- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-12
- Bylos Nr.
- eAN2-419-626/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02219-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pažeidėjas
- K. N.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-28 nutarimo, kuriuo K. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. N. nubaustas už pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą. O būtent už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „S. p. “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir žinodamas apie UAB „S. p. “ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) bei kitiems kreditoriams, nuo 2018-06-30 iki 2019-04-11 turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „S. p. “ bankroto bylos iškėlimo, neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau Bankroto įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip savo neveikimu pažeisdamas kreditoriaus VMI interesus.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – K. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirtą baudą panaikinti ir skirti įspėjimą arba, nesant galimybės skirti įspėjimo, paskirtą baudą sumažinti ir/ar paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 2 metų laikotarpiui. Skunde prašo įvertinti aplinkybes, jog nusižengimas padarytas nesant jo nesąžiningumo, buvo aktyviai bandoma atkurti įmonės mokumą, nepradedant bankroto procedūros. Taip pat prašo įvertinti tai, kad jis augina mažametę dukrą ir, įmonei iškėlus bankroto bylą, negauna jokių pajamų. Neginčija valstybei mokėtinų mokesčių dydžio ir fakto.
Atsiliepimas
3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą apylinkės teismo nutarimą. Nesutinka su nuobaudos švelninimu, nes apeliantas savo kaltės teisme nepripažino. Taip pat nesutinka su skundo argumentu, kad apeliantas elgėsi sąžiningai ir ėmėsi veiksmų įmonės mokumui atkurti. Nurodo, kad apeliantas, būdamas įmonės vadovu, žinojo, jog įmonė yra nemoki, tačiau nepagrįstai tęsė bendrovės veiklą, tuo pažeisdamas kreditorių interesus.
Šalies argumentai
4. Nors apeliantas skunde teigia, jog teisės pažeidimą pripažįsta, tačiau tuo pačiu nurodo, jog jis elgėsi sąžiningai (nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes dėjo visas galimas pastangas įmonės mokumui atkurti). Todėl apygardos teismas pasisakys ne tik nuobaudos individualizavimo klausimu, bet ir dėl apelianto kaltės.
5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
7. Nagrinėjamu atveju K. N. nubaustas už tai, kad padarė vieną iš ANK 120 straipsnio 1 dalyje išvardintų alternatyvių veikų – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą. Šiuo atveju yra aktualios Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos. Šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, šiam administraciniam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 211 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018).
Šalies argumentai
8. Apeliantas neginčija fakto, kad skundžiamame nutarime ir kaltinime nurodytu laikotarpiu įmonė buvo nemoki, kad nei jis ir nei vienas kreditorius nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nurodo, jog jis ėmėsi priemonių įmonės mokumui atkurti: sustabdė įmonės veiklą; atleido darbuotojus, kol įmonė veiklos nevykdė; taip pat numatė imti paskolą iš įmonės akcininko UAB „T.“, kai ši gautų iš UAB „V. s. “ civilinėje byloje Nr. e2-3122-807/2018 priteistą 25 096 Eur baudą; iš šios paskolos padengtų kreditoriaus įsiskolinimus, tęstų UAB „S. p. “ veiklą.
9. Apygardos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, pritartina apylinkės teismui, kad bendrovės veiklos sustabdymas ir darbuotojų atleidimas niekaip nepagerino įmonės finansinės situacijos, tik sustabdė jos blogėjimo intensyvumą. Antra, pats K. N. pripažino, kad mokestinė nepriemoka VMI dėl įmonės veiklos sustabdymo tik didėjo. Taip pat nustatyta, jog byloje Nr. e2-3122-807/2018 UAB „T.“ (UAB „S. p. “ vienintelei akcininkei) priteista 25 096 eurų baudos suma, kurią anot apelianto ketinta panaudoti įmonės mokumui atkurti. Tačiau šios lėšos yra ne UAB „S. p. “, o bendrovės UAB „T.“ įplaukos ir byloje nėra jokių duomenų apie UAB „T.“ jų panaudojimo tikslus (tarp jų ir dėl UAB „S. p. “ paskolos suteikimo ar jos įsiskolinimų padengimo). K. N. pats pripažino, kad tarp UAB „T.“ ir UAB „S. p. “ iki pat VMI kreipimosi į teismą momento jokių susitarimų dėl būsimo šių lėšų panaudojimo, investavimo į UAB „S. p. “ veiklą nebuvo. Be to, jau nuo 2017 m. vidurio (Įmonės nemokumas konstatuotas 2018-06-30) UAB „S. p. “ buvo žinoma, kad jos nuomotos patalpos Vilniaus gatvėje negalės būti panaudotos jos veiklos vykdymui, tačiau kitų patalpų nebuvo ieškoma. Įmonė nuo 2018-06-30 jokios veiklos nebevykdė, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, mokestinė nepriemoka VMI 2018-06-30 VMI buvo 7 610,51 Eur (už 2017 m. gruodžio mėn., 2018 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio). Vėliau mokestinė nepriemoka didėjo. Taip pat UAB „S. p. “ buvo skolingas savo akcininkei UAB „T.“, „UAB „B. d. “ (1 428,59 Eur), L. (298,75 Eur). Dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi VMI.
10. Dėl minėtų priežasčių, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad K. N. žinodamas, jog įmonė yra nemoki, nedėjo jokių aktyvių pastangų įmonės mokumui atkurti ir esant įmonei nemokiai, nevykdė savo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Esant realizuotiems visiems veikos požymiams, K. N. administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimą, padarytą neinicijuojant savo valdomai įmonei bankroto bylos esant tam nustatytam pagrindui, patrauktas pagrįstai.
11. Taip pat nėra pagrindo K. N. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti piniginės nuobaudos ar ją sumažinti.
12. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas nuo 1 400 iki 3000 Eur bauda. Byloje nenustačius apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus, kad jis tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, paskirta 1 500 Eur, t. y. artima sankcijos minimumui, bauda.
13. Apygardos teismo nuomone, priešingai nei nurodo apeliantas, nėra pagrindo pripažinti, kad Institucija paskyrė apeliantui per griežtą nuobaudą. Akivaizdu, kad apelianto padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nagrinėjamu atveju skunde nėra nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad apeliantui paskirta nuobauda neteisinga. Apeliantas prašo atsižvelgti į jo turtinę padėtį, tačiau ją patvirtinančių duomenų teismui nepateikė (nekilnojamojo turto registro išrašų, šeimos pajamų, kreditorinių įsipareigojimų ir pan.).
14. Įvertinus išdėstytas aplinkybes šiuo klausimu, teisingumo ir protingumo kriterijus, manytina, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai ir K. N. paskirta nuobauda savo dydžiu nėra neteisinga, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl administracinės nuobaudos švelninti ar naikinti apylinkės teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
15. Skunde prašoma baudos sumokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui. Nutarimų skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka numatyta ANK 675 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė išdėstyti baudos sumokėjimą. Asmens rašytiniu prašymu, baudos mokėjimą galima išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, kai asmuo pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.). Tai gali būti padaryta priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
16. Šis klausimas apylinkės teisme nebuvo keltas, o apygardos teismui su skundu nėra pateikti ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, todėl apygardos teismas neturi pagrindo tenkinti apelianto parašymą. Apeliantui išaiškintina, kad jam manant, jog jo finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, jis gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, dėl baudos išdėstymo dalimis (kartu pateikiant prašymą pagrindžiančius duomenis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-28 nutarimą nepakeistą ir K. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.