47-53) užfiksuota, kad iš įvykio vietų paimta 19 dėžių su 9 500 pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis ir 2 kartoninės dėžės su 1000 pakelių cigarečių ,,Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktų įrodymų viseto (liudytojų R. U., Ž. L., M. N., V. D., V. P., T. M. parodymų ir kita bylos medžiaga) analize, nustatė, kad R. Z., dirbdamas Sargybų būrio vyresniuoju specialistu ir būdamas atsakingas už valstybės sienos apsaugą, pažeisdamas pareigybės reikalavimus, nesilaikydamas Sienos kontrolės nuostatų, Instrukcijos sargyboms, sudarė sąlygas įvykdyti nusikalstamą veiką – kontrabandą. Nustatyta, kad valstybė dėl R. Z. aplaidžių veiksmų patyrė didelę turtinę žalą, nes nesumokėtas 62 919 Lt muito, akcizo ir PVM mokestis, be to, buvo sumenkintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetas ir pareigūno vardas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tarp R. Z. netinkamo savo pareigų atlikimo ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšis, nes netinkamas pareigų atlikimas objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą.
Tarnybos pareigų neatlikimo subjektyvioji pusė pasireiškia neatsargumu (nusikalstamu pasitikėjimu ar nusikalstamu nerūpestingumu). Pirmosios instancijos teismas ištyręs visas aplinkybes, teisingai nustatė, jog R. Z. elgėsi nusikalstamai pasitikėdamas, suprasdamas, kad netinkamai atlikdamas savo tarnybines pareigas gali sukelti pavojingas pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą. Nors matė Nemuno upe plaukiančią valtį ir žinojo, kad apie visus įvykius reikia pranešti, tačiau niekam apie tai nepranešė. Nors žinojo, kad turi užpildyti dokumentus, tačiau to nepadarė, ketino tai padaryti tarnybos metu, bet dokumentai nebuvo užpildyti. Nors jo pareigybių aprašo 23 punkte nurodyta, jog Sargybų būrio vyresnysis specialistas vykdo pasienio teisinio režimo kontrolę priskirtoje užkardos veikimo teritorijoje, tačiau R. Z., pastebėjęs valtį, ne tik nesidomėjo, ar joje neplaukia valstybės sienos pažeidėjai, bet nusisukęs nuo upės sėdėjo tarnybiniame automobilyje, tokiu būdu nesaugojo valstybės sienos ir nevykdė savo pareigų. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jo veikoje nėra BK 229 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio – kaltės, yra nepagrįstas. R. Z. kaltė pasireiškė nusikalstamu pasitikėjimu, nes jis pripažino padaręs tarnybos veiklą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus, suprato ir privalėjo suprasti, kad toks jo tarnybos pareigų atlikimo būdas yra rizikingas, gali sukelti neigiamas pasekmes. Tik niekada apie kontrabandines prekes plukdomas iš Rusijos Federacijos negirdėjęs asmuo galėtų sakyti, kad pamatęs valtį apie ją nepranešė, pagalvojęs, kad plaukia žvejai, tačiau, kai tokią versiją kelia R. Z., būdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos Sargybų būrio vyresniuoju specialistu, ja patikėti neįmanoma. Todėl R. Z. veikos negalima vertinti, kaip nusikalstamo nerūpestingumo.
Nusikalstamo pasitikėjimo atveju netinkamai atlikdamas tarnybines pareigas asmuo nekeičia savo rizikingo elgesio, nes tikisi, kad yra aplinkybių, kurios jo nuomone neleis atsirasti žalingiems padariniams. R. Z. pripažino, kad pastebėjo Nemuno upe, Rusijos pusėje, plaukiančią valtį, bet manė, kad ten žvejojama. Nepranešė užkardos budėtojui apie pastebėtą objektą, nors žinojo, kad apie visus įvykius reikia pranešti (3 t., b. l. 9-10). Tačiau R. Z. ne tik nepranešė apie valtį, bet ir nustojo ją toliau stebėti, tikėjosi jog valtis į Lietuvos teritoriją neatplauks, tikėjosi išvengti pavojingų pasekmių.
R. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad dėl savo sveikatos jis negalėjo būti paskirtas vykdyti patruliavimo funkcijas pasienio ruože. Patruliavimo funkcijas gali atlikti tik pareigūnai, kurių fizinis pasirengimas atitinka pirmojo lygio reikalavimus, o jis buvo priskirtas antrajam lygiui. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2008-01-17 pažymoje Nr. 191, nurodyta, kad R. Z. yra tinkamas vidaus tarnybai VSAT Sargybų būrio vyresniojo specialisto pareigoms pagal II skiltį. Pagėgių rinktinės vado 2007-07-24 įsakymu Nr. TE-242 R. Z. paskirtas į tarnybos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos Sargybų būrio vyresniojo specialisto pareigas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-500 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo taisyklių 6.1.5 punkte nurodyta, jog pirmajam lygiui priskiriami pareigūnai, kurių funkcija yra vykdyti pasienio teisinio rėžimo kontrolę. R. Z. atliekamos Sargybų būrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 23 punkte nurodyta, kad vykdo pasienio teisinio režimo kontrolę priskirtoje užkardos veikimo teritorijoje. Liudytoja L. P., dirbanti VSAT Pagėgių rinktinės štabo personalo skyriaus vedėja, parodė, kad R. Z. nesikreipė ir neprašė leisti dirbti kabinete (3 t., b. l. 32-33). Liudytojas A. Č. parodė, kad R. Z. nepateikė prašymų, kad būtų nestatomas į sargybą, nesiskundė, kad sveikata trukdė darbui. R. Z. parodė, kad anksčiau problemų dėl regėjimo nebuvo, darbe naudojasi žiūronais. Į Sargybų būrio vyresniojo specialisto pareigas pats prašėsi (3 t., b. l. 9-10).
Toks apelianto argumentas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, nes jis nenurodė, dėl kokių sveikatos sutrikimų, pamatęs prie Rusijos Federacijos teritorijos motorinę valtį, negalėjo pranešti šalia esančioms sargyboms, užkardos budėtojui, o atsisėdo į automobilį. BK 229 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, dėl neatsargumo neatlikus savo pareigų ar jas netinkamai atlikus, jeigu dėl to valstybė patyrė didelės žalos. Byloje nėra duomenų, kad atliekant pareigybėje numatytas funkcijas R. Z. būtų pasijutęs blogai, kad dėl sveikatos nebūtų galėjęs tinkamai atlikti pareigas. Nustatyta, kad nuteistasis netinkamai atliko savo pareigas, nes nesiėmė priemonių neteisėtiems veiksmams nutraukti, pažeidėjams sulaikyti, nepranešė užkardos pamainos vyresniajam arba užkardos budėtojui apie pastebėtus neteisėto valstybės sienos kirtimo pėdsakus, pažeidė pareigybėse nurodytų atliekamų funkcijų reikalavimus, nesilaikė Sienos kontrolės nuostatų, Instrukcijos sargyboms reikalavimų.
Nustatyta, jog R. Z. būdamas VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos Sargybų būrio vyresniuoju specialistu, netinkamai atliko tarnybines pareigas ir pažeidė VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos Sargybų būrio Pagėgių rinktinės vado 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3-1145 patvirtinto vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 20, 23 punktų reikalavimus, nesilaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006-10-06 vado įsakymu Nr. 4-706 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 28, 59.1, 62.9, 71, 71.1, 181, 182 punktų reikalavimų, nesilaikė VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos vado 2009-02-02 instrukcijos sargyboms 7 punkto reikalavimo. Šių pareigų netinkamas atlikimas objektyviai, dėsningai lėmė didelės žalos atsiradimą.
