Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės “Auster“ ir Ko apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1206-390/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arijus” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Auster“ ir Ko dėl skolos ir nuostolių priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Auster“ ir Ko priešieškinį ieškovui dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas UAB „Auster“ ir Ko su ieškiniu sutiko iš dalies – dėl 20 222,62 Lt susidariusio įsiskolinimo už suteiktas krovinių ekspedijavimo paslaugas, kitą ieškinio dalį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai skaičiuoja nuostolius, nes ieškovui neteisėtai sulaikius atsakovui adresuotus krovinius ir priverstinai skaičiuojant prastovas, buvo netinkamai įvykdytos ieškovo ekspedijavimo paslaugos. Pagal sutarties nuostatas ieškovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros turėjo būti apmokamas per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos (Sutartis 3.5 p.), jokie vėlesni Sutarties pakeitimai atsakovo vadovo ar tinkamai įgalioto asmens nebuvo pasirašyti, todėl palūkanos turėtų būti skaičiuojamos tik praėjus 30 dienų po sąskaitos faktūros išrašymo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

1) Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes ignoravo ieškovo argumentus ir įrodymus dėl šalių pakeistų Ekspedijavimo sutarties esminių sąlygų, kuriomis buvo pakeista mokėjimo tvarka, t. y. nustatytas apmokėjimas prieš krovinio pristatymą gavėjui, nesuteikiant 30 dienų mokėjimo atidėjimo. Atsakovas pagal Sutartį įsipareigojo atlyginti papildomas ekspeditoriaus (ieškovo) išlaidas, prie kurių priskiriamos ir krovinio sandėliavimo bei konteinerių nuomos išlaidos (Sutarties 2.2.4 p., 3 p.). Teismo išvada priteisiant skolą bei palūkanas už jūrinį frachtą bei krovinių ekspedijavimo paslaugas, bet nepriteisiant nuostolių, patirtų dėl krovinio sandėliavimo bei konteinerių nuomos, nėra logiška, nes minėta ekspedijavimo sutartimi, ieškovas ne tik įgijo teisę gauti iš atsakovo atlygio už suteiktas ekspedijavimo paslaugas, bet ir pareigą atsakyti už netinkamą sutarties sąlygų įvykdymą. Visi užsakymai dėl krovinių ekspedijavimo ir pervežimo paslaugų tarp ieškovo ir atsakovo visada būdavo sudarinėjami atstovaujant įmonių vadybininkams, o ne vadovams; konkliudentiniai šalių veiksmai patvirtina, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo vadybininkai buvo įgalioti priiminėti vienokius ar kitokius sprendimus, teikti ofertas ir jas akceptuoti. Iš susirašinėjimo su atsakovo atstovais turinio yra akivaizdu, jog atsakovas su tokiomis mokėjimo sąlygomis sutiko, užsakymo neatšaukė, ekspedijavimo sutarties su ieškovu nenutraukė, toliau derino užsakymo vykdymo veiksmus, t. y. bendradarbiavo su ieškovu vykdant sutartį. Tokie veiksmai suponavo pagrįstą išvadą, kad atsakovas sutiko su ieškovo pasiūlytomis mokėjimo sąlygomis, juo labiau, kad ir vėliau atsakovas su ieškovu bendravo dėl krovinių konteinerių atvykimo į Lietuvą, atsakovas derėjosi dėl prastovų kainos. PVM sąskaitų faktūrų turinys taip pat patvirtina, kad šalys buvo sutarusios dėl mokėjimo tvarkos, t. y. nesuteikiant atsakovui 30 dienų mokėjimo atidėjimo. Ieškovas pagal šalių sudarytą sutarties 2.1.5 punktą turėjo teisę vienašališkai nustatyti mokėjimo tvarką, jeigu atsakovas pažeidžia ekspedijavimo sutartį. Ieškovas vienašališkai nepakeitė pačios sutarties, o tik remdamasis sutartimi pasinaudojo teise vienašališkai nustatyti užmokesčio mokėjimo tvarką, jei atsakovas sutartį pažeidžia. Šalių sutartyje numatyta sąlyga, kad atsakovui atsiskaityti suteikiamas 30 dienų atidėjimas, buvo suteikta tik jeigu atsakovas laiku ir tinkamai vykdys mokėjimus. Atsakovui pažeidus šią sąlygą, minėtas atidėjimas nebuvo toliau suteikiamas, tačiau Ekspedijavimo sutartis iš esmės nebuvo keičiama. Atsakovas apie krovinio konteinerių atvykimą, sandėliavimą ir kt. svarbias aplinkybes žinojo, ir bet kuriuo metu galėjo atsiimti savo krovinį iš terminalo. Iš pateiktų byloje pranešimų dėl krovinio atgabenimo matyti, kad atsakovas buvo gerai informuotas apie konteinerių sandėliavimo įkainius, tačiau prievolės laiku nevykdė ir nedėjo jokių pastangų, kad būtų mažinami ieškovo patiriami nuostoliai dėl atsakovo krovinio sandėliavimo bei konteinerių nuomos.

2) Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių, kaip negautų pajamų atlyginimą bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatydamas realiai negautų pajamų dydį. Nagrinėjamu atveju nebuvo visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.248 str.). Tarp krovinio prastovos ir ieškovo veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio. Be to, atsakovas negrindžia žalos (nuostolių) dydžio jokiais pagrįstais įrodymais. Nors skundžiamame sprendime teismas išdėstė savo abejones dėl negautų pajamų tikrojo dydžio pagrįstumo, tačiau, neva tai įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus bei visą bylos medžiagą, nustatė ir priteisė iš ieškovo 15 000 Lt negautų pajamų. Atsakovas prašo atlyginti visą realiai negautų pajamų sumą, nepateikdamas įrodymų apie tai, koks būtų grynasis pelnas (atėmus sąnaudas ir sumokėjus mokesčius) vykdant užsakymo sutartį su krovinio pirkėju - neaiškios juridinės formos asmeniu „IP Spodariova A. A.“.

1) Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo nuostoliai atsirado dėl abiejų šalių kaltės, kadangi nuostoliai atsirado išimtinai tik dėl ieškovo kaltų veiksmų. Net jei būtų laikoma, kad nuostoliai atsirado dėl abiejų šalių kaltės, tokiu atveju teismas turėjo priteisti atsakovui 50 proc. priešieškiniu prašomos sumos, t. y. 41 745,73 Lt, bet ne 15 000 Lt, nes šio dydžio teismas nepagrindė jokia materialinės teisės norma.

2) Skirtingai nei nurodė teismas, atsakovo pozicija dėl patirtų nuostolių dydžio buvo nuosekli ir aiški. Teismas neteisingai įvertino atsakovo 2011 m. lapkričio 10 d. posėdyje pateiktą lentelę, kurioje buvo paskaičiuotas priešieškinyje paskaičiuotas nuostolių (negautų pajamų) dydis – 83 491,46 Lt, t. y. realios negautos pajamos, nes priešieškinis buvo pareikštas 2010 m. birželio 9 d., kai dar nebuvo parduotos pagal pirkėjos A. S. užsakymą gautos prekės. Po priešieškinio pateikimo, atsakovas pardavė prekes žymiai mažesnėmis kainomis ir buvo nurodyta nuostolių suma – 83 491,46 Lt, buvo detaliai nurodytos prekės ir jų pardavimo kaina, atsakovas nenorėjo apkrauti bylos papildomais dokumentais, juo labiau, kad pradinis priešieškinis buvo ne didinamas, o mažinamas.

3) Teismas nepagrįstai priteisė atsakovui tik 15 000 Lt negautų pajamų, nes priešieškinyje buvo aiškiai įrodytas ieškovo veiksmų neteisėtumas dėl atsakovo krovinio sulaikymo, todėl esant kaltei ir neteisėtiems veiksmams bei realiai negautoms pajamoms, apygardos teismas turėjo pilnai tenkinti priešieškinį ir priteisti iš ieškovo 83 491,46 Lt nuostolių (negautų pajamų). Šioje civilinėje byloje 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas atsakovo nekilnojamasis turtas 22 756,26 Lt sumai, todėl ieškovo reikalavimo įvykdymas buvo užtikrintas ir po turto arešto daikto sulaikymo teisė turėjo baigtis. Prekės buvo neteisėtai sulaikytos ir atsakovui perduotos tik 2009 m. spalio 12 d. Vadinasi, jei ieškovas neteisėtai sulaikė krovinį, jis privalo atlyginti susidariusius nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-06-23 ieškovas UAB „Arijus“ (ekspeditorius) su atsakovu UAB „Auster“ ir Ko (klientu) sudarė Ekspedijavimo sutartį Nr. 3.2-70 (t. 1, b. l. 42-44), kuria atsakovas pavedė, o ieškovas įsipareigojo už atlyginimą ir atsakovo lėšomis organizuoti atsakovo krovinių gabenimą ir atlikti kitus su gabenimo organizavimu susijusius veiksmus. Be kitų sąlygų šalys sutarė, kad ekspeditorius turi teisę vienašališkai nustatyti užmokesčio mokėjimo tvarką, jei klientas pažeidžia šią sutartį (2.1.5 p.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią bylą kasacine tvarka, 2014 m. kovo 21 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-157/2014) grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, todėl pakartotinai nagrinėjant šią bylą atsižvelgiama ir į kasacinio teismo nurodymus (CPK 362 str. 2 d.), susijusius su sutarties sąlygų keitimu, šalių elgesiu vykdant sutartį, atsakomybės už tam tikrų sutartyje nurodytų pareigų neatlikimą taikymu ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad šalys apeliaciniu skundu neginčija teismo sprendimo dalies dėl skolos priteisimo, dėl šių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nepasisakoma, neišeinant už apeliacinių skundų ribų (CPK 320 str.).