Dėl N. B. apeliacinio skundo
N. B. apeliaciniame skunde pripažįsta, kad netinkamai atliko savo tarnybines pareigas ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau mano, jog nėra priežastinio ryšio tarp tarnybinių pareigų neatlikimo ir didelės žalos atsiradimo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog N. B. 2010-08-26, 8.30 val., iš Vileikių užkardos išvykdamas vykdyti pasienio sargybą, nedeklaravo savo asmeninių mobiliojo ryšio telefonų ,,Samsung“, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Nokia RM-217, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 9.56 val. atvykęs tarnybiniu automobiliu kartu su R. Z. į pasienio sargybos vietą, R. Z. automobilį pastačius galu į Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ir vykdydamas tarnybą kartu su R. Z., apie 12 val. pastebėjęs prie Rusijos Federacijos teritorijos kranto plaukiančius du asmenis su motorine valtimi. N. B. nefiksavo ir neinformavo užkardos budėtojo, jog pamatė valtį, kurioje buvo du asmenys, pagalvojo, kad pasieniečiai žvejoja. Jam nekilo įtarimų, kad tai gali būti kontrabandininkai, todėl su R. Z. įsėdo į automobilį ir žiūrėjo į kitą pusė apie 20 min. (3 t., b. l. 10-11). N. B. yra Sargybų būrio pasienietis, kurio funkcijos yra valstybės sienos apsaugos vykdymas, pasienio teisinio režimo kontrolė, sulaikyti asmenys, kurie pažeisdami valstybės sieną ar pasienio ruožo teisinį režimą, siekiant tinkamai užtikrinti valstybės sienos apsaugą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog N. B. netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, nes pamatęs valtį ir neįsitikinęs, kad tai tikrai nėra pažeidėjai, neturėjo sėsti į automobilį, tuo labiau, kurio galas buvo atsuktas į Nemuno pusę.
BK 229 straipsnyje nurodytas tarnybos pareigų neatlikimas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Šiuo konkrečiu atveju N. B. pareigų neatlikimas pasireiškė neveikimu, nes jis su R. Z., nesaugojo valstybės sienos, nutraukė valstybės sienos stebėjimą ir nusisukę sėdėjo apie 20 min. Taip sudarė sąlygas įvykdyti nusikalstamą veiką – kontrabandą. Tuo metu, kol jie sėdėjo tarnybiniame automobilyje, niekam nepranešė apie pastebėtą valtį, pažeidėjai iš Rusijos Federacijos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, perplaukdami valtimi Nemuno upe, pergabeno 19 dėžių su 9 500 pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis ir 2 kartoninės dėžės su 1000 pakelių cigarečių ,,Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis. Tai įrodyta liudytojų Ž. L., M. N., R. U., V. D., T. V., V. P., T. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu ir kitais įrodymais. Todėl akivaizdu, jog apeliacinio skundo argumentas, kad netinkamas nuteistojo tarnybinių pareigų atlikimas nesudarė sąlygų kontrabandos gabenimui, yra nepagrįstas.
N. B. apeliacinio skundo argumentas, kad teorinis muito, akcizo ir PVM mokesčių paskaičiavimas negali būti laikomas žala, nes kontrabandinis krovinys į Lietuvos rinką nepateko yra nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-12-29 nutarime Nr. 43 Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose (1997 m. sausio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 1 su pakeitimais ir papildymais, padarytais 1998 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 2, naujoji redakcija) nurodyta, kad kontrabandos dalyko vertė nustatoma pagal prekių muitinę vertę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos muitinės kodekso VI skyrius; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 748 „Dėl prekių muitinio įvertinimo tvarkos patvirtinimo"). Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami ne per muitinių postus, nusikaltimas yra baigtas nuo tų daiktų patekimo į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas momento. Įvykio vietoje buvo rasta 21 dėžė su cigaretėmis, kurios valtimi buvo atplukdytos iš Rusijos Federacijos. Klaipėdos teritorinė muitinė, pagal muitinio įvertinimo duomenų bazės 2010 m. rugpjūčio mėnesio duomenis, apskaičiavo bendrą sulaikytų cigarečių vertę, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius (1t.,b. l. 57). Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką didelė žala valstybės ir visuomenės interesams pripažįstama, jei dėl konkrečių tarnybos pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo susidaro galimybės kitiems asmenims daryti nusikaltimus. N. B. netinkamai atliko savo pareigas, dėl to iš Rusijos Federacijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo pergabentos dėžės su cigaretėmis ir valstybė patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą.
Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės turtinės ir neturtinės žalos atsiradimas yra susijęs su netinkamu N. B. pareigų atlikimu. Tarp N. B. netinkamo pareigų atlikimo ar jų neatlikimo ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, nes tai objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog netinkamai atlikdamas tarnybines pareigas, N. B. sumenkino valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą bei pažemino pareigūno vardą, o valstybė, dėl padaryto nusikaltimo – kontrabandos, sumenkinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno vardą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą, patyrė didelę neturtinę žalą bei didelę turtinę žalą.
Apelianto argumentas, kad jis matė valtį ir žvejojančius asmenis, tačiau nesiėmė jokių priemonių, nes pasitikėjo sargybos vyresniuoju R. Z. nėra pasiteisinimas, kadangi atlikdamas savo pareigas N. B. turėjo vadovautis instrukcijomis, pareigybių reikalavimais. Byloje nėra nustatyta, jog R. Z. neleido N. B. pranešti apie pastebėtą Nemuno upe plaukiančią valtį, trukdė jam vykdyti pareigas. N. B. turėjo telefoną ir galėjo pranešti užkardos budėtojui apie pastebėtą objektą. Be to, N. B. privalėjo pagal pareigybių 8.5 punkto reikalavimą, vykdydamas užduotį pagal savo kompetenciją priimti sprendimus. Todėl N. B. galėjo ir turėjo priimti teisingą sprendimą ir pranešti užkardos budėtojui apie pastebėtą objektą, o ne nusisukęs su R. Z. sėdėti automobilyje. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai, kad dėl gerai organizuotos sulaikymo operacijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos autoritetas nebuvo sumenkintas, negalėjo susiformuoti aplinkinių nuomonė apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų bejėgiškumą bei nebaudžiamumo toleravimą, nes nė vienas iš kontrabandą gabenusių asmenų nežinojo, kad jis netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, net jeigu ir R. Z. buvo susitaręs su kontrabandą gabenusiais asmenimis, tai po šio sulaikymo, jie galėjo susidaryti tik vieną nuomonę, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba dirba puikiai, o tartis yra beprasmiška, negali turėti įtakos sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą. Kaip tik toks apelianto aiškinimas atitinka nusikalstamo pasitikėjimo apibūdinimą, kai asmuo supranta, jog pasirinktas jo tarnybos pareigų atlikimo būdas yra rizikingas, tačiau jo nekeičia, o lengvabūdiškai tikisi, kad yra aplinkybių kurios neleis atsirasti žalingiems padariniams. Pats N. B. niekuo neprisidėjo prie kontrabandos sulaikymo. Kitų asmenų tinkamas pareigų atlikimas, nepašalina atsakomybės tiems pareigūnams, kurie savo tarnybos pareigų neatliko ar atliko jas netinkamai. N. B. atlikęs savo pareigas tinkamai, galėjo sutrukdyti nusikaltimo padarymui, bet elgėsi nusikalstamai pasitikėdamas, manydamas, kad yra aplinkybių, kurios neleis atsirasti žalingiems padariniams. Jis suprato, kad netinkamai atlikdamas savo tarnybines pareigas gali sukelti pavojingas pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tokia nuteistojo veika buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims gabenti kontrabandą, t. y. padaryti nusikaltimą, o tai vertinama kaip didelė žala valstybės ir visuomenės interesams.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog N. B., būdamas VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos Sargybų būrio pasieniečiu, netinkamai atliko tarnybines pareigas ir pažeidė VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos Sargybų būrio Pagėgių rinktinės vado 2008 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 3-651 patvirtinto pasieniečio pareigybės aprašymo 8.1, 8.2, 8.4, 8.5 punktų reikalavimus, nesilaikė VSAT prie LR VRM 2006-10-06 vado įsakymu Nr. 4-706 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 59.1, 62.9, 122.2 punktų reikalavimų, nesilaikė sargybos „Stebėjimo postas“ 181 punkto reikalavimų. Šių pareigų netinkamas atlikimas objektyviai, dėsningai lėmė didelės žalos atsiradimą.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistųjų R. Z. ir N. B. apeliacinius skundus atmesti.