Dėl vienašališko mokėjimo tvarkos pakeitimo

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovą su atsakovu siejo ilgalaikis bendradarbiavimas ekspedijavimo srityje, kadangi Ekspedijavimo sutartis buvo sudaryta 2004 metais ir, kaip šalys patvirtino, užsakymų buvo padaryta ne mažiau kaip už 200 000 Lt. Šia sutartimi atsakovas pavedė, o ieškovas įsipareigojo už atlyginimą ir atsakovo lėšomis organizuoti atsakovo krovinių gabenimą ir atlikti kitus su gabenimo organizavimu susijusius veiksmus. Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas (t. 1, b. l. 63-67) patvirtina, kad atsakovui iš pradžių užsakius ginčo krovinių gabenimo organizavimo paslaugas, po to buvo deramasi dėl įkainių, taip pat aiškinamasi dėl atsiskaitymo tvarkos. Būtent 2009-02-04 elektroninio susirašinėjimo metu (t. 1, b. l. 63) ieškovo atstovas D. K. informavo atsakovo atstovę E. J. apie tai, kad nebus taikomas mokėjimo atidėjimas, t. y. atsakovas turės atsiskaityti už suteiktas ekspedijavimo paslaugas iš anksto, t. y. iki krovinio pristatymo į paskirties vietą (Kauną). Atsakovo atstovė, atsakydamas į tokio turinio laišką, nurodė, kad „situaciją suprantu“ ir dar sykį pasiteiravo, ar nebūtų galima atidėti mokėjimo bent porą savaičių, tačiau ieškovas į tai atsakė neigiamai. Atvykus kroviniams į Klaipėdos uostą, atsakovas buvo informuotas apie tai, jam buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, tačiau atsakovas nei krovinių atvykimo laiku (2009-04-09, 2009-04-13, 2009-04-24) (t. 1, b. l. 68-69, 71), nei vėliau nesiėmė jokių priemonių, kad užtikrintų tolesnį Ekspedijavimo sutarties vykdymą pagal ieškovo vienašališkai pakeistą mokėjimo tvarką, PVM sąskaitų faktūrų ieškovui nustatyta tvarka negrąžino.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad ieškovas, informuodamas atsakovą apie mokėjimo tvarkos pakeitimą, siekė pakeisti sutarties sąlygas, skirtingai nei nurodo ieškovas (kad tai buvo mokėjimo tvarkos pakeitimas), kadangi toks susitarimas buvo svarbus tolesniems šalių turtiniams įsipareigojimams ir jų apimčiai, tačiau šiuo atveju svarbu nustatyti, ar toks pakeitimas buvo atliktas tinkamai, ar neprieštaravo šalių sudarytos Ekspedijavimo sutarties nuostatoms, ką pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pranešimas apie mokėjimo tvarkos pakeitimą buvo atliktas užsakymo dėl krovinių gabenimo iš Šanchajaus, Kinijos, į Kauną, Lietuvą, organizavimo vykdymo metu, nes, kaip matyti iš byloje esančio šalių atstovų susirašinėjimo, šių krovinių gabenimo pradžia – 2009-01-05 (t. 1, b. l. 67), o ieškovas pranešė atsakovui apie tai, kad mokėjimo atidėjimas nebebus taikomas 2009-02-04, pirmiausia turėdamas omenyje kito krovinio gabenimo užsakymo vykdymą (dėl konteinerių APHU6578029, TRLU5688402, GESU5412509), tuo pačiu informuodamas apie tai, kad vienašališkai keičia mokėjimo tvarką ir kitiems užsakymams. Vertinant, ar toks ieškovo informavimas yra tinkamas atsakovo teisės rinktis tęsti sutarties vykdymą ar ją nutraukti prasme, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi ilgalaikė bendradarbiavimo praktika ir iki šio ginčo ieškovas atidėdavo atsakovui mokėjimą už atliktas ekspedijavimo paslaugas, tiksliau jis organizuodavo krovinio gabenimą į paskirties vietą ir tada išrašydavo sąskaitą, suteikdamas 30 dienų terminą, kaip tai yra numatyta ir Ekspedijavimo sutarties 3.5 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad 2008 metais ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos, susidariusios už ekspedijavimo paslaugas, priteisimo iš atsakovo, ir skola buvo išieškota per antstolius, įvertinant tolesnį šalių bendradarbiavimą ekspedijavimo srityje bei šalių atstovų elektroninį susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad atsakovo atstovas, bendraudamas su ieškovo atstovu, ir teiraudamasis, ar ieškovas „kaip ir visada, duos atidėjimą ir kiek laiko“, gavo atsakymą, kad atidėjimas nebus taikomas dėl to, kad buvo kreiptasi į teismą dėl UAB „Arijus“ skolos priteisimo, todėl atsižvelgiant į tokią patirtį, ieškovas reikalaus išankstinio mokėjimo, o gavęs pinigus, atliks pervežimus „iki durų“ (t. 1, b. l. 63), be to, po tokio atsakymo atsakovui nepareiškus jokių pretenzijų bei nepateikus jokių pasiūlymų dėl mokėjimo tvarkos pakeitimo, darytina labiau tikėtina išvada, kad jam toks mokėjimo tvarkos pakeitimas buvo labiau priimtinas nei nepriimtinas, nes nuo bylos duomenimis pagrįsto sužinojimo momento 2009-02-04 iki krovinių atgabenimo 2009 m. balandžio mėn., t. y. daugiau kaip du mėnesius atsakovas elgėsi pasyviai, nesiėmė jokių konkrečių priemonių, kad sutarties vykdymas nebūtų apsunkintas. Be to, atsakovo vadovės paaiškinimai apie tai, kad „kažkuris įmonės vadybininkas pranešė apie tai, jog konteineriai nebus atvežti į Kauną“ bei tai, kad „ieškovai darėsi sau verslą neatiduodami atsakovui prekių ir taip didindami nuostolių sumą“ (t. 2, b. l. 154) patvirtina, kad jai buvo žinoma apie pasikeitusią mokėjimo tvarką.

Sprendžiant, ar vienašališkas mokėjimo tvarkos pakeitimas buvo atliktas nepažeidžiant atsakovo teisių ir teisėtų interesų, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šalys Ekspedijavimo sutartyje susitarė, kad ieškovas turi teisę vienašališkai nustatyti užmokesčio mokėjimo tvarką, jei klientas pažeidžia šią sutartį (2 p.). Ieškovas sutarties pažeidimu įvardijo tai, kad atsakovas laiku neatsiskaitė už anksčiau suteiktas ekspedijavimo paslaugas, todėl jis buvo priverstas kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, kuris buvo išieškotas per antstolius. Pagal Ekspedijavimo sutarties 3.7 punktą piniginės prievolės neįvykdymas nustatytu terminu yra esminis sutarties pažeidimas, todėl esant nurodytam prievolės pažeidimo pagrindui, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, vienašališkai nustatydamas mokėjimo tvarką, elgėsi teisėtai, tam turėdamas sutartinį pagrindą (CK 6.808, 6.813, 6.824 str.).

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad nors sutarties sąlygų keitimas buvo derinamas vadybininkų lygmenyje, darytina labiau tikėtina išvada, kad jų tarpusavio susitarimai atitiko įmonės vadovų valią, kadangi jokių pretenzijų šiems asmenims po šio užsakymo vykdymo nebuvo pareikšta, nėra duomenų, kad vykdydami savo pareigas pagal nurodytą Ekspedijavimo sutartį atsakovo atstovai viršijo savo įgaliojimus. Iš atsakovo vadovės teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad vadybininkai iškilus klausimams, susijusiems su ginčo krovinių gabenimo organizavimu, kreipėsi į įmonės vadovę (t. 2, b. l. 154). Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tokių sutarties sąlygų keitimo tvarka atsakovui buvo reikšminga dėl galimybės ją įgyvendinti, kadangi atsakovo vadovė teismo posėdyje paaiškino, kad „buvo krizė, todėl ne už visus konteinerius galėjo susimokėti, 3 liko neapmokėti“, o iš 2009-05-15 rašto (t. 1, b. l. 45-48) matyti, kad atsakovui buvo būdinga tokia verslo praktika, kad jam atgabentus krovinius jis parduodavo pirkėjams, o tik tada atsiskaitydavo su ekspeditoriumi nustatytu terminu.

Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymo

Pažymėtina, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų, civilinės teisės normos suteikia galimybę asmeniui tam tikrais atvejais panaudoti veiksmus savo teisei priverstinai įgyvendinti – savigyną. CK 1.139 straipsnyje nustatyta, kad ginant savo civilines teises savigyną leidžiama naudoti tik CK nustatytais atvejais, be to, savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų; naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. Vienas iš savigynos būdų – prievolės vykdymo sustabdymas. Šios savigynos priemonės taikymo sąlygos gali būti skirtingos, jos nustatytos CK 6.46, 6.58, 6.207, 6.208, 6.220 ir kituose straipsniuose. Sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos atitinkamos CK 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, kitos šalies prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009).

Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo įvardijamas krovinio sulaikymas, kuriuo pasinaudojo ieškovas, kaip tai yra numatyta šalių sudarytoje Ekspedijavimo sutartyje, iš esmės atitinka ieškovo teisę sustabdyti prievolės – ekspedijavimo paslaugų vykdymą, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, Ekspedijavimo sutartimi klientas pavedė, o ekspeditorius už atlyginimą įsipareigojo kliento lėšomis suteikti klientui krovinio gabenimo organizavimo paslaugas ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Iš šalių atstovų elektroninio susirašinėjimo (t. 1, b. l. 64) matyti, kad ieškovas 2009-03-09 pateikė informaciją apie krovinių gabenimo įkainius, taip pat, kas yra įskaičiuota į kainą, o būtent: „jūrinis frachtas; CAF, valiutos svyravimo mokestis); BAF, kuro pabrangimo mokestis; ISPS, uosto saugumo mokestis Hamburge; krovos darbai Klaipėdos uoste; dokumentacija (BDK, CMR, tranzitinė deklaracija); konteinerio pervežimas Klaipėda – Kaunas; tuščio konteinerio grąžinimas atgal į uostą. Taigi, atsižvelgiant į tokią krovinių gabenimo organizavimo paslaugų struktūrą, akivaizdu, kad atgabenus krovinius į Klaipėdos uostą, tačiau jo nepristačius į paskirties vietą Kaune, ieškovas pasinaudojo ne daikto sulaikymo teise, bet sustabdė prievolių pagal Ekspedijavimo sutartį vykdymą, informuodamas atsakovą apie tai, kad negavus apmokėjimo, krovinys nebus atgabentas iki „durų“, t. y. iki krovinio pristatymo vietos Kaune (CK 6.813 str.).

Taigi, esant tokioms aplinkybėms, vertinti mokėjimo tvarkos pakeitimo bei sutartinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymo proporcingumą nėra tikslinga konstatavus, kad prievolės sustabdymo teise ieškovas pasinaudojo teisėtai bei sąžiningai, nes ilgai nedelsdamas (2009-05-15) kreipėsi į teismą dėl atsiskaitymo.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti patirtus nuostolius pagrįstumo

Konstatavus, kad ieškovo veiksmai vykdant Ekspedijavimo sutartį buvo teisėti, t. y. jis turėjo teisinį pagrindą sustabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą atsakovui pažeidžiant prievolę atsiskaityti su ieškovu pagal naujai nustatytą mokėjimo tvarką, apie kurią atsakovas buvo tinkamai informuotas, darytina išvada, kad jo reikalavimas atlyginti patirtas papildomas išlaidas, sandėliuojant ginčo krovinius bei nuomojant konteinerius, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra pagrindas jį tenkinti, pakeičiant teismo sprendimą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Ekspedijavimo sutarties 2.2.6 punktu, atsakovas įsipareigojo atlyginti papildomas ekspeditoriaus išlaidas, atsiradusias vykdant sutartį (pagal sutarties priede numatytus įkainius). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas buvo informuotas apie atvykstantį krovinį bei apie konteinerių sandėliavimo įkainius ir baudas už prastovas (t. 1, b. l. 182-184). Atsakovas taip pat buvo informuotas apie tai, kad konteineriai su kroviniais Klaipėdos terminale nemokamai laikomi 14 dienų nuo jų iškrovimo iš laivo dienos. Žinodamas konteinerių sandėliavimo įkainius ir jau daugiau kaip prieš du mėnesius būdamas informuotas apie tai, kad turi pareigą atsiskaityti su ieškovu krovinių atgabenimo į uostą dieną, atsakovas nesielgė kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, kad kokiomis nors priemonėmis ar veiksmais išvengtų krovinių sandėliavimo bei kitų išlaidų, už kurias jis yra atsakingas pagal Ekspedijavimo sutartį, be to, į bylą nepateikė pakankamai įrodymų, kad jo galimybės atsiimti krovinius iš Klaipėdos uosto buvo apribotos [2009-09-16 atliktas ginčo krovinių poėmis ir jų grąžinimas savininkui UAB „Auster“ ir Ko 2009-10-07 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu patvirtina, kad tuo metu nebuvo baigtos muitinimo procedūros, taip pat nesumokėti mokesčiai valstybei, tačiau neįrodo, kad ieškovas ribojo galimybes atsakovui atsiimti krovinius (t. 2, b. l. 133, 134)], nei krovinių atvykimo dieną, kai buvo išrašytos sąskaitos faktūros, nei per 30 dienų po jų išrašymo už suteiktas ekspedijavimo paslaugas neatsiskaitė ir tokio savo neveikimo nepagrindė konkrečiomis pateisinančiomis priežastimis, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtų kreipęsis į jo nurodomą pirkėją dėl išankstinio prekių (ginčo krovinių) apmokėjimo, todėl konstatuotina, kad ieškovas patyrė šiuos nuostolius dėl atsakovo kaltės, pastarajam netinkamai vykdant Ekspedijavimo sutartį, todėl atsakovas turi pareigą juos atlyginti (CK 6.256, 6.258 str.).

Pažymėtina, kad atsakovas neginčija šių išlaidų dydžio bei pagrįstumo, nesutinka su reikalavimu atlyginti nuostolius tik tuo pagrindu, kad ieškovas, jo manymu, neteisėtai sulaikė krovinį, todėl nustačius šioje byloje reikšmingas aplinkybes, kad ieškovas sutartinių įsipareigojimų nepažeidė ir elgėsi teisėtai sustabdymas prievolių pagal Ekspedijavimo sutartį vykdymą, minėti atsakovo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovo priešieškiniu pareikštas reikalavimas dėl nuostolių, atsiradusių sulaikius krovinį, atmestinas, nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. ieškovo neteisėtų veiksmų (CK 6.245-6.246 str.). Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovo priešieškinis tenkintas iš dalies ir iš ieškovo atsakovui priteista 15 000 Lt nuostolių (negautų pajamų), keistina, šią priešieškinio dalį atmetant.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovui procesines palūkanas, nurodė, kad jos priteisiamos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tačiau pagal Civilinio kodekso 6.37 2 dalį procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ši teismo sprendimo dalis tikslintina nurodant, kad procesinės palūkanos priteisiamos nuo 2009-05-19.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas iš dalies netinkamai taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties vykdymą, taip pat įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl šių padarytų pažeidimų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą tarp šalių perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 1 262 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 5, 69, 126), 248,74 Lt vykdymo išlaidų (t. 1, b. l. 79) ir 9 167,23 Lt advokato išlaidų (t. 2, b. l. 169-186).

Ieškovo patirtos advokato išlaidos viršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, todėl yra mažintinos. Ieškovui iš atsakovo priteisiamos 6 040,94 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 2 088,94 Lt už patikslinto ieškinio parengimą, 2 400 Lt už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 400 Lt už atskirojo skundo parengimą dėl 2010 m. vasario 3 d. nutarties parengimą, 960 Lt už dalyvavimą teismo posėdžiuose (kurių bendra trukmė apie 8 val.), 192 Lt už prašymų dėl įrodymų išreikalavimo ir dalinio teismo sprendimo priėmimą (Rekomendacijų 8.2 p., 8.16, 8.18 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, kitos ieškovo atstovo išlaidos įeina į aukščiau nurodytas ir papildomai nepriteisiamos.

Iš viso ieškovui iš atsakovo priteisiama 7 551,68 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteisiamos apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 105 Lt žyminio mokesčio (t. 3, b. l. 27). Išlaidas advokato pagalbai sudaro šios išlaidos: 2 468,40 Lt už apeliacinio skundo parengimą ir kliento atstovavimą gaunant informaciją apie priimtą sprendimą (t. 3, b. l. 35-37) bei 2 492,60 Lt už kliento informavimą elektroniniu paštu apie bylos eigą bei pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje apeliacinėje instancijoje (t. 4, b. l. 87-92), 1 016,40 Lt išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas (t. 3, b. l. 106-108), 2 395,80 Lt išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą (t. 3, b. l. 138-140), 2 831,40 Lt už atsiliepimo į atsakovo UAB „Auster“ ir Ko kasacinį skundą surašymą (t. 4, b. l. 52-54).

Kadangi ieškovo patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius priteistinus dydžius, todėl yra mažintinos iki 6 600 Lt: 3 000 Lt už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, 1 200 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 400 Lt už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, 2 000 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (Rekomendacijų 8.10 p., 8.11 p., 8.12, 8.14, 8.15 p.).

Iš viso ieškovui priteistina 7 705 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 105 Lt žyminio mokesčio ir 6 600 Lt atstovavimo išlaidų).

Kasacinis teismas patyrė 19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl 18 903,53 Lt nuostolių priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria tenkinta priešieškinio dalis dėl 15 000 Lt nuostolių priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti visiškai.

,,Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Auster“ ir Ko, juridinio asmens kodas 235313220, priteisti 20 222,62 Lt skolos už krovinių ekspedijavimo paslaugas, 18 903,53 Lt nuostolių, 2 919,44 Lt palūkanų, 12,70 proc. metinių palūkanų už priteistą 42 045,59 Lt sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2009 m. gegužės 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 7 551,68 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Arijus“, juridinio asmens kodas 133336251.

Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Auster“ ir Ko priteisti 2 780 Lt žyminio mokesčio valstybei.“

Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Auster“ ir Ko ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Arijus“ priteisti 7 705 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, 19 Lt pašto išlaidų valstybei.